Byla 2A-1340/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5776-464/2011 pagal ieškovų L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sporto bankas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos L. M. , kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Sporto bankas“:

51) ieškovei L. M. 13 997 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas;

62) ieškovui K. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas;

73) ieškovui J. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovai nurodė, kad 2010 m. liepos 15 d. mirė ieškovės L. M. vyras E. L. , ieškovų K. L. , J. L. tėvas. Mirties priežastis - legioneliozė su sunkia abipuse pneumonija. Tokia mirtis, sukelta infekcinės ligos, buvo netikėta, todėl atsakovo sporto klube, kuriame ligos inkubaciniu periodu lankėsi vyras, buvo atliktas patikrinimas. Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte buvo konstatuota, kad atsakovui priklausančio sporto klubo vandens sistemoje yra palankios sąlygos legionelių dauginimuisi. Sporto klubo paslaugos įvertintos kaip nesaugios ir pavojingos vartotojų sveikatai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu už produktų saugos įstatymo pažeidimą atsakovui skyrė 40 000 Lt baudą.

9Anot ieškovų, atsakovas suteikė nesaugias ir pavojingas gyvybei paslaugas, kas buvo tiesioginė E. L. mirties priežastis. Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su gyvybės atėmimu, ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

10Turtinę žalą sudaro laidotuvių ir gedulingos vakarienės, būsimo paminklo statybos išlaidos bei psichologo-psichoterapeuto paslaugos, kadangi po E. L. mirties ieškovė ir jos artimieji patyrė didelį stresą. Taip pat dėl E. L. mirties ieškovai patyrė neturtinę žalą, nes neteko šeimos nario – vyro ir tėvo, kuri ieškovo įvertinta 360 000 Lt dydžio suma.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš BUAB „Sporto bankas“ L. M. priteisė 7 000 Lt turtinės žalos ir 58,10 Lt procesinių palūkanų; L. M. , K. L. ir J. L. – po 20 000 Lt neturtinės žalos ir po 166 Lt procesinių palūkanų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , BUAB „Sporto bankas“ naudai po 121 Lt atstovavimo išlaidų.

13Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai su mirusiuoju E. L. buvo susiję artimais asmeniniais (šeimos) ryšiais – santuoka ir kraujo giminyste, sprendė, jog šių santykių pobūdis, jų artumas ir glaudumas neabejotinai sudaro pagrindą dideliems asmeniniams pergyvenimams dėl staigios tėvo ir sutuoktinio mirties atsirasti, bei sudaro teisines prielaidas šiems reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus artimo žmogaus mirties atveju, bei neturtinę žalą pagal CK 6.249, 6.250, 6.284, 6.291, 6.299 straipsnių nuostatas.

14Teismas pripažino, jog sporto klube „Body Gym“, esančiame Olimpiečių g. 3, Vilniuje, kurio valdytoju (savininku) yra atsakovas (profesionalus paslaugos tiekėjas), teikiamos ar teiktos paslaugos patenka į nurodytų paslaugų apibrėžimą, kurių netinkama kokybė, kaip antai neatitikimas saugos reikalavimams, arba kitos tiesiogiai įstatymų leidėjo nenurodytos aplinkybės (CK 6.294 str.) galėtų nulemti žalos atsiradimą ir būtinybę ją nukentėjusiajam asmeniui atlyginti.

15Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo atsakomybės už žalą, kildinamą iš delikto, įskaitant ir dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo.

16Teismas pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centrui tiriant E. L. mirties aplinkybes, UAB „Sporto bankas“ priklausančiame sporto klube buvo atlikti epidemiologiniai tyrimai ir jų metu nustatyti rizikos užsikrėsti šia reta infekcine liga veiksniai – sporto klubo vandentiekio sistemoje nustatytos palankios sąlygos legionelių dauginimuisi, be to, pirmos serologinės grupės Legionella pneumophila bakterijų buvo aptikta į dušus tiekiamame vandenyje, dėl ko šio klubo teikiamos paslaugos įvertintos kaip nesaugios ir pavojingos paslaugų vartotojų sveikatai. Toks patikrinimas atliktas 2010 m. liepos 28 d. pranešimo Nr. 100051 „Apie nustatytą ypač pavojingą įvežtinę ir retą užkrečiamąją ligą“ pagrindu, kuriame buvo nustatytas galimas užsikrėtimo laikotarpis – nuo 2010 m. birželio 26 d. iki 2010 m. liepos 3 d. (16.2 p.), bei ligos sukėlėjo rūšis ir tipas - Legionella pneumophila, serogrupė – 1 ( 17.5. p.). Kaip galimo užsikrėtimo vietos tirtos mirusiojo gyvenamoji vieta, Olimpiečių g. 3, Vilniuje, esantis sporto klubas bei Galvės ežeras. Taip pat teismas pažymėjo, jog pranešimo 25 punkte kaip įtariamas infekcijos šaltinis nurodytas tik sporto klubas, kuriame trijuose mėginiuose buvo išskirtos loegionelės. Kiti bylos duomenys, anot teismo, leidžia daryti išvadą, kad mirusiojo namuose infekcijos šaltinių neaptikta, o atvirame vandens telkinyje natūraliai egzistuojančios bakterijos dėl nepakankamo jų kiekio objektyviai negali kelti pavojaus žmonių sveikatai. Teismas nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių tarnyba savo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime „Dėl UAB „Sporto bankas“, valdančio sporto klubą „Body Gym“, pavojingų sporto klubo paslaugų pateikimo į rinką“ konstatavo Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Nors dėl šio akto nuginčijimo teisminis procesas dar nėra pasibaigęs, tačiau, anot teismo, tiek jau analizuotame 2010 m. liepos 28 d. pranešime Nr. 100051, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendime yra užfiksuota svarbi ir nagrinėjamai bylai informacija. Be to, patikrinimą atlikusi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė N. A. patvirtino pati asmeniškai mačiusi sporto klubo administratorės kompiuterio monitoriuje parodytus duomenis, jog miręs asmuo ligos inkubaciniu periodu (t. y. tuomet, kai E. L. šiomis bakterijomis užsikrėtė) net tris kartus lankėsi sporto klube, ir būtent tomis dienomis, kurias ieškinyje įvardijo ieškovai. Atsakovo atstovų nurodytą aplinkybę, kad klientų supažindinimo su sporto klubo taisyklėmis žurnale E. L. pavardė nerasta, teismas traktavo ne kaip faktą, jog šis klube apskritai nesilankė, o kaip aplinkybę, patvirtinančią paties atsakovo neapdairumą ir nerūpestingumą, teikiant paslaugas (CK 6.263 str. 1 d.). Todėl teismas konstatavo, jog mirusio asmens lankymosi atsakovo sporto klube ligos inkubaciniu laikotarpiu (potencialiomis užsikrėtimo šia liga dienomis), yra nustatytas faktas (CPK 185 str.).

17Teismo vertinimu, byloje pakanka ir duomenų apie bakterijų, kurios sukėlė E. L. mirtį ir kurios buvo rastos sporto klube, tapatumą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad E. L. pas atsakovą sporto klube buvo suteiktos nekokybiškos, saugumo reikalavimų neatitinkančios paslaugos, kurios galiausiai lėmė jo užsikrėtimą legionėlioze ir mirtį. Teismas nevertino atsakovo pateiktų A. A. liudijimų raštu ir juose pateiktos šio asmens nuomonės, įvardintos kaip išvada, atsakant į atsakovo atstovo suformuluotus klausimus, nei kaip liudytojo parodymų, nei kaip eksperto išvados, kadangi tokios įrodinėjimo priemonės nenumato CPK 177 straipsnio 2 dalis. Todėl teismas padarė išvadą, kad E. L. ligos ir mirties priežastimi tapo būtent šio asmens apsilankymas atsakovo sporto klube, kuriame dėl nekokybiškų paslaugų tiekimo jis užsikrėtė šia pavojinga liga. Aplinkybė, jog legionelės sporto klube buvo aptiktos tik praėjus mėnesiui po E. L. mirties, anot teismo, nepaneigia legionelių nebuvimo sporto klubo vandentiekio sistemoje, kuomet ten lankėsi mirusysis.

18Teismo nuomone, nustatytų duomenų pakanka atsakovo atsakomybei be kaltės žalos teisiniuose santykiuose, esant tokiam reikalavimų pagrindui, kilti, taip pat ir priežastiniam ryšiui tarp nekokybiškos paslaugos ir atsiradusių pasekmių konstatuoti. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tokios pasekmės atsirado dėl netinkamos vykdytos (ar apskritai nevykdytos) vandens kontrolės ir tinkamo vandens režimo (temperatūros) nepalaikymo vandentiekio sistemoje, iš dalies ir dėl lankytojų netinkamos apskaitos, jų neinformavimo bendro pobūdžio skelbimais arba supažindinant su lankytojų taisyklėmis kiekvieną jų asmeniškai, ko būtent ir nepadaryta E. L. atveju. Anot teismo, atsakovui pateikus įspėjamąją informaciją, kad tam tikriems asmenims, kurių imuninė sistema yra silpnesnė ar pažeidžiama, apskritai nerekomenduotina lankytis sporto klube, arba tai daryti jie turėtų savo rizika, atsižvelgiant į klube teikiamas vandens paslaugas, kas jau savaime padidina galimą infekcinių ligų šaltinių atsiradimo riziką, tokių pasekmių galimai nebūtų atsiradę. Teikiant tokio pobūdžio paslaugas, pasak teismo, reikėtų reikalauti ir klubo lankytojų sveikatos pažymėjimų, ką akivaizdžiai patvirtino realiai kilusios pasekmės (asmens mirtis). Kadangi atsakovas to nepadarė, jis yra kaltas ir atsakingas už kilusias pasekmes bei atsiradusią žalą ieškovams.

19Atsakovo argumentai, kad mirtis buvo sąlygota ir kitų E. L. turėtų ligų (piktybinės kraujo ligos bei su širdies veikla susijusių susirgimų), kad šis privalėjęs pats įvertinti savo būklę bei nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, teismo manymu, priskirtini prie svarbių kriterijų, nusakančių neturtinės žalos asmeniui dydį. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ir paties mirusio asmens itin didelis neatsargumas, sergant lėtine piktybine kraujo liga, taip pat lygia dalimi prisidėjo prie jo mirties atsiradimo, ir pažymėjo, kad oficialiame medicininiame mirties liudijime Nr. 4 lėtinė mieloleukozė taip pat įvardinta kaip viena iš priežasčių (faktorių), sąlygojusių būtent tokias pasekmes, kaip mirtis, nors ir ne dėl šios lėtinės ligos tiesiogiai E. L. mirė. Anot teismo, tiek pats piktybinės ligos gydymas, tiek siekis išvengti jos pasikartojimo ateityje neabejotinai susijęs su atitinkamų medikamentų vartojimu, o kova su šia liga susilpnina, pažeidžia ir išbalansuoja ją sirgusio žmogaus imuninę sistemą, jo atsparumą vienos ar kitos ligos sukėlėjams, kurie nepaveiktų visiškai sveiko žmogaus. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad jokie kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi tuo pačiu laikotarpiu atsakovo teikiamomis paslaugomis sporto klube, neužsikrėtė ir nesusirgo šia infekcine liga.

20Konstatavęs, kad atsiradusias pasekmes (asmens mirtį) vienodai lėmė ir atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos, ir paties nukentėjusiojo asmens neatsargus elgesys (kaltės laipsnis vienodas), o atsakovo bendrovė iš esmės yra nemoki, teismas sprendė, kad teisinga kompensacija visiems ieškovams būtų po 20 000 Lt kiekvienam jų neturtinės žalos atlyginimui). Taip pat teismas pusiau sumažino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos, susijusio su laidojimu ir kapavietės sutvarkymu, psichologo konsultacijomis, atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostatas į nukentėjusiojo asmens kaltę, išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, neatsižvelgiama. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad tokios žalos dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus žalos padarymo tyčia atvejus. Anot teismo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo tyčios, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendrovei Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla, visų jos kreditorių interesas šiuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieškovei kompensuojamą turtinės žalos dalį pusiau, priteisiant jai iš atsakovo 7 000 Lt.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Apeliaciniu skundu ieškovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas L. M. , prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

23Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė (įvertino) neturtinės žalos dydį bylos faktinių aplinkybių kontekste, padaręs išvadą, jog yra mišri kaltė ir kaltės laispnis yra vienodas atsiradusių pasekmių atžvilgiu.
  2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo tvirtinti, jog E. L. imuninė sistema buvo neatspari ligos sukėlėjams, nes tokios išvados priskirtinos tik medicinos ekspertų kvalifikacijai ir reikalauja išsamaus medicininio tyrimo. Byloje nėra duomenų apie E. L. imuninės sistemos būklę, t. y. teismui nebuvo pateikti medicininių dokumentų išrašai, kuriuose būtų užfiksuotos medikų išvados, paremtos medicininiais tyrimais. Taip pat nėra duomenų apie mieloleukozės eigą, gydymą, skirtus vaistus, jų vartojimą bei veikimo ypatybes. Pati ieškovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutuoktinio piktybinės ligos (mieloleukozės) gydymas buvo sėkmingas.
  3. Teismo nuoroda, jog kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi tuo pačiu laikotarpiu atsakovo teikiamomis paslaugomis sporto klube, neužsikrėtė, neparemta bylos medžiaga, nes byloje nėra duomenų apie kitų asmenų, lankiusių tą patį sporto klubą, sveikatos būklę. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis.
  4. Nepagrįstai teismas konstatavo, jog E. L. lankymasis sporto klube laikytinas neatsargiu elgesiu. Kaltę dėl atsiradusių pasekmių teismas vienodu laipsniu paskirstė tiek BUAB „Sporto bankas“ dėl netinkamų paslaugų teikimo klientams, tiek nukentėjusiajam E. L. , kuris, praeityje sirgęs mieloleukoze, lankėsi sporto klube, tačiau nenurodė kuo pasireiškė E. L. kaltė (vienodu laipsniu). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. L. sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios jis negalėtų lankyti sporto klubo, t. y. galiojančio medikų draudimo lankyti sporto klubą nėra. Be to, kaip paaiškino ieškovė L. M. , sutuoktinis sporto klube lankė tik baseiną. Pažymėtina ir tai, kad E. L. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste asmens lankymasis sporto klubo baseine negali būti pripažįstamas pažeidžiančiu rūpestingo ir apdairaus elgesio standartą.
  5. Argumentų, kad bendrovė turi itin daug kreditorių, kurių reikalavimai yra žymūs, atsakovas negrindė, todėl neturtinės žalos atlyginimą nuo 360 000 Lt iki 60 000 Lt pirmosios instancijos teismas sumažino iš esmės nepagrįstai.
  6. Teismo teiginys, kad visų kreditorių interesas šiuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieškovei kompensuojamą turtinę žalos dalį pusiau, priteisiant jai iš atsakovo 7 000 Lt, yra pernelyg bendro pobūdžio, kad juo būtų galima motyvuoti tokį žymų turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Be to, pats teismas sprendime nurodė, jog dėl turtinės žalos dydžio (13 997 Lt) ar mokėjimo pagrįstumo tarp šalių ginčo nekilo (CPK 12 str., CPK 178 str.).

24Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Sporto bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybės nei CK 6.295 straipsnio, nei CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu.
  2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nepagrįstai ir pažeidžiant CPK 182 straipsnio nuostatas, vadovavosi jame konstatuotomis aplinkybėmis. Be to, N. A. civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administraciniame sprendime konstatuotų aplinkybių nepatvirtino. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuotos aplinkybės neatitinka 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuotų aplinkybių. Nutarime, priešingai, nei Vilnius apygardos administracinio teismo sprendime, konstatuota, jog N. A. ne pati asmeniškai matė, kad kompiuteryje nurodytos trys E. L. lankymosi datos, o jas jai neva nurodė sporto klubo administratorė, N. A. nurodžius kliento pavardę. Tuo tarpu pati ieškovė L. M. 2010 m. gruodžio 10 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame pareiškime nurodė, kad jos vyras E. L. lankė sporto klubą visus metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. L. lankėsi klube inkubaciniu laikotarpiu, ir tai, kad jam sporto klube buvo suteiktos netinkamos (nekokybiškos) paslaugos.
  3. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, ar E. L. apsilankymo sporto klube metu apeliantas teikė nesaugią paslaugą į rinką, t. y. ar tuo metu apeliantui priklausančiame sporto klube buvo Legionella bakterijų. Pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, jog bylos nagrinėjimo tarnyboje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė nurodė, jog sporto klubas buvo tikrintas 2008 ir 2009 metais, tačiau vandentiekio sistemoje Legionella bakterijų nebuvo rasta.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto teismui pateikto rašytinio įrodymo — Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos gydytojo infektologo A. A. raštu pateiktų liudijimų (išvados). Pažymėtina, jog prof. A. A. yra specialistas, teikęs išvadas ir paaiškinimus nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priėmusiame 2011 m. liepos 7 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis specialistas yra gydytojas infektologas, susipažinęs su byla, akivaizdu, jog jis yra kompetentingas vertinti faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei pateikti objektyvią, turimomis specialiomis žiniomis paremtą išvadą (nuomonę) bylai išspęsti reikšmingais klausimais. Be to, teismas šį įrodymą priėmė, todėl jis laikė jį patvirtinančiu bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
  5. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada byloje vertintina kritiškai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra atsakovu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje ir šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Nurodyta išvada buvo paremtas ir šioje byloje apelianto apskųstas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kaip skundžiamame sprendime pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas, nėra šiai dienai išspręstas.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti gydytojo infektologo A. A. pateiktas išvadas ir vadovaudamasis neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis bei apelianto apskųstu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas.
  7. Sprendime nurodyti teiginiai, kuriais teismas motyvuoja apelianto neapdairumą ir nerūpestingumą, yra visiškai nepagrįsti. Prieš apeliantui pradedant vykdyti sporto klubo veiklą, buvo gauti visi reikalingi valstybės institucijų leidimai šiai veiklai vykdyti. 2007 m. sausio 25 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė Apeliantui higienos pasą, patvirtindamas, kad apelianto ūkinės - komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Be to, iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo apeliantui priklausančiame sporto klube Legionella bakterijų nebuvo aptikta, ką patvirtino ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras bylos nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje metu (2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo 7 psl.). Atlikus patikrinimą ir apeliantui sužinojus, kad vandens mėginiuose aptiktos Legionella bakterijos, nedelsiant buvo imtasi atitinkamų priemonių. Nors Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nustatė, kad Legionella bakterijų Sporto klubo vandenyje nėra, apeliantas, siekdamas visiškai užtikrinti saugios paslaugos pateikimą vartotojui, papildomai atliko vidaus vandentiekio sistemos rekonstrukciją.

26Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Sporto klubas“ prašo apeliantų L. M. , K. L. ir J. L. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Tarp ieškovų patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra ir negali būti nustatyta jokio priežastinio ryšio, dėl ko nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakovo atsakomybei nei vienu iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų pagrindų (t. y. nei CK 6.295 str., nei CK 6.246 str. - 6.249 str. pagrindu). Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų tarnyboje metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad E. L. lankėsi sporto klube. Be to, pirmasis patikrinimas, kurio metu sporto klubo vandenyje buvo aptiktas minimalus Legionella bakterijų kiekis, buvo atliktas 2010 m. rugpjūčio 5 d. (t. y. praėjus mėnesiui po E. L. mirties), 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, jog bylos nagrinėjimo tarnyboje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė nurodė, jog sporto klubas buvo tikrintas 2008 ir 2009 metais, tačiau sporto klubo vandentiekio sistemoje Legionella bakterijų nebuvo rasta (2010-12-28 nutarimo 10 psl.). Neatmestina galimybė, kad E. L. galėjo lankytis ir kitose vietose, kuriose taip pat galėjo užsikrėsti Legionella bakterijomis.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje vertino ir atsižvelgė į tokius kriterijus kaip paties nukentėjusiojo elgesį, atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad nukentėjusiojo mirties liudijime buvo nurodytos ne viena, o kelios mirtį sukėlusios ligos (priežastys).
  3. Ieškovai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad lėtinė mieloleukozė ir jos gydymas išbalansavo E. L. imuninę sistemą, jo atsparumą vienos ar kitos ligos sukėlėjams, kurie nepaveiktų sveiko žmogaus, teigia, kad byloje nėra duomenų apie E. L. imuninės sistemos būklę, be to, ieškovė L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutuoktinio piktybinės ligos gydymas buvo sėkmingas. Tačiau su šiais teiginiais atsakovas nesutinka. Visų pirma, ieškovė L. M. pati nėra specialistė, turinti atitinkamų specialių žinių ir galinti teikti išvadas medicinos klausimais ar tuo labiau vertinti piktybinės ligos gydymo sėkmingumą. Antra, tai, kad E. L. nebuvo visiškai pasveikęs nuo šios piktybinės ligos, patvirtina ir tas faktas, kad lėtinė mieloleukozė E. L. mirties liudijime nurodoma kaip viena iš jo mirties priežasčių. Be to, atsakovui priklausiusio sporto klubo „Body Gym“ vandenyje Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. atlikto patikrinimo metu buvo aptiktas labai nedidelis kiekis legionella pneumophila bakterijų, ką patvirtino ir gydytojas infektologas prof. A. A. išvadose.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kilusių pasekmių esama ir paties nukentėjusiojo E. L. kaltės. Šiuo atveju E. L. , kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pats įvertinti savo sveikatos būklę ir nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, turint omenyje, kad sporto klube buvo teikiamos ir vandens paslaugos, kas jau savaime padidina infekcinių ligų šaltinių atsiradimo riziką. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes byloje nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovo tyčiai.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino apeliantams priteistiną turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį, turint omenyje, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, sunki atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį.

28Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Sporto bankas“ apeliacinį skundą ieškovai L. M. , K. L. ir J. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

29Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog byloje neįrodyta, jog E. L. apskritai lankėsi sporto klube. Šiuo atveju ne ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad sutuoktinis lankė sporto klubą, o sporto klube turėjo būti išsaugoti duomenys apie asmens apsilankymą bei apmokėjimą už sporto klubo teikiamas paslaugas. Tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovai negalėjo logiškai paaiškinti kompiuterinių duomenų apie klubo lankytojus neišsaugojimo (jų ištrynimo) poreikio ir priežasties, apie ką Vilniaus apygardos administraciniame teisme paliudijo tuometinis sporto klubo direktorius K. S. .
  2. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog nėra nustatyta, kad E. L. tariamo apsilankymo sporto klube metu buvo teikiamos nesaugios paslaugos, t. y. tuo metu sporto klube buvo Legionella bakterijų. Patikrinus visas galimas užsikrėtimo vietas, buvo nustatyta, kad tik sporto klube paimto vandens mėginyje buvo rasta Legionella bakterijų. Faktas, kad sporto klubo vanduo buvo tikrintas 2008, 2009 metais, niekaip nepatvirtina, kad vėlesniu periodu bakterijų negalėjo atsirasti. Šiuo atveju teisiškai nereikšmingas ir apelianto teiginys apie bakterijų kiekį, kadangi teikiant sporto klubo paslaugas, paslaugos turi būti kokybiškos ir saugios vartotojui (klientui), tai reiškia, jog vandenyje neturi būti jokių bakterijų, kurios galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei.
  3. Apeliantas gydytojo infektologo A. A. išvadą teikė kaip asmens, turinčio specialių žinių, išvadą tam tikrais klausimais, tačiau remiantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymus bei įrodinėjimą, savo esme tai artimiausia ekspertizės institutui. Apeliantas neprašė skirti ekspertizės, kviesti teismo posėdžio metu apklausti gydytoją infektologą, kuriam teismas ir kiti proceso dalyviai galėtų užduoti klausimus. Todėl pagrįstai teismas atsisakė vertinti apelianto pateiktus infektologo A. A. raštu duotus liudijimus (išvadas).
  4. Remiantis šia formuojama vieninga teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo, akivaizdu, jog apelianto nurodyti skunde motyvai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

30Teisėjų kolegija konstatuoja:

31Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas keistinas.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

33Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo, atlyginimo.

34Pagal CK 6.292 straipsnio, reglamentuojančio gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybę, pirmosios dalies nuostatą, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos kokybės, nustatoma atsižvelgiant į: 1) nurodomas produkto (paslaugų) savybes (reklamą); 2) tai, ar produktą (paslaugas) galima naudoti tam, kam tikimasi jį naudoti; 3) laiką, kai produktas (paslaugos) buvo išleistas į apyvartą; 4) produkto (paslaugų) konstrukcinius, receptinius ar kitokius trūkumus; 5) kitas aplinkybes (CPK 6.294 str. 1 d.).

35Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pripažino, kad atsakovo teiktos paslaugos patenka į paslaugų, kurių netinkama kokybė galėtų nulemti žalos atsiradimą ir būtinybę ją nukentėjusiajam asmeniui atlyginti, apibrėžimą, bei padarė išvadą, kad atsakovas teikė nesaugias ir paslaugų vartotojų sveikatai pavojingas paslaugas, dėl kurių ieškovų šeimos narys (ieškovės L. M. vyras ir ieškovų K. L. ir J. L. tėvas) E. L. užsikrėtė pavojinga liga ir tai tapo jo mirties priežastimi.

36Dėl atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliacinio skundo argumentų

37Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti jo atsakomybės nei CK 6.295 straipsnio, nei CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu. Tokį savo teiginį atsakovas, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad teismas, pažymėdamas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, vadovavosi jame konstatuotomis aplinkybėmis, tuo, pasak atsakovo, pažeisdamas CPK 182 straipsnio nuostatas.

38Iš tiesų, pagal CPK 182 straipsnio, nustatančio pagrindus, kada šalys ir kiti civiliniame procese dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo įrodinėjimo, 2 punkto nuostatą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, prejudiciniai faktai yra tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo

392011 m. liepos 7 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes dėl šio sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas, kuris dar nebuvo išnagrinėtas. Taigi, šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais, t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas tik atsižvelgė į aplinkybę, užfiksuotą minėtame teismo sprendime bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. liepos 28 d. pranešime ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39 apie E. L. lankymosi atsakovui priklausančiame sporto klube faktą (19-23, 33, 192 b. l., 1 t.). Kaip pagrįstai teigia apeliantas, 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime konstatuota, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė matė, kad kompiuteryje nurodytos trys E. L. lankymosi sporto klube datos. Tokie N. A. parodymai užfiksuoti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendime. Taigi, nors minėtas teismo sprendimas ir nebuvo įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės nebuvo laikomos prejudiciniais faktais, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. liepos 28 d. pranešime ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39, kurie nebuvo panaikinti ir nėra panaikinti iki šiol bei kaip valstybės institucijų išduoti dokumentai yra didesnę įrodomąją galią turintys oficialieji rašytiniai įrodymai, užfiksuotais faktais pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vadovautis kaip įrodymais (CPK 177 str. 1, 2 d., 197 str. 2 d.).

40Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumo, taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Sporto bankas“ apeliacinis skundas atmestas. Atsakovas UAB „Sporto bankas“ ir ieškovė L. M. minėtoje administracinėje byloje taip pat buvo byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl minėtoje administracinėje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir jų nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, spręsdama šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų pagrįstumo klausimą, taip pat vadovaujasi administracinėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, ir jų iš naujo nesvarsto.

41Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu, įvertinęs L. M. , N. A. bei liudytojo K. S. paaiškinimus, nustatė, kad faktas, jog E. L. 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. liepos 2 d. lankėsi sporto klube ,,Body Gym“, yra įrodytas (150 b.l., 1 t.). Šią išvadą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi (šios nutarties 9 l.). Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat padarė išvadas, kad E. L. legionelioze užsikrėtė sporto klube bei kad UAB „Sporto bankas“ (pareiškėjas) teikė paslaugą, kuri neatitiko saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų ir nesaugios paslaugos teikimas vartotojams lėmė E. L. susirgimą legionelioze, pasibaigusia nukentėjusiojo mirtimi. Nutartimi administracinis teismas taip pat įvertino UAB „Sporto bankas“ pateikto A. A. 2011 m. spalio 28 d. rašto įrodomąją vertę bei padarė išvadą, kad šis raštas nesudaro pagrindo keisti ar kitaip vertinti išvadų, prieitų įvertinus byloje esančius pakankamus kitus įrodymus. Šios administracinėje byloje ją nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) paneigia atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos išvadą, pagal kurią atsakovas teikė nesaugias ir paslaugų vartotojų sveikatai pavojingas paslaugas, dėl kurių ieškovų šeimos narys E. L. užsikrėtė pavojinga liga ir tai tapo jo mirties priežastimi. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo neapdairumo ir nerūpestingumo, teikiant paslaugas, negali paneigti administracinėje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių. Todėl dėl šių teiginių, kaip neturinčių įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

42Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pateiktas prof. A. A. 2011 m. spalio 28 d. raštas, kurias atsakovas pavadino išvadomis, nėra įrodinėjimo priemonė, numatyta CPK 177 straipsnio 2 dalyje, jos negalima vertinti nei kaip rašytinio įrodymo, kurio pagrindu galima būtų nustatyti bylai svarbias aplinkybes, nei kaip eksperto išvados, numatytos CPK 216 straipsnyje, nei kaip liudytojo parodymo, nes prof. A. A. teisme nebuvo apklaustas. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad šis raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes išvadas minėtame rašte prof. A. A. pasirašė, neatstovaudamas jokios valstybės ar savivaldybės institucijos, o Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija. Kaip jau minėta šioje nutartyje, A. A. 2011 m. spalio 28 d. raštas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi yra įvertintas kaip nesudarantis pagrindo keisti ar kitaip vertinti išvadų, prieitų įvertinus kitus administracinėje byloje esančius pakankamus įrodymus. Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. A. teikė išvadas ir paaiškinimus, nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kad jis yra gydytojas infektologas, susipažinęs su byla ir kompetentingas vertinti faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei pateikti objektyvią, turimomis specialiomis žiniomis paremtą išvadą bylai išspęsti reikšmingais klausimais, niekaip negali paneigti administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių.

43Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada byloje turi būti vertinama kritiškai vien todėl, kad ji buvo atsakovas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nors šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 12PS-39 nebuvo panaikintas ir nėra panaikintas iki šiol bei kaip valstybės institucijos išduotas dokumentas yra didesnę įrodomąją galią turintis oficialus rašytinis įrodymas.

44Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad jis teikė nekokybiškas paslaugas E. L. , dėl ko jis užsikrėtė legionelioze ir mirė, yra pagrįstas administracinėje byloje jo apskųstas šios tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas. Priešingai, šioje civilinėje byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta 2011 m. sausio 21 d. išvada (80-84 b. l., 1 t.) yra grindžiama šios tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39 ,,Dėl UAB „Sporto bankas“, valdančio sporto klubą ,,Body Gym“ pavojingų sporto klubo paslaugų pateikimo į rinką“ nustatytomis aplinkybėmis. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmetus UAB „Sporto bankas“ skundą dėl minėto nutarimo, juo pagrįsta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos šioje byloje duota išvada nėra pagrindo abejoti.

45Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

46Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

47Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nustatant tokios žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis ar, priešingai, įvertinamos aplinkybės, dėl kurių negalėtų tikėtis didelio žalos įvertinimo pinigais. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikšmingus kriterijus teismas nustatinėja žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio mažinimo. Tokia išvada seka iš įstatymo, nustatančio neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir tvarką, bei teismų praktikos, taikant neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nuostatų.

48Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

49Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. . nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

50Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog mirtis buvo sąlygota ir kitų E. L. turėtų ligų (piktybinės kraujo ligos bei su širdies veikla susijusių susirgimų), kad šis privalėjęs pats įvertinti savo būklę bei nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, teismo manymu, priskirtini prie svarbių kriterijų, nusakančių neturtinės žalos asmeniui dydį. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ir paties mirusio asmens itin didelis neatsargumas, sergant lėtine piktybine kraujo liga, taip pat lygia dalimi prisidėjo prie jo mirties. Taigi, kaip vieną iš kriterijų, sąlygojančių priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir suteikiantį pagrindą nustatyti mažesnį žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo (mirusio) asmens neatsargumą, kurį įvertino kaip itin didelį.

51Nesutikdami su tokiu nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimu, ieškovai savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė (įvertino) neturtinės žalos dydį bylos faktinių aplinkybių kontekste, padaręs išvadą, jog yra mišri kaltė ir juo labiau, kaltės laipsnis yra vienodas atsiradusių pasekmių atžvilgiu. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo tvirtinti, jog E. L. imuninė sistema buvo neatspari ligos sukėlėjams, nes tokios išvados priskirtinos tik medicinos ekspertų kvalifikacijai ir reikalauja išsamaus medicininio tyrimo.

52Su tokiu ieškovų teiginiu nesutikti nėra pagrindo.

53Išvadą, kad ir paties mirusiojo didelis neatsargumas lygia dalimi prisidėjo prie mirtinų pasekmių, teismas padarė, remdamasis iš esmės vieninteliu medicininiu dokumentu – medicininiu mirties liudijimu, kuriame nurodyta, kad kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi, yra lėtinė mieloleukozė ir lėtinis prieširdžių virpėjimas (171 b. l., 1 t.). Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad jokie kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi atsakovo paslaugomis tuo pačiu laikotarpiu, neužsikrėtė ir nesusirgo šia infekcine liga (legionierių liga). Tačiau, kaip pagrįstai teigia apeliantai, byloje nėra jokių duomenų apie E. L. imuninės sistemos būklę, kuriuose būtų užfiksuotos medikų išvados, paremtos medicininiais tyrimais. Taip pat nėra duomenų apie mieloleukozės eigą, gydymą, skirtus vaistus, jų vartojimą bei veikimo ypatybes. Nėra ir duomenų apie kitų asmenų, lankiusių tą patį sporto klubą, sveikatos būklę. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad piktybinės ligos gydymas ir siekis išvengti jos pasikartojimo ateityje, vartojant medikamentus, susilpnino E. L. imuninę sistemą ir tai buvo viena iš jo mirties priežasčių, iš esmės nėra pagrįsta pakankamais įrodymais, nes vien nuoroda medicininiame mirties liudijime, kad kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, yra lėtinė mieloleukozė ir lėtinis prieširdžių virpėjimas, nėra pakankamas įrodymas tokiai išvadai, tuo labiau, kad tame pačiame dokumente nurodyta, jog minėtos patologinės būklės nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi.

54Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, kad itin dideliu nukentėjusiojo (mirusiojo) neatsargumu pirmosios instancijos teismas vertino jo lankymąsi sporto klube, sergant (ar persirgus) piktybine kraujo liga ir su širdies veikla susijusiais susirgimais. Tačiau, kaip pagrįstai teigiama ieškovų apeliaciniame skunde, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. L. sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios jis negalėtų lankyti sporto klubo, t. y. galiojančio medikų draudimo lankyti sporto klubą nėra. Apeliantų teigimu, E. L. sporto klube lankė tik baseiną. Lankymąsi sporto klube, o tuo labiau jo baseine, nesant medikų draudimo ar rekomendacijų naudotis tokiomis paslaugiomis, laikyti neatsargiu elgesiu, keliančiu pavojų sveikatai ar net gyvybei, nėra pagrindo. Priešingai, nesant duomenų apie medikų draudimą naudotis tokiomis paslaugomis ar rekomendacijas nesilankyti viešuose baseinuose, nesinaudoti viešais dušais ar pan., lankymasis sporto klube, tuo labiau baseine gali būti vertinamas kaip siekis gerinti sveikatos būklę po gydymosi. Negalima nesutikti su apeliantų teiginiu, kad E. L. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste asmens lankymasis sporto klubo baseine negali būti pripažįstamas pažeidžiančiu rūpestingo ir apdairaus elgesio standartą.

55Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria E. L. lankymąsi sporto klube teismas įvertino kaip itin didelį neatsargumą, lygia dalimi prisidėjusį prie pasekmių - mirties, nėra pagrįsta bylos duomenimis, todėl nukentėjusiojo neatsargumas, kaip kriterijus, sąlygojantis priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymą ir sudarantis pagrindą nustatyti mažesnį žalos atlyginimą, byloje nėra nustatytas ir negali būti pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimą.

56Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį šioje byloje, atsižvelgė, kad atsakovo bendrovė iš esmės yra nemoki. Šią išvadą pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina faktas, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Sporto bankas“ buvo iškelta bankroto byla, konstatavus, kad ši bendrovė yra nemoki – jos pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, įmonė dirbo nuostolingai. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens, turtinė padėtis buvo sunki. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą į šią aplinkybę privalėjo atsižvelgti ir pagrįstai atsižvelgė, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas šia aplinkybe savo poziciją grindė, ar ne. Pažymėtina, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, jos interesų gynimas susijęs su viešuoju interesu, nes jos turtinės padėties pasikeitimas paliečia ne tik šios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Todėl dar ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį.

57Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su turtinės žalos dydžio nustatymu, t. y. į tai, kad nukentėjusiojo neatsargumą, kaip kriterijų, sąlygojantį priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymą ir sudarantį pagrindą nustatyti mažesnį žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai, tačiau pagrįstai atsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovų patirtos neturtinės žalos kompensaciją yra pagrindas padidinti, kad ji maksimaliai atitiktų teisingą ir protingą tokio žalos atlyginimo dydį.

58Nustatydama tokios žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos galima įvertinti tik sąlyginai ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra ir tai, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingos kompensacijos už ieškovų patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, būtų po 40 000 Lt kiekvienam iš jų. Todėl atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

59Pagal CK 6.282 straipsnio nuostatą, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens, turtinė padėtis buvo sunki. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į turtinės žalos dydį ir atsakovo turtinę padėtį. Tačiau negalima nesutikti su ieškovų apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog visų kreditorių interesas šiuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieškovei kompensuojamą turtinę žalą dalį pusiau, yra pernelyg bendro pobūdžio, kad juo būtų galima motyvuoti tokį žymų atlygintinos turtinės žalos dydžio sumažinimą. Kaip pagrįstai teigia apeliantai, dėl ieškovų patirtos turtinės žalos dydžio (13 997 Lt) ir jos pagrįstumo tarp šalių ginčas nekilo. Šios išlaidos – laidotuvių ir gedulingos vakarienės, būsimo paminklo statybos išlaidos bei psichologo-psichoterapeuto paslaugos – didžiąja dalimi yra laidojimo išlaidos, kurios nukentėjusios mirties atveju yra neišvengiamos. Šių išlaidų mažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę, įstatymas nenumato iš viso (CK 6.282 str. 2 d.). Taigi, tokių išlaidų mažinimas pusiau, atsižvelgiant tik į atsakovo turtinę padėtį, tuo pačiu į jo kreditorių interesu, nėra pakankamai pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši atlygintinos žalos dalis gali būti mažinama tik iki 10 000 Lt, nes toks atlygintinos turtinės žalos dydis iš esmės atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeistų kitų atsakovo kreditorių interesų.

60Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, jį sumažino, padaręs faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad atsiradusias pasekmes (nukentėjusiojo asmens mirtį) lėmė ir paties nukentėjusiojo asmens itin neatsargus elgesys, o nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, jį pernelyg sumažino, atsižvelgdamas vien į atsakovo kreditorių interesus. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmę tinkamam ir pagrįstam atlygintinos žalos dydžio nustatymui, pažeidė įrodinėjimo taisykles nustatančias civilinio proceso normas bei iš dalies netinkamai taikė atlygintinos žalos dydžio mažinimo pagrindus reglamentuojančias materialinės teisės normas ir šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteistas žalos atlyginimo sumas atitinkamai padidinant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Padidinus priteistas žalos atlyginimo sumas, atitinkamai didinama ir pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų suma.

61Pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakeistu šia nutartimi, konstatuota, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir privalo ją atlyginti. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovai reiškė didesnės apimties reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo teigti, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta ir kad sprendimas (jo dalis) buvo priimtas ir atsakovo naudai bei CK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio pagrindu iš ieškovų priteisti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų atsakovui priteista dalis jo patirtų atstovavimo išlaidų (išlaidų už advokato pagalbą), naikinama (CPK 329 str. 1 d.).

62Prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovai nepateikė, tuo tarpu netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo prašymas priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, tuo labiau, kad tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 93, 98 str., 205 b.l., 1 t, 6, 23, 29 b. l., 2 t.).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

64Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

65Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iš atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ L. M. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų), o nuo šios sumos priskaičiuotų procesinių palūkanų sumą padidinti iki 82 Lt (aštuoniasdešimt dviejų litų).

66Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iš atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ L. M. , K. L. ir J. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas ir nuo šių sumų priskaičiuotas procesinių palūkanų sumas padidinti, priteisiant jiems iš atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ po 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir po 329 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus) procesinių palūkanų, priskaičiuotų nuo šios sumos, kiekvienam.

67Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovų L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , priteista po 121 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui BUAB ,,Sporto bankas“.

68Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas įstatyminės atstovės... 5. 1) ieškovei L. M. 13 997 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos, 5... 6. 2) ieškovui K. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines... 7. 3) ieškovui J. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines... 8. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. liepos 15 d. mirė ieškovės L. M. vyras E. L.... 9. Anot ieškovų, atsakovas suteikė nesaugias ir pavojingas gyvybei paslaugas,... 10. Turtinę žalą sudaro laidotuvių ir gedulingos vakarienės, būsimo paminklo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai su mirusiuoju E. L. buvo susiję... 14. Teismas pripažino, jog sporto klube „Body Gym“, esančiame Olimpiečių g.... 15. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo... 16. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centrui tiriant E. L.... 17. Teismo vertinimu, byloje pakanka ir duomenų apie bakterijų, kurios sukėlė... 18. Teismo nuomone, nustatytų duomenų pakanka atsakovo atsakomybei be kaltės... 19. Atsakovo argumentai, kad mirtis buvo sąlygota ir kitų E. L. turėtų ligų... 20. Konstatavęs, kad atsiradusias pasekmes (asmens mirtį) vienodai lėmė ir... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Apeliaciniu skundu ieškovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas L. M. ,... 23. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 24. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Sporto bankas“ prašo panaikinti... 25. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Pirmosios... 26. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Sporto klubas“... 27. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
      1. Tarp ieškovų... 28. Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Sporto bankas“ apeliacinį skundą ieškovai... 29. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
        1. Nepagrįstai... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 31. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovų apeliacinis skundas... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 33. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl žalos, atsiradusios... 34. Pagal CK 6.292 straipsnio, reglamentuojančio gamintojo ir paslaugų teikėjo... 35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatytų... 36. Dėl atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliacinio skundo argumentų... 37. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas savo... 38. Iš tiesų, pagal CPK 182 straipsnio, nustatančio pagrindus, kada šalys ir... 39. 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes dėl šio sprendimo... 40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde... 41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu,... 42. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 43. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad... 44. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje Valstybinės vartotojų... 45. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 46. Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų... 47. Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios... 48. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas, nustatydamas neturtinės... 49. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi... 50. Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį šioje byloje,... 51. Nesutikdami su tokiu nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimu, ieškovai savo... 52. Su tokiu ieškovų teiginiu nesutikti nėra pagrindo.... 53. Išvadą, kad ir paties mirusiojo didelis neatsargumas lygia dalimi prisidėjo... 54. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio... 55. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria E. L. lankymąsi sporto... 56. Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies... 57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes,... 58. Nustatydama tokios žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad... 59. Pagal CK 6.282 straipsnio nuostatą, teismas gali sumažinti atlygintinos... 60. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 61. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakeistu šia nutartimi, konstatuota,... 62. Prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą.... 65. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iš atsakovo BUAB... 66. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iš atsakovo BUAB... 67. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį,... 68. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį...