Byla e2-1925-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), R. G. ir E. T., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-5447-580/2016 pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį išdavimo, suinteresuotas asmuo – R. K., išvadas teikiančios institucijos – V. V. teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. G. esmė

41.1. Pareiškėja G. K. (toliau – pareiškėja), vadovaudamasi 1980 m. Hagos konvencija ,,Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ (toliau – Hagos konvencija), kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė išduoti teismo leidimą grąžinti jos ir suinteresuoto asmens R. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) nepilnamečius vaikus M. K., ( - ), E. K., ( - ), ir A. A. K., ( - ), į jų kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – ( - ).

5Pareiškime nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. su suinteresuotu asmeniu R. K. įregistravo santuoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje susilaukė trijų vaikų – sūnaus M. K., ( - ), ir dviejų dukterų E. K., ( - ), ir A. A. K., ( - ). V. M. ir E. gimė Lietuvoje, A. A. – ( - ). 2009 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėja išvyko studijuoti į JAV, sutuoktinis su vaikais pasiliko Lietuvoje, kadangi Vilniuje turėjo nuolatinį darbą ( - ). Sutuoktiniai susitarė, kad R. K. išeis vaiko priežiūros atostogų ir kartu su vaikais atvyks į JAV. 2010 m. kovo 4 d. pareiškėjos sutuoktinis su nepilnamečiais vaikais taip pat atvyko į A. Š. sūnus M. pradėjo lankyti S. P. vaikų priežiūros centrą, o nuo 2011 metų gegužės mėnesio šį centrą pradėjo lankyti ir dukra E. M. studijas pareiškėja baigė 2011 metų pavasarį. 2011 m. birželio 10 d. gimus dukrai A. A., sutuoktinis išėjo vaiko priežiūros atostogų, o pareiškėja 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesius buvo akademinėse atostogose, įsidarbino ( - ), kur dirbo iki 2012 metų pradžios. Nuo 2012 metų pradžios pareiškėja tęsė doktorantūros studijas, dėstė universitete, taip pat dirbo. Suinteresuotasis asmuo užsiėmė naudotų automobilių prekyba. Sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti ir 2013 m. sausio 6 d. suinteresuotasis asmuo išreiškė norą nutraukti santuoką. Po ilgų tarpusavio santykių aptarinėjimų, sutuoktiniai nusprendė pamėginti išsaugoti šeimą, 2014 m. balandžio mėnesį įsigijo lygiomis dalimis gyvenamąjį namą. Po namo renovacijos sutuoktiniai buvo susitarę jį parduoti. Šalių dukra A. A. nuo 2014 metų vasaros pradėjo lankyti ( - ) vaikų dienos centrą. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėja pastebėjo, kad nepilnamečiai vaikai vis dažniau pradėjo kalbėti apie važiavimą gyventi į Lietuvą, nors faktiškai tokių planų nebuvo. Atmosfera namuose buvo nepaprastai įtempta, sutuoktiniai vaikus prižiūrėjo pagal griežtai nustatytą grafiką – buvo pasidalinę vaikų priežiūrą dienomis, maisto gaminimą, namo priežiūrą. Suinteresuotasis asmuo, būdamas namo bendraturčiu, griežtai atsisakė prižiūrėti šalių lygiomis dalimis įsigytą namą. 2015 m. spalio mėnesį ir toliau esant įtemptai situacijai šeimoje, sutuoktiniai pradėjo svarstyti galimybę faktiškai gyventi atskirai ir toliau kartu rūpintis vaikais, tačiau oficialų skyrybų procesą atidėti tam, kad suinteresuotas asmuo galėtų išlaikyti legalų statusą A. L. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio po susitikimo su advokatais, suinteresuoto asmens elgesys iš esmės pasikeitė, jis pradėjo slėpti nuo pareiškėjos savo ateities planus, grasinti, kad be pareiškėjos žinios vaikai bus išvežti į Lietuvą. Suinteresuotas asmuo nuolat darė vaikams psichologinį spaudimą, aiškindamas, kad jie turės rinktis, su kuriuo iš tėvų toliau gyvens. Susidariusią šeimoje situaciją sunkiausiai išgyveno M., todėl pareiškėja dėl pagalbos jam kreipėsi į psichologus. Specialistai, remdamiesi pokalbiais su vaiku, konstatavo, kad tėvas M. nuolat pabrėždavo, kad Lietuvoje gyvenimas jam bei jo seserims bus geresnis nei JAV, vaikas bijodamas prarasti vieną iš tėvų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie jo amžiaus vaikui ypač žalingi. D. E. prasidėjo panikos priepuoliai, pasireiškiantys dusimu, baime užspringti, kitais simptomais, todėl ji taip pat pradėjo lankytis pas psichologę. 2016 m. vasario mėnesį, pareiškėjos žiniomis, R. K. buvo nuvykęs į Vašingtoną slapta užsakyti A. A. K. Lietuvos Respublikos pasą. Vyresnysis sūnus ir dukra jau turėjo Lietuvos Respublikos pasus. Pareiškėja 2016 m. balandžio mėnesį kreipėsi į JAV Valstybės departamentą, prašydama įtraukti A. A. į vaiko paso apsaugos programą. 2016 m. gegužės 30 d. pasibaigus vaikų mokslo metams, buvo suplanuotos vaikų vasaros atostogos. 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje suinteresuotas asmuo nuosekliai pradėjo vaikams kalbėti, kad nuo birželio 1 d. jie visi vyks į T. I. savaitei atostogų su jo seserimi ir jos dukra. Suruošdama vaikus atostogauti net nenutuokė, kad jų tėvas tokiu būdu įgyvendina slaptą vaikų neteisėto išvežimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos planą. 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjai su sutuoktiniu susisiekti telefonu nepavyko, taip pat nepavyko susisiekti 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. birželio 3 d. 2016 m. birželio 4 d. ryte pareiškėja elektroniniame pašte rado keletą laiškų su nuotaikingu tekstu apie sėkmingą jo ir vaikų kelionę ir grįžimą į Vilnių. Vaikams esant Lietuvoje pareiškėjas pradėjo riboti jų bendravimą su pareiškėja, leido kalbėtis telefonu tik įjungus garsiakalbį, ribojo jų susitikimus su pareiškėjos motina. Pareiškėja inicijavo teisminį procesą dėl vaikų grąžinimo JAV teisme. JAV teismas konstatavo, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV ir, išvežus vaikus be pareiškėjos žinios bei sutikimo, pareiškėjos teisės buvo pažeistos. Teismas konstatavo, kad geriausiai vaikų interesus ir poreikius užtikrintų jų motina. Teismas yra įpareigojęs R. K. grąžinti neteisėtai išvežtus vaikus, tačiau suinteresuotasis asmuo sprendimo piktybiškai nevykdo.

6Pareiškėja nurodo, kad visi trys nepilnamečiai vaikai yra užregistruoti 2016-2017 mokslo metams į ( - ), P. K., A. V. vaikai lanko šią mokyklą nuo penkerių metų amžiaus, o A. A. turėjo pradėti lankyti mokyklą 2016 m. rugpjūčio viduryje. Vaikai taip pat užregistruoti lankyti būrelius. Nuo 2015 m. vasario mėnesio pareiškėja gyvena adresu ( - ). 2011 m. liepos – 2015 m. sausio mėnesiais nuomos sutarties pagrindu pareiškėja ir šalių nepilnamečiai vaikai gyveno ( - ). Grąžinus vaikus pareiškėjai, vaikams jokios fizinės ar psichinės žalos nebūtų padaryta, nes jie būtų grąžinti į aplinką, kurioje praleido pastaruosius savo gyvenimo metus, lankė ugdymo įstaigas, kurias lanko jiems pažįstami vaikai.

7Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad vaikai daugiau nei šešerius metus nėra buvę Lietuvoje, vaikai nuolat palaikė ryšius Lietuvoje tik su pareiškėjos motina V. B., su sutuoktinio broliu A. K. vaikai bendrauja epizodiškai. JAV gyvena suinteresuotojo asmens sesuo D. F. su šeima, su kuria vaikai bendrauja nuolat. Pareiškėja dirba puse etato, t. y. 20 val. per savaitę, todėl turi galimybes pasirūpinti vaikų priežiūra ir ugdymu. Gyvenamajame name yra trys miegamieji kambariai, du vonios kambariai, svetainė bei valgomasis, pilnai įrengta virtuvė, o už namo – erdvus kiemas. Vaikų mokykla prie namų – 5 minutės kelio pėsčiomis. Netoliese yra parkas, vaikų žaidimų aikštelė.

81.2. Suinteresuotasis asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys niekada nebuvo priėmusios sprendimo nuolat gyventi JAV, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikai nuolat gyveno A. H. konvencija ginčo teisiniams santykiams negali būti taikoma, kadangi globos teisės, kaip jos suprantamos Hagos konvencijoje, nebuvo pažeistos – vaikai grįžo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Šalys į JAV išvyko gyventi tik laikinai, pareiškėjos G. K. magistro, o vėliau ir doktorantūros studijų šioje šalyje laikotarpiui jos, kaip studento, šeimos nariai. Šeimos gyvenimo ir buvimo JAV sąlygas patvirtina teismui pateikiami leidimai laikinai gyventi JAV, kuriuose studentas paliudija, kad ketina atvykti ir likti JAV laikinai, ir tik išimtinai tam, kad baigtų visą mokslų kursą. Leidimai gyventi JAV pareiškėjai galioja iki ( - ). Sprendimas likti gyventi JAV R. K. yra netikėtas. Suinteresuotasis asmuo niekada nepritarė šeimos nuolatiniam gyvenimui JAV, šeima tokio sprendimo nebuvo priėmusi. Šalys vaikų gyvenamąją vietą registravo Lietuvoje, čia registravo ir A. A. K. gimimą. Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje kriterijaus taikymas taip pat geriausiai atitinka ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir yra Lietuvoje, R. K. ir vaikai JAV gyveno tik kaip studento (pareiškėjos) šeimos nariai. Vaikai su R. K. grįžo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, kaip ir buvo planuota, priimant sprendimą dėl išvykimo laikinai gyventi į JAV, o pasirinktas grįžimo laikas (vasara) geriausiai atitiko nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjai buvo žinoma apie vaikų išvykimą į Lietuvą, ji pati padėjo pasiruošti kelionei. Vaikų grąžinimas į JAV prieštarautų jų interesams, kadangi vaikai JAV neturi sveikatos draudimo. Vaikams JAV nėra sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, kadangi nebaigtas namo remontas, t. y. nebaigti elektros instaliacijos darbai, neįrengta šildymo sistema. Grįžimas gyventi į JAV kartu reiškia ir imigracijos įstatymų pažeidimą – nelegalų gyvenimą šalyje (sužinojęs apie teismo procesą JAV ir grįžęs į Lietuvą R. K. ketino pratęsti vizos galiojimą sau ir vaikams, tačiau gavo neigiamą atsakymą). Sūnus M. K. ir dukra E. K. nuo mokslo metų pradžios lankys Riešės gimnaziją, o A. A. K. – ( - ). Nuo rudens vaikai lankys baletą ir chorą, o M. dar ir smuiko pamokas. Šiuo metu vaikai aktyviai ruošiasi mokslo metams. JAV teismo sprendimais negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes šis teismas pagal Hagos konvenciją neturi jurisdikcijos. Vaikų psichologinė būklė yra gera, kadangi jie nėra priversti klausytis pareiškėjos pykčio protrūkių.

9Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuva su JAV nėra pasirašiusi tarpusavio teisinės pagalbos sutarties šeimos bylose. Taip pat nėra kitos įpareigojančios tarptautinės sutarties, ar konvencijos, taikytinos šios bylos šalių susiklosčiusiems santykiams spręsti. Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, R. K. buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu leidžia pripažinti išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją pagal ( - ) straipsnio 1 dalį. Tam, kad užsienio teismo procesinis sprendimas sukeltų teisines pasekmes jis turi būti pripažintas Lietuvos Respublikoje. Byla dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. e2T-70-381/2016).

101.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje palaikė pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai buvo išvežti neteisėtai, todėl turi būti grąžinti į A. N., kad apsilankymo R. K. namuose metu bendravo su M. K. ir E. K.. Abu vaikai kalba lietuviškai, tačiau M. K. kalbėti lietuviškai sekasi lengviau. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, mergaitės Elzė ir A. A. turi bendrą kambarį, M. – atskirą kambarį. Specialistai konstatavo, kad didelę įtaką vaikų požiūriui daro suinteresuotasis asmuo. Vaikai tikisi gyventi su abiem tėvais ir nėra pasiruošę kitokiam sprendimui. Vaikai labai ilgisi mamos, Elzė pokalbio metu buvo labai jautri, apsiverkė.

111.4. V. V. teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikė pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad vaikai buvo išvežti neteisėtai be pareiškėjos sutikimo. Nėra įrodyta, kad vaikų būklė grąžinus juos į JAV pablogės. Vaikai didesnę gyvenimo dalį praleido A. M. K. paaiškinimus prašė vertinti kritiškai, nes jis paskutinius tris mėnesius gyveno su tėvu, todėl gali būti paveiktas. Pažymėjo, kad vaikų išskirti negalima, nes yra susiformavęs brolio ir seserų tarpusavio ryšys.

12I. P. instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą tenkino, leido grąžinti pareiškėjos G. K. ir suinteresuotojo asmens R. K. vaikus M. K., ( - ), E. K., gimusią ( - ), ir A. A. K., ( - ), į vaikų kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – ( - ).

14Teismas nurodė, kad pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Sistemiškai aiškindamas šias sąlygas, teismas padarė išvadą, kad vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, kai jis yra išvežamas iš valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki išvežant, į kitą valstybę.

15Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad Hagos konvencija šioje byloje netaikytina, kadangi JAV nėra vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, šeima niekada nebuvo priėmusi sprendimo nuolat gyventi JAV bei persikėlė ten tik konkrečiam laikotarpiui, kol vaikų motina studijuos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdus tarptautinio elemento faktas, kadangi vaikai buvo išvežti iš vienos valstybės į kitą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos vienoje iš valstybių nustatymo faktas yra įrodinėtina aplinkybė, kuri lemia ne Hagos konvencijos netaikymą, bet vaikų grąžinimo klausimo išsprendimą iš esmės. Nustačius, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje, į kurią jie yra išvežti, priimamas sprendimas vaikų negrąžinti.

16Teismas nurodė, kad nustatant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą būtina remtis faktinėmis aplinkybėmis. Be fizinio vaikų buvimo tam tikroje valstybėje narėje, būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius atskleisti, ar toks buvimas yra laikinas, ar ten gyvendami vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, taip pat atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaikų pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaikų ryšius toje valstybėje.

17Teismas, remdamasis bylos duomenimis konstatavo, kad šeima JAV gyveno teisėtai. G. K. buvo priimta į ( - ) universitetą nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d.; studijų pagrindu pareiškėjai bei jos šeimos nariams buvo išduodama viza gyventi JAV; G. K. doktorantūros studijų programą baigs 2017 m. gegužės 5 d.; doktorantūros studijų laikotarpis gali būti tęsiamas ir toliau; P. K. universitetas pareiškėjai yra pasiūlęs doktorantūros mokslinių tyrimų asistento pareigybę Edukologijos studijų fakultete nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

18Teismas pažymėjo, kad šiuo metu G. K. neturi nuolatinio gyventojo statuso JAV, todėl jos bei jos šeimos narių buvimas JAV negali būti pripažįstamas nuolatiniu, nors ir trunka gana ilgą laiko tarpą. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad apibrėžiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą pagal Hagos konvenciją, nebūtina Hagos konvencijos sąvokos „vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta“ sieti su nuolatinio gyventojo statuso turėjimu. Todėl vien tai, kad šiuo metu G. K. turi teisę legaliai gyventi JAV, pakanka, kad jos vaikai taip pat galėtų gyventi JAV ir Hagos konvencijos prasme ten turėti nuolatinę gyvenamąją vietą.

19Teismas sprendė, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės bei teisinė pareiškėjos padėtis, kai jos buvimo JAV teisėtumas priklauso nuo jos tolesnės studijų trukmės, patvirtina, jog į JAV šeima išvyko laikinai. Terminas, kuriam šeima yra išvykusi iš Lietuvos, yra šalių susitarimo reikalas, jis taip pat buvo perkeliamas šeimos susitarimu. Pareiškėja, baigusi magistro studijas, pradėjo studijuoti doktorantūroje ir R. K. dėl to neprieštaravo. Todėl šeimos gyvenimo laikinumas pagal dabar egzistuojantį susitarimą yra apibrėžtas ne konkrečia data, o būsimu įvykiu, kurio tiksli data nėra visiškai žinoma. Ši data yra siejama su pareiškėjos studijų baigimo momentu. Iki šiol G. K. nėra baigusi doktorantūros studijų, o tai rodo, kad šeimos susitarimas dėl gyvenimo JAV trukmės ir grįžimo į Lietuvą keitėsi ir šiuo metu nėra pasibaigęs. Taigi pagal ankstesnį šeimos susitarimą šeimos gyvenamoji vieta yra JAV.

20Teismas, spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos Hagos konvencijos prasme vertino ir tai, kad, nors šeima ir buvo susitarusi JAV gyventi laikinai, tačiau šis laikinas buvimas apėmė faktiškai visą vaikų gyvenimą. M. K. ir E. K. į JAV buvo atvežti labai ankstyvame amžiuje, o A. A. K. nebuvo buvusi Lietuvoje. JAV šeima gyveno daugiau nei šešerius metus. Šias aplinkybes teismas vertino kaip patvirtinančias, kad pagrindinė vaikų gyvenimo dalis buvo praleista JAV.

21Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog šalių vaikai M. K. ir E. K. į JAV atvyko 2010 m. kovo 4 d., o A. A. K. gimė A. V. šį laiką nepilnamečiai vaikai gyveno A. N. atvykimo į JAV momento M. K. lankė S. P. vaikų priežiūros centrą, nuo 2011 m. gegužės mėnesio šį centrą pradėjo lankyti E. K., o A. A. K. nuo 2014 m. vasaros lankė ( - ) vaikų dienos centrą. M. K. pradėjo lankyti Rosewoodo pradinę mokyklą.

