Byla 2-681-527/2015
Dėl žalos priteisimo (trečiasis asmuo E. D.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės bankroto administratorei Irenai Stankevičienei ir advokatui Danieliui Urbonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Imeros prekyba“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos priteisimo (trečiasis asmuo E. D.),

Nustatė

2ieškovės bankroto administratorė 2013-12-12 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 6–8), patikslintu 2014-04-05 (1 t., b. l. 91–93), prašydama priteisti iš atsakovo 990 203 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-01-21 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-923-259/2013 ieškovei iškėlė bankroto bylą. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2006-04-03 iki 2010-02-11 ieškovės direktoriaus pareigas ėjo E. D., kurio įgaliojimai nutrūko ieškovės likvidatoriumi paskyrus A. K. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 6 dalimi, likvidatorius nuo jo paskyrimo (išrinkimo) įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. ĮBĮ numato, jog turtą bankrutuojančios įmonės administratoriui pagal balanso duomenis turi perduoti valdymo organai, kurie eina pareigas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu, todėl, iškėlus ieškovei bankroto bylą, už dokumentų ir turto perdavimą atsako būtent ieškovės likvidatorius, t. y. atsakovas, kuris bankroto bylos iškėlimo momentu turėjo bendrovės vadovo ir valdybos įgaliojimus. LAT praktikoje yra išaiškinta, jog įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Akivaizdu, jog į juridinio asmens vadovo pareigas, be kita ko, įeina ir pareiga tinkamai organizuoti juridinio asmens buhalterinę apskaitą, teisės aktų nustatytais terminais sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus, pasirūpinti tinkama juridinio asmens turto apsauga ir apskaita. Juridinio asmens administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Atsakovas, kaip ieškovės vadovo ir valdybos įgaliojimus turintis asmuo (likvidatorius), buvo atsakingas už tinkamą ieškovės turto apskaitą ir jo išsaugojimą, todėl privalo atlyginti žalą, kilusią dėl šių pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo. Paskutinė ieškovės finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta už 2009 finansinius metus. Ieškovės turimais duomenimis vėlesnės ieškovės finansinės atskaitomybės nebuvo sudaromos ir teikiamos VĮ Registrų centrui. 2009 finansinių metų ieškovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo data yra 2010-01-07. Pagal minėtos finansinės atskaitomybės duomenis ieškovės ilgalaikis turtas sudarė 506 074 Lt, o trumpalaikis turtas – 484 129 Lt. Atsakovas bedrovės likvidatoriumi buvo paskirtas praėjus vos 35 dienoms nuo 2009 metų ieškovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, todėl bendrovėje nesant jokių kitų duomenų darytina išvada, jog atsakovas iš tuometinio bendrovės direktoriaus E. D. perėmė ieškovės turtą pagal 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti tokią išvadą, bendrovėje nėra. Ieškovės 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyto turto realizavimas arba sumažėjimas nėra pagrįstas jokiais ieškovės apskaitos dokumentais, turtas bendrovėje turi būti, tačiau ieškovės administratorei turtas nebuvo perduotas. Todėl darytina išvada, jog paskutinėje ieškovės finansinėje atskaitomybėje įtrauktas bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai, yra prarastas arba pasisavintas. Atsakomybė už turto neišsaugojimą tenka būtent atsakovui, kaip ieškovės likvidatoriui, nes būtent jis privalėjo užtikrinti bendrovės turto išsaugojimą ir perdavimą ieškovės bankroto administratoriui. Kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (LAT 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Ieškovės turto neišsaugojimas nulėmė tai, jog bendrovė patyrė žalą, t. y. prarado turtą, be to, bendrovėje nėra jokio kito turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto byloje. Todėl iš atsakovo priteistina visa ieškovės neišsaugoto turto vertė, nurodyta paskutinės ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, t. y. iš viso 990 203 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 49–51) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. jį paskyrus ieškovės likvidatoriumi direktorius E. D. jam jokių dokumentų ar turto neperdavė. Ieškovės veiklos metu pagal sutartį buvo nuomojamos dvi patalpos (administracija ir sandėliavimas) ( - ) (nuomininkas UAB „Skirgesa“). 2010 m. patalpų savininkų reikalavimu jis turėjo nedelsiant atlaisvinti administracines patalpas, todėl 2010-03-01 sudarė dokumentų saugojimo sutartį su UAB „Temera“ (direktorius G. B.) (b. l. 60–61) ir iš ( - ) paimtus visus buvusius ieškovės dokumentus pervežė į saugojimo vietą adresu: ( - ). Dokumentai nebuvo kaip nors susisteminti ar suregistruoti. 2012 m. po gautų reikalavimų iš sandėliavimo patalpų taip pat buvo pervežtas ieškovės rastas turtas adresu: ( - ). 2010 m. Kauno m. FNNT atliko ieškovės dokumentų paėmimą ir atliko tyrimą pagal Kauno m. VSDF prašymą. Teikiami dokumentai privalėjo atitikti reikalavimus (registravimas, žymėjimas ir pan.). 2012 m. lapkričio mėn. buvo gautas Kauno apygardos teismo raštas dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašymas pateikti su byla susijusius dokumentus. 2012-11-05 atsakovas kreipėsi į dokumentų saugotoją G. B. su prašymu (b. l. 53) dėl dalinio dokumentų paėmimo (susijusių su byla), o 2012-11-15 teismui pateikė paaiškinimą dėl dokumentų pateikimo aplinkybių (b. l. 55). Atsakovo bandymus paimti dokumentus taip pat rodo raštai, teikti dokumentų saugotojui 2013-02-01. 2012 m. lapkričio mėn. iš saugotojo direktoriaus G. B. jis gavo informaciją, kad nuo 2012-10-31 patalpos yra užplombuotos AB Ūkio banko bei antstolio S. U. ir į jas jis patekti negali. Šią versiją patvirtina ir UB ,,Baltoptik NT valdymas“ siųstas raštas AB Šiaulių bankui (b. l. 54). Šio dokumento kopiją 2013-03-06 perdavė atsakovui AB Šiaulių bankas. 2013 m. administratorė yra sudariusi sutartį su antstoliu S. U., kuriam pavedė vykdyti dokumentų paėmimą. Antstolis 2013 m. kovą–balandį (negali nurodyti tikslios datos, patikslinti galima pagal turto paėmimo akto datą) vykdė iš patalpų, esančių ( - ), UAB „Temera“ turto, įkeisto AB Ūkio bankui, paėmimą, ir atsakovas patvirtina, kad: antstolis buvo informuotas (telefonu) apie bankrutuojančios ieškovės dokumentų buvimo vietą bei aplinkybes; kelias dienas prieš turto paėmimą jis buvo susisiekęs su atsakovu telefonu (datas tikslinti pagal tel. pokalbių išklotines), informavo, kad bus vykdomas turto paėmimas ir tuo pačiu bankrutuojančios ieškovės dokumentai bus paimti net atsakovui nedalyvaujant; apie šiuos vykdomus veiksmus atsakovas buvo informuotas per vėlai, kad galėtų dalyvauti dokumentų perdavime–paėmime; į atsakovo prašymą ir pasiūlymą dokumentų perdavimą atlikti šeštadienį buvo atsakyta, kad antstoliai šeštadieniais nedirba. Atsakovas neturi jokios informacijos, ar dokumentai buvo paimti atsakovui nedalyvaujant. 2014 m. sausio mėn. administratorė kreipėsi į Kauno apskrities VPK NTV ENTS. 2014-01-08 atsakovas buvo iškviestas pas tyrėją ir 2014-01-09 pateikė paaiškinimus (b. l. 58–59). Antstolis 2013-12-20 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl reikalavimų nevykdymo. Savo atsiliepime į skundą teismui atsakovas 2014-01-10 pateikė informaciją ir apie turtą (b. l. 56–57). Iki šios dienos nei administratorė, nei antstolis nėra kreipęsi dėl turto perėmimo. Dėl 2009 m. finansinės atskaitomybės negalima teigti, jog ji sudaryta teisinga. Administratorė privalo atlikti finansinių dokumentų patikrą iki bankroto bylos iškėlimo ir tik tada galima tvirtinti, kad pateikti duomenys yra teisingi. 2010–2012 m. veikla parduodant turtą buvo vykdoma, kad būtų galima padengti kreditorinius reikalavimus darbuotojams ir kreditoriams. Visi dokumentai (išrašytos PVM sąskaitos faktūros, PVM deklaracijos, skolų sudengimų sutartys, skolų užskaitos, 2011 m. nutrauktos bankroto bylos dokumentai ir pan.) buvo saugomi ( - ). Per 2010–2012 m. nebuvo vykdomas paslaugų ar prekių pirkimas. Administratorė turi duomenų apie įmonės vykdytą veiklą 2010–2012 m., todėl negali vadovautis vien tik 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. Tai gali dalinai patvirtinti bankų išrašai, kuriuose matosi apie 2010–2012 m. gautas pajamas už parduotas prekes (turtą) ir atliktus mokėjimus bankiniu pavedimu (atliko bankas pagal teiktą atsakovo prašymą) buvusiems darbuotojams (darbo užmokesčio įsiskolinimas). Taip pat per bankinį prisijungimą galima matyti ir PVM deklaracijų teikimo istoriją už 2010–2012 m. Žalos niekam nebuvo ir negalėjo būti padaryta, nes visos gautos pajamos buvo nukreipiamos tik kreditoriniams reikalavimams vykdyti. Tačiau tai patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus dokumentų, likusio turto patikrą. Dokumentų savalaikis paėmimas visiškai priklausė ir priklauso nuo administratorės bei antstolio kokybiškų ir savalaikių veiksmų.

4Trečiasis asmuo E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 32), kuriame nurodė, kad nuo 2006-04-03 iki 2010-01-08 buvo ieškovės direktoriumi. Išeidamas iš darbo visus dokumentus, susijusius su ieškove, perdavė A. K. Jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų ar duomenų niekada nėra gavęs nei iš atsakovo, nei iš jokių kitų asmenų.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties. Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai ginčas inicijuotas pagal bankroto administratoriaus ieškinį, teismas turi būti aktyvus, nes šiuo atveju ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Ši pareiga pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio. Tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 str. 2 d.). CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įrodinėjimo procese naudoti ir duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų.

7Teismas, išanalizavęs ne tik bylą šalių pateiktus įrodymus, bet ir teismui prieinamuose registruose, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, reikalingas išspręsti atsakovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, kai tokia žala atsirado dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo, klausimą.

8Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas. Tai reiškia, kad juridinis asmuo, kaip savarankiškas teisės subjektas, turi pareigą atsakyti pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tačiau savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė gali sudaryti prielaidas jo vardu veikiantiems asmenims – juridinio asmens vadovams ir dalyviams – elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei vadovai ir dalyviai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Siekiant sutrukdyti tokiam piktnaudžiavimui, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių asmeninę civilinę atsakomybę.

9Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento asmuo turi būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti asmeninių interesų bei juridinio asmens interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, taip pat elgtis atidžiai ir apdairiai, rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, kitų teisės aktų bei nustatytų jos veiklos apribojimų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai jos interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų (įmonės kreditorių) teisių apsaugos garantijas. Kai įmonė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų, gali atsirasti prielaidos ir jos vadovo atsakomybei kilti, nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, ir kaltę, ją preziumuojant.

10Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Tik tinkamas išvardintų pareigų vykdymas leidžia nustatyti realiai atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės turimo turto apimtį, jo masės pokytį. Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų tinkamas tvarkymas yra svarbus ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims.

11Ieškovei Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi, įsiteisėjusia 2013-02-01, civilinėje byloje Nr. B2-923-259/2013 iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne vien įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, jeigu dėl to padaroma įmonei žalos, nurodyti veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi teisėtais, kas, atitinkamai, suponuoja civilinės atsakomybės taikymo teisinių prielaidų buvimą.

12VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės direktoriumi nuo 2006-03-27 (registruota 2006-04-03) iki 2010-02-11 buvo E. D. (trečiasis asmuo), o atsakovas nuo 2006-04-03 iki 2010-02-11 buvo pirmininkas ir nuo 2006-04-03 iki 2009-12-14 bei nuo 2011-11-23 – akcininkais, o 2010-02-02 buvo paskirtas likvidatoriumi(registruota nuo 2010-02-11).

13Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad paskutinis ieškovės įmonės balansas, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, už 2009 finansinius metus buvo parengtas 2010-01-05 tuometinio direktoriaus E. D. (trečiojo asmens) ir patvirtintas 2010-01-07 (t. 1, b. l. 16–21). Pagal minėtos finansinės atskaitomybės duomenis ieškovės ilgalaikis turtas sudarė 506 074 Lt, o trumpalaikis turtas – 484 129 Lt, viso turto vertė sudarė 990 203 Lt.

14Kadangi atsakovas bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas 2010-02-02 (registruota nuo 2010-02-11), t. y. praėjus vos 25 dienoms nuo 2009 metų ieškovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo 2010-01-07, be to, būtent atsakovas nuo pat ieškovės įsteigimo, t. y. nuo 2006-04-03, iki 2010-02-11 buvo ieškovės pirmininkas ir nuo 2006-04-03 iki 2009-12-14 bei nuo 2011-11-23 – akcininkas, todėl, padarius išvadą, jog atsakovas iš tuometinio bendrovės direktoriaus E. D. perėmė (privalėjo perimti) ieškovės turtą pagal 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, teismo vertinimu, už ieškovės turto bei dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui atsakomybė tenka tik iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo paskutiniuoju jos vadovu – likvidatoriumi (beveik tris metus), o taip pat ir akcininku nuo pat ieškovės įregistravimo (daugiau kaip ketverius metus) buvusiam atsakovui, o ne (ir) trečiajam asmeniui, kuris ieškovės direktoriumi buvo tik laikinai (nuo 2006-03-27 (registruota 2006-04-03) iki 2010-02-11) ir, be to, niekada nebuvo ieškovės akcininku.

15Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2010 m. jį paskyrus ieškovės likvidatoriumi direktorius E. D. jam jokių dokumentų ar turto neperdavė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė. Priešingai, teigdamas, jog iš ( - ), kur ieškovė nuomojosi patalpas, kurias patalpų savininkų reikalavimu reikėjo skubiai atlaisvinti, 2010-03-01 sudarė dokumentų saugojimo sutartį su UAB „Temera“ (direktorius G. B.) (b. l. 60–61) ir paimtus visus buvusius ieškovės dokumentus pervežė į saugojimo vietą adresu: ( - ), tokiu būdu pripažino, kad dokumentus (nors ir nesusistemintus) iš E. D. perėmė. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog, išeidamas iš darbo visus dokumentus, susijusius su ieškove, perdavė A. K.; jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų ar duomenų jis niekada nėra gavęs nei iš atsakovo, nei iš jokių kitų asmenų. Teismo nuomone, būtent atsakovas, tapęs ieškovės vadovu (likvidatoriumi), turėjo imtis visų maksimalių priemonių, kad buvęs vadovas jam perduotų visą balanse apskaitytą turtą ir visus dokumentus. Jeigu atsakovas, būdamas asmeniškai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir turto apsaugą, to nepadarė ir nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas ir dokumentai jam būtų perduoti, tai pats atsakovas tokiu būdu prisiėmė riziką ir būtent jis yra atsakingas pagal šioje byloje pareikštą ieškinį dėl žalos, padarytos ieškovei ir jos kreditoriams dėl turto neperdavimo.

16Tai, jog atsakovas 2010-03-01 sudarė dokumentų saugojimo sutartį su UAB „Temera“ (direktorius G. B.) (b. l. 60–61), tai, jog dokumentai ir turtas buvo vežiojami iš vienos saugojimo vietos (( - )) į kitą (( - )), tai, jog 2010 m. Kauno m. FNNT atliko ieškovės dokumentų paėmimą ir atliko tyrimą pagal Kauno m. VSDF prašymą, tai, kad antstolis S. U. 2013 m. kovą–balandį vykdė iš patalpų, esančių ( - ), UAB „Temera“ turto, įkeisto AB Ūkio bankui, paėmimą, teismo nuomone, nepašalina atsakovo, kaip buvusio paskutinio iki bankroto bylos iškėlimo vadovo ir akcininko, atsakomybės už tinkamą apskaitos organizavimą ir turto bei visų dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, o tuo pačiu ir už tokiais veiksmais padarytą žalą ieškovei ir jos kreditoriams. Nors bylos nagrinėjimo metu (2014-04-17, 2014-04-25, 2014-05-06) atsakovas dalį dokumentacijos ieškovės bankroto administratorei perdavė (1 t., b. l. 121–132; 2 t., b. l. 14–20, 67–69, 57–59), tačiau, administratorės teigimu, iš perduotų tik dalies dokumentų negalima identifikuoti įmonės turto ir įsipareigojimų, ką patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-30 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą (2 t., b. l. 30–38), iš kurio matyti, jog atsakovui pateikus tik dalį padrikų pirminių pirkimo–pardavimo dokumentų, nepateikiant buhalterinės apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės operacijos, todėl neįmanoma nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17Tačiau, kaip matyti iš VMI 2014-05-30 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (2 t., b. l. 30–38), ieškovė tiek 2010 m., tiek 2011 m., tiek ir 2012 m. laikotarpiais deklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose pardavimo PVM, pirkimo PVM ir grąžintiną ir / ar mokėtiną į biudžetą PVM, ir tik 2013 m. teikė tuščias PVM deklaracijas. Vadinasi, ieškovė vykdė veiklą (bent jau iki 2013 m.), kas neišvengiamai keitė tiek ieškovės turto, tiek įsipareigojimų santykį.

18Nustatyta, jog pati ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė atsakovo pasirašytus ir jo į ieškovės bankroto bylą pateiktus ieškovės balansus 2010, 2011 ir 2012–2013 metų balansus (2 t., b. l. 24–29). Bankroto administratorės teigimu, ji šiais balansais nesivadovauja ir nemažina ieškinio sumos, kadangi balansai nėra pateikti VĮ Registrų centrui, o ji pateikti jų pateikti negali, nes, neturėdama visų dokumentų, negali patikrinti jų teisingumo.

19Kaip matyti iš 2013-12-31 balanso (2 t., b. l. 24), ieškovės ilgalaikis turtas 2013-12-31 sudarė 804 Lt (tame tarpe nematerialusis turtas sudarė 95 Lt, materialusis turtas – 709 Lt), o trumpalaikis turtas – 258 745 Lt (kuriame 181 368 Lt sudarė atsargos ir išankstiniai apmokėjimai ir 77 377 Lt – per vienerius metus gautinos sumos), viso turto vertė sudarė 259 549 Lt.

20Kaip atsakovas nurodė 2014-07-01 į bylą pateiktame ilgalaikio turto iššifravime (1 t., b. l. 195), nematerialų turtą sudaro elektroninės prekybos modulis B2B, kurio vertė 2009 m. buvo 499 980 Lt, ir interneto tinklalapis, kurio vertė 2009 m. buvo 2 295 Lt, o 2012 m. šio nematerialaus turto vertė sudaro tik 95 Lt; materialų turtą sudaro reklamos stendas, kurio vertė 2009 m. buvo 1 100 Lt, NB HP-Compaq nx6110, kurio vertė 2009 m. buvo 1 299 Lt, ir baldai, kurių vertė 2009 m. buvo 1 400 Lt, o šio turto vertė 2012 m. sudaro tik 709 Lt. Be to, atsakovas 2014-06-16 į bylą pateikė sąrašą (likutis 2010-02-10) ieškovės trumpalaikio turto, kurio vertė sudaro 181 368,32 Lt, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šis turtas perduotas ieškovės administratorei. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad šis trumpalaikis turtas po 2010-02-10 buvo sunaudotas ieškovės veikloje, kadangi šis suma paties atsakovo yra nurodyta ir 2013-12-31 balanse, kaip atsargos ir išankstiniai apmokėjimai.

21Nors atsakovo sudarytas ir pasirašytas 2013-12-31 balansas ir nėra pateiktas VĮ Registrų centrui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiame balanse nurodytų duomenų jokia forma neužginčijo ir net neteigia, kad šis balansas yra suklastotas, teismas neturi pagrindo šiuo balansu nesivadovauti.

22Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol ieškovei neperdavė 2013-12-31 balanse nurodyto turto, kurio vertė sudaro 259 549 Lt, ši suma, iš dalies tenkinant bankroto administratorės pareikštą ieškinį, priteistina iš atsakovo. Tai, kad atsakovas nenurodė administratorei debitorių, iš kurių būtų galima ieškovei išsiieškoti įsiskolinimus, debitorinių reikalavimų suma, sudaranti 77 377 Lt ir patenkanti į bendrą 259 549 Lt sumą, taip pat priteistina iš atsakovo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu ir dėl bendrovės turto, buvusio vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė padarytos žalos dydį nepagrįstai sieja su bankrutavusios įmonės 2009 m. balanse, pateikto Juridinių asmenų registrui, nurodyta turto verte – 990 203 Lt, kadangi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog bankroto bylos iškėlimo metu to turto, įvertinus vien tik jo natūralų nusidėvėjimą, vertė buvo gerokai mažesnė ir pagal ieškovės nenuginčyto 2013-12-31 balanso duomenis sudaro tik 259 549 Lt (75 170,59 Eur). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis ir įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos dydį (CPK 185 str.). Taip pat būtina įvertinti, kad balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi vien tai, kad paskesnis balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad padarytos žalos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę. Aktualu ir tai, kad teismų praktikoje žalos, kilusios dėl įmonės valdymo organo ir kartu dalyvio neteisėtų veiksmų (neveikimo), dydis paprastai siejamas dar ir su bendrovės įsipareigojimais tretiesiems asmenims, įmonės bankroto atveju – su patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis c. b. Nr. 2A-1105/2014).

23Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ieškovės bankroto byloje 2013-07-11 nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų, vien tik VMI prie FM finansinis reikalavimas sudaro 557 349,36 Lt, VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas yra 101 929,93 Lt, UAB ,,Prekybos miestelis urmas“ – 109 251,52 Lt, todėl akivaizdu, jog priteistinas iš atsakovo žalos dydis finansinių reikalavimų dydžio neviršija.

24Remdamasi išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais (neveikimu), pažeidžiančiais pirmiau aptartus esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir jai vadovavimo, neperduodamas atsakovei jokio turto ir perdavęs tik dalį dokumentų, sąlygojo situaciją, kad ieškovė neturi galimybės bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, kad neįmanoma nustatyti įmonės turto, debitorių (iš kurių būtų galima išsiieškoti skolas) ir įsipareigojimų, nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui nėra perduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.

25CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies pagrindu ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Tačiau ši teisės norma nepanaikina atsakovo prievolės atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo išieškomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į byloje priteisto žalos atlyginimo sumą (75 170,59 Eur), iš atsakovo valstybei priteistina 1 792 Eur žyminio mokesčio ir 4 Eur pašto išlaidų, paskaičiuotų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Nutarė

27ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Imeros prekyba“ (j. a. k. 300556733) 75 170,59 Eur žalos atlyginimo.

29Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - )) ir valstybei 1 792 Eur žyminio mokesčio bei 4 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660). Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita... 2. ieškovės bankroto administratorė 2013-12-12 kreipėsi į Kauno apygardos... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 49–51) prašė ieškinį... 4. Trečiasis asmuo E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 32), kuriame... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178... 7. Teismas, išanalizavęs ne tik bylą šalių pateiktus įrodymus, bet ir... 8. Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė,... 9. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat... 10. Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos,... 11. Ieškovei Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi, įsiteisėjusia... 12. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės direktoriumi nuo 2006-03-27... 13. Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad paskutinis ieškovės... 14. Kadangi atsakovas bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas 2010-02-02... 15. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2010 m. jį paskyrus ieškovės... 16. Tai, jog atsakovas 2010-03-01 sudarė dokumentų saugojimo sutartį su UAB... 17. Tačiau, kaip matyti iš VMI 2014-05-30 pranešimo apie atliktą mokestinį... 18. Nustatyta, jog pati ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė atsakovo... 19. Kaip matyti iš 2013-12-31 balanso (2 t., b. l. 24), ieškovės ilgalaikis... 20. Kaip atsakovas nurodė 2014-07-01 į bylą pateiktame ilgalaikio turto... 21. Nors atsakovo sudarytas ir pasirašytas 2013-12-31 balansas ir nėra pateiktas... 22. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol ieškovei neperdavė 2013-12-31... 23. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ieškovės bankroto byloje 2013-07-11... 24. Remdamasi išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesąžiningais... 25. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies pagrindu ieškovas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 27. ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei... 29. Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - )) ir valstybei 1 792 Eur žyminio... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...