Byla 2A-207-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Raimundo Jurgaičio, sekretoriaujant Renatai Kovierei, Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovei L. A., atsakovo atstovui adv. J. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Salduvės viešbutis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4681-797/2010 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui UAB „Salduvės viešbutis“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė L. A. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Salduvės viešbutis“ 6436,53 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 89,37 Lt delspinigių už prievolės termino pažeidimą, 5545,43 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. sausio 2 d. su UAB „Salduvės viešbutis“ pasirašė darbo sutartį Nr. 109, kurios pagrindu atsakovas ieškovei suteikė darbo vietą bei mokėjo darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, o ieškovė įsipareigojo pagal darbo sutarties aptartas darbo sąlygas sąžiningai dirbti. 2010-01-29 ieškovė buvo atleista iš darbo jai pačiai prašant. LR Darbo kodekso 141 str. 1 dalyje numatyta, kad darbdavys su atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dieną, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė iki ieškinio pateikimo. Šį ieškovės teisių pažeidimą konstatavo ir . LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010-03-15 sprendime Nr. (4)SD-5029 dėl UAB „Salduvės viešbutis“ patikrinimo, t. y. atsakovas nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesavalaikiai mokėjo atlyginimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, ieškovė paskaičiavo 89,37 Lt delspinigių. Įstatymas nustato pareigą darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Tą dieną darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas, taip pat darbdavys privalo nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties nutraukimą. Vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką išieškojimą ieškovė laikė adekvačia sankcija, atitinkančia proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo.

3Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ( 1 t., 286–293 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 5562,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 89,37 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5651,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, 182,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priėmė ieškovės L. A. reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė.

4Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2001-01-02 dirbo UAB ,,Salduvės viešbutis“ finansininke. Darbo sutartis nutraukta 2010-01-29 pagal DK 127 str. 1 d. Dėl nesumokėto atlyginimo ieškovė 2010-02-17 kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją, kuri 2010-02-26 pateikė atsakovui reikalavimą pašalinti padarytus pažeidimus iki 2010-03-26. Reikalavime buvo nustatyti pažeidimai, kad neatsiskaityta su L. A. jos atleidimo dieną, už neišmokėtą darbo užmokestį turi būti mokami delspinigiai, neišmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

5Kadangi neišmokėtą 6436,53 Lt darbo užmokestį atsakovas ieškovei sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas bylą šioje dalyje nutraukė.

6Darbo kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

7Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susitarimas su ieškove, jog su ja atsiskaitys per 6 mėnesius ir ieškovė sutiko. Rašytinio susitarimo nepateikė. Tokį susitarimą buvus, atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais: R. B., liudytojo direktoriaus K. V. parodymais, kuris patvirtino, kad atlyginimus moka per banką, buhalterė atlyginimų pasiimti pati negali, yra sutartis su banku, pavedimų niekas nepasirašo, jis kaip direktorius pasirašo bankinius dokumentus. Jei sąskaitoje trūksta pinigų, tai visiems darbuotojams padalinama, o jei nėra pinigų, buhalteris sprendžia. Ieškovės atleidimo dieną neatsiskaitė tik todėl, kad nebuvo pinigų, dėl ko susitarė, kad mokės per pusę metų. Liudytoja R. D. parodė, kad dirba pas atsakovą administratore, buvo sudaryta komisija finansininkės dokumentų perėmimui ir ieškovė paprašė direktoriaus išmokėti 500 Lt, direktorius leido ir ji išsimokėjo. Patvirtino, kad ji, dirbdama buhaltere, gali atlikti pavedimą, bet reikia pasikonsultuoti su direktoriumi. Liudytoja negalėjo patvirtinti, kada šalys sutarė išmokėti pirmą išmoką, ji pokalbį girdėjo tik labai trumpai, gal apie 5-6 mėnesius kalbėjo, ieškovė su atsiskaitymu vėliau sutiko. Taip pat patvirtino, kad ieškovė neišsimokėjo atlyginimo, nes nebuvo pinigų.

8Teismas konstatavo, kad pateikdamas atsiliepimą, atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas dėl to, kad ieškovė ieškinį grindžia pridedamais dokumentais, kurių nuorašus patvirtino advokatas T. U., kuris nėra sudaręs susitarimo su ieškove, dėl ko atsakovas UAB ,,Salduvės viešbutis“ kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir dėl ko turėtų civilinė byla būti stabdoma; o taip pat dėl to, kad ieškovei yra sumokėta ieškinyje nurodyta suma, o nesant pagrindinės prievolės, atmestinas ir reikalavimas dėl delspinigių, 5545,43 Lt kompensacijos priteisimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

9Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį net neužsiminė, jog buvo susitarimas su ieškove atsiskaityti vėliau. Atsiliepime atsikirsta į kiekvieną ieškovės reikalavimą, todėl atsakovo motyvą, kad atsiliepime neužsiminė apie susitarimą, nes laikė, kad suklastoti prie ieškinio pateikti priedai, teismas laikė nepagrįstu. Apie buvusį susitarimą atsiskaityti vėliau, nėra pateikta ir atsakovo atsakyme Valstybinei darbo inspekcijai.

10Teismas liudytojų R. D. ir R. B. parodymus vertino kritiškai, nes jos yra pavaldžios atsakovui. Sprendė, kad jų bei liudytojo K. V. parodymus dėl susitarimo atsiskaityti vėliau, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsiliepimas, atsakymas VDI, kreipimasis į VDI). Tokia atsakovo pozicija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, net nebuvo nurodyta atsiliepime ir todėl teismas tai vertino kaip atsakovo sugalvotą versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Ieškovė nutraukė darbo sutartį, bet kito darbo nebuvo susiradusi, šiuo metu yra darbo biržos įskaitoje, todėl toks susitarimas, kad darbo užmokestis būtų sumokamas per pusę metų, neturint naujo darbo, ir negalėjo būti sudarytas, nes būtų prieštaraujantis logikai bei neprotingas. Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė tarp šalių buvus susitarimą išmokėti darbo užmokestį vėliau.

11Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė kalta, kad laiku nebuvo išmokėtas atlyginimas jai pačiai, nes ieškovė, būdama finansininke, turėjo galimybę pervesti pinigus ir išsimokėti sau atlyginimą. Teismas konstatavo, kad tokį atsakovo argumentą paneigia liudytojų R. B., R. D. ir I. M. parodymai.

12Vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų 21 p. numatyta, jog dokumentai, pagal kuriuos išduodamos finansinės lėšos, turi būti pasirašyti įmonės vadovo, apie tai informuojant vyr. finansininką. Vyr. finansininkas taip pat privalo vykdyti įmonės direktoriaus nurodymus, susijusius su pavestomis pareigomis (25.5 p.), o 28.1 p. numato vyr. finansininkui teisę gauti informaciją ir įgaliojimus naudotis resursais, reikalingais funkcijų atlikimui. Taigi, nuostatuose numatyta, jog bet koks finansinių lėšų judėjimas buvo galimas tik pasirašius direktoriui, tačiau byloje nustatyta, kad bendrovėje buvo taikoma kita tvarka, t. y. žodinis direktoriaus sutikimas. Tai, kad be direktoriaus sutikimo ar pritarimo nebuvo galima veikti savarankiškai ir vyr. finansininkė negalėjo viena pati spręsti atlyginimų mokėjimo klausimo, patvirtina byloje ir liudytojos R. D., kuri patvirtino, kad kai direktorius leido, ieškovei buvo išmokėta 500 Lt, I. M. parodymai, taip pat ir liudytojo R. T. parodymai, kad pas direktorių kabinete buvo sprendžiami klausimai, su kuo atsiskaityti ir kiek mokėti tiek tiekėjams, tiek ir darbuotojams.

13Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad buvo uždelsta atsiskaityti dėl ieškovės kaltės. Darbo kodekso 141 str. 3 d. numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovė nurodė, kad 5545,43 Lt suma susidaro paskaičiavus nuo atleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2010-05-04. Teismas patikslino, kad nustatant vidutinį darbo užmokestį 84,28 Lt už 66 darbo dienas tai sudaro 5562,48 Lt, o ne 5545,43 Lt. Pagal Socialinės apsaugos ministerijos 2009-01-27 įsakymą Nr. AI-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ delspinigių dydis patvirtintas 0,07 proc. ir ieškinį šioje dalyje teismas tenkino. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. iš atsakovo priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Atsakovas UAB „Salduvės viešbutis“ apeliaciniu skundu (2 t., 4–11 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, arba pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą, sumažinant priteistą vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki 5 562,48 Lt ir atmetant reikalavimą priteisti 89,37 Lt delspinigių, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės L. A. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarta, jog bus atsiskaityta per 6 mėnesius ir ieškovė sutiko. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tokia atsakovo pozicija yra sugalvota versija, stengiantis išvengti atsakomybės, yra netinkamas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Iš atsakovės 2010 03 25 rašto Nr. 17, rašyto Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad atsakovė nurodo, jog L. A. darbo užmokestis bus mokamas dalimis, o liudytojas K. V. patvirtino, kad dėl vėlesnio atsiskaitymo su ieškove susitarė žodžiu. Ieškovė 2010-09-15 teisme patvirtino, jog buvo tartasi su ieškove dėl mokėjimo atidėjimo ir tikėjosi, kad su ja atsiskaitys per savaitę, t. y. principinis momentas, kad dėl vėlesnio atsiskaitymo apskritai buvo tartasi su ieškove, tai teisme patvirtino ir pati ieškovė. L. A. iš darbo buvo atleista jos prašymu, iš bendrovės išėjo geranoriškai, nesipyko, o dėl neišmokėto darbo užmokesčio iki teismo į atsakovę raštu net nesikreipė, kas tik papildomai patvirtina tą faktą, jog toks susitarimas buvo.

162. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų K. V., R. B., R. D. ir R. T. parodymų, ir net ieškovės pakviestos liudytojos I. M. parodymų, kuri taip pat patvirtino, jog kai ji išėjo iš darbo, su ja atsiskaitė per 3 mėnesius, kad visiems išeinantiems iš darbo buvusiems darbuotojams jiems priklausantis darbo užmokestis būdavo išmokamas vėliau, pagal žodinį susitarimą, o tuos mokėjimus ir atliko būtent pati ieškovė. Tokia praktika bendrovėje jau buvo nusistovėjusi ir ieškovei buvo žinoma, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog toks susitarimas su ieškove tikrai buvo.

173. Ieškovė teisme pati patvirtino, kad atliekant pavedimus elektroniniu būdu, direktoriaus parašo nereikėjo, o užtekdavo tik jos parašo. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja R. D. bei K. V.. Liudytojas K. V. teisme patvirtino, kad jis į buhalterės reikalus nesikišo, yra sutartis su banku, tai atlyginimo dieną buhalteris perveda pinigus, turi teisę tai daryti be direktoriaus parašo, o į savo sąskaitą ieškovė persivesti pinigus galėjo. Direktorius nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio gulėjo ligoninėje, taigi L. A. pavedimu galėjo sau išsimokėti darbo užmokestį, todėl nesuprantama kodėl ji to nepadarė. Ieškovė neišsimokėjo darbo užmokesčio dėl savo pačios kaltės, dėl ko ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

184. Ieškovė iš darbo buvo atleista 2010-01-29, todėl iki 2010-05-04 susidaro tik 64 darbo dienos, todėl vien šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir teismo priteista 5 562,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos suma mažintina iki 5 393,92 Lt, kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą atsakovės atžvilgiu bei šališką surinktų įrodymų vertinimą.

195. Ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius teismas net nemotyvavo. Kadangi ieškovė reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio atsisakė, teismas bylą šioje dalyje nutraukė, todėl ieškovei atsisakius pagrindinės prievolės, negali būti tenkinama ir papildoma. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove buvo susitarta dėl vėlesnio darbo užmokesčio išmokėjimo, į tai, kad darbo užmokesčio ieškovė neišsimokėjo dėl savo kaltės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei keistinas ir šioje dalyje.

206. Kadangi ieškovė reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio atsisakė, teismas bylą šioje dalyje nutraukė, tai šioje dalyje atitinkamai atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, atsakovo naudai.

21Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 21–24 b. l.) ieškovė L. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Atsakovas laiku neišmokėjo ieškovei darbo užmokesčio už 2009 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, dėl ko, vadovaujantis DK 207 str. nuostatomis, darbdaviui atsiranda pareiga mokėti įstatymo nustatytus delspinigius už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Tiek pareiga darbdaviui laiku sumokėti darbuotojui atlyginimą, tiek ir atsakovo pareiga sumokėti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius, atsirado šalims būnant darbo santykiuose, kurie yra reguliuojami Darbo kodekso normomis. Todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atsirado DK 207 straipsnio pagrindu, o atsakovo argumentas atmesti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių, vadovaujantis nurodytomis civilinės teisės normomis šioje byloje visiškai netinka, yra nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas.

232. Jeigu yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 5562,26 Lt. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

243. Atsakovo išreikštas argumentas, kad su ieškove buvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, neturi jokio pagrindo, yra melagingas ir neatitinka tikrovės. Tai atsakovo gynybinė pozicija, atsiradusi tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės už pavėluotus mokėjimus. Jokio susitarimo dėl vėlesnių mokėjimų nebuvo sudaryta, nes kitu atveju tikrai ieškovė nebūtų kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, o vėliau į teismą.

254. Ta aplinkybė, kad dalies ieškinio reikalavimo ieškovė atsisakė, nes atsakovas sumokėjo neišmokėto atlyginimo įsiskolinimą, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės atlyginti patirtas bylinėjimosi laidas. Neišmokėtas 6434,53 Lt atlyginimas buvo sumokėtas jau po ieškinio pateikimo teismui. Apie bylos sudėtingumą pasakytina tai, kad ieškovei teko analizuoti atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, kurių kiekis buvo pakankamai didelis ir kurių teisingam įvertinimui teko gilintis į specifinę finansinės apskaitos sritį, analizuoti pateiktą kasos knygos, bankinių išrašų informaciją, apibendrinti ir susieti gautą informaciją su bylos dalyku ir šiame kontekste atitinkamai ją įvertinti. Atsakovo pateiktų dokumentų įvertinimas reikalavo atitinkamų specialiųjų žinių, suponavo priežastis atsirasti didesnėms laiko ir darbo sąnaudoms pasiruošti bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose. Kita vertus, patirtos išlaidos atsirado tik dėl atsakovo kaltės, kurios jis atkakliai nenori pripažinti ir taip vengia atsakomybės.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Byloje ginčas kilęs dėl to, kad darbdavys atsakovas UAB „Salduvės viešbutis“ 2010-01-29 d. atleisdamas iš darbo ieškovę, kuri dirbo pas atsakovą vyr. finansininke, uždelsė atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja ieškove L. A., kaip to reikalauja DK 141 str. 2 d., todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Taip pat ieškovė prašė priteisti delspinigius už nesavalaikį atlyginimo mokėjimą iki atleidimo iš darbo už laikotarpį 2009-11-23 iki 2010-01-29. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir pripažino, kad atsakovas pažeidė Darbo kodekso normas.

29DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Teismas, priteisdamas iš darbdavio darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, turi nustatyti priežastis, dėl kurių visiškas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju buvo uždelstas, ar buvo kitoks susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Ieškovė dirbo pas atsakovą vyr. finansininke. Atsakovas teigia, kad atleidžiant ją iš darbo buvo susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, be to, ieškovė turėjo galimybę ir galėjo pati sau išsimokėti atlyginimą tiek iki atleidimo iš darbo, tiek atleidimo iš darbo metu.

30Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, nustatė, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovės kaltės. Nors atsakovas teigė, kad su ieškove buvo žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos su ieškove pakeitimo, tačiau šio savo teiginio nepagrindė leistinais įrodymais, taip pat nepagrindė savo atsikirtimų teisme dėl to, jog atlyginimas buvo neišmokamas savalaikiai dėl ieškovės kaltės. Atsakovo liudytojas įmonės direktorius K. V. bei pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovės atleidimo iš darbo laikotarpiu bei 2009 metais įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, dėl ko atlyginimai darbuotojams buvo mokami tik iš dalies, su jais buvo vėluojama atsiskaityti (1t., 60–63,156–220, 252–254 b. l.). Liudytojas K. V. patvirtino, jog pirmiausia būdavo siekiama atsiskaityti su valstybe, kad nebūtų areštuota įmonės sąskaita (2 t., 278 b. l.). Tiek šis liudytojas, tiek apklausta liudytoja I. M. patvirtino, kad nebuvo savalaikiai atsiskaitoma su darbuotojais. Tai patvirtina ir Valstybinės Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktas (1 t., 252–254 b. l.). Apeliantas savo skunde kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus ir mano, kad teismo sprendimas priimtas, netinkamai įvertinus K. V., R. B., R. D. parodymus, teismas nevertino pateiktų dokumentų apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Tačiau sunkia finansine padėtimi negali būti pateisinamas atsiskaitymo su darbuotoju uždelsimas, nesavalaikis atlyginimo mokėjimas. Šiuo atveju yra nustatinėjama, ar yra darbuotojo kaltė dėl atlyginimo neišmokėjimo. Darbo kodekso nuostatos aiškiai nustato pareigą darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Išimtis iš šios taisyklės-įstatymuose nustatyta kitokia atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka arba darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Darbdavio ir darbuotojo susitarimas turi būti dvišalės išraiškos forma: darbdavys negali vienašališkai nustatyti kitokios atsiskaitymo tvarkos ir tokiu būdu primesti darbuotojui savo valią; be darbdavio valios dėl kitokio atsiskaitymo termino turi būti aiškiai išreikšta ir darbuotojo valia šiuo klausimu. Šiuo atveju darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, kad su ieškove buvo deramasi dėl vėlesnės atsiskaitymo datos, kad ji išreiškė sutikimą, jog su ja būtų galutinai atsiskaityta kitu terminu, nepateikė patikimų įrodymų, kokiam terminui buvo nukeltas atsiskaitymas, kokiomis dalimis turėjo būti išmokamas atsiskaitymas, todėl darbdavys neturėjo teisės vienašališkai nukelti atsiskaitymo datos vėlesniam terminui, negu atleidimo iš darbo data. Pažymėtina ir tai, jog kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekciją bei teismą ir pareikšdama reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio pritesimo, ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją dėl atsiskaitymo su ja- ji pareiškė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, taigi, ir argumentas, kad darbuotojas sutiko su darbdavio nustatyta atsiskaitymo tvarka, yra nepagrįstas. Nors atsakovo atstovas, jo kviesti liudytojai teigė priešingai, teismas įvertino šiuos įrodymus visumoje, visų įrodymų kontekste. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad kviesti liudytojai yra susiję pavaldumo santykiais. Kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas neapklausė ar netinkamai vertino nurodytų liudytojų apklausą ir tai prieštarauja 2008-03-12 d. LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008 suformuluotoms taisyklėms. Sprendime dėl šių liudytojų parodymų vertinimo yra pasisakyta ir jie, kaip paminėta, buvo vertinami su kitais įrodymais. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada šiuo atveju yra darytina atsižvelgiant į liudytojų parodymų turinį, į visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Teismas tai savo sprendime motyvavo, nurodydamas, kad šie parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, logikai, protingumui. Be to, atsižvelgtina į šių liudytojų parodymų nekonkretumą, nenuoseklumą, šios atsakovo pozicijos dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo atsiradimo laiką. Liudytojas K. V. teismo posėdyje duodamas parodymus apie atsiskaitymo tvarkos pakeitimą iš pradžių teigė, kad susirinkus dokumentų perdavimo komisijai jis sakė, kad ieškovei „sumoka 500 Lt, o kitus-kai atsiras pinigų“ (1 t., 278 b. l.) Vėliau šis liudytojas nurodo, jog sakęs, kad išmokės per pusę metų, nes įmonė neturėjo lėšų. Tame pačiame teismo posėdyje 2010-12-02 d. vėlesniuose parodymuose K. V. parodė, jog sakęs :“mes sumokame dalį, o visus kitus išmokėsime per atitinkamą laikotarpį, konkrečios datos, kad per 3 mėnesius, ar mėnesį nebuvo. Mes susitarėmė, kad ne iš karto sumokėsime. Atsiskaitysime, kai pagerės situacija“. Ieškovė tame pačiame teismo posėdyje kategoriškai neigė buvus bet kokį pokalbį komisijos narių akivaizdoje arba sutarus su ja perkelti šiuos atsiskaitymo terminus. Netgi ir šie įmonės vadovo parodymai patvirtina, kad nebuvo reikalaujama ieškovės sutikimo, nebuvo atsižvelgiama į jos valią, o sprendė pats vadovas, kad atsiskaitymą išmokės tada, kai įmonė turės pinigų. Liudytojos R. D. parodymai irgi nekonkretūs. Iš teismo posėdžio protokolo (1 t., 230 b. l .) matyti, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną bendrovė neturėjo pakankamai pinigų, ieškovė prašė jai išmokėti 500 Lt. Tačiau ši liudytoja negalėjo konkretizuoti mokėjimo atidėjimo termino, pateikė tik savo pasvarstymus. Savo parodymuose ji akcentavo tai, kad įmonėje nebuvo pakankamai atsiskaitymui lėšų. Apie susitarimą dėl išmokėjimo atidėjimo sprendė iš to, kad ieškovė neprieštaravo dėl atlyginimo išmokėjimo vėlesniu laiku.

31Liudytoja R. B. patvirtino, kad dalyvaujant įmonės vadovui, ieškovei, R. D. buvo sutartas konkretus terminas išmokėti atsiskaitymą per pusę metų. Tačiau šie parodymai atsižvelgiant į anksčiau nurodytų liudytojų parodymus, irgi vertintini kaip nepatikimi. Atsižvelgtina į tai, kad ši liudytoja konkrečiai galėjo nurodyti tik vieną aplinkybę dėl termino atsiskaityti su ieškove nustatymo, o kitų aplinkybių negalėjo konkretizuoti.

32Esant tokiems liudytojų parodymų turiniui bei atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys susiję pavaldumo santykiais, jie nėra laikytini patikimais.

33Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė 2010-09-15 d. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo tartasi su ieškove dėl atsiskaitymo atidėjimo, ji tikėjosi, jog atsiskaitys su ja per savaitę, tai paneigia teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad posėdyje ieškovė nedalyvavo, todėl to ieškovė ir negalėjo teigti. Be to, šis teiginys ir nepatvirtintų susitarimo fakto, nes turi būti numatytas konkretus atsiskaitymo terminas.

34Kolegija sutinka su teismo sprendime nurodytu įrodymų vertinimu, kad kiti įrodymai, t. y. procesinis dokumentas -atsiliepimas į ieškinį, atsakymas VSD, ieškovės kreipimasis į VDI, be to, darbo santykių nutraukimas, nepasirūpinus kita darbo vieta, paneigia atsakovo liudytojų parodymus ir kolegija nesutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje. Pateikdamas atsiliepimą Valstybinei darbo inspekcijai, atsakovas nenurodė buvus susitarimą su ieškove dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo neprieštaravo, kai jam buvo nustatytas terminas iki 2010-03-26 d. išmokėti likusį atsiskaitymą ieškovei (1 t ., 272 b. l.). Kaip matyti iš VDI patikrinimo medžiagos, VDI taip pat nustatė DK 141 str. 3 d. pažeidimą (1 t., 252–254 b. l.). Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis inspekcijai nurodė, jog su ieškove sutarė, kad bus atsiskaityta vėliau. Tačiau ši aplinkybė buvo nurodyta tik liudytojo K. V. parodymuose, aplinkybė apie kitokio atskaitymo termino suderinimą, atsiskaitymo tvarkos pakeitimą su ieškove nebuvo nurodyta Darbo inspekcijai. Priešingai, patikrinimo medžiagoje yra užfiksuotas ieškovės teisių pažeidimas.

35Apelianto nurodyti argumentai, kad su ieškove buvo išsiskirta gražiuoju, buvo surengtos išleistuvės, ieškovė raštu nesikreipė dėl atsiskaitymo išmokėjimo, kad VDI nenubaudė vadovo už šį pažeidimą, nepatvirtina atsakovo atsikirtimų teisme, kad su ieškove buvo sutarta pakeisti atsiskaitymo tvarką. Apelianto argumentas, kad su kitais atleistais darbuotojais buvo atsiskaitoma vėliau pagal žodinį susitarimą ir kad tokia praktika buvo nusistovėjusi įmonėje, irgi nepatvirtina konkretaus susitarimo su ieškove buvimo.

36Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas esant liudytojų R. D., R. B., K. V. R. T., I. M. parodymams apie tai, kad visiems atleistiems darbuotojams darbo užmokestis dėl sunkios finansinės padėties būdavo išmokamas vėliau, turėtų patvirtinti tai, jog toks susitarimas buvo ir su ieškove. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, liečiančias atsiskaitymo tvarkos pakeitimą konkrečiai su ieškove, kaip numato LR DK 141 str. 3 dalis.

37Dėl delspinigių priteisimo. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Darbdavio kaltė yra preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokamos dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove dėl paties darbdavio kaltės. Ieškovė pagrįstai suskaičiavo priteistinus delspinigius, vadovaudamasi Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatomis. Tiek darbuotojo teisė gauti, tiek ir darbdavio pareiga mokėti šiuos delspinigius yra tiesiogiai susijusios su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Tai, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, neatima iš ieškovo teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kol šalis siejo darbo santykiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas laiku nemokėjo ieškovei darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2009 -11-23 d. iki atleidimo iš darbo dienos – 2009-01-29 d. Delspinigiai yra priteisiami už pavėlavimą išmokėti darbuotojui išmokas, susijusias su darbo santykiais, nepriklausomai nuo DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo. Ši sankcija taikoma, kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės su atleistuoju darbuotoju, o delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo momento. Nors apeliantas teigia, kad nėra jo kaltės, jog ieškovei nebuvo laiku išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir dėl to kalta pati ieškovė, tačiau kolegija su tuo nesutinka.

38Atsakovas nurodo, kad atsakovė, būdama vyr. finansininke, galėjo pati sau persivesti pinigus, tačiau tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas, išanalizavęs įrodymus-šalių paaiškinimus, pareigybinę instrukciją, liudytojų parodymus, sprendė, kad vyr . finansininkas yra pavaldus direktoriui, todėl visoms finansinėms operacijoms atlikti yra reikalingas direktoriaus sutikimas, ką byloje patvirtino liudytojos R. D., šiuo metu dirbanti vyr. finansininke, liudytoja I. M., anksčiau dirbusi buhaltere, liudytoja R. B.. Tai atitinka ir pareigybinės instrukcijos 5, 21, 25 p. nuostatas (1 t., 257–260 b. l.). Ieškovė aiškino, kad ji negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, tokia pati tvarka buvo ir pavadavimo atveju, dirbant R. T.. Vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, todėl tai atitinka ieškovės aiškinimą, instrukcijos nuostatas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad kiekvieną dieną įmonėje vykdavo susirinkimas, kuriame, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, spręsdavo klausimus dėl piniginių lėšų panaudojimo. Tai nurodė ir ieškovė, liudytojas K. V.. Pastarąjį ligos metu pavadavęs liudytojas R. T. irgi pripažino, kad kasryt būdavo susirinkimas, buhalterė jam teikdavo pasirašyti finansinius dokumentus, būdavo daromi įnašai į banką, jam teikdavo duomenis apie įsiskolinimus darbuotojams. Nors liudytojas R. T. aiškino, kad ieškovė jo neklausė ir pati priiminėjo sprendimus, su kuo nesutiko ieškovė, tačiau šie parodymai prieštarauja kitiems įrodymams. Be to, liudytojas patvirtino, kad jis pavadavimo metu kontroliuodavo pajamas, įsiskolinimus, darydavo sąrašus, pasirašydavo pinigų paskirstymą kavinei, bankui, žinojo apie įsiskolinimų dydžius darbuotojams. Nors mokėjimai buvo atliekami internetu, tačiau įrodymai patvirtina, kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis ir atlyginimai darbuotojams buvo mokami pažeidžiant darbo sutartis, t. y. nesavalaikiai ir iš dalies, ką patvirtina ir Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus patikrinimo medžiaga. Aptarti įrodymai nepatvirtina, kad su ieškove nesavalaikiai buvo atsiskaitoma dėl jos kaltės.

39Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir bylą šioje byloje nutraukus, nebeliko pagrindo reikalauti delspinigių mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vadovaujasi Civilinio kodekso normomis, šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo teisę reikalauti delspinigių sumokėjimo, nes iki atleidimo dienos jai nesavalaikiai buvo išmokamas darbo užmokestis. Atsakovui pavėluotai sumokėjus darbo užmokestį, t. y. ieškinį nagrinėjant teisme, ieškovės teisė gauti delspinigius nesibaigė (DK 207 str. 1 d.). Ši prievolė atsirado ieškovei esant darbo santykiuose ir nesavalaikiai išmokėjus tik dalį atlyginimo.

40Kolegija sprendžia, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl įrodymų vertinimo, motyvuotai ir pagrįstai pasisakė dėl liudytojų duotų parodymų. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismo vertinimai dėl pateiktų įrodymų yra netinkami ir prieštaraujantys bei šališki. Kolegija sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vertino įrodymus atskirai, tiek ir jų visetą visų bylos aplinkybių kontekste.

41Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negali išeiti už ieškinio ribų. LR Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismą būti aktyviu, nagrinėjant darbo bylas. CPK 417 straipsnis numato, kad teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir gali patenkinti reikalavimus daugiau, negu buvo pareikšta. Kolegija nesutinka su atsakovo reikalavimu sumažinti priteistą vidutinio atlyginimo dydį. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šio vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra ribojamas ieškinio pateikimo momentu. LR DK 141 str. 3 straipsnis numato, kad jei darbdavys pažeidė įstatyme nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, ir dėl to nėra kaltas darbuotojas, pastarajam yra sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laikotarpį. Atsakovas su ieškove pilnutinai atsiskaitė ne iki ieškinio pateikimo dienos, o vėliau – tik 2010 m. gegužės 28 d.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. LR Civilinio proceso kodekso 94 str. 1 dalis numato, kad ieškovui atsisakius nuo ieškinio tuo atveju, kai atsakovas patenkino ieškinį po jo pateikimo, teismas tokiu atveju ieškovo prašymu priteisia ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tik po ieškinio pateikimo sumokėjo dalį ieškinio -neišmokėtą darbo užmokestį 6436,53 Lt. Atsakovo argumentai, kad ieškovei dalis atlyginimo buvo sumokėta ir kovo bei balandžio mėnesiais, neturėjo įtakos ieškinio dydžiui, nes šios sumos nebuvo įtrauktos į ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos, nes darbo bylos teisminėje praktikoje priskiriamos prie sudėtingų bylų. Nagrinėjant bylą teko gilintis ir į finansinę apskaitos sritį, vertinti pateiktus finansinius dokumentus, kas reikalavo didesnių darbo ir laiko sąnaudų, taip pat atsižvelgtina į bylos apimtį. Bylinėjimosi išlaidos yra realios, patvirtintos kasos pajamų orderiais (l t., 51–53, 238 b. l.) Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, jos buvo priteistos iš dalies, nes ieškovė turėjo 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

44Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Kolegija nenustatė teismo šališkumo. Be to, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis 2K-122/201 bei 2K-523/2008, nes jos priimtos ne civilinėse, bet baudžiamosiose bylose.

45Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos –atstovavimo išlaidos ieškovei (CPK 98 str. ) bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 500 Lt išlaidų už procesinio dokumento –atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kas atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus dydžius, todėl jos priteistinos ieškovei (2 t., 29 b. l.).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Salduvės viešbutis“ 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovei L. A. bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė L. A. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama... 3. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ( 1 t.,... 4. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2001-01-02 dirbo UAB ,,Salduvės... 5. Kadangi neišmokėtą 6436,53 Lt darbo užmokestį atsakovas ieškovei... 6. Darbo kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 7. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susitarimas su ieškove, jog... 8. Teismas konstatavo, kad pateikdamas atsiliepimą, atsakovas nurodė, kad... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį net neužsiminė, jog... 10. Teismas liudytojų R. D. ir R. B. parodymus vertino kritiškai, nes jos yra... 11. Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė kalta, kad laiku nebuvo išmokėtas... 12. Vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų 21 p. numatyta, jog dokumentai,... 13. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad buvo uždelsta atsiskaityti... 14. Atsakovas UAB „Salduvės viešbutis“ apeliaciniu skundu (2 t., 4–11 b.... 15. 1. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarta, jog bus atsiskaityta per 6... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų K. V., R. B.,... 17. 3. Ieškovė teisme pati patvirtino, kad atliekant pavedimus elektroniniu... 18. 4. Ieškovė iš darbo buvo atleista 2010-01-29, todėl iki 2010-05-04 susidaro... 19. 5. Ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius teismas net nemotyvavo.... 20. 6. Kadangi ieškovė reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio... 21. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 21–24 b. l.) ieškovė L.... 22. 1. Atsakovas laiku neišmokėjo ieškovei darbo užmokesčio už 2009 m.... 23. 2. Jeigu yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams,... 24. 3. Atsakovo išreikštas argumentas, kad su ieškove buvo susitarta dėl... 25. 4. Ta aplinkybė, kad dalies ieškinio reikalavimo ieškovė atsisakė, nes... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Byloje ginčas kilęs dėl to, kad darbdavys atsakovas UAB „Salduvės... 29. DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą,... 31. Liudytoja R. B. patvirtino, kad dalyvaujant įmonės vadovui, ieškovei, R. D.... 32. Esant tokiems liudytojų parodymų turiniui bei atsižvelgiant į tai, kad šie... 33. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė 2010-09-15 d. teismo posėdyje... 34. Kolegija sutinka su teismo sprendime nurodytu įrodymų vertinimu, kad kiti... 35. Apelianto nurodyti argumentai, kad su ieškove buvo išsiskirta gražiuoju,... 36. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas esant liudytojų R. D., R. B.,... 37. Dėl delspinigių priteisimo. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai... 38. Atsakovas nurodo, kad atsakovė, būdama vyr. finansininke, galėjo pati sau... 39. Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui... 40. Kolegija sprendžia, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo... 41. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negali išeiti už ieškinio ribų.... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. LR... 44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 45. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Salduvės...