Byla 2-451-524/2008
Dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Ingai Stulaitei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Sigutei Stropienei, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, atsakovui S. T., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovės B. T. atstovei advokatei Zitai Šličytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, S. T., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, B. T., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei Linai Peštenienei, G. S., S. G. dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir

Nustatė

2ieškovė pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t. I, b.l. 3-9; t. II, b.l. 158-163) prašo pripažinti negaliojančiais Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-30 sprendimą Nr. 27-8509 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei B. T.“, Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymą Nr. 2436 „Dėl miško sklypo suteikimo neatlygintinai pilietei B. T. Klaipėdos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-12-28 įsakymo Nr. 2732 „Dėl Klaipėdos rajono, Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 4,41 ha miško sklypo Nr. 51, esančio ( - ), suprojektavimo B. T., Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure 1999-12-06 tarp B. T. ir S. T. sudarytą sutartį, panaikinti 4,0493 ha miško sklypo, esančio ( - ) kaime, teisinę registraciją VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale S. T. vardu. Nurodo, kad dėl atsakovų S. T. ir G. S. nusikalstamos veikos atsakovei B. T. neteisėtai atkurta nuosavybės teisė į 4,41 ha miško sklypą. Pažymi, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytas ginčo sklypas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleistas atsakovui S. T., todėl, panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo pasekmės.

3Atsakovė B. T. pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. II, b. l. 91-94) nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais ir byloje yra netinkama atsakovė, nes nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavo Panevėžio ir Klaipėdos apskričių viršininko administracijos. Nurodo, kad nekilnojamojo turto dokumentus tvarkė jos vardu S. G., kuris neatsiskaitė už savo veiklą įgaliotojai. Prašo vietoje jos patraukti atsakovu byloje S. G..

4Atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu į ieškinį (t. II, b.l. 15-17, 168-169) nurodo, jog su ieškinio dalimi, kurioje prašoma panaikinti Panevėžio apskrities valdytojo 1996-10-03 sprendimą Nr. 25-8509, nesutinka. Teigia, jog ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pažymi, kad atsakovė B. T., nepageidavusi susigrąžinti žemės buvusioje vietoje, turėjo teisę pasirinkti išpirkimo už žemę būdą – lygiaverčio miško ploto suteikimą.

5Atsakovas S. T. atsiliepime į ieškinį (t. II, b.l. 19) nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad ieškovas praleido įstatymo numatytą 1 mėn. terminą skųsti administracinį teisės aktą ir neprašo jo atnaujinti. Pažymi, jog iš atsakovės B. T. įsigytą žemės sklypą pagerino, žymiai padidėjo jo vertė, todėl patenkinus ieškinį įgis teisę į investuotų lėšų atlyginimą. Mano, kad į bylą trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukti ir kiti šiame žemės sklype esančių inžinerinių tinklų bendraturčiai, nes teismo sprendimas turės įtakos jų turtiniams ir neturtiniams interesams.

6Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu į ieškinį (t. II, b.l. 40-41, 173-174) pažymi, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teigia, jog Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymas Nr. 2436 priimtas remiantis Panevėžio apskrities valdytojo 1996-10-03 sprendimu Nr. 25-8509 bei 1998-10-08 atsakovės B. T. prašymu. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymas Nr. 2436 „Dėl miško sklypo suteikimo neatlygintinai pilietei B. T. Klaipėdos rajone“ ir 1999-12-28 įsakymas Nr. 2732 „Dėl Klaipėdos rajono, Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ priimti teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. II, b.l. 175-177) nurodo, kad su patikslintu ieškinio reikalavimais sutinka.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovė prokurorė S.Stropienė paaiškino, kad ieškiniu yra ginčijamas B. T. nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nes agrarinės žemės reformos išvada, Kavolių žemių plano ištrauka, 2004-01-12 raštai įrodo, kad K. S. žemė buvo laisva ir galėjo būti atkurta natūra. Be to, Klaipėdos apskrities administraciniai aktai buvo priimti anksčiau, nei buvo patvirtinti žemėtvarkos projektai ir pažeistas eiliškumas : atsakovė turėjo būti įtraukta į 10 eilę, o buvo 9 eilėje. Eiliškumo pažeidimas konstatuotas atsakovo S. T. nuosprendyje. Klaipėdos apskritis nepareikalavo pažymos, kad žemė buvo išpirkta, nors pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 54 p. reikalavimus privalėjo tai padaryti. Ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, o specialisto išvada buvo parengta tik 2004 m. kovo mėn.

9Atsakovės B. T. atstovė teismo posėdyje ieškinį pripažino ir paaiškino, jog 1991 m. nuosavybės teisių į žemę neatkurdavo natūra, nes atkuriama buvo tik tiems, kurie ūkininkavo, todėl ji prašė kompensacijos. Pareigūnai kartu su B. T. atstovu veikė nesąžiningai, ji už šį sklypą gavo tik 3000 Lt, nors sklypo vertė sutartyje nurodyta 20618 Lt.

10Atsakovas S. T. prašo taikyti ieškinio senatį ir paaiškino, kad jis nepažinojo nei B. T., nei jos atstovo, tik sutapo, jog jo žmonos ir ginčo sklypas yra šalia. Priimant Panevėžio apskrities įsakymą žemė buvo išperkama, o Klaipėdos apskrityje pagal preliminarius projektus buvo galima atkurti nuosavybės teises į paženklintą žemę.

11Atsakovo S. T. atstovas adv. O.Martinkus palaiko jo atstovaujamojo prašymą taikyti ieškinio senatį ir paaiškino, kad žemės sklypas buvo areštuotas 2003-08-05 ir tada jau buvo pakankamai duomenų ieškiniui. Panevėžio apskrities sprendimo esmė yra ta, kad negalima sieti prašymo padavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes asmuo gali pakeisti valią. K. S. žemė buvo išpirkta 1993-01-15, nes nuosavybės teisė buvo atkurta kietiems pretendentams, todėl B. T. buvo teisingai įrašyta į 9 eilę. Klaipėdos apskrities 1999-11-26 įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 1995-05-10 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 655 7.3 p., todėl buvo galima atkurti nuosavybės teises pagal preliminarųjį projektą. S. T. buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, B. T. yra sažininga įgijėja, todėl restitucija yra negalima. Visas sklypas yra pertvarkytas, pagerintas, iškastas tvenkinys, o miško ploto liko 3,15 ha.

12Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas T.Budvytis ieškinį pripažįsta ir paaiškino, kad pažeidimai nebuvo esminiai. Byloje nėra įrodymų, kad būtų pažeistos kitų asmenų eiliškumo teisės.

13Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad B. T. yra pretendentė nuo 1991 metų, ji nepageidavo žemės gauti natūra. K. S. žemę sudarė 2 sklypai Nr. 11- 8, 90 ha ploto ir Nr. 15 - 22 ha, o nuosavybės teisės atkurtos kitiems buvo tik į sklypą Nr. 11.

14Ieškinys tenkintinas.

15Šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės B. T. į dalį -4,41 ha- K. S. valdyto žemės sklypo iki nacionalizacijos bei pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą su atsakovu S. T., kaip sandorį, sudarytą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms. Esminis šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tas, ar B. T. teisėtai tapo 4,41 ha miško sklypo, esančio ( - ) kaime, savininkė, todėl analizuotinas paminėtas nuosavybės teisės atkūrimo klausimas suteikiant miško paskirties žemę ekvivalentine natūra B. T.. Atsakovė B. T. ieškinį pripažįsta(t.4, b.l. 162), jos poziciją palaiko advokatė Z.Šličytė, nurodydama, jog sutinka grąžinti atsakovui S. T. pinigų sumą, gautą pagal ginčo pirkimo-pardavimo sandorį.

16Dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. T.

17Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ , o vėliau – 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo susietas su grąžintino nekilnojamojo turto išlikimo faktu.1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir vėlesnėse šio įstatymo redakcijose buvo įtvirtinta valstybės nuostata atkurti nuosavybės teisę buvusiems savininkams. Dėl to po šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo žemės skyrimas turėjo atitikti jame nustatytą tvarką ir sąlygas.

18B. T. pagal paminėto 1991-06-18 įstatymo nuostatas kartu su kitais pretendentais pateikė prašymą Rokiškio r. agrarinės reformos tarnybai grąžinti jos tėvo K. S. turėtą 22,03 ha ploto žemę ( - ), sumokant jai kompensaciją(t.1, b.l.11). 1996-10-30 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. S. 5,51 ha 5234 Lt vertės žemės sklypą, suteikiant lygiavertį miško plotą (t.1, b.l. 11). Jos atstovas S. G. 1998-10-08 Klaipėdos r. žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą suteikti lygiavertį 5234 Lt vertės miško plotą-5,51 ha, vietoje turėto ( - ) ( t.1, b.l.35). 1999-11-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu (t.1, b.l.15) jai buvo suteiktas 4,41 ha 5234 Lt vertės miško sklypas Nr. 51, esantis ( - ), Klaipėdos rajone.

19Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atkūrimo sąlygos ir tvarka buvo nustatyta 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų‘‘ 6 str., kur nurodyta, kad šio įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims nuosavybės teisės į miško plotus atkuriamos pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektus. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovei miško sklypas buvo suteiktas iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo, nes toks projektas dėl atsakovės miško sklypo ribų buvo patvirtintas tik 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu. Atsakovo S. T. paaiškinimas, jog šiuo atveju galėjo būti vadovautasi preliminariu projektu, neatitinka įstatymo reikalavimų. LR Vyriausybės 1993-10-19 nutarime Nr. 785,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai‘‘ buvo numatyta preliminarių projektų rengimo galimybė, tačiau šis nutarimas galiojo iki 1998-04-01 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos kaimo vietovėje‘‘ įsigaliojimo ir šiame nutarime nenumatyta, jog būtų galima projektuoti miško sklypus pagal preliminarius projektus. Ginčo sklype projektavimo darbai prasidėjo 1999-01-21 paminėtu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu (t.1, b.l. 80), nurodant darbų pradžią -1999-02-01, tenkinant piliečių prašymus, gautus iki 1998-12-31, tačiau šie darbai buvo baigti tik 1999-12-28. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu net preliminaraus projekto parengimo galimybę būtų galima sieti su B. T. įgalioto atstovo prašymo pateikimo data(t.1, b.l.35), 1993-10-19 nutarimo Nr.785 1.7 p. nenumatyta, kad būtų galima projektuoti miško sklypus ne vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra kitų apylinkių teritorijose turėtą žemę. Be to, 1991-11-15 nutarimo Nr. 470,,Dėl LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų‘‘ įgyvendinimo‘‘11p., kuris buvo pakeistas 1995-05-10 Vyriausybės nutarimu Nr. 655, preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojami žemės sklypai tik vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra toje buvusioje apylinkėje iki nacionalizacijos turėtą žemę. Todėl darytina išvada, jog B. T. atkurta nuosavybės teisė ekvivalentine natūra be projekto, o tai prieštarauja 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų‘‘ 6 str., kur nurodyta, kad šio įstatymo 2 str., numatančiam, jog nuosavybės teisė į miško plotus atkuriama pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektus, o LR žemės reformos įstatymo 4 str. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką. Todėl šis pažeidimas sąlygojo ir specialisto išvadoje konstatuotą (t.1, b.l.50) ir 2006-03-06 nuosprendyje konstatuotą (t.2, b.l. 109, t.3, b.l. 54) LR žemės reformos įstatymo 10str. 1d.eiliškumo pažeidimą. Be to, šioje byloje įrodyta, jog Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-30 sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią išlikusio žemės sklypo dalį, suteikiant už šį sklypą lygiavertį miško plotą, priimtas pažeidžiant LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4str. 3d., 16 str. 1d. Šią aplinkybę visų pirma įrodo tai, jog byloje nėra įrodymų, kad K. S. žemė, į kurią nuosavybės teisės ginčijamu būdu buvo atkurtos B. T., yra valstybės išperkama. Pažyma (t.1, b.l. 33) surašyta nesilaikant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos. B. T. žemės tvarkymo byloje nėra konkrečių duomenų, kuris iš K. S. turėtų žemėvaldos sklypų Nr. 11 ar Nr. 15 buvo išperkamas ir kokiu pagrindu., nes paminėtos įstatymo nuostatos įpareigoja tą apskritį, kurioje savininkas valdė nuosavybės teise žemės sklypą, nurodyti pagrindą ir tiksliai identifikuoti žemės sklypą ar miško plotą, kuris yra valstybės išperkamas. Tai, kad ši nuostata buvo pažeista, pripažįsta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. K. S. turėta žemė, pažymėta sklypų Nr.11 ir Nr.15, B. T. ir kitų pretendentų prašymo pateikimo metu buvo laisva ir tik jai pasirinkus nuosavybės teisių atkūrimo būdą- kompensaciją - 1993-01-15 sprendimais ekvivalentine natūra sklype Nr. 11 buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams, tačiau sklypas Nr. 15 ginčo sprendimų priėmimo metu buvo laisvas(t.1, b.l. 99-100, 105-106), todėl pagal LR 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų‘‘ 12 str. redakciją, galiojusią Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-30 sprendimo priėmimo metu, K. S. žemė nebuvo išpirkta šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to, žemės tvarkymo byla įrodo, kad B. T., veikdama per atstovą, savo valią iš kompensacijos gavimo į miško suteikimą ekvivalentine natūra aiškiai pakeitė 1998-10-08 (t.1, b.l.35). 1996-05-15 B. T. prašymas apskaičiuoti kompensaciją mišku už 5,51 ha žemės (t.1, b.l.43) prieštarauja tą pačią dieną sudarytam pretendentų susitarimui (t.1, b.l.45), kuriame ji nurodo, jog prašo atkurti jai nuosavybės teises išmokant kompensaciją, todėl 1996-10-30 sprendimo priėmimui nebuvo aiškios pretendentės valios išreiškimo. Įvertintina ir tai, kad 1998-12-09 B. T. ( t.1, b.l. 39) išduotame įgaliojime S. G. nurodyta, jog pavedama įgaliotiniui tvarkyti jos vardu grąžinto miško, esančio Rokiškio r. perkėlimo į Klaipėdos r. reikalus, ir tai padaryta iki paminėtos ginčo miško sklypo Klaipėdos rajone projektavimo darbų pradžios, nes jie prasidėjo tik 1999-01-21 paminėtu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu (t.1, b.l. 80), o projektas buvo patvirtintas tik 1999-12-28, todėl pagrįsta atsakovės atstovės pozicija, jog sudarant šį įgaliojimą neturėjo būti žinoma, kur bus pasiūlyta atsakovei atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, nes visų pirma tinkamai suprojektuoti sklypai turėjo būti išskirti pretendentams laikantis paminėtų įstatymo nuostatų dėl eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra paminėjęs, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese yra svarbus skaidrumas, todėl teismas privalo vertinti viešojo administravimo subjektų veiksmus ir šiuo aspektu. Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad Panevėžio apskrities valdytojo administracija, Klaipėdos apskrities bei Klaipėdos apskrities viršininkas, atkurdami B. T. nuosavybės teisę į 5,51 ha žemės sklypo plotą, grąžinant ekvivalentine natūra 4,41 ha miško Klaipėdos rajone, nesilaikė žemės reformą ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl yra pagrindas naikinti ginčijamus administracinius aktus.

20Šioje byloje būtina teisėtumo prasme įvertinti visą ginčo teisinį santykį, o ne tik izoliuotai vien B. T. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, nes bylos medžiaga įrodo, jog tuoj po B. T. nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra šį miško sklypą 1999-12-06 pirkimo-pardavimo sutartimi už 5234 Lt įsigijo S. T. iš B. T. . Konstatavus, jog B. T. šio miško savininkė išvestiniu būdu tapo neteisėtai ir pritaikius civilinės teisės principą, jog iš neteisėtų pasekmių negali kilti teisėtos pasekmės, jau vien tuo pagrindu yra pagrindas naikinti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį( t.1, b.l.117). S. T. šio sandorio sudarymo metu dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pasisakęs 20003-02-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-197/2003 ir 2005-03-16 civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005 dėl žemėtvarkininkų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir konstatavęs, jog denacionalizacijos procesas privalo vykti skaidriai, griežtai laikantis įstatymų. Įvertinus tai, jog atsakovas S. T. buvo atsakingas už visą Žemės reformos įstatymo vykdymą Klaipėdos apskrityje, jo tarnyboje buvo kaupiama visa informacija apie nuosavybės teisių į žemės, miško sklypus informacija, todėl jam privalėjo būti žinomos aplinkybės, jog B. T. žemės sklypas Rokiškio rajone nebuvo valstybės išpirktas, todėl negalėjo būti suteiktas ekvivalentine natūra Klaipėdos rajone ginčo miško sklypas. Be to, jam keliami aukštesni atidumo reikalavimai, todėl byloje nustačius, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas miško sklypas ribojasi su jo šeimos sodyba iš atsakovo pagal suformuotą teismų praktiką reikalaujama ypatingų atidumo reikalavimų ir tai paneigia jo sąžiningumą objektyviąja prasme.

21Ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. CK 47 str., todėl šis pagrindas ir analizuotinas. Pagal šį pagrindą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu įstatymams, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu paminėtos aplinkybės dėl atsakovo S. T. padėties šiame teisiniame santykyje leidžia padaryti išvadą, kad yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Todėl įvertinus visas paminėtas sandorio galiojimo sąlygas, darytina išvada,jog ginčo sandoris neatitiko įstatymo reikalavimo pardavėjo ir dalyko prasme, nes turtu disponuoti turi teisę tik daikto savininkas. Šiuo atveju nustačius, jog B. T. sandorio sudarymo metu negalėjo būti miško savininke, darytina išvada,jog ji negalėjo miško parduoti atsakovui S. T. ir jis nelaikytinas sąžiningu įgijėju remiantis CK 4.96 str.2d., nes nepakankamas pirkėjo atidumas taip pat lėmė neteisėto sandorio dėl žemės sklypo sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006 yra išaiškinęs teismams sąžiningo įgijėjo sampratą ir nurodė, kad pagal CK 4.26 str. 2d. sąžiningumas yra nuginčijamoji prezumpcija

22Dėl ieškinio senaties ir viešojo intereso.

23Ieškovė prašo atnaujinti praleistą 30 dienų terminą prašomiems panaikinti 1996-10-30 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimui Nr. 27-8509, 1999-11-26 Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymui Nr. 2436 ir 1999-12-28 įsakymui Nr.2732 dalį dėl 4,41 ha miško suprojektavimo B. T. (t.4, b.l.81). Teismų praktika dėl Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto vieno mėnesio procesinio termino ir CK numatytų ieškinio senaties terminų konkurencijos yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 ir 2005-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005. Teismų praktika yra konstatavusi, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius ginčus su administracinės teisės elementu vadovaudamiesi CPK normomis, kur, skirtingai nei ABTĮ, nėra nustatyta procesinių terminų. Šios kategorijos bylose administracinių teisės aktų pagrindu pretendentui atkuriama nuosavybės teisė į nacionalizuotą turtą, t. y. šiais aktais yra atkuriamos pažeistos nuosavybės teisės ir tai yra ribotos restitucijos aktai. Byloje nustačius, jog atsakovė B. T., kurios nuosavybės teisės į nacionalizuotą turtą buvo atkuriamos ekvivalentine natūra ginčo administraciniais aktais, pripažino prokuratūros ieškinį, leidžia padaryti išvadą, jog jai atkurtos nuosavybės teisės buvo netinkamai, t.y. neatspindėjo jos tikrosios valios, nes pasirinktos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros būdas yra skirtas pažeistoms teisėms ginti, o ne pažeisti jas dar kartą. Termino prigimtis yra apginti savo teises, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, todėl negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nes iš neteisėtų pasekmių negali kilti teisėtos pasekmės. Konstatavus, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, vieno iš atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį procesiniams terminams prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui. Be to, įvertintina tai, kad atkurtą nuosavybę atsakovė B. T. prarado ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuriai sudaryti buvo pagrindais ginčo administraciniai aktai, todėl pagrindinis reikalavimas yra dėl niekinio sandorio pasekmių. Įvertintina tai, kad ginčo sandorio šalys yra vienoje procesinėje padėtyje, o tik viena materialinio teisinio santykio šalis prašo taikyti ieškinio senatį. Paminėtose nutartyse yra konstatuota, kad socialinė senaties instituto paskirtis yra užtikrinti teisėtų savininkų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų. Todėl teismas neturi teisės taikyti ieškinio senaties termino asmens, kuris savo teises kildina iš neteisėtų veiksmų, prašymu. Paminėtos aplinkybės ir prokuroro nurodytos svarbios priežąstys dėl didelės baudžiamosios bylos apimties, kurioje nuosprendis priimtas 2006-03-06 ir konstatuota, jog atsakovas S. T. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2d., ir dėl epizodo B. T. byloje ir kad ieškinys buvo paduotas 2004-07-22, o bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, todėl yra pagrindas klausimo sudėtingumą ir ilgą baudžiamosios bylos tyrimą pripažinti svarbia priežastimi ir praleistą terminą administraciniams aktams pripažinti negaliojančiais atnaujinti.

24Dėl viešo intereso šios kategorijos bylose ne kartą buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1p. yra tinkamas ieškovas šios kategorijos bylose (2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008).

25Dėl restitucijos.

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 44 str. restitucijai taikytinos 2001m. CK normos.Pagal CK 1.78 str. 1d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Šiuo atveju tokie turtiniai padariniai ir buvo ginčo pirkimo-pardavimo sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį ir administracinius aktus negaliojančiais taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį( CK 6.145 str., 6.146 str.), t.y. parduotas žemės sklypas S. T. grąžintinas valstybės nuosavybėn, o iš B. T. S. T. priteistini 5234 Lt, nes nėra įrodymų, jog šios pinigų sumos atsakovė B. T. negavo. Restitucija taikytina pagal sandorio sudarymo metu buvusį parduoto sklypo unikalųjį numerį, nes bylos medžiaga įrodo, jog šis sklypas yra pertvarkytas. Atsakovo motyvai dėl sklypo pertvarkymo ir pagerinimo šioje byloje nėra pagrindas netaikyti restitucijos ar kompensuoti neišlikusio turto vertę CK 6.145 str. 2d. ir 6.148 str. numatytais pagrindais. Įvertintina tai, kad ginčas kyla dėl miško paskirties žemės, todėl net ir pakeitus jos paskirtį pradinis nekilnojamasis daiktas-žemės sklypas - yra išlikęs, nes B. T. ekvivalentine natūra buvo atkurta nuosavybė į miško paskirties žemės sklypą, kurį ji pardavė S. T., todėl valstybei turi būti grąžintas šis žemės sklypas. Tačiau ieškovė prašo grąžinti valstybei natūra tik 4,0493 ha miško sklypą, t.y. tą sklypo dalį, kurios S. T. kitais sandoriais neperleido kitiems asmenims, todėl ieškovei neginčijant kitų atsakovo S. T. sudarytų sandorių valstybei grąžintina tik paminėta sklypo dalis. Atsakovo įrodinėjami sklypo pagerinimai gali būti kito ginčo dalykas.

272008-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas įrodo, kad yra galimybė iš naujo pakartoti B. T. nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl B. T. sugrąžintina į tokią teisinę padėtį, kuri buvo iki ginčo administracinių teisės aktų priėmimo.

28Atsakovės B. T. prašymas priteisti jai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, atmestinas, nes jos procesinė padėtis yra atsakovė(CPK 93 str.).

29Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei, nes ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (CPK 83 str. 1d.5p., 96 str.).Žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo 1999-12-06 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos indeksuotos žemės sklypo vertės-20618 Lt (CPK 85 str. 1d. 9p., nes šioje byloje valstybė gina daiktines teises į turtą) ir iš atsakovų priteistini po 309,27 Lt žyminio mokesčio valstybei ir po 20,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 str. 1d. 3p., t.4, b.l. 58).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

31ieškinį patenkinti.

32Atnaujinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai praleistą ieškinio senaties terminą administraciniams aktams : 1996-10-30 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimui Nr. 27-8509, 1999-11-26 Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymams Nr. 2436 ir 1999-12-28 Nr.2732 ginčyti.

33Pripažinti negaliojančiais:

341.Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-30 sprendimą Nr. 27-8509 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei B. T.“.

352. Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymą Nr. 2436 „Dėl miško sklypo suteikimo neatlygintinai pilietei B. T. Klaipėdos rajone“.

363.Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-12-28 įsakymo Nr. 2732 „Dėl Klaipėdos rajono, Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 4,41 ha miško sklypo Nr. 51, esančio ( - ), suprojektavimo B. T..

374. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure 1999-12-06 tarp B. T. ir S. T. sudarytą sutartį, registro Nr. LP -2671, kuria B. T. pardavė S. T. 4,41 ha žemės sklypą Nr. 51, kadastro Nr. 5544/0002:149 ( - ), unikalaus ( - ), esantį ( - ). Taikyti restituciją ir paminėto žemės sklypo dalį - 4,0493 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), grąžinti valstybei, o S. T. iš B. T. priteisti 5234 Lt. Restituciją taikyti pagal 1999 m. gruodžio mėn. 06 dienos buvusius žemės sklypo kadastro ir unikalius numerius.

38B. T. iš naujo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią K. S. turėtą žemę.

39Priteisti iš B. T. ir S. T. po 329,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

40Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. ieškovė pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t. I, b.l. 3-9; t. II,... 3. Atsakovė B. T. pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. II, b. l. 91-94)... 4. Atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu ir... 5. Atsakovas S. T. atsiliepime į ieškinį (t. II, b.l. 19) nurodo, jog su... 6. Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu ir... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prokurorė S.Stropienė paaiškino, kad... 9. Atsakovės B. T. atstovė teismo posėdyje ieškinį pripažino ir paaiškino,... 10. Atsakovas S. T. prašo taikyti ieškinio senatį ir paaiškino, kad jis... 11. Atsakovo S. T. atstovas adv. O.Martinkus palaiko jo atstovaujamojo prašymą... 12. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas T.Budvytis ieškinį... 13. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti... 16. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. T.... 17. Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m.... 18. B. T. pagal paminėto 1991-06-18 įstatymo nuostatas kartu su kitais... 19. Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atkūrimo sąlygos ir... 20. Šioje byloje būtina teisėtumo prasme įvertinti visą ginčo teisinį... 21. Ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. CK 47 str., todėl šis... 22. Dėl ieškinio senaties ir viešojo intereso.... 23. Ieškovė prašo atnaujinti praleistą 30 dienų terminą prašomiems... 24. Dėl viešo intereso šios kategorijos bylose ne kartą buvo pasisakęs... 25. Dėl restitucijos.... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 27. 2008-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 28. Atsakovės B. T. prašymas priteisti jai išlaidas, turėtas advokato pagalbai... 29. Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei, nes ieškovė buvo... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 31. ieškinį patenkinti.... 32. Atnaujinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai praleistą ieškinio senaties... 33. Pripažinti negaliojančiais:... 34. 1.Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-30 sprendimą Nr.... 35. 2. Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-26 įsakymą Nr. 2436 „Dėl... 36. 3.Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-12-28 įsakymo Nr.... 37. 4. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Klaipėdos miesto... 38. B. T. iš naujo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią K. S. turėtą... 39. Priteisti iš B. T. ir S. T. po 329,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 40. Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima...