Byla 2-1224/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjai įpareigoti sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-4424-431/2010 pagal nurodytų pareiškėjų ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., A. K., L. B., J. G. ir V. B., bei

Nustatė

2Pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso ( - ) detalaus išplanavimo projektas; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 511; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 2263-41; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V; 5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01; 6) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623; 7) įpareigoti atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose ( - ).

3Taip pat pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. Prašyme nurodė, kad ieškovas V. V. yra bedarbis, be to, jam nustatytas 55 % darbingumo lygis, o ieškovės Z. S. pajamos per mėnesį 700 Lt, todėl sumokėti maksimalaus dydžio žyminį mokestį ieškovai negali.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; atidėjo 20 000 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo; nustatė 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti 13 570 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus (mokėjimo pavedimo originalą) apie sumokėtą žyminį mokestį bei pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams.

5Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio dydis už pareikštą ieškinį sudaro 34 460 Lt. Įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus, nustatyta, kad ieškovės Z. S. vidutinės mėnesio pajamos per 2009 m. gruodžio - 2010 m. vasario mėnesį sudarė 2 635 Lt, o iš pateiktos Vilniaus darbo biržos pažymos, teismo nuomone, negalima nustatyti, jog ieškovas V. V. yra bedarbis, nes joje nurodyta, jog darbo paieška nutraukta nuo 2009 m. vasario 3 d. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovai nepateikė kitų įrodymų dėl realios ieškovų turtinės padėties, bei sprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio, tačiau, įvertinus itin didelę žyminio mokesčio sumą, iš dalies tenkintinas prašymas atidėti mokesčio sumokėjimą, atidedant 20 000 Lt sumokėjimą iki sprendimo priėmimo ir įpareigojant sumokėti trūkstamą mokesčio dalį (13 570 Lt) per teismo nustatytą terminą.

6Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio bei dalies žyminio mokesčio atidėjimo; atleisti juos nuo 28 500 Lt dalies mokėjimo bei atidėti 609,9 Lt mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovų sunkią turtinę padėtį. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas 2009 metais sudarė 642 Lt, o 2010 m. sausio vasario mėnesį – 700 Lt; darbo biržos pažyma įrodo, kad ieškovas yra registruotas darbo biržoje, nors darbo paieška ir neatliekama, be to, teismui pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Be to, kartu su ieškiniu jie pateikė duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ( - )), kito registruotino turto ir santaupų bankuose ieškovai neturi, todėl duomenų nepateikė. Ieškovai sumokėjo dalį mokesčio, nepiktnaudžiauja atleidimo ir mokėjimo atidėjimo institutais ir supranta žyminio mokesčio reikšmę. Be to, identiškas ieškovų prašymas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2009-04-01 nutartyje (c. b. Nr. 2-2713-560/2009), dėl kurios pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas (c. b. Nr. 2-635/2009), teigiamai išsprendęs ieškovų prašymą, o jų turtinė padėtis nepasikeitė nuo minėtos nutarties priėmimo.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai dėl skundžiamos nutarties dalies, susijusios su žyminiu mokesčiu, bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

10Remiantis CPK 83 straipsnio trečiąja dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

11Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, t. y. iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

12Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei atidėti dalį mokesčio, pirmosios instancijos teismas tyrė ieškovų pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį, tarp jų pareiškėjos Z. S. pateiktą pažymą apie darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad 2009 metais sausio – gruodžio mėnesių laikotarpiu pareiškėjos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 642 Lt, o 2010 m. sausio – vasario mėnesių laikotarpiu – 700 Lt (t. 1, b. l. 68). Tačiau apygardos teismas tinkamai neįvertino šių duomenų. Nors pirmosios instancijos teismui pateikta Vilniaus darbo biržos pažyma (bedarbiams dėl dalyvavimo aktyviose darbo rinkos priemonėse) patvirtina, jog 2009 m. vasario 10 d. pareiškėjas V. V. turėjo bedarbio statusą (t. 1, b. l. 67), bet skundžiama nutartis priimta 2010 m. kovo 25 d., todėl apie 2009 m. vasario 10 d. pažymą teismas teisingai nurodė, kad ji negali būti laikoma pakankamu įrodymu apie dabartinį pareiškėjo statusą bei realią turtinę padėtį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjui yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 69), kurio teismas neįvertino. Apeliantų teigimu, jie pateikė teismui visus duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kito turto neturi, tačiau šie teiginiai nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Nors byloje nėra kitų duomenų apie pareiškėjų turtinę padėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jie naudojasi advokato paslaugomis. Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, jog ieškovų finansinė padėtis nėra tiek bloga, kad jie galėtų sumokėti tik jų nurodomą (890,10 Lt) dalį žyminio mokesčio.

13Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis (nors ir neišsamius) apie pareiškėjų turtinę padėtį, vadovaudamasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad 34 460 Lt žyminio mokesčio suma dviems fiziniams asmenims yra didelė, ir yra pagrindo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio, atidėti dalį mokesčio mokėjimo, tačiau įpareigojant juos sumokėti dalį žyminio mokesčio, o apygardos teismas tinkamai neįvertino atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimams svarbių bylos aplinkybių, dėl ko iš dalies netinkamai išsprendė ieškovų prašymą.

14Dėl nurodytų motyvų pakeistina skundžiama teismo nutarties dalis (CPK 329 str., 338 str., CK 1.5 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

16Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį.

17Panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį, ir skundžiamos teismo nutarties dalies, susijusios su žyminiu mokesčiu rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

18„Atleisti pareiškėjus V. V. ir Z. S. nuo dalies, t. y. nuo 11 484 Lt, žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o 11 484 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; įpareigoti pareiškėjus V. V. ir Z. S. sumokėti 10 600 Lt žyminį mokestį už ieškinį bei iki 2010 m. gruodžio 6 d. pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.“

Proceso dalyviai
Ryšiai