Byla 3K-3-202/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., A. K., Ž. K. ieškinį atsakovams E. K., A. K., Kauno Simono Daukanto vidurinei mokyklai, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, institucija, teikianti išvadą byloje, – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žalos dydžio nustatymo kriterijų, CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo.

6Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K., A. K. ir Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos ieškovų R. K. ir A. K. naudai 4501,99 Lt turtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo Ž. K. naudai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Teismai nustatė, kad ieškovų sūnus Ž. K. ir atsakovų sūnus B. K. 2009 m. gruodžio 22 d. mokykloje pertraukos metu bendravo. B. K., paprašytas Ž. K. parodyti kovos veiksmus, netyčia įspyrė jam į saulės rezginį. Ž. K. nukrito, prasiskėlė lūpą, jam nuskilo dantis. Incidento metu budinti mokytoja N. U. buvo kitoje koridoriaus pusėje, kur vyko kitų vaikų susistumdymas, ir pamatė Ž. K. jau po incidento. Mokytoja nuvedė Ž. K. į raštinę, iškvietė greitąją pagalbą ir vaiko motiną bei klausinėdama nukentėjusiojo sužinojo, kad konflikto tarp vaikų nebuvo. Ž. K. paaiškino, kad paprašė B. K. parodyti kovinį veiksmą, o šis rodydamas veiksmą jam įspyrė. Ž. K. buvo nuvežtas į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jam buvo susiūta lūpa ir patarta kreiptis į odontologą dėl nuskelto danties. I. Latušinskienės įmonėje Ž. K. už 360 Lt sutvarkytas nuskilęs dantis. Po metų ieškovai kreipėsi į odontologijos kliniką „Aukštėja“, kurioje buvo pakartotinai tvarkytas dantis, bei pateikė odontologijos klinikos sąskaitas. Taip pat ieškovai pateikė teismui odontologijos klinikos pažymas apie galimus danties tvarkymo variantus ateityje, Ž. K. psichologinio tyrimo išvadą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovų R. K. ir A. K. naudai solidariai iš atsakovų E. K., A. K. ir Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos 1201,99 Lt turtinei žalai atlyginti; nepilnamečio ieškovo Ž. K., atstovaujamo tėvų R. K. ir A. K., naudai priteisė solidariai iš atsakovų 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.275 straipsnio 1 ir 2 dalies, 3.155 ir 3.165 straipsnių nuostatomis bei Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių 38.7 punktu, kuriame nustatytos mokinių pareigos tvarkingai vaikščioti mokyklos koridoriumi, nesistumdyti, nesukelti peštynių ir neatlikti kitų sveikatai pavojingų veiksmų, 18.10 punktu, kuriame nustatyta pareiga sudaryti mokykloje sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, bei, įvertinus tai, kad netyčinis įvykis tarp mokinių įvyko mokykloje, pertraukos metu, kyla tiek nepilnamečio vaiko tėvų, tiek mokyklos solidarioji atsakomybė už padarytą žalą (CPK 177, 178 straipsniai, CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų ir nurodė: neteisėti veiksmai – šiuo atveju nustatytas neveikimas, pasireiškęs neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kaltė šiuo atveju – neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 2 dalis); žalą privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalys); žalą sudaro turėtos išlaidos, o bylos nagrinėjimo metu ieškovai pagrindė tik 1201,99 Lt turtinės žalos susidarymą ir teismo sprendimu ši ieškinio dalis tenkinta priteisiant turtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas išaiškino, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydžio klausimas nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Byloje nustačius, kad B. K. žalą padarė netyčia, tokiomis aplinkybėmis, kai jis su bendraklasiu – ieškovų sūnumi – žaidė galinčius sukelti pavojų kito asmens sveikatai žaidimus, o patirtos traumos padarinius ieškovų sūnus jaučia iki šiol, patiriami neturtiniai praradimai – nepatogumas, skausmas, depresija, emociniai išgyvenimai bei pažeminimas, tačiau berniukai yra bendraklasiai ir jų bendravimas nenutrūko, teismas priteisė ieškovų naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

11Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų R. K., A. K., Ž. K. apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, pagrįstai vertino tik byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius realiai turėtų, o ne būsimų gydymo išlaidų dydį, ir nepažeidė CPK 176–180 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo nuostatų. Teismas taip pat pasisakė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo – pagal neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašą, įtvirtintą CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas turi įvertinti žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nesureikšminti nė vieno jų, atsižvelgti tik į kriterijų visumą, neišskiriant kriterijų palankesnių didesniam ar mažesniam neturtinės žalos dydžio nustatymui, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai ir pagrįstai mažino priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžė, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu neribotai naudojosi CPK 42 ir 178 straipsnių suteiktomis teisėmis ir galimybėmis teikti įrodymus, todėl teismo priimtame sprendime koncentruota forma nurodyta ieškovų reikalavimų esmė negali būti laikoma CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu. Teismas nurodė, kad Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Baudžiamojo proceso kodekso tvarka surinkta medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasatoriai R. K. ir A. K. paduotu kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį bei ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat kasatoriai prašo CPK 762 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka išspręsti teismų procesinių sprendimų įvykdymo atgręžimo klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo. Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės taikymo praktika 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, bei, nustatydami patirtos turtinės žalos dydį, nesirėmė ieškovų pateiktu odontologijos paslaugas teikiančios UAB „Aukštėja“ kvalifikuotų specialistų parengtu tolimesnio Ž. K. gydymo planu ir paaiškinimais dėl jo potrauminio gydymo. Šis gydymo planas, kasatorių nuomone, visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomą žalos dydžio apskaičiavimo metodiką, o jame nurodytų išlaidų jie neabejotinai patirs ateityje, todėl pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas turėjo galimybes įvertinti būsimą žalą, tačiau to nepadarė, ir visiškai nenurodė motyvų, dėl ko šie ieškovų pateikti įrodymai turtinės žalos dydžiui nustatyti yra netinkami ar nepakankamai įrodo būsimų išlaidų gydymui dydį. Kasatoriai nurodė, kad jų pateiktus įrodymus teismai turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau to nedarė ir nenurodė priežasčių. Taip pat iš priimtų procesinių sprendimų kasatoriams neaišku, kokia konkrečia bylos medžiaga, o ne surinktų įrodymų visuma remiantis, ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies bei kokiais Kauno miesto Dainavos policijos komisariato nutarimo motyvais galima pagrįsti ieškinio dalies dėl būsimos žalos priteisimo atmetimo pagrindus. Teismai, anot kasatorių, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai).
  2. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai vadovavosi neturtinės žalos dydį nustatančiais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2010 m. liepos 30 nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005. Teismai, nuspręsdami keturis kartus sumažinti ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kasatorių nuomone, neįvertino ir visiškai nemotyvavo, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis, neatskleidė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų taikymo būdo, o vienpusiškai nurodė tik tas aplinkybes, kurios galbūt mažina priteistinos neturtinės žalos dydį, neįvertinę pagal pateiktus įrodymus turtinę žalą didinančių kriterijų. Kasatorių nuomone, teismai taip pat nevertino nagrinėtino atvejo ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio panašių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų kontekste, nors turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos dydį, priteistą bylose asmenims, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. M. ir J. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-155/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir M. Š., bylos Nr. 3K-3-582/2009).
  3. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo ir argumentavimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 270 straipsnio 3 ir 4 dalies, 331 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 4 dalies 3–4 punktų nuostatas, nes aprašomojoje dalyje nurodė, kad apeliantai apeliacinį skundą grindžia keturiais esminiais argumentais, nors apeliantai nurodė septynis argumentus. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo aptarti visus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, net jei ir manė, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; teismas nepasisakė dėl CK 6.249 straipsnio 3 dalies normos taikymo. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta argumentų dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų tinkamumo, t. y. palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas paliko neišspręstus atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų neaiškumus. Be to, anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo pagal jų pateiktą prašymą ir nepasisakė dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų, po sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo atsiradusių, papildomų gydymo išlaidų pagal UAB „Aukštėja“ – 410 Lt sumai išrašytus kvitus. Teismas juos priėmė, tačiau nevertino bei nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. K. ir A. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą. Atsakovai sutinka su teismų procesiniuose sprendimuose nurodytais motyvais ir papildomai atsiliepimą grindžia tokiais teisiniais argumentais:

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, tokios pat bylos turi būti sprendžiamos taip pat, tačiau atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tik tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba”, bylos Nr. 3K-3-214/2003; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007), todėl, atsakovų manymu, kasatorių nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-465/2008; Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-342/2010 faktinės aplinkybės visiškai skiriasi, jose suformuoti precedentai neturi būti taikomi.
  2. Atsakovai taip pat nurodo, kad žalos dydžio nustatymas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2007; 2010 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010; kt.) yra fakto klausimas, tai nėra teisės taikymo problema, o kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria bei nevertina, remiasi teismų jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo atsiliepime nurodoma, kad žalos atsiradimo ateityje tikimybė ieškovų patektais dokumentais nebuvo įrodyta, nes UAB „Aukštėja“ 2010 m. spalio 26 d. pažymoje nurodyta, kad „yra tikimybė, kad bus reikalingas ankstyvasis danties protezavimas“, o tokie teiginiai nėra neginčijami įrodymai, todėl, anot atsakovų, pagrįstai nepriteista galbūt ateityje atsirasianti žala.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Respublikos leidiniai“, bylos Nr. 3K-3-136/2010) nustatant neturtinės žalos dydį svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą, o pareikalavus ir teismui priteisus nerealų kompensacijos dydį, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Ginčo atveju, anot atsakovų, kasatoriai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Ž. K. patyrė kokį nors emocinį išgyvenimą, nuolat jaučia baimę, įtampą, neįrodė, kad pagal pateiktus mokėjimo kvitus pirktus vaistus tikrai vartojo Ž. K.. Kasatorių teiginiai apie neva patirtą emocinę žalą, atsakovų nuomone, yra tėvų siekis pasipelnyti, o ne reikalavimas teisingai atlyginti žalą. Teismai, atsakovų teigimu, teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertinę ir kaltininko, o ne tik nukentėjusiojo, interesus (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-177-174/2010).
  4. Taip pat atsakovai pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantų pageidavimu buvo pateikta jų ir advokato sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir sąskaita faktūra, nors ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos ir įrodytos tinkamai.

16Atsakovas Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose teisės taikymo aspektu keliami esamos ir galbūt ateityje atsirasiančios turtinės žalos, padarytos sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

20Dėl turtinės žalos atlyginimo

21Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio nuostatas, įpareigojančias už sveikatos sužalojimu padarytą žalą atsakingus asmenis atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius bei nepagrįstai nepriteisė papildomos žalos, atsiradusios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atlyginimo.

22CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

23Kasaciniame skunde nekeliami deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimai. Bylą nagrinėję teismai nustatė visas būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas bei priteisė nustatyto dydžio žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai, kaip už bendrai atliktais veiksmais (neveikimu, tinkamu pareigų nevykdymu) padarytą žalą (CK 6.275 straipsnis). Kasatoriai kasaciniame skunde kelia atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo problemas.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimas gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu. Nukentėjusiajam iš karto po sveikatos sužalojimo buvo suteikta odontologo pagalba, tačiau tokio vienkartinio gydymo nepakako ir toliau vyko traumuoto danties gydymas. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovų naudai patirtos turtinės žalos (gydymo išlaidų, kurios susidarė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos), įrodytos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatavus priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atlyginimą. Tačiau kasatoriai nurodo, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo jų patirti nuostoliai didėjo, t. y. jie patyrė papildomų būtinų traumuoto danties gydymo išlaidų (už odontologo paslaugas, kapos pagaminimą) po pirminio danties gydymo etapo, šiuo atveju jau pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Kasatoriai apeliacinės instancijos teismui pateikė tokią papildomą žalą, atsiradusią dėl jau byloje nustatytų neteisėtų veiksmų ir su jais susijusią priežastiniu ryšiu, patvirtinančius rašytinius įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu protokoline nutartimi priėmė ir pridėjo prie bylos medžiagos. Teismo posėdžio metu bylos šalys pasisakė dėl šių rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovų pateiktus, gydymo išlaidas patvirtinančius įrodymus tyrė ir vertino, tačiau papildomų išlaidų nepriteisė.

25CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta apeliantų teisė apeliaciniame skunde reikšti reikalavimus, neatsiejamai susijusius su jau pareikštu ieškiniu, kurie nėra laikomi naujais reikalavimais, o CPK 314 straipsnyje numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga priimti šalių pateikiamus naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus teismų nustatytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje ir taikant CK 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalies, CPK 177 straipsnio nuostatas, papildomos kasatorių patirtos išlaidos (410 Lt) traumuoto danties, nuskelto 2009 m. gruodžio 22 d. įvykio metu, gydymui, laikomos pagrįstomis ir atlygintinomis, todėl apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis keistina papildomai priteisiant kasatorių naudai iš atsakovų solidariai 410 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo traumuoto danties gydymu.

26Dėl būsimos žalos atlyginimo

27Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatų bei, nustatydami patirtos turtinės žalos dydį, nesirėmė ieškovų pateiktu odontologijos paslaugas teikiančių kvalifikuotų specialistų parengtu tolimesnio nukentėjusiojo gydymo planu, paaiškinimais dėl jo potrauminio gydymo ir nepriteisė būsimo protezavimo išlaidų nukentėjusiajam tapus pilnamečiu. Teismai, remdamiesi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatę būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas, priteisė raliai patirtų išlaidų dydį, pagal pateiktus mokėjimo nurodymus, o būsimų išlaidų nepriteisė.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

29Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas.

30Nagrinėjamu atveju iš kasatorių byloje pateiktų odotologų sudaryto gydymo plano ir aiškinamųjų raštų dėl nukentėjusiojo potrauminio (nuskelto) danties gydymo matyti, kad galimi gydymo variantai yra keli ir, pabrėžtina, sąlyginiai – preliminarūs, sudaryti remiantis praktinėmis ir teorinėmis tikimybėmis, nežinant, kaip toliau formuosis, augs, vystysis ir keisis traumuotas nepilnamečio nukentėjusiojo dantis ir jo šaknys. Be to, pažymėtina, kad galimas danties protezavimas būtų atliktas tik nukentėjusiajam sulaukus pilnametystės, t. y. po daugiau kaip 5–6 metų, todėl pagal pateiktus įrodymus teismai sprendė, kad dabartiniu metu nustatyti, koks traumuoto danties gydymo variantas bus tinkamas ir tikrai būtinas, negalima. Taigi, iš esmės pripažintina, kad nukentėjusiojo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos danties traumos gydymas ir papildomų su potrauminiu danties gydymu susijusių išlaidų gali atsirasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu būsimo gydymo (protezavimo) būtinumo nustatyti negalima, todėl būsimo gydymo išlaidos ieškovams bylą nagrinėjusių teismų nepriteistos pagrįstai.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiojo danties trauma, nukentėjusysis (iki jo pilnametystės jo tėvai (atstovai pagal įstatymą) turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamiesi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikę įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdami priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, būsimos žalos, kurios būtinumas bylą nagrinėjusių teismų nėra konstatuotas, kai yra neaišku, ar papildomų išlaidų traumuoto danties gydymui ir galimam protezavimui apskritai atsiras, šiuo metu priteisti nėra teisinio pagrindo.

32Dėl neturtinės žalos atlyginimo

33Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

34Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aiškinimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo specifiką, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepciją.

35Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

36Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai atsisakyti subjektyviųjų neturtinės žalos nustatymo kriterijų neįmanoma, nes teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymasi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), tai, kad sveikatos sužalojimas buvo nežymus (padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismai taip pat vertino neturinčių visiško veiksnumo nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta ne konflikto metu, o nepilnamečiams bendraujant pertraukos tarp pamokų metu), nepilnamečių bendravimą ir jų tarpusavio santykius po žalos padarymo, jų socialinius ryšius, taip pat ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir kt. aplinkybes, nors ir neturinčias lemiamos įtakos nustatytinam neturtinės žalos dydžiui, tačiau reikšmingas šiuo konkrečiu atveju, esant tokio vertinimo poreikiui ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismų buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per mažas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismų priimtų procesinių sprendimų.

38Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

39Kasatoriai nurodo, kad teismai turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos dydį, priteistą civilinėse bylose asmenims, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. M. ir J. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-155/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir M. Š., bylos Nr. 3K-3-582/2009), tačiau to nepadarė, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (Repeckaitė) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl būsimos žalos priteisimo, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008.

40Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kad kasatoriaus keliamu teisės klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bet ir tai, ar teismas sprendime ar nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, iš tikrųjų nuo šios praktikos be teisinio pagrindo nukrypo.

41Konstatuotina, kad kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2009 žalos nukentėjusiems asmenims atsakovas padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta nusikaltimu, civilinėse bylose Nr. 3K-3-342/2010 ir Nr. 3K-7-255/2005 žala padaryta sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 apskritai nagrinėjamas atvejis, kai žala buvo padaryta aplinkai. Taigi, kasatoriaus nurodomose bylose buvo nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo – teisės pažeidimo – padariniai ir jų pobūdis, sunkumas, netgi sužalojimą padariusių asmenų specifiškumas (pilnamečiai ar nepilnamečiai), nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismai būtų nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl šie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas) .

42Dėl proceso teisės normų taikymo

43Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 270 straipsnio 3 ir 4 dalies, 331 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 4 dalies 3–4 punktų nuostatas, todėl nutartis kaip neteisėta ir nepagrįsta naikintina.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai dėl nepakankamo apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturėdamas pareigos skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje pažodžiui atkartoti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir detaliai atsakyti į kiekvieną iš jų, argumentuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, turinčios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Nepakankamo nutarties motyvavimo nenustatyta. Tačiau, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl būtinumo vertinti papildomai pateiktus įrodymus, susijusius su gydymo išlaidomis, atsiradusiomis po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir juos įvertinus priimti atitinkamą sprendimą, priteisiant papildomai patirtas gydymo išlaidas kasatorių naudai.

46Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau neanalizuoja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

47Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis keistina, papildomai solidariai iš atsakovų priteisiant 410 Lt turtinės žalos (atsiradusios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) atlyginimo kasatorių naudai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš viso šioje byloje laikoma patenkintais 2/3 ieškovų (kasatorių) reikalavimų, atmestais – 1/3 reikalavimų.

49Kasacinio teismo išlaidos šioje byloje sudaro 57,73 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 2/3 kasatorių reikalavimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš kasatorių priteisiama po 9,62 Lt, iš atsakovų po 12,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

50Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, keistinos pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovai (kasatoriai) bylos nagrinėjimo metu (pirmoje, apeliacinėje instancijose ir kasacijoje) iš viso patyrė – 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovai E. K. ir A. K. – 4800 Lt. Šios bylos šalių patirtos išlaidos (advokato teisinei pagalbai apmokėti), kurias šalys prašo priteisti, pripažintinos pagrįstomis. Proporcingai kasatorių patenkintų reikalavimų daliai šioje byloje iš atsakovų E. K., A. K. ir Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos kasatorių naudai priteistina po 1111,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai – atsakovų E. K. ir A. K. naudai iš kasatorių priteistina po 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tarp kasatorių ir atsakovų E. K. ir A. K. įskaitomos (vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai) ir po įskaitymo iš atsakovų E. K. ir A. K. priteistina po 311,11 Lt bylinėjimosi išlaidų kasatorių naudai.

51Kasatoriai taip pat prašė pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį spęsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nes jie yra visiškai įvykdę atsakovų E. K. ir A. K. bei valstybės naudai priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, bei pateikė sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija tenkina kasatorių prašymą ir remdamasi CPK 762 straipsnio 1 dalimi nustato, kad, perskirsčius priteistinas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, įvertinus pateiktus įrodymus dėl sprendimo įvykdymo tarp kasatorių ir atsakovų E. K. ir A. K. (kasatoriai, po atliktų įskaitymų realiai sumokėjo atsakovei A. K. – 210,01 Lt), sprendimo įvykdymas atgręžtinas.

52Atlikus įskaitymus tarp šalių ir sprendimo įvykdymo atgręžimą, teisėjų kolegija nustato, kad kasatorių R. K. ir A. K. naudai iš atsakovo E. K. priteistina 311,11 Lt, o iš atsakovės A. K. 521,12 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų lieka nepakeista ir neįvykdyta.

54Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsniu, kasatoriams grąžintina 132 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu, banke „Swedbank“ AB. Įvertinus tai, kad iš kasatorių valstybės naudai priteista po 9,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo, o iš valstybės kasatoriams grąžinama 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio, atliekamas įskaitymas, nustatant, kad iš valstybės kasatoriams turi būti grąžinta 112,76 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti, papildomai priteisiant iš atsakovų E. K. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) ir Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos (j. a. k. duomenys neskelbtini) solidariai 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų) turtinės žalos atlyginimo kasatorių R. K. (a. k. ( - ) ir A. K. (a. k. ( - ) naudai.

57Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, priteisiant kasatorių R. K. ir A. K. naudai: iš atsakovo Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos 1111,11 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika litų ir vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo E. K. 311,11 Lt (tris šimtus vienuolika litų ir vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės A. K. 521,12 Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną litą ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

58Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

59Priteisti iš atsakovų E. K., A. K. ir Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos po 12,83 Lt (dvylika litų ir aštuoniasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

60Grąžinti kasatoriams R. K. ir A. K. 112,76 Lt (vieną šimtą dvylika litų ir septyniasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu, banke „Swedbank“ AB.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žalos... 6. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E.... 7. Teismai nustatė, kad ieškovų sūnus Ž. K. ir atsakovų sūnus B. K. 2009 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovų R. K. ir... 10. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.275 straipsnio 1 ir 2 dalies, 3.155 ir... 11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų R. K., A. K., Ž. K.... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasatoriai R. K. ir A. K. paduotu kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. K. ir A. K. prašo kasacinį... 16. Atsakovas Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla, trečiasis asmuo Kauno... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 20. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 21. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 22. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo... 23. Kasaciniame skunde nekeliami deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju... 25. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už... 26. Dėl būsimos žalos atlyginimo... 27. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.249... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė... 29. Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės... 30. Nagrinėjamu atveju iš kasatorių byloje pateiktų odotologų sudaryto gydymo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų,... 32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 33. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 34. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką.... 35. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250... 36. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai atsisakyti... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami... 38. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ... 39. Kasatoriai nurodo, kad teismai turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos... 40. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a... 41. Konstatuotina, kad kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 42. Dėl proceso teisės normų taikymo... 43. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai dėl... 46. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamų teismų... 47. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo 2011... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš viso šioje byloje... 49. Kasacinio teismo išlaidos šioje byloje sudaro 57,73 Lt (Lietuvos... 50. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CPK 93... 51. Kasatoriai taip pat prašė pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį spęsti sprendimo... 52. Atlikus įskaitymus tarp šalių ir sprendimo įvykdymo atgręžimą, teisėjų... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis... 54. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsniu, kasatoriams... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 57. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo ir Kauno... 58. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų... 59. Priteisti iš atsakovų E. K., A. K. ir Kauno Simono Daukanto vidurinės... 60. Grąžinti kasatoriams R. K. ir A. K. 112,76 Lt (vieną šimtą dvylika litų... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...