Byla 2-1285-265/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „AGNIS“ bankroto administratorės UAB „Edris“ įgaliotam asmeniui Ovidijai Mikalauskienei, atsakovui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „AGNIS“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 82 227,12 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administratorė, susipažinusi su dokumentais nustatė, jog atsakovas neperdavė turto už 554,27 Eur. Taip pat administratorė nustatė, jog atsakovas iš įmonės gavo 81 672,85 Eur pinigų sumą, įrašydamas ją į įmonės trumpalaikį turtą. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad tai suteikta įmonės paskola akcininkui, t. y. atsakovui. Nurodo, jog prašoma priteisti suma sudaro įmonei padarytą žalą, nes įmonė realiai šio turto neturi. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis neprieštaravo 554,27 Eur sumos priteisimui, tačiau dėl 81 672,85 Eur skolos nesutiko. Nurodė, jeigu būtų priteista iš jo 81 672,85 Eur skola įmonei, ji būtų skiriama bankui, o ne kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tačiau pripažino pasiskolinęs iš įmonės minėtą pinigų sumą, skolos nėra atidavęs. Ieškinys tenkintinas visiškai. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio, ji reikalavimą kildina iš žalos įmonei padarymo dėl neperduoto turto. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti 554,27 Eur skola sutiko. Dėl to ši suma priteistina iš atsakovo nepateikiant išsamių motyvų (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu vertinant ieškovės reikalavimo dalį dėl 81 672,85 Eur priteisimo, o ši suma susidarė kaip atsakovo iš įmonės be teisinio pagrindo paimtos lėšos, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės pinigus kaip paskolą ir jų negrąžindamas, atliko neteisėtus veiksmus. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta neteisėtų veiksmų sąvoka. Šioje normoje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovo pareigos įmonės atžvilgiu numatytos CK 2.87 straipsnyje. Šioje normoje išreikštos įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,, Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, panaudojo įmonės turtą savo asmeninių intersų tenkinimui. Iš įmonės paiimta pinigų suma traktuotina kaip įmonės patirta žala (CK 6.249 str.), kurią atsakovas padarė neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, jog atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas ir suponuoja jo kaltę kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str. 3 d.). Pažymėtina, jog asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus, negali būti laikomas rūpestingu ir apdairiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei padaryta žala yra susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšis (CK 6.247 str.).

3Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuotina, jog atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi ir dalyviu, neperduodamas bankroto administratoriui įmonės turto už 82 227,12 Eur, padarė įmonei 82 227,12 Eur žalą.

4CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo 1 933 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, jis priteistinas iš atsakovo valstybei.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

6ieškovės BUAB „AGNIS“ ieškinį tenkinti.

7Priteisti iš atsakovo V. B. 82 227,12 Eur žalos atlyginimą ieškovei BUAB „AGNIS“.

8Priteisti iš atsakovo V. B. 1 933 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

9Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai