Byla 2-4681-797/2010

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei L. A., jos atstovei advokato padėjėjai Danutei Puidokienei, atsakovo UAB ,,Salduvės viešbutis“ direktoriui Kęstučiui Vaišvilai, atsakovo atstovui advokatui Jonui Korsakui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui UAB ,,Salduvės viešbutis“ dėl delspinigių, kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti ir palūkanų priteisimo

Nustatė

4Ieškovė atsisako reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kadangi jį atsakovas sumokėjo, bet palaiko reikalavimą dėl 5545,43 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos priteisimo, 89,37 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė paaiškino, kad kai ji kreipėsi į teismą, tą pačią dieną atsakovas pervedė dalį neišmokėto darbo užmokesčio į jos sąskaitą ir visiškai atsiskaitė 2010-05-28, todėl reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atsisako. Paaiškino, kad ji iš darbo atleista 2010-01-29. Kadangi su ja atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, ji prašo priteisti kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti. Paaiškino, kad atleidimo dieną direktorius jai išmokėjo 500 Lt ir ji galvojo, kad su ja atsiskaityta bus greitai, tačiau nesulaukus pinigų, ji 2010-02-17 kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją, kuri atsakė, jog jos reikalavimas pagrįstas ir kad iš atsakovo pareikalauta pašalinti padarytus pažeidimus. Jokio susitarimo, kad bus atsiskaityta tik per 6 mėnesius su direktoriumi nebuvo. Pati savo kaltės neįžvelgia, nes pagal pareiginę instrukciją ir nusistovėjusią bendrovėje tvarką mokėjimai buvo atliekami tik direktoriui leidus, nors ji galėtų pagal sutartį, sudarytą su banku, išmokėti atlyginimą, tačiau tai gali daryti tik su direktoriaus žinia. Pripažįsta, kad sąskaitoje tiek pinigų, kiek jai buvo priskaičiuota išmokėti atleidimo dieną, nebuvo ir direktoriui leidus jai išmokėta 500 Lt. Paaiškino, kad nesitarė dėl atsiskaitymo per 6 mėn., todėl apie tai negalėjo girdėti atsakovo nurodyti liudytojai. Visi mokėjimai buvo derinami su direktoriumi, net ir su laikinai jo pareigas einančiu R. T.

6Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, delspinigius ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei palūkanas. Dalį reikalavimų atsakovas įvykdė, todėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ieškovė atsisako. Ieškovė teikdama ieškinį rėmėsi tomis aplinkybėmis, kad dirbant pas atsakovą, jai nebuvo laiku išmokamas darbo užmokestis. Iki 2010-01-29 visas priklausantis darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Atleidimo dieną nebuvo išmokėti delspinigiai už tai, kad buvo pavėluotai mokamas atlyginimas. Ieškovės reikalavimas pagrįstas, paremtas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė laiku negavo atlyginimo iš darbdavio, todėl dėl pažeidimų ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Buvo atliktas patikrinimas, rasti trūkumai, buvo surašytas sprendimas ir pateiktas darbdaviui. Darbdavys turėjo įvykdyti trūkumus, tačiau neįvykdė laiku, taip kaip buvo nurodyta. Atsakovo atsakyme inspekcijai nėra paminėtas susitarimas, kad ieškovė buvo susitarusi su darbdaviu, jog darbo užmokestis bus išmokėtas dalimis. Jeigu būtų buvusi tokia svarbi aplinkybė, tai ji būtų nurodyta. Tai svarus pagrindas, kad atsakovas įrodytų savo nekaltumą ir pažeidimo nepadarymą. Tai nebuvo nurodyta, todėl atsakovo argumentas, kad buvo toks susitarimas su ieškove, kad išmokos bus išmokėtos dalimis per pusę metų yra nepagrįstas ir neįrodytas. Kita vertus, kalbant apie tokių susitarimų buvimą ar nebuvimą, kai negali darbdavys išmokėti visų išmokų, Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad tokie susitarimai turi būti surašomi raštu. Tokio susitarimo nei žodinio, nei raštu sudaryto nebuvo. Tą griežtai ginčija ieškovė, nes jeigu būtų susitarimas, ji nebūtų kreipusis į darbo inspekciją. Dėl liudytojų parodymų atstovė nurodė, kad R. B. ir R. D. abi patvirtino, kad buvo toks susitarimas, kad buvo kalbėta, kad visos išmokos bus išmokėtos per pusę metų. Liudytojų atsakymai vienodi, kaip išmokta pamoka, o išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad liudytojos tikrai girdėjo, nei viena, nei kita negalėjo nurodyti. Jos kalbėjo abstrakčiai, kad bus išmokėta per pusę metų. Jos šiuo metu dirba bendrovėje, su direktoriumi susijusios darbo santykiais, yra tiesiogiai jam pavaldžios. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokius parodymus davė paprašytos ir įtakotos direktoriaus. Jos yra pavaldžios direktoriui, tai atsiranda paklusimas. Šiuos parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo dalimis. Byloje kilo didelis ginčas dėl ieškovės darbo pobūdžio bendrovėje. Atsakovas teigė, kad ieškovė turėjo valdžią ir galėjo daryti ką nori, tai kodėl ieškovė neišsimokėjo sau atlyginimo? Byloje pateikti įrodymai, kad vyr. finansininkas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, kad visoms finansinėms operacijoms atlikti yra reikalingas direktoriaus pritarimas. Tai patvirtina liudytoja I. M., kuri dirbo šioje bendrovėje. Ji patvirtino, kad beveik kiekvieną dieną vykdavo pasitarimai, buvo sprendžiami klausimai apie atsikaitymus, atlyginimo padalijimo klausimus. Įmonėje finansinė padėtis buvo prasta, nebuvo galimybių visiems išmokėti atlyginimus iki galo ir laiku. Liudytoja R. D. patvirtino, kad darydama visus pavedimus konsultuojasi su direktoriumi. Vadinasi, tokia tvarka įmonėje nusistovėjusi ir vyr. finansininkas nėra absoliutus viršininkas finansų srityje, jis negali vienasmeniškai daryti sprendimų dėl mokėjimų ir atsikaitymų, kol nėra tie dalykai suderinti su direktoriumi. Direktorius atsakingas už visos įmonės veiklą, tuo pačiu ir finansinę. Jo atsakomybė didesnė nei vyr. finansininko. Ieškovės teiginiai, kad ji neturėjo tokių galių, kaip teigė atsakovas, atitinka tikrovę. Darbo kodekso 141 str. 3 d. nustato, kad jeigu neatsikaitoma su darbuotoju jo atleidimo dieną, tai įstatymas numato darbdaviui atitinkamą sankciją. Tokia praktika suformuota ir Aukščiausiojo teismo nutartyse ir sprendimuose. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją 5545,43 Lt pagrįstas, nes atsakovas neatsiskaitė su ja laiku. Tik pateikus ieškinį gegužės 4 d. į teismą buvo padarytas pirmas pavedimas, kad sumažintų įsiskolinimą ir per gegužės mėnesį buvo galutinai atsiskaityta, todėl ieškovė atsisakė reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, bet palaiko reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką, delspinigius. Taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.

7Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškove atleidimo dieną susitarė, kad išmokės atlyginimą per 6 mėn., ką girdėjo ir komisijos narės, kurios buvo apklaustos teisme liudytojomis. Kodėl ieškovė kreipėsi į valstybinę darbo inspekcija ir kodėl atsakyme darbo inspekcijai ir atsiliepime į ieškinį atsakovas nepaminėjo, jog buvo susitarimas atsiskaityti per 6 mėn., jis atsakyti negali.

8Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškinys atmestinas, nes liudytojas R. T. apie, neva, buvusius susirinkimus ir pasitarimus dėl mokėjimų nurodė, kad tokių susitarimų jam einant direktoriaus pareigas, nebuvo. Vyr. finansininkė jokių mokėjimų neaptarinėdavo. Pačios ieškovės parodymai, kad R. T. surašydavo ant lapelio, kam, kiek mokėti, įskaitant ir darbo užmokesčius, o ji tai vykdė, teismo pripažintini kaip melagingi parodymai ir neatitinkantys tikrovės ir vertintini ypatingai kritiškai. Su R. T. ieškovė nieko nederino, jokių raštelių iš jo negaudavo, mokėjimus atliko savo nuožiūra. Mokėjo kam norėjo, nepriklausomai nuo direktoriaus valios. R. T. patvirtino, kad jis susirinkdavęs duomenis apie įmonės skolas ir pajamas kreipdavosi į buhalterę, nurodydavo, kad reikia mokėti didesnes skolas, tačiau buhalterė darydavo atvirkščiai. Buhalterė visiškai vienasmeniškai vykdė mokėjimus. Vertinti ieškovės teiginį, kad susitarimo nebuvo, nėra jokio pagrindo. Ieškovei davus teismui melagingus parodymus, vertintini kitų liudytojų parodymai, būtent buvusių komisijos narių. Nors jie šiuo metu dirba įmonėje, bet jie davė teismui priesaiką. Dalyvavo komisijoje ir girdėjo, kaip viskas vyko. Vertintini liudytojos R. B. ir R. D. parodymus kritiškai nėra jokio pagrindo. Jos vienareikšmiškai patvirtino, kad su ieškove buvo susitarta žodžiu. Išėjimo dieną buvo sumokėta 500 litų, nes sąskaitoje nebuvo pinigų ir ieškovė sutiko, kad jai būtų išmokėti pinigai vėliau. Ką jos atstovė patvirtino ir pirmojo teismo posėdžio metu. Ieškovė sutiko, kad būtų mokėjimas iš dalies, nes tokia praktika įmonėje jau buvo nusistovėjusi. I. M. pasakė, kad išeidama negavo užmokesčio, skola buvo sumokėta per 3-4 mėnesius. Visi įmonės darbuotojai žinojo, kokia yra finansinė padėtis, suprato, kad įmonė nepajėgi sumokėti visą sumą. Buvo tokia nusistovėjusi įmonėje praktika, kad išmokama dalimis, komisijos narės teismui patvirtino apie tokio susitarimo buvimą, todėl pripažintina, kad toks žodinis susitarimas buvo, dėl ko taikytinas Darbo kodekso 141 str. 1 d., kur numatoma, kad darbdavys privalo visiškai atsikaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu susitarimu nėra nustatyta kitokia atsikaitymo tvarka. Tarp darbdavio ir darbuotojo buvo nustatyta kitokia atsikaitymo tvarka. Tai yra nenustatant konkrečios mokėjimo datos, o apibrėžiant bendrą šešių mėnesių terminą, per kurį dalimis bus išmokėtas darbo užmokestis, ką atsakovė įvykdė. Ieškovė kelia klausimą ir argumentuoja, kad jeigu buhalterė vienasmeniškai vykdė mokėjimus, tai kodėl sau neišsimokėjo? Pirmo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir atsakė, kad nebuvo sąskaitoje pinigų, todėl neišsimokėjo. Toks argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Kad darbo inspekcijai rašant atsakymą raštu, nebuvo paminėtas susitarimas, tai numatyti kokį žodį įrašyti, ar kokio neįrašyti, kai išsiskiriama geranoriškai, kai buvo pasitikėjimas, tai dėl to nebuvo rašomas joks raštas. Šalys viena kita pasitikėjo. Buvo tokia praktika, kad išmokama dalimis, tą žinojo ir ieškovė. Ji pati kitiems darbuotojams dalimis mokėjo. Šio vieno žodžio neįrašymas į raštą nepaneigia susitarimo buvimo. Du liudytojai patvirtino, kad toks susitarimas buvo, o trečias liudytojas R. T. teismui patvirtino, kad ieškovė davė teismui žinomai melagingus parodymus ir ja tikėti teismas neturi jokio pagrindo. Teiginį, kad susitarimo nebuvo, teismas turi vertinti ypatingai kritiškai. Dėl pareiginės instrukcijos, tai ten numatyta, kad buhalterė turi derinti su vadovu dėl darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, bet kaip išgirdome iš liudytojo R. T., tai nebuvo vykdoma. Buhalterė atliko mokėjimus savo nuožiūra. Buhalterė netgi darydavo atvirkščiai, nei R. T. pasakydavo. Tai rodo visišką laisvę ir disponavimą įmonės pinigais be jokio suderinimo su įmonės vadovu. Ieškovė įmonės pinigus valdė savo asmenine nuožiūra. Jeigu ji manė išeiti iš darbo, tai galėjo anksčiau išsimokėti tą darbo užmokestį. Kol ji nebuvo konsultuota firmos, kuri suklastojo dokumentus, tol ieškovė jokių pretenzijų neturėjo. Jokių rašytinių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio darbdaviui nerašė ir reikalavimų nekėlė. Darbdavys buvo įsitikinęs, kad toliau galioja sudarytas žodinis susitarimas, kad jai bus mokama dalimis, iki tik įmonėje atsiras pinigų. Laikytina, kad tik po to pradėjo neigti susitarimą, kai nuvyko į teisinių paslaugų įmonę. Jų paskatinta ieškovė teisme elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai neigia buvusį susitarimą išmokėti dalimis. Sugalvojo nepagrįstai praturtėti ir pasipelnyti buvusio darbdavio sąskaita. Kitaip vertinti neįmanoma, juolab, kad ieškovė šiandien melavo teismui, davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Tai rodo jos siekį, nepagrįstai, pasinaudojus įstatymu ir tuo, kad darbdavys visiškai ja pasitikėjo ir nesurašė rašytinio susitarimo, neigė jo buvimą. Kiti įrodymai patvirtina priešingai, todėl toks ieškovės ieškinys pripažintinas kaip nesąžiningas. Tai numatyta 6.4 straipsnyje ir darbo kodekse, todėl ieškinys atmestinas pilnai. Jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį, tai mažintinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovė jokių procesinių dokumentų byloje nerašė, tik atstovavo teisme. Pagal Teisingumo ministro įsakymą, kuriuo patvirtintos rekomendacijos dėl apmokėjimo advokatams, ten numatyta, kad 1 valanda rekomenduojama 0,15 MMA, tai virš 100 litų už valandą. Kadangi kvitai pateikti gerokai didesnėms sumoms, tai pripažintina, kad tokios bylinėjimosi išlaidos per didelės ir mažintinos. Prašydami atmesti ieškinį, prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kur atstovas rašė atsiliepimus, įvertinus keliones ir posėdžių laiką, laikytina, kad jos nėra per didelės ir priteistinos.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovė nuo 2001-01-02 dirbo UAB ,,Salduvės viešbutis“ finansininke. Darbo sutartis nutraukta 2010-01-29 pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 54-55). Ieškovė 2010-02-17 kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją su prašymu atgauti atlyginimą iš darbdavio (b. l. 251). Valstybinė darbo inspekcija 2010-02-26 pateikė atsakovui reikalavimą pašalinti padarytus pažeidimus iki 2010-03-26 (b. l. 252-254). Reikalavime nustatyti pažeidimai, kad neatsiskaityta su L. A. jos atleidimo dieną, už neišmokėtą darbo užmokestį turi būti mokami delspinigiai, neišmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakydamas į reikalavimą, atsakovas nurodė, kad darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas L. A. bus mokama dalimis. Ieškovei buvo išsiųstas atsakymas, kuriame taip pat nurodyta, kad jos skundas (prašymas) pripažintas tenkintinu, todėl darbdaviui išsiųstas reikalavimas pašalinti pažeidimus (b.l. 57).

11Ieškovė buvo pateikusi reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį 6436,53 Lt sumai, tačiau vėliau atsisakė šio reikalavimo, nes atsakovas minėtą sumą pervedė į jos sąskaitą banke (b. l. 49) ir tai patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai nuo 2010-05-04 iki 2010-05-28 (b. l. 20-23), todėl atsisakymas nuo reikalavimo šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina, šalims bylos nutraukimo pasekmės aiškios (CPK 42, 140, 293 str.).

12Ieškovė palaiko reikalavimą dėl delspinigių, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir palūkanų priteisimo. Atsakovas nesutinka su šiais reikalavimais ir nurodo, kad buvo susitarimas, jog atsiskaitys vėliau, be to, pati ieškovė kalta dėl to, nes ji finansininkė ir pati galėjo nusirašyti pinigų sumas nuo bendrovės sąskaitos.

13Dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Ieškovė prašo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-01-29 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Darbo kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

14Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susitarimas su ieškove, jog su ja atsiskaitys per 6 mėnesius ir ieškovė sutiko. Rašytinio susitarimo nepateikė. Tokį susitarimą buvus, atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytoja R. B. patvirtino, kad kaip darbuotoja buvo įtraukta į komisijos sudėtį dėl finansininkės dokumentų perdavimo ir buvo pokalbis su ieškove direktoriaus kabinete apie tai, kad su ieškove atsiskaitys per pusę metų, ieškovė sutiko, tačiau negali pasakyti, kada turėjo būti pirmoji išmoka, taip pat patvirtino, kad direktorius ir buhalterė sprendžia klausimus dėl darbo užmokesčio sumokėjimo (b. l. 227). Tokius parodymus davė ir bendrovės direktorius Kęstutis Vaišvila, kuris patvirtino, kad atlyginimus moka per banką, buhalterė atlyginimų pasiimti pati negali, yra sutartis su banku, pavedimų niekas nepasirašo, jis kaip direktorius pasirašo bankinius dokumentus. Jei sąskaitoje trūksta pinigų, tai visiems darbuotojams padalinama, o jei nėra pinigų, buhalteris sprendžia. Ieškovės atleidimo dieną neatsiskaitė tik todėl, kad nebuvo pinigų, dėl ko susitarė, kad mokės per pusę metų. Visi atleidžiami darbuotojai tokia tvarka gavo pinigus, mano, kad jų kaltės nėra, o ieškovei kažkas patarė dėl to kreiptis į teismą, kad papildomai užsidirbtų pinigų. Negali atsakyti, kodėl atsiliepime nenurodė apie susitarimą, į tai nekreipė dėmesio (b. l. 228-229). Liudytoja R. D. parodė, kad dirba pas atsakovą administratore, buvo sudaryta komisija finansininkės dokumentų perėmimui ir buhalterė (ieškovė) paprašė direktoriaus išmokėti 500 Lt, direktorius leido ir ji išsimokėjo. Patvirtino, kad šiuo metu ji dirba buhaltere, ji gali atlikti pavedimą, bet pasikonsultuoti su direktoriumi reikia. Liudytoja negalėjo patvirtinti, kada šalys sutarė išmokėti pirmą išmoką, ji pokalbį girdėjo tik labai trumpai, gal apie 5-6 mėnesius kalbėjo, ieškovė su atsiskaitymu vėliau sutiko. Taip pat patvirtino, kad ieškovė neišsimokėjo atlyginimo, nes nebuvo pinigų (b. l. 230).

15Vertinant atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir liudytojų parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikdamas atsiliepimą, atitinkantį CPK 142 str. atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas dėl to, kad: 1. ieškovė ieškinį grindžia pridedamais dokumentais, kurių nuorašus patvirtino advokatas T. U., kuris nurodė, kad susitarimo su ieškove nėra sudaręs, dėl ko atsakovas UAB ,,Salduvės viešbutis“ kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir dėl ko turėtų civilinė byla būti stabdoma; 2. Ieškovei yra sumokėta ieškinyje nurodyta suma, o nesant pagrindinės prievolės, atmestinas ir reikalavimas dėl delspinigių, 5545,43 Lt kompensacijos priteisimo, o atmetus reikalavimą ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.

16Tokį atsiliepimą į ieškinį pateikė atsakovas, kuriame net neužsimenama, jog buvo susitarimas atsiskaityti vėliau, dėl ko nekiltų DK 141 str. 3 d. numatytos pasekmės darbdaviui. Atsiliepime atsikirsta į kiekvieną ieškovės reikalavimą, todėl atsakovo motyvą, kad atsiliepime neužsiminė apie susitarimą, nes laikė, kad suklastoti prie ieškinio pateikti priedai, teismas laiko nepagrįstu, nes ir tokiu atveju galima buvo apie tai parašyti atsiliepime. Apie buvusį susitarimą atsiskaityti vėliau nėra pateikta ir atsakovo atsakyme Valstybinei darbo inspekcijai į jos pareikalavimą pašalinti pažeidimus, padarytus neatsiskaičius ieškovės atleidimo dieną.

17Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

19Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Prieštaraujantis logikai, neprotingas, kenkiantis sau žmogaus elgesys yra galimas, tačiau mažiau tikėtinas, todėl tokio elgesio pripažinimas įrodyta faktine bylos aplinkybe turi būti pateisinamas bylos fabulą sudarančių faktų visuma ir reikiamai motyvuotas. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.

20Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad liudytojos R. D. ir R. B. yra pavaldžios atsakovui, dirba įmonėje, liudytojų, taip pat ir Kęstučio Vaišvilos parodymus dėl susitarimo atsiskaityti vėliau paneigia byloje esantys minėti rašytiniai įrodymai (atsiliepimas, atsakymas VDI, kreipimasis į VDI). Tokia atsakovo pozicija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, net nebuvo nurodyta atsiliepime ir tai vertintina kaip atsakovo sugalvota versija, stengiantis išvengti atsakovo atsakomybės. Ieškovė nutraukė darbo sutartį, bet kito darbo nebuvo susiradusi, šiuo metu yra darbo biržos įskaitoje (b. l. 239), todėl vertinant šią aplinkybę, toks susitarimas, kad darbo užmokestis būtų sumokamas per pusę metų, neturint naujo darbo ir negalėjo būti sudarytas, nes būtų prieštaraujantis logikai bei neprotingas. Todėl vertinant visus įrodymus, laikytina, jog atsakovas neįrodė tarp šalių buvus susitarimui išmokėti darbo užmokestį vėliau (CPK 178 str., 185 str.).

21Dėl delspinigių mokėjimo ir ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo laiku. Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė kalta, kad laiku nebuvo išmokėtas atlyginimas jai pačiai, nes ieškovė būdama finansininke turėjo galimybę pervesti pinigus ir išsimokėti sau atlyginimą. Tokį atsakovo argumentą paneigia paties atsakovo liudytojos R. B., kuri patvirtino, kad direktorius ir buhalterė sprendžia dėl darbo užmokesčio mokėjimo (b. l. 227) ir R. D., kuri patvirtino, kad šiuo metu dirba buhaltere ir buhalterė galėjo išmokėti pinigus tik leidus direktoriui, išmokėti pinigus ir ji gali, bet reikia pasikonsultuoti su direktoriumi (b. l. 230). Liudytoju apklaustas R. T. patvirtino, kad jis 3 mėn. vadavo direktorių. Jam pasakė, kad reikia kalbėti apie tuos tris mėnesius, kas pasakė, liudytojas neįvardino. Liudytojas parodė, kad buhalterės darbas jo netenkino, nes buhalterė su juo nesiskaitė iš viso, buvo kaip tuščia vieta, bet jai neskyrė drausminės nuobaudos dėl savo laikinumo, nes tik vieną kartą pavadavo direktorių. Parodė, kad buhalterė laikė jį žemesnės padėties žmogumi, su juo nesitarė, darė, ką nori. Vertinant liudytojo R. T. parodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė, dirbdama buhaltere jo neklausė, teismas tai vertina ne kaip įrodymą, kad buhalterė viena pati sprendė finansinius klausimus ir turėjo galią pati nuspręsti, kam mokėti, o kam ne, bet pateisina tokį ieškovės elgesį (jei toks buvo) motyvuojant ta aplinkybe, kad R. T. dirbęs santechniku, turintis vidurinį išsilavinimą, laikinai buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas, kuriam iš tikrųjų galėjo būti sunku perprasti finansinius reikalus ir duoti teisingus nurodymus vyr. finansininkei, turinčiai tam darbui reikalingą išsilavinimą.

22Liudytoja apklausta I. M. patvirtino, kad yra buvusi atsakovo darbuotoja ir jai žinoma, kokia tvarka buvo taikoma, atsiskaitant su darbuotojais už darbą. Ji patvirtino, kad įmonėje buvo tvarka ir darbuotojai turėjo laikytis tos tvarkos: rytais 8:00 val. buvo susirinkimai pas direktorių, dalyvaudavo kavinės vedėja, buhalterė, administratorė ir buvo aptariama, kam pinigai mokami - ar tiekėjams, ar atlyginimams. Kalbėdavo apie visus atsikaitymus ir apie darbo užmokestį. Darbuotojai prašydavo išmokėti atlyginamą. Susirinkime dalyvaudavo ne visi darbuotojai, o tik baigusi pamainą administratorė, pradedanti darbą administratorė, kavinės vedėja, vyr.buhalterė ir direktorius arba pavaduojantis direktorius. Kai pavadavo buhalterę, pavedimus darydavo internetu, bet visą laiką pasitarus su direktoriumi, o nurodymai buvo žodžiu. Buhalterė sudarydavo skolų sąrašą ir kiekvieną dieną pasitardavo, kam mokės. Buhalterė be direktoriaus sutikimo išsimokėti sau atlyginimo negalėjo, ji negalėjo padaryti kitaip, kaip aptarta susirinkime. Kai ji išėjo iš darbo, su ja atsiskaitė per 3 mėnesius.

23Byloje pateikti vyriausiojo finansininko pareiginiai nuostatai, kurių 21 p. numatyta, jog dokumentai, pagal kuriuos išduodamos finansinės lėšos turi būti pasirašyti įmonės vadovo, apie tai informuojant vyr. finansininką. Vyr. finansininkas taip pat privalo vykdyti įmonės direktoriaus nurodymus, susijusius su pavestomis pareigomis (25.5 p.), o 28.1 p. numato vyr. finansininkui teisę gauti informaciją ir įgaliojimus naudotis resursais, reikalingais funkcijų atlikimui (b. l. 259). Taigi, nuostatuose numatyta, jog bet koks finansinių lėšų judėjimas buvo galimas tik pasirašius direktoriui, tačiau byloje nustatyta, kad bendrovėje buvo taikoma kita tvarka, t. y. žodinis direktoriaus sutikimas. Tai, kad be direktoriaus sutikimo ar pritarimo nebuvo galima veikti savarankiškai ir vyr. finansininkė negalėjo viena pati spręsti atlyginimų mokėjimo klausimo, patvirtina byloje ir liudytojos R. D., kuri patvirtino, kad kai direktorius leido, ieškovei buvo išmokėta 500 Lt, I. M. parodymai, taip pat ir liudytojo R. T. parodymai, kad pas direktorių kabinete buvo sprendžiami klausimai, su kuo atsiskaityti ir kiek mokėti tiek tiekėjams, tiek ir darbuotojams.

24Vertinant byloje esančius įrodymus, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad uždelsta atsiskaityti buvo dėl ieškovės kaltės (CPK 178, 185 str.). Darbo kodekso 141 str. 3 d. numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla Darbo kodekso 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės, kurioms atsirasti reikalingos sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

25Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Darbo kodekso 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną.

26Ieškovė nurodė, kad 5545,43 Lt suma susidaro paskaičiavus nuo atleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2010-05-04, skaičiuojant, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2295 Lt, imant iš paskutinių 3 mėnesių. Paskaičiuota ieškovės kompensacija nuo išmokamos sumos be mokesčių, nustatant vidutinį darbo užmokestį 84,28 Lt, o už 66 darbo dienas tai sudaro 5562,48 Lt, o ne 5545,43 Lt, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 5562,48 Lt suma (CPK 414, 418 str., 178 str., DK 141 str. 3 d.).

27Ieškovė prašo priteisti ir delspinigius 89,37 Lt, kurie susidarė iki darbo sutarties nutraukimo (b. l. 2). Pagal Socialinės apsaugos ministerijos 2009-01-27 įsakymą Nr. AI-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ delspinigių dydis patvirtintas 0,07 proc. ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas, kadangi delspinigiai skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, susijusios su darbo santykiais, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su darbdaviu pasibaigimo (Darbo kodekso 207 str.).

28Dėl palūkanų priteisimo. Kai darbo santykiai nutrūksta, buvusių darbo sutarties šalių teisiniams santykiams taikomos Civilinio kodekso normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus, todėl darbuotojai turi teisę reikalauti priteisti iš buvusio darbdavio palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. (Civilinio kodekso 6.37 str., LAT nutartis Nr. 3K-3-856/2003), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 418 str.).

29Kadangi ginčas sprendžiamas ieškovės naudai (nes vieną reikalavimą atsakovas įvykdė po ieškinio teismui pareiškimo dienos), todėl išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, turi atlyginti pralaimėjusi šalis – atsakovas. Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista pagal įstatymą 170 Lt (žyminis mokestis CPK 83 str.) bei 12,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 182,15 Lt (Civilinio proceso kodekso 83, 88 str. 1 d., 3 p. 6 p., 93 str.).

30Ieškovė prašo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1500 Lt, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 51-53, 238). Atsakovo atstovas nurodo, kad jeigu ieškinį teismas tenkintų, prašo atsižvelgti į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas ir mažinti atstovavimo išlaidų priteisimą, kadangi atstovė neruošė procesinių dokumentų teismui, o tik atstovavo ieškovei teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 400 Lt išlaidų ji patyrė dėl procesinių dokumentų rengimo ir konsultacijų, kurios laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos. Už atstovavimą teisme ieškovė patyrė 1100 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro rekomendacijas, už atstovavimo vieną valandą rekomenduojama apmokėti 0,15 MMA. Šioje byloje vyko keturi posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė ir posėdžiai tęsėsi 9 val., todėl pagal rekomendacijas, skaičiuojant 120 Lt už valandą priklausytų priteisti 1080 Lt, bet atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, laikytina, jog 1100 Lt atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios rekomendacijas, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei (Civilinio proceso kodekso 93,98 str.).

31Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140, 293, 259-260, 263-270, 279, 307 str. teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

34Priteisti iš atsakovo UAB ,,Salduvės viešbutis“ ieškovei L. A. 5562,48 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų litų, 48 centų) vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 89,37 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus, 37 centus) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5651,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš atsakovo UAB ,,Salduvės viešbutis“ valstybei 182,15 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus, 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

36Priimti ieškovės L. A. reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

37Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A.... 4. Ieškovė atsisako reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,... 5. Ieškovė paaiškino, kad kai ji kreipėsi į teismą, tą pačią dieną... 6. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į teismą su... 7. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškove atleidimo... 8. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškinys atmestinas, nes liudytojas R. T. apie,... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovė nuo 2001-01-02 dirbo UAB ,,Salduvės... 11. Ieškovė buvo pateikusi reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą... 12. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl delspinigių, kompensacijos už uždelstą... 13. Dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Ieškovė... 14. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susitarimas su ieškove, jog... 15. Vertinant atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir liudytojų parodymus,... 16. Tokį atsiliepimą į ieškinį pateikė atsakovas, kuriame net neužsimenama,... 17. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad... 19. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas... 20. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad liudytojos R. D. ir R. B. yra pavaldžios... 21. Dėl delspinigių mokėjimo ir ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo laiku.... 22. Liudytoja apklausta I. M. patvirtino, kad yra buvusi atsakovo darbuotoja ir jai... 23. Byloje pateikti vyriausiojo finansininko pareiginiai nuostatai, kurių 21 p.... 24. Vertinant byloje esančius įrodymus, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad... 25. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Darbo kodekso 141 str. 3 d.... 26. Ieškovė nurodė, kad 5545,43 Lt suma susidaro paskaičiavus nuo atleidimo... 27. Ieškovė prašo priteisti ir delspinigius 89,37 Lt, kurie susidarė iki darbo... 28. Dėl palūkanų priteisimo. Kai darbo santykiai nutrūksta, buvusių darbo... 29. Kadangi ginčas sprendžiamas ieškovės naudai (nes vieną reikalavimą... 30. Ieškovė prašo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1500... 31. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140, 293, 259-260, 263-270, 279, 307... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Salduvės viešbutis“ ieškovei L. A. 5562,48 Lt... 35. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Salduvės viešbutis“ valstybei 182,15 Lt... 36. Priimti ieškovės L. A. reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio... 37. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...