Byla II-170-1038/2019
Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33918-2018 panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,

2sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

3dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. T., skundą padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui S. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus atstovei vyriausiajai tyrėjai A. A.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T., gim. ( - ), įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo S. M., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33918-2018 panaikinimo,

Nustatė

5Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2018 m. kovo 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR-P-16721-2018 dėl to, kad R. T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 0.36 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 38, vairavo automobilį Ford Ka, valstybiniai Nr. ( - ) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta.

6Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu, R. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta 575 Eur bauda dėl to, kad jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 11.36 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 38, vairavo automobilį Ford Ka, valstybiniai Nr. ( - ) neturėdamas, teisės vairuoti; konstatuota, kad tokiais veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

7Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. T. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. R. T. nurodė, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įvykio ir sudėties, nėra surinkta neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat, kad nutarime nėra aiškiai suformuluotas kaltinamas.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino R. T. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimo 10-ANR_N-7731-2018 ir paliko jį nepakeistą.

9Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. T. atstovas advokatas A. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį; panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimą; nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. T. atžvilgiu, nes ji pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, nesant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties.

10Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pareiškėjo atstovo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį; panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

11Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-7731-2018, kuriuo konstatavo, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 01.36 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. ties 38-u pastatu, R. T. vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. ( - ) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta) taip jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 575 Eur bauda.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu pagal:

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Šaltkalvių g. 38, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio;

14BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 11 d., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį iki 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01:36 val., Šaltkalvių g. 38, Vilniuje, laikė striukės kišenėje, kol apžiūros metu jį rado ir pasiėmė policijos pareigūnai;

15R. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 51 paros arešto bausmė; R. T. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė; paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, skiriant galutinę 61 paros arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys); įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena para, ir kaltinamajam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; taip pat R. T. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas WF0BXXWPRBYT62101, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas.

16Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo R. T. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio atmestas, paliekant galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendį.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.

18R. T. atstovas advokato padėjėjas S. M. (toliau – pareiškėjo atstovas) paduotu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33918-2018, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nesant R. T. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje sudėties. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Pareiškėjas nurodo, kad R. T. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime 2018 m. gruodžio 7 d., išreikšti savo poziciją dėl non bis in idem principo pažeidimo, paaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarčių esmės, nors jis pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o nutarimo priėmimo dieną – 2018 m. gruodžio 7 d. – informavo Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, kad yra pasiųstas atlikti paskirtą 60 parų arešto bausmę į Lukiškių TI-K ir negali dalyvauti, apie tokį prašymą skundžiamame nutarime nutylėta, nurodant, kad į bylos nagrinėjimą R. T. neatvyko. R. T. objektyviai negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime paskirtu laiku, jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo išnagrinėtas priimant skundžiamą nutarimą. Taip buvo pažeista R. T. teisė į teisingą procesą.

202. Pareiškėjo teigimu, šiuo momentu akivaizdu, kad skundžiamą 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą priėmusi Institucija, visiškai nesivadovavo ir net neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą byloje Nr. AN2-375-1020/2018. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime aprašyta situacija ir pažeidimas akivaizdžiai atspindi būtent ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką (ką akcentavo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarime byloje Nr. AN2-375- 1020/2018), o ne 424 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Nutarimą priėmusi institucija, kaltindama R. T. vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti, negalėjo iš tokio kaltinimo pašalinti neblaivumo fakto – jam buvo nustatyta net 1,92 promilių girtumas (o konkrečiai kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio), todėl administracinio nusižengimo byla R. T. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pradėta nepagrįstai ir neteisėtai, dėl to nutrauktina; skundžiamame nutarime suformuluotas kaltinimas neaiškus. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016) dėl kaltinimo suformulavimo aiškumo, pabrėžia, kad ANK 609 straipsnio 1 dalis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-84- 942/2016, 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-1109-498/2015, ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP- 164-581/2015).

213. Pareiškėjo teigimu, R. T. nesutinka nei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018, nei su Vilniaus apygardos teismo 2018vm. lapkričio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-851/2018, yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą (reg. Nr. 2P-972), tačiau R. T. nesutikimas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (BK 281 straipsnio 7 dalyje), nesudaro pagrindo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą priėmusiai institucijai pradėti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos tuo pačiu pagrindu ir dėl tos pačios veikos, už kurios padarymą jis jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pažeistas ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas non bis in idem principas. R. T. atžvilgiu vėl pakartotinai Institucijoje pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. 10-ANR_N-33918-2018 dėl 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 38, įvykusio įvykio, t. y. dėl to paties įvykio (nusižengimo), kurio pagrindu R. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58825-17 (b. bylai 2018 m. suteiktas Nr. 1-1662-859/2018) pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šiuo atveju egzistuoja ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ANK 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės dėl to byla nutrauktina. BK 281 straipsnio 7 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytų neteisėtų veikų negalima atriboti kaip kardinaliai skirtingų arba savarankiškų. Įstatymų leidėjas minėtomis normomis dėl asmens atsakomybės ir nubaudimo už transporto priemonių vairavimą neblaiviam nubrėžė aiškią ribą, kuri lemia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymą, o ne administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Ši riba yra būtent nustatytas asmens neblaivumo laipsnis - 1,5 promilės. Taigi aiškinant BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 424 straipsnio 3, 4 dalis, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, kai vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tuo tarpu asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, kai vairavo kelių transporto priemonę, esant nustatytam lengvam neblaivumui – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Dubliuoti šių procesu arba kartoti šiuos procesus negalima. Tai prieštarauja teisingumo principui bei non bis in idem principui (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 91 straipsnio 3 dalies 7 punktas; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pabrėžęs, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015 ir kt.). Be to, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant (žr. 1995 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). R. T. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei buvo pradėta ši administracinė nusižengimo teisena dėl tapačių veiksmų, konkrečiai už KET 10 p. reikalavimų pažeidimą, dėl to paties įvykio, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662- 859/2018, skirdamas bausmę, taip pat nurodė: “Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2017-11-11, t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Todėl pastarasis jau baustas už panašią pavojingą veiką, kai pagal ankstesnį reglamentavimą nebuvo baudžiamosios atsakomybės (minimu nutarimu nustatyta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus 1,91 promilių), turėjo suvokti ir pavojingo bei neteisėto elgesio pasekmes“ (...) “Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. T. padarė bendrąja prasme pakartotiną pavojingą veiką, pirmu atveju administracinį teisės pažeidimą, šioje byloje - nesunkų nusikaltimą, ką sąlygojo įstatymo reglamentavimo pasikeitimas. Kaltinamasis išvadų nepadarė. Todėl kaltinamajam turi būti maksimaliam trijų metų terminui uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones”. Taigi skiriant bausmę R. T. buvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d. neturėjo teisės vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Už tai R. T. 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta atitinkama, griežtesnė bausmė. Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime nurodyta: “Prie nutarimo pridedama AN byla ROIK 18079804466“, todėl priimant šį nutarimą pareigūnui buvo žinoma, kad R. T. buvo nustatytas neblaivumas 2017 m. lapkričio 11 d. Ši administracinio nusižengimo teisenos byla R. T. atžvilgiu pradėta neteisėtai, o kadangi buvo pradėta - tai privalo būti nutraukta. Analogiškos praktikos laikomasi ir teismuose, pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-744/2017. Generalinės prokuratūros 2013-10-29 aiškinamajame rašte “Dėl prokuroro teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo tyrimą” Nr. 17.9-3471 nurodyta: nutarimą atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su atsisakymo pradėti ar nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija prokuroras perduoda institucijai, kompetentingai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo konkrečiu atveju, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-58825-17 bei padėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-1662-859/2018, prokuroras nesuteikė teisės ir nedavė nurodymo iškelti ar pradėti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kuri surašė 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33918-2018 R. T. atžvilgiu.

22Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. A. atsiliepime nurodo, kad Institucija nesutinka su R. T. skundu. Atsiliepime nurodoma, kad įrodžius, jog R. T. vairavo automobilį neblaivus (nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatuota, jog R. T. 2017 m. lapkričio 11 d. apie 01.36 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. ties 38-u pastatu, vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. ( - ) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta). Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra siejamas priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, numatytomis BK 281 straipsnio 7 dalyje, R. T. veiksmuose buvo įžvelgti ANK 424 straipsnio 3 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimai) požymiai, todėl R. T. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-33918-2018, kuriuo R. T. buvo paskirta bauda. 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus aps. VPK KPV gautas R. T. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka dalyvaujant pačiam R. T.. Daugiau prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, iki bylos nagrinėjimo, bylą nagrinėjantis pareigūnas negavo. Neatvykus R. T. į bylos nagrinėjimą nurodytu laiku - 08.00 val., administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. D. T. prašymas dėl sūnaus negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimą gautas vėliau, nei priimtas nutarimas, t. y. 2018 m. gruodžio 7 d. 09.02 val., ir apie tai informuota telefonu R. T. žmona R. T..

23Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. T. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad rengia kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, prašė panaikinti Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą kaip nepagrįstą.

24Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas S. M. teismo posėdžio metu nurodė skundą palaikantis jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pirmiausia, anot atstovo, nebuvo išnagrinėtas R. T. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos Institucijoje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei 2018 m. gruodžio 7 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes R. T. faktiškai 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pristatytas į Lukiškių TI-K arešto bausmei atlikti. Antra, Institucija tais pačiais pagrindais jau buvo priėmusi nutarimą dėl R. T., kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, tačiau ir po šio teismo sprendimo Institucija neįvertino dėl R. T. priimto teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje; to, kad dėl R. T. veiksmų reikėtų spręsti dėl atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes negalima iš pažeidimo sudėties eliminuoti neblaivumo fakto. Įstatymų leidėjas nustatė, kad kai neblaivumas yra daugiau kaip 1,5 promilės, kyla baudžiamoji atsakomybė taip šiuo atveju ir yra, už tai administracinėn atsakomybėn pakartotinai traukti negalima. Teismo nuosprendžiu skiriant R. T. bausmę taip pat buvo įvertintas jo veiksmų pakartotinumas, kad R. T. buvo baustas už vairavimą neblaiviu 2016 m. ir jam buvo atimta teisė vairuoti, todėl 2017 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika padaryta neturint teisės vairuoti. Lingvistiniu būdu vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nuosprendį, teigtina, kad teismas skirdamas galutinę bausmę bei nustatydamas, kad R. T. griežtesnę bausmės rūšį – areštą, įvertino, kad R. T. vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, todėl nagrinėjamu atveju už 2017 m. lapkričio 11 d. R. T. veiksmus, kai jis vairavo neblaivus, jis yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką, už kurią jis jau gavo teistumą. Šiuo atveju sutampa visi nusikalstamos veikos ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo, už kurį R. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn, požymiai: tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais padaryti pažeidimai, už kuriuos R. T. jau nubaustas baudžiamojo proceso tvarka. Be to, ANK 424 straipsnio 3 dalis taikoma tiems, kurie vairavo neturėdami teisės vairuoti, tačiau blaivūs, esant neblaiviam turėtų būti taikomas ANK 424 straipsnio 4 dalis, o tuo pagrindu pradėjus administracinio nusižengimo procesą, jis turėjo būti nutrauktas pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes dėl šio įvykio pradėta ir jau išnagrinėta baudžiamoji byla. Negalima situacija, kai už vairavimą esant neblaiviam, asmuo yra baudžiamas tiek baudžiamojo, tiek administracinio nusižengimo proceso tvarka.

25Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. A. teismo posėdyje nurodė, kad Institucija, priėmusi administracinio nusižengimo nutarimą, nesutinka su pateiktu skundu, priimtas 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas dėl R. T. yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad daugiau prašymų iki pačios bylos nagrinėjimo Institucijoje 2018 m, gruodžio 7 d. 08.00 val. negauta, o vėliau – 09.02 val. buvo gautas D. T. laiškas dėl R. T. negalėjimo atvykti, nors 08.30 val. jau buvo priimtas skundžiamas nutarimas, apie tai D. T. informuota telefonu. Šiuo atveju R. T. kraujyje etilo alkoholio kiekis viršijo 1,5 promilės, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis procesas už vairavimą neblaiviam. Tuo tarpu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį teisena negalėjo būti pradėta, nes ten numatytas neblaivumas iki 1,5 promilės. Neblaivumo fakto eliminavimas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, fabulos pagrįstas, nes dėl šio fakto vyko baudžiamasis procesas. Teismo nuosprendyje dėl R. T. buvo pasisakyta, kad 2016 m. jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, ši aplinkybė ir įvertinta, o tai, kad R. T. vairavo neturėdamas teisės vairuoti nebuvo vertinama. R. T. girtumas skiriant nuobaudą šioje administracinio nusižengimo byloje nevertintas, nes girtumo faktas buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Už vairavimą esant neblaiviam R. T. kilo baudžiamoji atsakomybė, o už vairavimą, kai iš jo tokia teisė buvo atimta – administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tai nėra dvigubas asmens baudimas.

26Skundas tenkintinas.

27ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą.

28Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).

29Pirmiausia, pažymėtina, kad kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną – kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

30Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formali vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). Taigi BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-628/2018)

31Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl dvigubo nubaudimo, kai taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir administracinė pagal atitinkamus ANK straipsnius (pavyzdžiui ANK 423, 426 straipsnių atitinkamas dalis) pabrėžė, kad teismai, sprendžiantys dėl nurodytų nusikalstamos veikos ir administracinių nusižengimų tapatumo konkrečioje byloje, turi analizuoti ir pasisakyti non bis in idem principo prasme dėl šių veikų tapatumo (skirtumų) savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, ar patys veiksmai buvo pakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti viena veika, atsižvelgiant ir į galimą kitų KET nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo inkriminuoti baudžiamojoje byloje, pažeidimą (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-628/2018).

32Įvertinus tokią aktualią teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog apskritai negalimi atvejai, kai taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė (dviguba teisinė atsakomybė) tam pačiam asmeniui, nepagrįsti. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju R. T. vis dėl to buvo taikomas dvigubas nubaudimas.

33Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. lapkričio 27 d., pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad R. T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01:36 val., Šaltkalvių g. 38, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šios įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi res judicata reikšmę (prejudicinę reikšmę) nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

34Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu konstatuota, kad R. T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. ties 38-u pastatu, vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. ( - ) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 575 Eur bauda.

35Taigi, nagrinėjamame administracinio nusižengimo procese ir išnagrinėtoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. T. tuo pačiu metu (2017 m. lapkričio 11 d.), tuo pačiu laiku (01.36 val.), toje pačioje vietoje (Šaltkalvių g. ties 38-uoju namu, Vilniuje), atliko tuos pačius veiksmus – vairavo tą patį automobilį – Ford KA, valst. Nr. ( - ) Šiuo atveju skiriasi tik R. T. veiksmų padarymo būdas: pirmuoju atveju jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybė dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio kiekis jo kraujyje), o administracinio nusižengimo byloje – dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, abiem atvejais inkriminuotas KET 14 punkto pažeidimas, tačiau skirtingų jame numatytų draudimų pažeidimai. Šios abi R. T. inkriminuotos veikos buvo padarytos vienu metu, ne viena po kitos, jokio atstumo laike tarp jų nėra. Abi veikos atsakomybę R. T. (tiek baudžiamąją, tiek administracinę) užtraukė nuo to momento, kai jis pradėjo vairuoti, nes tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formalios sudėties, nereikalaujanti atsirandančių žalingų padarinių, tiek ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytam administraciniam pažeidimui konstatuoti pakanka, kad asmuo pradėtų vairuoti transporto priemonę, neturėdamas tam būtinos teisės, kai ši jam atimta. Taigi, atsakomybei kilti tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nebuvo būtini ir R. T. inkriminuoti jokie dėl jo veiksmų atsiradę žalingi padariniai. Be to, kaip nustatyta tiek iš baudžiamosios R. T. bylos (Nr. 1-1662-859/2018), tiek iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos (ROIK 18079824466), tolimesnių, po paties automobilio vairavimo fakto, sekusių neteisėtų R. T. veiksmų, dėl jų atsiradusių padarinių, kurie nebūtų buvę inkriminuoti jam ar įvertinti baudžiamajame procese, nenustatyta; tokie jam neinkriminuojami ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje. Taip pat įvertintina tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018 priimto įsiteisėjusio 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, skiriant R. T. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas (BK 281 straipsnio 7 dalis, 258 straipsnio 2 dalis), baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pasisakė dėl to, jog R. T. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam – 2016 m. liepos 26 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-5746-576/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 700 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir vertino faktą, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-1662-859/2018) nusikalstama veika padaryta 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Dėl tokių aplinkybių apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pasisakė, kad (cituojama): „pastarasis jau baustas už panašią pavojingą veiką, kai pagal ankstesnį reglamentavimą nebuvo baudžiamosios atsakomybės (minimu nutarimu nustatyta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus 1,91 promilių), turėjo suvokti ir pavojingo bei neteisėto elgesio pasekmes. Tačiau to nepadarė. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. T. bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą, t. y. areštą (BK 49 straipsnis), nes ankstesnių piniginių sankcijų pagal administracinius teisės pažeidimus nedavė siekiamos naudos“. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas, vertindamas visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai vis dėl to sutinka su pareiškėjo pozicija, kad iš 2018 m. liepos 17 d. apkaltinamojo nuosprendžio turinio aplinkybės dėl R. T. vairavimo ne tik esant neblaiviam, tačiau ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo buvo vertintos parenkant bei skiriant R. T. bausmę ir jos rūšį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. T. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir jį atmetęs, nutarties motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl R. T. paskirtos pirmosios instancijos teismo bausmės, mini aplinkybes dėlto, kad R. T. buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,91 prom. girtumas, 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir kad naują nusikalstamą veiką padarė 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, bei konstatavo, kad (cituojama): „kas rodo jog jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti, o paskirtos lengvesnio pobūdžio bausmės nedaro jam tinkamo poveikio“.

36Be to, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pripažinus R. T. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį jam kartu su arešto bausme buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), bei paskirtas jam priklausančio turto – automobilio Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės savo esme atitinka ANK numatytas administracinio poveikio priemones: ANK 28 straipsnis asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą; turto konfiskavimą, numatytą ANK 29 straipsnyje.

37Taigi, įvertinus R. T. padarytus veiksmus, jų tapatumą, dėl R. T. veiksmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jo turinį, jam paskirtą bausmę ir dvi baudžiamojo poveikio priemones, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. T. papildomas nubaudimas dėl jo 2017 m. lapkričio 11 d. 01.36 val. veiksmų vairuojant transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, esant šiai aplinkybei minimai ir vertintai teismų skiriant R. T. bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, pažeistų dvigubo asmens baudimo (non bis in idem) principą. Dėl to, vadovaujantis ANK 2 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33918-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį R. T. nutrauktina.

38Įvertinus tai, kas nurodyta pirmiau, dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas papildomai nepasisako.

39Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 12 d. teismui pateiktas R. T. atstovo pagal įgaliojimą advokato padėjėjo S. M. prašymas dėl jo paduoto kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kopijos pridėjimo prie šios bylos, nevertintinas kaip nauja aplinkybė, turinti esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, bei, įvertinus jo pateikimo laiką – po įrodymų tyrimo byloje pabaigos, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, grąžintinas R. T. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui S. M..

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

41R. T. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo S. M., skundą tenkinti.

42Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-33918-2018, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

43Skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-170-1038/2019 nagrinėjimo laikui pirmosios instancijos teisme prijungtą baudžiamąją bylą Nr. 1-1662-859/2018 (1 tomas) grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei.

44Grąžinti R. T. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui S. M. 2019 m. vasario 12 d. (dokumento numeris DOK-36241) Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotą prašymą su priedais.

45Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,... 2. sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,... 3. dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. T., skundą padavusio asmens... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 7. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. T. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino R.... 9. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. T. atstovas advokatas A. V. padavė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pareiškėjo atstovo... 11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu R. T.... 13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7... 14. BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu... 15. R. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 51 paros arešto bausmė; R. T.... 16. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo R. T.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis įsiteisėjo... 18. R. T. atstovas advokato padėjėjas S. M. (toliau – pareiškėjo atstovas)... 19. 1. Pareiškėjas nurodo, kad R. T. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jo... 20. 2. Pareiškėjo teigimu, šiuo momentu akivaizdu, kad skundžiamą 2018 m.... 21. 3. Pareiškėjo teigimu, R. T. nesutinka nei su Vilniaus miesto apylinkės... 22. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 23. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. T. atsisakė duoti parodymus,... 24. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. įgaliotasis... 25. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 26. Skundas tenkintinas.... 27. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų... 28. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, ši nuostata... 29. Pirmiausia, pažymėtina, kad kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis... 30. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad BK 281... 31. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl dvigubo... 32. Įvertinus tokią aktualią teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo... 33. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. T. Vilniaus miesto... 34. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Institucijos... 35. Taigi, nagrinėjamame administracinio nusižengimo procese ir išnagrinėtoje... 36. Be to, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu,... 37. Taigi, įvertinus R. T. padarytus veiksmus, jų tapatumą, dėl R. T. veiksmų... 38. Įvertinus tai, kas nurodyta pirmiau, dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų... 39. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 12 d. teismui pateiktas R. T. atstovo pagal... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 41. R. T. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo S. M., skundą tenkinti.... 42. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių... 43. Skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-170-1038/2019 nagrinėjimo... 44. Grąžinti R. T. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui S. M. 2019 m.... 45. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar...