Byla 1A-630-851/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia tekste ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistojo gynėjui Aleksander Višnevski, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia tekste ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

2-

3pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu penkiasdešimt vienai parai,

4-

5pagal 258 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta R. T. galutinė subendrinta bausmė, įskaičius R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą 1 parą, – šešiasdešimt parų arešto.

7Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta R. T. trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas R. T. priklausantis turtas – automobilis „Ford Ka“, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), – kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

111.

12R. T. nuteistas už tai, kad jis 2017-11-11, apie 1.36 val., Šaltkalvių g. 38, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio.

132.

14Taip pat už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-11-11, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį iki 2017-11-11, apie 1.36 val., Šaltkalvių g. 38, Vilniuje, laikė striukės kišenėje, kol apžiūros metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

15I.

16Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

173.

18Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos mėn. 17 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį (R. T.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir panaikinti paskirtas jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą R. T. trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei R. T. priklausančio turto – automobilio “Ford Ka”, v/n ( - ) VIN kodas ( - ), – kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos mėn. 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. T. už nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo), numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas areštas 30 parų ir paskirti jam 40 MGL dydžio piniginę baudą.

194.

20Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 20 straipsnio 4 ir 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo (R. T.) atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

214.1.

22Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos ir apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė, vertindamas įrodymus atskirai vienus nuo kitų, iš esmės remdamasis tik liudytojų R. R., P. S., E. M. bei D. A. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nepagrįstai atmesdamas visus jo (apelianto) duotus parodymus ir paaiškinimus.

234.2.

24Taip pat teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei vienas liudytojas, kuris būtų tiesiogiai matęs ir patvirtinęs, kad, būtent, jis (R. T.) vairavo automobilį FORD būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

254.3. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis taip pat kelia pagrįstas abejonės dėl teismo nešališkumo, nes, apelianto manymu, nagrinėjant bylą buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Teismas privalėjo išdėstyti ir aptarti įrodymus, kuriais jis grindžia savo išvadas, jog jis (apeliantas) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau to nuosprendyje nėra. Kaltinimui prieštaraujantys duomenys nepaneigti ir nenuginčyti, teismo išvados grįstos spėlionėmis ir prielaidomis, ignoruojant in dubio pro reo principą.

264.4. Teigia, jog teismas nevertino, kad jis (apeliantas) teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tvirtino, kad nevairavo automobilio ir iki pareigūnų atvykimo vartojo alkoholį toliau – gėrė dar daugiau alkoholio. Apeliantas parodė, kad jis vartojo ne tik alų, bet ir degtinę, ją tiesiog gurkšnojo, mąstydamas, ką daryti su automobiliu.

274.5. Anot apelianto, ši aplinkybė byloje labai svarbi, kadangi atsakomybė už alkoholio vartojimą po vairavimo iki apsvaigimo nustatymo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 422 straipsnio 7 dalyje, bet ne BK. Taigi, apelianto teigimu, nėra paneigta aplinkybė, jog jis vartojo alkoholį po automobilio stūmimo. Niekas tuo metu jo (apelianto) nestebėjo ir to nematė. Laiko ir priemonių tai padaryti pakako. Toks elgesys yra, apelianto teigimu, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

284.6. Taip pat apeliantas nesutinka, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, jog žala dėl turėto kasteto nebuvo padaryta, jis šio ginklo nepanaudojo ir neketino panaudoti, niekam pavojaus nesukėlė, savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pripažino visiškai, tai yra prisipažino, kad neteisėtai nešiojo kastetą, nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant šioms aplinkybėms, apelianto manymu, į tai teismas turėjo atsižvelgti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nes jam paskirta bausmė (30 parų arešto) už nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra per griežta. Nurodo, jog gyvena santuokoje, rūpinasi šeimai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, augina dukrą, todėl, anot apelianto, bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bus pasiekti paskiriant jam 40 MGL dydžio piniginę baudą.

29Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti

30III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

31Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

325. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

336. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

347. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad R. T. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam nepagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei jam (R. T.) priklausančio turto – automobilio “Ford Ka”, v/n ( - ) VIN kodas ( - ), – kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas.

358. Nors nuteistasis R. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281straipsnio 7 dalyje, padarymo neigia, jo kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu: apklaustų liudytojais policijos pareigūno P. S. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais (b.l. 24, 29, 150, 152); liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 26); BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (b.l. 5); policijos pareigūnės E. M. 2017-11-11 tarnybiniu pranešimu (b.l. 6); alkotesterio rodmenimis (b.l. 30); specialisto išvada Nr. T-A 11606/2017(01) (b.l. 33); Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1989 (b.l. 34) kitais rašytiniai byloje esančiais įrodymais.

369. Apelianto ir jo gynėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik R. R., P. S., E. M. bei D. A. parodymais, kurie yra išvestiniai, nes liudytoja R. R. pati nematė, kaip R. T. vairavo transporto priemonę, o liudytojos nurodyti vairuotojo požymiai yra pernelyg abstraktūs ir nekonkretūs, atmestini, kai nepagrįsti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, būtent R. R. pranešė apie galimai girto asmens vairuojamą automobilį, kuris nuslydo nuo šlaito ir bando pasišalinti. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad R. T. nepažįsta. Stovėdama prie lango, betarpiškai matė įvykį bei abu asmenis, kurie, išlipę iš automobilio, priėjo prie liudytojos ir prašė, kad jos vyras padėtų ištraukti įstrigusį griovyje automobilį. Vaikinai buvo išgėrę, ji nematė, kad jie, išlipę iš automobilio, vartotų alkoholį. Nuo jos matomos vietos iki griovio – apie 20 metrų. Įvykį matė ir su vaikinais bendravo pro antrojo aukšto langą. Ji telefonu policijai apibūdino šiuos asmenis, atvykę policijos pareigūnai sulaikė automobilį vairavusį asmenį, o kitas kartu su juo buvęs vaikinas pabėgo, nematė, kad iš automobilio būtų išlipusi moteris.

3710. Liudytojos R. R. parodymus papildo ir patikslina policijos pareigūno P. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, bei policijos pareigūnės E. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Duomenų, kad policijos pareigūnai ar liudytoja būtų suinteresuoti apklabėti R. T. ar kitaip jam pakenkti, byloje nėra. Be to, tai, kad už automobilio „Ford Ka“, valstybinis Nr. ( - ) vairo įvykio metu sėdėjo R. T. iš dalies patvirtino ir kartu su juo buvęs D. A., kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. T. atsisėdo už automobilio vairo, užsivedė variklį ir, įjungęs atbulinę pavarą, bandė išvažiuoti iš griovio, o jis automobilį stūmė iš priekio, už automobilio vairo atsisėdęs nebuvo. Jiems nepavykus išvažiuoti iš griovio, maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu R. T. stovėjo prie kelio ir kalbėjosi su kaimyne. Jo akivaizdoje R. T. alkoholio nevartojo. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis ir leido jam eiti namo.

3811. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas įvykio aplinkybes, tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei tinkamai taikė įstatymus. Esant neabejotiniems įrodymams, patvirtinantiems R. T. kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės ieškoti papildomų atsitiktinių liudytojų, atlikti policijos pareigūnų parodymų patikrinimą vietoje ir pan.

3912. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

4013. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

4114. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

4215. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – R. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), R. T. nustatytas vidutinis (1.63 prom.) girtumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsižvelgęs į tai, kad jis, būdamas tris kartus teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,91 prom. girtumas, 700 (septynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, naują nusikalstamą veiką padarė 2017-11-11, t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, kas rodo jog jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti, o paskirtos lengvesnio pobūdžio bausmės nedaro jam tinkamo poveikio, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė jam trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto (BK 49 straipsnis) – bausmes, savo dydžiu artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirtos R. T. bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė, įskaičius R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą 1 parą, – 60 parų arešto – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

4316. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. T., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė bendrąja prasme pakartotiną pavojingą veiką, todėl paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trejiems metams, vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus.

4417. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet, nenaudojant transporto priemonės, nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, todėl turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių – jis privalomai skiriamas, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad R. T. vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.63 promilių etilo alkoholio, teisėjų kolegijos vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai neprieštarauja proporcingumo, teisingumo principams.

4518. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta R. T. galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

48Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. -... 3. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu penkiasdešimt vienai parai,... 4. -... 5. pagal 258 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus... 7. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta R. T. trejus metus naudotis teise... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 11. 1.... 12. R. T. nuteistas už tai, kad jis 2017-11-11, apie 1.36 val., Šaltkalvių g.... 13. 2.... 14. Taip pat už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:... 15. I.... 16. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 3.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto... 19. 4.... 20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus... 21. 4.1.... 22. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados... 23. 4.2.... 24. Taip pat teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas... 25. 4.3. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis taip pat kelia pagrįstas... 26. 4.4. Teigia, jog teismas nevertino, kad jis (apeliantas) teisiamojo posėdžio... 27. 4.5. Anot apelianto, ši aplinkybė byloje labai svarbi, kadangi atsakomybė... 28. 4.6. Taip pat apeliantas nesutinka, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių... 29. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti,... 30. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 31. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.... 32. 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 33. 6. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 34. 7. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus,... 35. 8. Nors nuteistasis R. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 36. 9. Apelianto ir jo gynėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 37. 10. Liudytojos R. R. parodymus papildo ir patikslina policijos pareigūno P. S.... 38. 11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės... 39. 12. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai... 40. 13. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta bausmė yra... 41. 14. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos... 42. 15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs... 43. 16. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje... 44. 17. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo teisėjų kolegija... 45. 18. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....