22Teismas, remdamasis notariškai patvirtintais S. P. vaiko raidos centro direktorės paaiškinimais, nustatė, kad M. K. lankė centrą nuo 2010 m. rugsėjo mėn., o E. K. – nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos. Centro specialistai apibūdino vaikus kaip komunikabilius, smalsius, protingus. Nuo 2016 metų rudens visi trys vaikai vėl buvo užrašyti lankyti S. P. vaiko raidos centrą. Visi trys šalių nepilnamečiai vaikai yra užregistruoti mokytis ( - ) pradinėje mokykloje. Mokymąsi mokykloje bei ugdymo įstaigų lankymą teismas vertino kaip įrodymus, kad vaikai integravosi į formalią socialinę aplinką.

23Teismas, atsižvelgęs į šeimos buvimo JAV trukmę, vaikų pilnavertį integravimąsi į socialinį gyvenimą JAV, o taip pat tai, kad A. A. K. yra JAV pilietė, bei įvertinęs, jog vaikai ryšius su Lietuvos Respublika užmezgė tik grįžę į Lietuvą, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta yra A. T. pažymėjo, kad analogišką išvadą padarė ir JAV P. K. valstijos Ryčlando apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartyje, konstatavęs, jog JAV yra nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė.

24Teismas, pasisakydamas dėl vaikų išvežimo į Lietuvą (ne)teisėtumo, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų sutikusi su tuo, kad R. K. išvežtų nepilnamečius vaikus į Lietuvą. Aplinkybes, kad šeima abstrakčiai buvo susitarusi ateityje kada nors, pasibaigus G. K. studijoms, grįžti į Lietuvą, teismas vertino kaip nesuteikiančias teisės vienam iš tėvų vienasmeniškai spręsti dėl vaikų išvežimo momento.

25Teismas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo remiasi trimis aplinkybėmis, dėl kurių vaikų grąžinimas į JAV prieštarautų jų interesams: nepakankamos pareiškėjos finansinės galimybės, sveikatos draudimo nebuvimas ir socialinės aplinkos trūkumai.

26Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos finansinių galimybių, pažymėjo, kad G. K. šiuo metu turi darbą, P. K. universitetas pareiškėjai yra pasiūlęs doktorantūros mokslinių tyrimų asistento pareigybę Edukologijos studijų fakultete nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Pietų K. R. apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi bylos procese vaikų išlaikymui iš R. K. priteistas 1 500 USD išlaikymas vaikams, todėl pareiškėjos pajamos ir suinteresuoto asmens teikiamas išlaikymas sudarys galimybes pareiškėjai su vaikais pragyventi A. T. sprendė, kad byloje esantys dokumentai dėl R. K. finansinės padėties bei galimybės išlaikyti tris nepilnamečius vaikus nepatvirtina, jog ši padėtis yra daug geresnė nei G. K.. Suinteresuotasis asmuo gyvena nuomojamose patalpose, už kurių nuomą moka 450 Eur per mėnesį. Šiuo metu jis nedirba ir pajamų neturi. Suinteresuotasis asmuo yra pateikęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kad jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Molėtų rajono savivaldybėje, tačiau pagal registro duomenis šių sklypų vertė nėra didelė.

27Teismas, pasisakydamas dėl nesaugios vaikų aplinkos JAV, pažymėjo, kad šiuo metu šeimos namuose elektros instaliacija yra sutvarkyta sertifikuoto elektriko ir atitinka saugumo standartus, vaikams sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, vaikų kambariai tvarkingai įrengti ir saugūs. Šių argumentų pagrindu teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad JAV vaikams nesudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

28Teismas, pasisakydamas dėl vaikų sveikatos draudimo JAV, pažymėjo, kad šeimos padėtis dėl sveikatos draudimo yra ilgalaikė ir tęsėsi ankstesnio šeimos gyvenimo JAV laikotarpiu, todėl nėra vertinama kaip turinti reikšmę vaikų grąžinimui.

29Įvertinęs išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad R. K. neįrodė, jog yra didelė rizika, kad vaikus grąžinus į JAV jiems būtų padaryta fizinė ar psichinė žala, kad vaikai pakliūtų į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas).

30Teismas nurodė, kad remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalimi, teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaikus, jei ji nustato, kad vaikai prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukę tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jų nuomonę. Teismo posėdžio metu iš trijų nepilnamečių vaikų buvo apklaustas M. K., E. K. nebuvo apklausta, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai teismo posėdyje patvirtino, jog tokia apklausa, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir būseną netikslinga. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai buvo susitikę su E. K. išvados surašymo metu, patvirtino, kad mergaitė yra emocionali, labai jautriai išgyvena susidariusią situaciją šeimoje, yra ypatingai prisirišusi prie brolio ir kartojanti jo žodžius, todėl laikė, kad apklausa galėtų jai daryti neigiamą įtaką. Atsižvelgdamas į E. K. amžių ir vaiko teisių apsaugos specialistų nurodytas aplinkybes, su tokia pozicija teismas sutiko.

31Teismas bylos nagrinėjimo metu apklausto M. K. paaiškinimus, kad jis norėtų pasilikti Lietuvoje, kadangi čia gyvena daugiau giminių, kurie galėtų padėti, vertino atsižvelgiant į byloje esančias psichologo pažymas dėl vaikų būklės. P. K. notaro patvirtintame ( - ) konsultanto S. T. 2016 m. birželio 29 d. rašte nurodyta, kad berniuko viduje vyksta kova ir jis yra sumišęs dėl tėvo ketinimo išvežti jį ir seseris į Lietuvą, jis kenčia emociškai. P. K. notaro patvirtintame ABH konsultantės ( - )2016 m. birželio 27 d. rašte pažymima, jog E. K. buvo konsultuojama nuo 2016 m. kovo mėnesio. E. buvo skirtos konsultacijos dėl nerimo sukeltų fizinių simptomų. E. išreiškė nerimą dėl galimų tėvų skyrybų ir gresiančio išsiskyrimo su mama, nerimavo, jog bus atskirta nuo mamos, kai šeima lankysis Lietuvoje. Neapibrėžtas ir užsitęsęs E. atskyrimas nuo mamos nėra palankus jos savijautai fizine, psichologine ir emocine prasme.

32Įvertinęs nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, E. K. išsakytą baimę būti atskirtai nuo motinos bei didelį vaikų tarpusavio prisirišimą bei nedidelį A. A. K. amžių, teismas sprendė, jog vaikų negalima atskirti vieno nuo kito. Teismas padarė išvadą, kad dukterų gyvenimas su G. K. geriausiai atitiktų dukterų interesus. Teismas konstatavo, kad M. K. palikimas gyventi Lietuvoje kartu su tėvu tuo laikotarpiu, kai jis čia yra tik trečią mėnesį, o prieš tai nebuvo daugiau nei šešerius metus, dėl ko turi prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, dėl atstumo esant labai ribotoms galimybėms matytis su seserimis ir motina būtų vaikui sudėtingesnis, nei grįžimas į įprastą aplinką nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

33Teismas atmetė R. K. argumentus, kad vaikai negali legaliai išvykti į A. R. JAV ambasados Lietuvos Respublikoje raštu teismas nustatė, kad R. K. kreipėsi dėl savo ir dukters E. K. vizos. JAV ambasados atsakyme nurodoma, jog vizos išdavimui reikalinga pateikti atnaujintą sutuoktinio F1 vizą. Šiuo metu pareiškėja turi teisę gyventi JAV, tai patvirtina jau minėtas JAV imigracijos ir muitinės tarnybos pažymėjimas, suteikiantis teisę į ne imigranto studento statusą. ( - ) patvirtinta, kad G. K. doktorantūros studijų programą baigs 2017 m. gegužės 5 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikus JAV ambasada gali tarpininkauti padedant vaikams saugiai atvykti, sprendė, jog nurodyti suinteresuoto argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui.

34I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

353.1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į JAV, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti teismo psichologinę ekspertizę, priteisti iš pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

363.1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, atsižvelgė ne į visas reikšmingas aplinkybes, svarbias šio klausimo nagrinėjimui. Šeima į JAV atvyko tik laikinai, kaip studento, t. y. G. K., šeimos nariai, studijų laikotarpiui. Jokių kitų teisių gyventi JAV šeimos nariai neturi. Jau vykstant į JAV buvo priimtas sprendimas baigiantis studijoms grįžti į Lietuvą. Aplinkybė, kad vaikai ten pradėjo lankyti vaikų dienos centrą, mokyklą, būrelius nurodyto fakto nepaneigia. Sprendimo likti gyventi JAV šeima nėra ir nebuvo priėmusi. Mažamečių vaikų, kurie nėra pakankamai brandūs, kad išreikštų savo nuomonę, nuolatinę gyvenamąją vietą pagal Hagos konvenciją iš esmės apsprendžia tėvų susitarimas (tėvų ketinimai) dėl vaikų gyvenamosios vietos. Šiuo atveju spręstina, kad nepilnamečių vaikų E. ir A. A. nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra Lietuva. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. išreiškė norą gyventi Lietuvoje, Vilniuje, kartu su sesėmis. Toks vaiko noras sutampa su šalių sprendimu, po laikino gyvenimo JAV grįžti gyventi į Lietuvą. Be to, vaikų gyvenamosios vietos registruotos Lietuvoje.

373.1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi JAV P. K. valstijos Ryčlando apygardos teismo nutartimi, kurioje teismas konstatavo, jog JAV yra nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Nurodyta teismo nutartis buvo priimta suinteresuoto asmens tinkamai neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neužtikrinus jam galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tinkamai pasiruošti teismo procesui, nesudarant tinkamų ir sąžiningų procesinės gynybos galimybių.

383.1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktą. Spręsdamas, kad vaikai į Lietuvą grįžo be pareiškėjos sutikimo, teismas neatsižvelgė į šalių susitarimą dėl laikino gyvenimo JAV. Be to, teismas, aiškindamas šalių susitarimą, neatsižvelgė į geriausius vaikų interesus nagrinėjamos bylos kontekste.

393.1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą taikė pareiškėjos, o ne nepilnamečių vaikų interesams. Pareiškėjos studijos baigsis 2017 m. gegužės 5 d., t. y. nepasibaigus šalių nepilnamečių vaikų 2016/2017 metų mokslo metams. Pasibaigus studijoms šeima turės įstatymų nustatytą pareigą išvykti iš A. K. šeimos buvimas JAV nėra niekaip susijęs su vaikų mokslo metų trukme, todėl vaikai M. ir E. praras visus mokslo metus, kadangi bus priversti išvykti nebaigę 5 ir 3 klasės. Vaikų mokymasis, prarandant galimybę užbaigti mokslo metus, reiškia visišką vaikų interesų nepaisymą. Akivaizdu, kad dėl mokymo programų skirtumo vaikai atvykę į Lietuvą tik pavasarį neturės realių galimybių tęsti mokymosi ir užbaigti, atitinkamai, 5 ir 3 klases Lietuvoje. Todėl, vertinant šalių susitarimą dėl gyvenimo JAV trukmės, būtina vadovautis ne tik formalia pareiškėjos studijų baigimo data, tačiau įvertinti ir šalių nepilnamečių vaikų interesus.

403.1.5. Pirmosios instancijos neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nežinojo apie vaikų išvykimą į Lietuvą. Apie grįžimą į Lietuvą pareiškėja žinojo, tai nuo jos nebuvo slepiama. Tik atvykus į Lietuvą kelionės įspūdžiais pasidalinta el. paštu. Apie tai, kad kelionės į Lietuvą planai buvo žinomi pareiškėjai, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas šalių nepilnametis sūnus M. K..

413.1.6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos galimybių pasirūpinti vaikais JAV grindžiama tik prielaidomis, tačiau ne įrodymais, kaip to reikalauja ( - ) straipsnio 1 ir 2 dalys. G. K. nepateikė teismui jokios galiojančios sutarties su universitetu dėl darbo doktorantūros mokslinių tyrimų asistento pareigybėje, o teismui pateiktais universiteto pasiūlymais nėra galimybės vadovautis, kadangi jie prieštaringi. Pirmame pasiūlyme siūloma užimti doktorantūros mokslinių tyrimų asistento pareigybę laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., antrame – laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškėjos šiuo metu gaunamas pajamas. Aplinkybė, kad Pietų K. R. apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi iš R. K. priteistas laikinas 1 500 JAV dolerių išlaikymas neturi esminės reikšmės pareiškėjos turtinei padėčiai, kadangi šiai dienai R. K. yra nepajėgus nurodyto išlaikymo teikti.

423.1.7. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaikų sveikatos draudimų JAV taip pat padaryta remiantis vien prielaidomis. Vaikai, priešingai nei Lietuvoje, JAV neturi sveikatos draudimo, todėl vaikų grąžinimas į JAV pažeidžia pamatinę vaikų teisę būti sveikiems. Vaikai ir R. K. niekada neturėjo sveikatos draudimo Jungtinėse A. V., todėl trūkstant lėšų pragyvenimui prasidėjo problemos, susijusios su vaikų užrašymu pas gydytojus, nes už visas medicinos paslaugas reikėjo mokėti. Medicininių paslaugų kainos JAV, kaip ir Lietuvoje, yra labai didelės, todėl neturint sveikatos draudimo, jos praktiškai yra neįperkamos. Atsitikus nelaimei ar vaikams susirgus, jie negalėtų gauti būtino gydymo, ypač rimtesnių traumų, ar susirgimų atveju.

433.1.8. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad JAV nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismas nesivadovavo suinteresuoto asmens į bylą pateiktais įrodymais apie namo būklę ir šalių nepilnamečio vaiko M. K. parodymais dėl gyvenimo name, esančiame JAV, sąlygų. V. J. A. V. nėra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, kadangi šiai dienai nėra baigtas namo, kuriame gyveno šeima, remontas, - nebaigti elektros instaliacijos darbai; name neįrengta šildymo sistema. Taigi, pažeidžiamos vaikų teisės į saugią aplinką.

443.1.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai adaptavosi naujoje aplinkoje.

453.1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis nepilnamečio M. K. paaiškinimais, duotais teisme. Pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais rėmėsi teismas – ABH konsultanto S. T. 2016 m. birželio 29 d. raštas ir ABH konsultantės Mary A. F. 2016 m. birželio 27 d. raštas – nepaneigia vaikų stipraus ryšio su tėvu R. K.. Pareiškėja vaikus pas psichologą vedė nežinant R. K. ir be jo sutikimo. Psichologų išvados yra vienašališkos, kadangi nebuvo aiškintasi vaikų emociniai ryšiai su tėvu R. K., nebuvo aiškinamasi vaikų požiūris (psichologinė reakcija) į situaciją, jeigu vaikai būtų atskirti nuo tėvo, o ne nuo mamos ir pan. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi iš esmės - vaikai yra Lietuvoje ir nerimo ar nežinomybės dėl išvykimo iš JAV nėra, vaikai jaučiasi gerai.

463.1.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomone dėl E. K.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai galimai netinkamai bendravo su dukra, neprisitaikė prie vaiko, dėl ko sukėlė jai stresą, ją pravirkdė, o vėliau padarė klaidingą išvadą dėl ypatingo vaiko emocionalumo. Būtent dėl tokio sukelto streso dukra elgėsi nenatūraliai, galimai pradėjo kartoti brolio žodžius. Tokiomis vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis negalima vadovautis.

473.2. Pareiškėja G. K. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

483.2.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šeima tik laikinai planavo gyventi A. P., faktinės šalių šeimos gyvenimo JAV aplinkybės (studijos, darbas, tėvų ir vaikų integravimasis į visuomenę) ir įgytas vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, automobilis, kitas turtas šioje šalyje tik patvirtina faktą, kad ši šalis tapo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bei jų nepilnamečių vaikų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centru, o ne Lietuvos Respublika, kurioje šalys nesilankė per visą jų daugiau nei šešerių metų gyvenimo JAV laikotarpį. Toks šalių elgesys tik patvirtino gyvenimo JAV tęstinumą, susiformavo nuolatinis ryšys gyvenamosios vietos Kolumbijoje atžvilgiu, vyresnieji vaikai (M. ir E.) lankė JAV formaliojo ugdymo įstaigas, buvo susiformavę vaikų socialiniai ryšiai šioje šalyje. Jauniausioji dukra A. A. K. gimė ne Lietuvoje, tačiau JAV, ji yra JAV pilietė bei 2016 m. rugpjūčio mėnesio viduryje turėjo pradėti lankyti ugdymo įstaigą JAV (buvo užbaigta registracijos į mokyklą procedūra, kurios R. K. neginčijo). Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, o nepilnametės A. A. K. - ir kilmės šalis, yra JAV.

493.2.2. Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai baigus studijas vaikai turės grįžti į Lietuvą nepasibaigus mokslo metams, taip pat nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjos studijų programa pasibaigs 2017 m. gegužės 5 d., nereiškia, jog šeima su nepilnamečiais vaikais nedelsiant turės išvykti iš šalies. Pagal JAV galiojančius įstatymus, susijusius su imigracija, kurių pagrindu pareiškėjai yra išduota forma (I-20), asmuo, kuriam ši forma išduota, gali likti Jungtinėse A. V. studijų laikotarpiui arba patvirtintam darbo laikotarpiui, pasibaigus studijų programai (minėtos formos 3 psl., „Period of Stay“). Pareiškėja po studijų baigimo turės galimybę vienerius metus dirbti JAV pagal ( - ) programą ir įgyti darbo vizą, kurios pagrindu bus įgytas nuolatinio rezidento statusas. Šiuo metu pareiškėja sėkmingai dirba mokslinį darbą universitete. Taip pat pareiškėja yra gavusi pasiūlymą eiti mokslinių tyrimo asistento pareigas 2016 m. rudens semestrui.

503.2.3. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi JAV P. K. valstijos Ryčlando apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuota, jog JAV yra nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Teisminio nagrinėjimo JAV teisme metu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie procesą, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, jis dalyvavo teismo posėdyje, naudojosi teisine advokato pagalba. Be to, net ir nevertinant JAV P. K. valstijos Ryčlando apygardos teismo nutarties kaip įrodymo, sprendžiant neteisėto vaikų išvežimo klausimą pagal Hagos konvenciją, byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurių pagrindu skundžiama teismo nutartis turi būti palikta galioti, o apelianto atskirasis skundas turi būti atmestas.

513.2.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų nebuvo jokio susitarimo dėl jų laikino gyvenimo JAV ir vaikų grįžimo į Lietuvą. Aplinkybės, siejamos su šalių susitarimu ir jo realizavimu, kurį atskirajame skunde akcentuoja vaikų tėvas R. K., yra grindžiamos vien jo paties paaiškinimais bei samprotavimais ir paneigiamos pareiškėjos G. K. elgesiu po neteisėto vaikų išvežimo, neuždelstais aktyviais teisiniais vaikų motinos veiksmais, kurių ji ėmėsi ne tik vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje - JAV, bet ir valstybėje, į kurią vaikai buvo jų tėvo neteisėtai išvežti – Lietuvos Respublikoje. Bylos faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo kontekste nėra jokių galimybių tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktą.

523.2.5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių vaikų motinos sutikimą, kad jų tėvas R. K. išvežtų nepilnamečius vaikus į Lietuvą, todėl jo sprendimą išvežti vaikus iš JAV teisingai ir teisėtai laikė vienasmenišku, priimtu be motinos G. K. sutikimo.

533.2.6. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad vaikams grįžus į JAV pareiškėja neturės finansinių galimybių tinkamai patenkinti visus jų poreikius. Pareiškėja studijuoja doktorantūroje, gauna stipendiją bei dirba universitete, gaudama darbo užmokestį. Be to, dirbdama 20 val. per savaitę, pareiškėja turi nemažai laiko pasirūpinti vaikais, užtikrinti vaikų poreikius. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo iki šiol niekur nedirba, santaupų neturi, gyvena nuomojamame name, kas patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga.

543.2.7. Suinteresuoto asmens argumentai dėl vaikų sveikatos draudimo JAV neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją klausimą. Tokia situacija vaikų sveikatos draudimo klausimu tęsėsi viso šeimos gyvenimo JAV laikotarpiu bei iki neteisėto vaikų išvežimo iš šalies buvo priimtina abiem vaikų globos teises turėjusiems tėvams. Šiuo metu nepilnametė A. A. K., kaip JAV pilietė, yra draudžiama valstybės sveikatos draudimu. M. ir Elzė turi laikinus sveikatos draudimus.

553.2.8. Atskirojo skundo argumentai dėl vaikų netinkamų gyvenimo sąlygų JAV taip pat nepagrįsti. Namas, kuriame gyveno šeima, yra suremontuotas, namo elektros instaliacija, kurią R. K. sąmoningai sugadino sugrįžęs į šalį po neteisėto vaikų išvežimo, yra sutvarkyta. P. R. K. gyveno šiame name, tuo metu jį tenkino gyvenimo sąlygos, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių praėjus kuriam laikui namo šildymo ir šaldymo įranga suinteresuotojo asmens nebetenkina. Be to, pats suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sukurtos nepilnamečiams vaikams socialinės aplinkos sąlygas ir galimybes pastarajam asmeniui negaunant pajamų tenkinti vaikų poreikius.

563.2.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareiškėjos byloje pateiktu ABH konsultanto S. T. 2016 m. birželio 29 d. išduotu dokumentu. Vaikų nuomone galima remtis tuomet, kai ši neprieštarauja vaikų interesams. Iš byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados turinio matyti, kad Elzė labai jautriai išgyvena atskyrimą nuo motinos, yra pasimetusi, nesugeba suformuoti savo nuomonės. M. yra dešimties metų vaikas, kurio nuomonę labai įtakoja suinteresuotasis asmuo, kadangi sūnus yra šiuo metu su tėvu ir nuo jo priklausomas, todėl jo išsakyta pozicija yra ne kas kita, o tik atkartojimas tėvo suformuotos nuomonės.

57I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

584.1. Dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo

59Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą grąžinti jos ir suinteresuoto asmens tris nepilnamečius vaikus į jų kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – JAV, teisėtumo ir pagrįstumo.

60Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Lietuvos Respublikoje šios kategorijos bylos nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių E. S. ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. CPK nuostatos, nagrinėjant šias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Įgyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

61Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo E. S. teisės akto, normų ir Hagos konvencijos, kaip daugiašalės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra išspręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių šis reglamentas pakeičia Hagos konvenciją tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas šis reglamentas. Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant ir šiuo tikslu turėtų ir toliau būti taikoma Hagos konvencija, papildoma šio reglamento, ypač 11 straipsnio, nuostatomis. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, jog jose įtvirtintas Reglamento viršenybės principas turi būti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grąžinimu jo neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais.

62Vaiko neteisėto išvežimo ir/arba negrąžinimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai išvežus iš gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžinant. Sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko, tėvų bei viešosios tvarkos interesų balansą, vaiko interesams turėtų būti teikiamas pagrindinis dėmesys. Pirmenybė vaiko interesų apsaugai teiktina atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra išreiškusios valią, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai (E. S. P. teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). E. Ž. T. T. yra pažymėjęs, jog vaiko interesas susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryšių su šeima palaikymo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, jog šeima yra ypač netinkama. Iš to seka, kad šeimos ryšiai gali būti nutraukti tik išimtiniais atvejais ir kad viskas turi būti padaryta, siekiant išsaugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ šeimą (Gnahoré v. France, no. 40031/98, E. Ž. T. T. 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Kita vertus, vaiko interesus aiškiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymąsi patikimoje aplinkoje ir nei vienas iš tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v. Switzerland, no. 41615/07, E. Ž. T. T. 2010 m. liepos 6 d. sprendimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pasisako dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, turinčių reikšmės būtent šios kategorijos byloms Hagos konvencijos ir Reglamento normų taikymo aspektu, atsižvelgdama išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus.

63Hagos konvencijoje įtvirtintas vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti (Hagos konvencijos 1 (a) straipsnis). Šis tikslas yra atkartotas jau minėtoje Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant jo įgyvendinimo, Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus kai išimtinės aplinkybės to neleidžia padaryti. Taigi, tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Vaiko grąžinimu siekiama kuo greičiau atkurti status quo ante, kad būtų išvengta de facto dėl neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimą spręsti jurisdikciją dėl šio klausimo išsprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 straipsnis).

644.2. Dėl vaikų psichologinės ekspertizės paskyrimo, atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

65Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus bei įrodymus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja ( - ) straipsnyje nurodytam reikalavimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad ( - )straipsnyje nustatyti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (( - ) straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (( - ) straipsnis, Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos A. T. 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

66Suinteresuotas asmuo R. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui psichologės dr. L. K. išvadas, kuriomis prašo vadovautis priimant galutinį teismo procesinį dokumentą. Kaip matyti iš pateiktų psichologės išvadų, remiantis suinteresuoto asmens pateikta informacija apie vaikus, buvo atliktas vaikų psichologinės būsenos tyrimas. Atlikto tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti kokias neigiamas pasekmes sukels vaikams grįžimas į JAV, kaip jie jausis atskirti nuo tėvo, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Pateiktomis psichologės išvadomis suinteresuotas asmuo įrodinėja aplinkybes, kad vaikų grąžinimas į JAV gali sukelti jiems nepataisomas neigiamas pasekmes, padaryti žalos.

67Pareiškėja G. K., atsikirsdama į suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytus argumentus, 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus įrodymus apie jos užimamas pareigas P. K. universitete ir gaunamą darbo užmokestį, vaikų sveikatos draudimą JAV, elektros instaliacijos įrengimą gyvenamajame name, procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui įteikimą JAV vykstančiame separacijos procese, jos tinkamumą suteikti neimigranto studento statusą ir kt., kuriuos prašo priimti į bylą ir taip pat vertinti priimant galutinį teismo procesinį sprendimą. Suinteresuotas asmuo prašė šiuos dokumentus atsisakyti priimti.

68Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad su minėtais naujai pateiktais įrodymais šalims buvo suteikta galimybė susipažinti bei pateikti savo atsikirtimus dėl jų būtinumo bei reikšmės sprendžiamam klausimui, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė, sprendžia, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai priimtini į bylą ir vertinami priimant galutinį teismo procesinį sprendimą (( - ) straipsnis).

69Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl suinteresuoto asmens atskirajame skunde pareikšto prašymo paskirti byloje vaikų psichologinę ekspertizę bei atitinkamai nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pažymi, kad suinteresuoto asmens prašomi užduoti ekspertui klausimai iš esmės sutampa su klausimais, kurie buvo užduoti psichologei dr. L. K.. Šios psichologės išvados priimtos į bylą bei bus vertinamos nagrinėjant atskirąjį skundą iš esmės, todėl skirti teismo psichologinę ekspertizę tais pačiais klausimais nėra tikslinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis Hagos konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų kuo greičiau grąžinti, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas prioritetas turi būti taikomas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis). Suinteresuotas asmuo iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su vaikų prisirišimu prie vieno iš tėvų bei jų psichologine būsena, grindė savo atsikirtimus į prašymą dėl vaikų grąžinimo į A. N. aplinkybės patvirtina, kad prašymą dėl vaikų psichologinės ekspertizės atlikimo suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, todėl tokio prašymo nesavalaikis pateikimas apeliacinės instancijos teismui neatitinka ne tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir geriausių nepilnamečių vaikų interesų, kadangi užsitęsus teisminiam nagrinėjimui didėja galimos žalos vaikams atsiradimo rizika tuo atveju, jeigu būtų priimtas teismo sprendimas grąžinti juos į jų kilmės ir įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.

70( - ) straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (( - ) straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

71Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo tiesiogiai siejamas su prašomos ekspertizės atlikimu, o toks prašymas yra atmestas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 7 straipsnis).

724.3. Dėl vaikų neteisėtą išvežimą arba negrąžinimą kvalifikuojančių požymių

73Atsižvelgiant į T. R. (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte ir Hagos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintus neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) sąvokos apibrėžimus, išskirtini šie pagrindiniai minėtos veikos požymiai – globos teises vaiko atžvilgiu įgyvendinančio subjekto globos teisių pažeidimas ir šio subjekto faktinis naudojimasis globos teisėmis vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) metu arba galimas realus naudojimasis, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas ar laikomas (negrąžinamas). Be to, atsižvelgiant į 1980 m. Hagos konvencijoje įtvirtintą vaiko grąžinimu siekiamą tikslą – užtikrinti greitą vaiko sugrąžinimą į valstybę, kur jis nuolat gyvena (1980 m. Hagos konvencijos preambulės 2 dalis, 1 straipsnio a punktas), o taip pat į T. R. (EB) Nr. 2201/2003 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį globos teises turinčio asmens prašymu neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko sugrąžinimas vykdomas į tą valstybę, kurioje jis nuolat iki tol gyveno, darytina išvada, jog papildomas vaiko neteisėtą išvežimą arba negrąžinimą kvalifikuojantis požymis, kuris kartu yra ir privaloma vaiko grąžinimo, kaip pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo sąlyga – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos buvimas toje valstybėje, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas arba į kurią jis buvo neteisėtai negrąžintas.

74Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, iš esmės laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra papildomo vaiko neteisėtą išvežimą arba negrąžinimą kvalifikuojančio požymio, t. y. vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos buvimo toje valstybėje, iš kurios jie buvo neteisėtai išvežti. Suinteresuoto asmens teigimu, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra ne JAV, o Lietuva, kadangi vaikų tėvai niekada nebuvo susitarę, jog laikinai išvykę gyventi į JAV ši šalis taps jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, laikosi pozicijos, kad jos ir nepilnamečių vaikų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra JAV, kur vaikai gyveno nuo 2009 m., lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas (būrelius), turėjo ir turi draugų, o pati pareiškėja turi darbą, studijuoja ir ten yra įsigijusi vienintelį savo nekilnojamąjį turtą.

75Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šeimos gyvenimu JAV, taip pat atsižvelgęs į vaikų pilnavertį integravimąsi į JAV socialinį gyvenimą, o taip pat tai, kad A. A. K. yra JAV pilietė, padarė išvadą, kad JAV yra nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

76Pažymėtina, kad T. R. (EB) Nr. 2201/2003 naudojamos sąvokos „vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta“ turinys teisiniu aspektu yra atskleistas E. S. T. Teismo praktikoje, aiškinant šios sąvokos prasmę ir apimtį Reglamento 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme. Visų pirma, E. S. T. Teismo praktikoje pažymėta, jog T. R. (EB) Nr. 2201/2003 naudojamos sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turinys, nesant aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, Europos bendrijoje turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (žr. 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo A, C-523/07, 34, 35 punktai; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo B. M. prieš R. C., C-497/10, 45, 46 punktai). E. S. T. Teismas yra konstatavęs, jog „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Nustatyti vaiko gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui reikšmingas faktines aplinkybes (žr. 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo A, C-523/07, 44 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo B. M. prieš R. C., C-497/10, 56 punktas).

77Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant vaikų grąžinimo klausimą, yra pagrindas vadovautis minėtais E. S. T. Teismo praktikoje suformuluotais „nuolatinės gyvenamosios vietos“ kriterijais, kadangi vaikų grąžinimu, kaip ir teismų jurisdikcijos nustatymu vaikų grobimo atveju, siekiama to paties tikslo įgyvendinimo, kuris yra grindžiamas prioritetine vaikų interesų apsauga. Tiek 1980 m. Hagos konvencija, tiek ją papildęs T. R. (EB) Nr. 2201/2003 yra grindžiami prezumpcija, kad, išskyrus išimtinius atvejus, neteisėtas vaiko išvežimas ar negrąžinimas į kitą užsienio valstybę neatitinka vaiko interesų ir kad vaiko grąžinimas į valstybę, kurioje jis nuolat gyveno, užtikrintų jo interesų apsaugą tiek jo teisės bendrauti su abiem tėvais prasme, tiek jo teisės į gyvenimo jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje tęstinumą prasme, o taip pat užtikrintų, kad bet kokius globos ar bendravimo su vaiku klausimus spręstų tos valstybės teismas, kurioje yra daugumos įrodymų buvimo vieta.

78Remiantis E. S. T. Teismo praktika, fizinis vaiko buvimas valstybėje narėje negali būti pripažintas pakankamu kriterijumi vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai nustatyti. Tam, visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, jog toks buvimas nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką (žr. 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo A, C-523/07, 33, 38 punktai; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo B. M. prieš R. C., C-497/10, 49 punktas). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai būsto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas, kurios gali būti nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo rodiklis (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo A, C‑497/10 40, 45 – 50 punktai). Taigi norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, kad šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas.

79Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos nustatymo, teisingai nustatė visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes, susijusias tiek su nepilnamečių vaikų tėvų, tiek su pačių vaikų išvykimu gyventi į JAV bei jų integravimusi į JAV socialinį gyvenimą nuo 2010 m. kovo mėnesio. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja išvyko gyventi į JAV 2009 m. rugpjūčio 15 d., suinteresuotas asmuo su dviem nepilnamečiais vaikais – 2010 m. kovo 4 d. Šeimai gyvenant JAV, sutuoktinių vaikai M. ir E. pradėjo lankyti JAV formaliojo ugdymo įstaigas, M. nuo atvykimo į JAV momento, E. – nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Sutuoktiniams gyvenant JAV, jie susilaukė trečio vaiko – A. A., kuri yra JAV pilietė bei iki išvykimo į Lietuvą nepertraukiamai gyveno tik JAV. 2011 metais pareiškėja baigė magistrantūros studijas, įsidarbino ( - ), kur dirbo iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Pareiškėjai baigus magistrantūros studijas šeima ir toliau liko gyventi A. N. 2012 m. pareiškėja tęsė doktorantūros studijas, dėstė universitete. Šeimai gyvenant JAV, suinteresuotas asmuo 2013 m. gruodžio mėnesį pardavė jam nuosavybės teise Lietuvoje priklausantį butą, esantį ( - ), 2015 m. lapkričio 5 d. – butą, esantį ( - ). 2014 m. suinteresuotas asmuo R. K., Kolumbijoje, P. K. valstijoje, įregistravo naudotų automobilių prekybos įmonę ( - ). 2014 m. balandžio mėnesį sutuoktiniai lygiomis dalimis įsigijo gyvenamąjį namą.

80Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, patvirtina, kad šeimos išvykimas į JAV nebuvo siejamas vien su pareiškėjos magistrantūros studijomis, kurias ji baigė 2011 metais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktinių veiksmai, kai išvykstant gyventi į JAV, pasibaigus pareiškėjos studijoms, liekama ir toliau gyventi šioje šalyje, susilaukiama dar vieno vaiko, parduodamas nekilnojamasis turtas Lietuvoje bei įsigyjamas naujas gyvenamasis namas JAV, sutuoktiniai šioje šalyje įsidarbina bei vienas iš jų įregistruoja JAV įmonę, vaikai pradeda lankyti formaliojo ugdymo įstaigas, aiškiai patvirtino, kad jie savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą siejo su JAV, o ne Lietuva. Sutuoktinių sprendimas leisti vaikus į JAV formaliojo ugdymo įstaigas taip pat patvirtino jų siekį padidinti vaikų socialinę integraciją šioje šalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ir suinteresuotas asmuo bei jų vaikai integravosi į šeiminę ir socialinę aplinką JAV, ir kad jie toje valstybėje buvo įgiję nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji traktuojama Hagos konvencijoje ir Reglamente. Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip neturinčius teisinės reikšmės, ir atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis JAV P. K. valstijos Ryčlando apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuotas šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos JAV faktas, kadangi nurodyti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui bei bus įvertinti atskiroje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl šio užsienio teismo procesinio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

814.4. Dėl vaikų išvežimo iš JAV į Lietuvos Respubliką ir jų laikymo šioje šalyje teisėtumo

82Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad jo išvykimas su vaikais į Lietuvą negali būti traktuojamas kaip neteisėtas, kadangi apie jo ketinimą išvykti su vaikais į Lietuvą pareiškėja žinojo bei tam neprieštaravo. Pareiškėja laikėsi priešingos pozicijos. Jos teigimu, suinteresuotas asmuo ją informavo apie ketinimą išvykti su vaikais atostogauti į T. I., tačiau apie jokius ketinimus iš ten su vaikais grįžti į Lietuvą nebuvo informavęs. Juo labiau nebuvo informavęs apie ketinimą grįžti su vaikais į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui.

83Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens ir vaikų išvykimas į Lietuvą be pareiškėjos sutikimo atitinka neteisėto vaikų pagrobimo, kaip jis aiškinamas pagal Hagos konvenciją, požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl neteisėto vaikų išvežimo ir laikymo, tinkamai taikė ir aiškino Hagos konvencijos nuostatas bei pagrįstai sprendė, kad be pareiškėjos sutikimo išvežus nepilnamečius vaikus į Lietuvą yra pažeidžiamos jos globos teisės.

84Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, pažymi, kad neteisėtas vaikų išvežimas ir laikymas pagal Hagos konvencijos nuostatas – tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).

85Nagrinėjamu atveju tarp vaikų tėvų nėra ginčo, kad iki vaikų išvykimo į Lietuvą jie abu naudojosi vaikų globos teisėmis, todėl pareiškėja atitinka Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a) punkto reikalavimą.

86Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išvykimo bilietai R. K. ir trims nepilnamečiams vaikams maršrutu Atlanta-Ryga buvo nupirkti skrydžio išvakarėse – 2016 m. gegužės 30 d., skrydžio pradžia – 2016 m. birželio 1 d. Iki išvykimo į Lietuvą suinteresuotas asmuo, nežinant pareiškėjai, buvo nuvykęs į Vašingtoną tikslu užsakyti dukrai A. A. Lietuvos Respublikos pasą, ko pasėkoje pareiškėja kreipėsi į JAV Valstybės departamentą su prašymu įtraukti dukrą A. A. į vaiko paso apsaugos programą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo nebuvo nuoseklus bei teigė, kad apie jo ketinimą išvykti su vaikais į Lietuvą ne kartą buvo kalbama su pareiškėja, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kada ir kokiu būdu pareiškėja davė jam sutikimą išvežti vaikus į Lietuvą. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš išvykdamas su vaikais į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui suinteresuotas asmuo buvo išsprendęs klausimus dėl pareiškėjos tolimesnio bendravimo su vaikais, jų materialinio išlaikymo, taip užtikrindamas jų teisę į nepertraukiamą bendravimą su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas šalių vaikas M. iš esmės patvirtino tėvo poziciją, kad iki išvykimo buvo planuojama grįžti į Lietuvą, tačiau kada konkrečiai planuojama išvykti mamai (pareiškėjai) nebuvo pasakyta. Nurodytas nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pakankamas išvadai, kad suinteresuoto asmens išvykimas su vaikais į Lietuvą buvo iš anksto suplanuotas, tačiau pareiškėjos sutikimas pakeisti vaikų gyvenamosios vietos valstybę nebuvo gautas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjos tolimesni veiksmai, kai sužinojusi apie sutuoktinio ir vaikų grįžimą į Lietuvą, ji kreipėsi į JAV kompetentingą teismą su prašymu skubos tvarkas spręsti vaikų globos klausimą, taip pat į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti leidimą vaikus grąžinti į jų įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, patvirtina, kad suinteresuoto asmens sprendimas su vaikais grįžti į Lietuva nebuvo abipusis.

87Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad iki vaikų grįžimo į Lietuvą abu tėvai vienodai naudojosi vaikų globos teisėmis, tačiau vaikų tėvas, išvykdamas su vaikais iš JAV į Lietuvą, vaikų motinos (pareiškėjos) sutikimo negavo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vaikų išvykimas iš jų įprastinės gyvenamosios vietos valstybės į Lietuvą prilyginamas neteisėtam, todėl vaikų motina, remdamasi Hagos konvencijos nuostatomis, turi teisę reikalauti vaikus grąžinti į JAV.

884.5. Dėl atsisakymo grąžinti vaikus remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktu

89Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta išimtimi, kadangi JAV jiems nesudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neužtikrinama teisė į sveikatos draudimą, be to, pareiškėja nėra pajėgi finansiškai išlaikyti trijų vaikų. Pareiškėja, nesutikdama su tokia suinteresuoto asmens pozicija, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad JAV vaikai gyvens baigtame remontuoti gyvenamajame name, finansiškai išlaikyti vaikus jai užteks gaunamo atlyginimo ir suinteresuoto asmens mokamo išlaikymo, vaikų sveikatos apsaugos draudimo klausimas taip pat yra tinkamai išspręstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyto pagrindo taikymui.

90Kaip jau buvo minėta, pagal Hagos konvencijos nuostatas vaikai gali būti negrąžinami tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Tokios aplinkybės numatytos Hagos konvencijos 13 straipsnyje. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas numato, jog valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Svarstydamos šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informaciją apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį, kurią pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė įstaiga ar kita kompetentinga institucija.

91Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos vaiko grąžinimo išimties taikymą reglamentuojančios teisės normos aiškinimu, ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties) (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

92Kaip jau buvo minėta, suinteresuotas asmuo Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyto pagrindo taikymą tiesiogiai sieja su pareiškėjos finansinėmis galimybėmis išlaikyti vaikus, užtikrinti jiems teises į tinkamas gyvenimo sąlygas bei sveikatos apsaugą.

93Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nei viena iš nurodytų aplinkybių nepriskirtina prie kraštutinių, dėl kurių vaikai grįžę į JAV negalėtų normaliai vystytis. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad šeimai gyvenant JAV, vaikų motina (pareiškėja) netinkamai rūpinosi vaikais, nederamai elgėsi jų akivaizdoje, piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar kitokiais netinkamais veiksmais darė jiems nepataisomą žalą. Priešingai, remiantis pareiškėjos pateiktais dokumentais, G. K. dažnai atsivesdavo vaikus į universitetą ir jos santykiai su vaikais buvo tinkami, švelnūs, ji elgėsi kaip mylinti motina. Bylos duomenys patvirtina, kad patys vaikai teigiamai atsiliepia apie mamą, ilgisi jos ir skaudžiai išgyvena išsiskyrimą. Suinteresuoto asmens argumentai, kad dirbdama pareiškėja nepakankamai laiko skyrė vaikams nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti tokį jos elgesį kaip žalingą. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad šeimai gyvenant JAV jis didžiąją dalį laiko nedirbo, tuo tarpu pareiškėja studijavo ir dirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje sutuoktinių pareigų paskirstymas yra pateisinamas bei jokiu būdu negali būti vertinamas kaip vaikų motinos pareigų nevykdymas. Suinteresuoto asmens argumentai dėl vaikų nepriežiūros iš esmės išsakomi vien dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių, tačiau niekaip nesusiję su pareiškėjos galimybėmis tinkamai rūpintis vaikais bei užtikrinti jų būtinus poreikius. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė įrodymus, kad šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, atliko gyvenamojo namo netvarkingos elektros instaliacijos remonto darbus, sutvarkė socialinio sveikatos draudimo klausimus, kas paneigia suinteresuoto asmens argumentus, kad finansiškai ji nepajėgi išlaikyti vaikus, o vaikams gyvenant JAV jiems nebus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, iki suinteresuoto asmens išvykimo į Lietuvą, pats suinteresuotas asmuo gyveno minėtame name bei jame sudarytos gyvenimo sąlygos jam tuo metu buvo priimtinos, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo argumentų, susijusių su netinkamomis gyvenimo sąlygomis šiame name. Be to, suinteresuotas asmuo, tvirtindamas, kad pareiškėja neturės galimybių pasirūpinti vaikais, pats nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei galimybes išlaikyti vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvoje suinteresuotas asmuo nuosavo būsto neturi, šiuo metu nedirba, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybių finansiškai išlaikyti vaikus bei tinkamai patenkinti vaikų poreikius.

94Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad vaikų tėvų turtinės padėties vertinimas (gaunamos pajamos, turimas nekilnojamasis turtas ir kt.) nagrinėjamu atveju aktualus sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (globos) klausimą, o ne sprendžiant klausimą dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę pagal Hagos konvenciją.

95Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos psichologinės žalos, kuri gali būti padaryta vaikams grįžus į JAV, pažymi, kad vaikų grąžinimas, esant laikinai nutrūkusiam vaikų ir motinos emociniam ryšiui, savaime negali reikšti psichinės žalos vaikams atsiradimo, kadangi vaikams grįžus į aplinką, kurioje vienas iš jų gimė, o kiti gyveno ilgą laiką, jiems gali būti suteiktos, esant poreikiui, būtinos specialistų paslaugos šių ryšių atkūrimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, kai sutuoktinių santykiai yra konfliktiški ir vaikai daugiau nei 3 mėnesius gyvena vien su tėvu, vaikai besąlygiškai patiria tam tikrą psichologinę įtampą, kadangi jų ryšiai su motina yra nutraukti, vaikai tikisi, kad ateityje gyvens šeimoje su abiem tėvais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje išsamiai aprašytas specialisto bendravimas su vaikais suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti tokia specialistų išvada, kadangi ji yra pakankamai išsami bei pateikta bendraujant su pačiais vaikais. Tuo tarpu suinteresuoto asmens pateiktos psichologės L. K. išvados, kad vaikai nori gyventi su tėvu, o grįžus į JAV jiems bus padaryta žala, konstatuotos remiantis vien suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis, yra bendro pobūdžio, nekonkrečios, padarytos neįvertinus aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo sąlygomis JAV bei jų socialiniais ryšiais šioje valstybėje.

96Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti vaikus į JAV remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta išimtimi.

974.6. Dėl atsisakymo grąžinti vaikus remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalimi

98Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo taip pat prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Tokią savo poziciją suinteresuotas asmuo grindė aplinkybėmis, kad patys vaikai yra išreiškę norą gyventi su juo Lietuvoje. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, laikėsi pozicijos, kad dėl susidariusios jos ir suinteresuoto asmens tarpusavio konfliktiškos situacijos vaikai yra paveikiami tėvo, todėl negali suformuoti savo nuomonės dėl gyvenimo su vienu iš tėvų.

99Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnametės E. apklausos, vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų rekomendacijomis, jog, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir būseną, tokia apklausa jai netikslinga. Bylos duomenys patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams lankantis suinteresuoto asmens namuose, jie buvo susitikę su E., tačiau pokalbio metu mergaitė buvo labai emocionali, labai jautriai išgyveno dėl susidariusios situacijos šeimoje. Specialistai padarė išvadą, kad mergaitė yra ypatingai prisirišusi prie brolio, savo nuomonės neturi ir kartojanti jo žodžius. Iš esmės analogiškas išvadas dėl E. ir M. tarpusavio stipraus ryšio padarytos ir psichologės L. K. išvadose, kuriose specialistė pastebėjo, kad mergaitei yra labai svarbus brolis. Vertinant psichologės L. K. išvadas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų mergaitės atsakymų matyti, jog jai abu tėvai yra svarbūs, jeigu tektų vykti į JAV ji vyktų pas mamą su tėčiu. P. K. notaro patvirtintame ABH konsultantės ( - ). 2016 m. birželio 27 d. rašte pažymima, jog E. K. buvo konsultuojama nuo 2016 m. kovo mėnesio, jai buvo skirtos konsultacijos dėl nerimo sukeltų fizinių simptomų. E. išreiškė nerimą dėl galimų tėvų skyrybų ir gresiančio išsiskyrimo su mama, nerimavo, jog bus atskirta nuo mamos, kai šeima lankysis Lietuvoje.

100Bylos nagrinėjimo metu apklausto nepilnamečio M. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino visumoje su ABH konsultanto S. T. 2016 m. birželio 29 d. rašte nurodyta informacija, kad berniuko viduje vyksta kova ir jis yra sumišęs dėl tėvo ketinimo išvežti jį ir seseris į Lietuvą, jis kenčia emociškai.

101Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai nepilnamečių vaikų tėvų santykiai yra ypatingai konfliktiški, vaikai daugiau nei 3 mėnesius gyvena vien su tėvu bei faktiškai tikisi, kad gyvens šeimoje su abiem tėvais, yra prisirišę vienas prie kito, vaikų nuomonės dėl jų gyvenimo su vienu iš tėvų yra tiesiogiai priklausomos nuo susidariusios situacijos ir juos supančių žmonių pozicijų, todėl išsakyti vaikų norai ir ketinimai gyventi su tėvu gali neatitikti geriausių vaikų interesų. Esat tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas.

1024.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų

103CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

104Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja G. K. prašė priteisti iš suinteresuoto asmens jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėja turėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jos atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

105CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas (8.16. punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (748 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės surašytų procesinių dokumentų skaičių (atsiliepimas į atskirąjį skundą, rašytiniai paaiškinimai, prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo), byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą, sprendžia, kad pareiškėjos deklaruotos išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos jos naudai iš suinteresuoto asmens R. K. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

106Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

108Priteisti pareiškėjai G. K. ( - ) iš suinteresuoto asmens R. K. ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. I. G. esmė... 4. 1.1. Pareiškėja G. K. (toliau – pareiškėja), vadovaudamasi 1980 m. Hagos... 5. Pareiškime nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. su suinteresuotu asmeniu R. K.... 6. Pareiškėja nurodo, kad visi trys nepilnamečiai vaikai yra užregistruoti... 7. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad vaikai daugiau nei... 8. 1.2. Suinteresuotasis asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį... 9. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuva su JAV nėra pasirašiusi tarpusavio... 10. 1.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 11. 1.4. V. V. teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir... 12. I. P. instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą... 14. Teismas nurodė, kad pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar... 15. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad Hagos konvencija šioje... 16. Teismas nurodė, kad nustatant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą būtina... 17. Teismas, remdamasis bylos duomenimis konstatavo, kad šeima JAV gyveno... 18. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu G. K. neturi nuolatinio gyventojo statuso... 19. Teismas sprendė, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės bei teisinė... 20. Teismas, spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos Hagos... 21. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog šalių vaikai M. K. ir E. K. į... 22. Teismas, remdamasis notariškai patvirtintais S. P. vaiko raidos centro... 23. Teismas, atsižvelgęs į šeimos buvimo JAV trukmę, vaikų pilnavertį... 24. Teismas, pasisakydamas dėl vaikų išvežimo į Lietuvą (ne)teisėtumo,... 25. Teismas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo remiasi trimis aplinkybėmis, dėl... 26. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos finansinių galimybių, pažymėjo,... 27. Teismas, pasisakydamas dėl nesaugios vaikų aplinkos JAV, pažymėjo, kad... 28. Teismas, pasisakydamas dėl vaikų sveikatos draudimo JAV, pažymėjo, kad... 29. Įvertinęs išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad R. K. neįrodė, jog... 30. Teismas nurodė, kad remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalimi, teismo... 31. Teismas bylos nagrinėjimo metu apklausto M. K. paaiškinimus, kad jis norėtų... 32. Įvertinęs nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, E. K. išsakytą... 33. Teismas atmetė R. K. argumentus, kad vaikai negali legaliai išvykti į A. R.... 34. I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 35. 3.1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Vilniaus... 36. 3.1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vaikų nuolatinės... 37. 3.1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi JAV P. K. valstijos... 38. 3.1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Hagos... 39. 3.1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą taikė... 40. 3.1.5. Pirmosios instancijos neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju... 41. 3.1.6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos galimybių... 42. 3.1.7. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaikų sveikatos draudimų JAV... 43. 3.1.8. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad JAV... 44. 3.1.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu... 45. 3.1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis... 46. 3.1.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių... 47. 3.2. Pareiškėja G. K. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą... 48. 3.2.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šeima tik laikinai planavo... 49. 3.2.2. Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai baigus studijas vaikai... 50. 3.2.3. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos... 51. 3.2.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp... 52. 3.2.5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei šalių... 53. 3.2.6. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad vaikams grįžus į JAV... 54. 3.2.7. Suinteresuoto asmens argumentai dėl vaikų sveikatos draudimo JAV... 55. 3.2.8. Atskirojo skundo argumentai dėl vaikų netinkamų gyvenimo sąlygų JAV... 56. 3.2.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareiškėjos byloje... 57. I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 58. 4.1. Dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo ... 59. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 60. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje,... 61. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo E. S. teisės akto, normų ir Hagos... 62. Vaiko neteisėto išvežimo ir/arba negrąžinimo pasekmės yra tos, kad... 63. Hagos konvencijoje įtvirtintas vienas iš pagrindinių tikslų –... 64. 4.2. Dėl vaikų psichologinės ekspertizės paskyrimo, atskirojo skundo... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti... 66. Suinteresuotas asmuo R. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė Lietuvos... 67. Pareiškėja G. K., atsikirsdama į suinteresuoto asmens atskirajame skunde... 68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad su minėtais naujai pateiktais... 69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl suinteresuoto asmens atskirajame skunde... 70. ( - ) straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad suinteresuoto asmens prašymas... 72. 4.3. Dėl vaikų neteisėtą išvežimą arba negrąžinimą kvalifikuojančių... 73. Atsižvelgiant į T. R. (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte ir Hagos... 74. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama... 75. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 76. Pažymėtina, kad T. R. (EB) Nr. 2201/2003 naudojamos sąvokos „vaiko... 77. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant vaikų... 78. Remiantis E. S. T. Teismo praktika, fizinis vaiko buvimas valstybėje narėje... 79. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 80. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės, priešingai, nei... 81. 4.4. Dėl vaikų išvežimo iš JAV į Lietuvos Respubliką ir jų laikymo... 82. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad jo... 83. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje... 84. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo... 85. Nagrinėjamu atveju tarp vaikų tėvų nėra ginčo, kad iki vaikų išvykimo... 86. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išvykimo bilietai R. K.... 87. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad iki... 88. 4.5. Dėl atsisakymo grąžinti vaikus remiantis Hagos konvencijos 13... 89. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo prašė atmesti pareiškėjos... 90. Kaip jau buvo minėta, pagal Hagos konvencijos nuostatas vaikai gali būti... 91. Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13... 92. Kaip jau buvo minėta, suinteresuotas asmuo Hagos konvencijos 13 straipsnio 1... 93. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų argumentų, pirmiausia,... 94. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad vaikų tėvų turtinės padėties... 95. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos psichologinės žalos, kuri gali... 96. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija... 97. 4.6. Dėl atsisakymo grąžinti vaikus remiantis Hagos konvencijos 13... 98. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo taip pat prašė atmesti... 99. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnametės E.... 100. Bylos nagrinėjimo metu apklausto nepilnamečio M. parodymus pirmosios... 101. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai nepilnamečių... 102. 4.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 103. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 104. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja G. K.... 105. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 106. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ( - ) straipsnio... 107. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti... 108. Priteisti pareiškėjai G. K. ( - ) iš suinteresuoto asmens R. K. ( - ) 800...