Byla 2-282-330/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3755-866/2017 (naujas Nr. B2-1890-866/2018), kuria patenkintas bankrutavusios A. B. individualios įmonės „GRIOLĖ“ bankroto administratorės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. B. individualios įmonės „GRIOLĖ“ savininko A. B. turtą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3755-866/2017 (naujas Nr. B2-1890-866/2018), kuria patenkintas bankrutavusios A. B. individualios įmonės „GRIOLĖ“ bankroto administratorės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. B. individualios įmonės „GRIOLĖ“ savininko A. B. turtą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi A. B. IĮ „GRIOLĖ“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ bankroto administratorė UAB „SETURAS“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui A. B. priklausančias 500 vnt. UAB „Belitava“ akcijas bei įpareigoti A. B. pateikti bankroto administratorei UAB „Belitava“ finansinės atskaitomybės dokumentus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei įsipareigojimų sąrašą.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad bankrutavusi įmonė turėjo tik vieną transporto priemonę, kuri buvo realizuota, bei Rusijos bendrovės OOO „Avantaz Avto“ 37 606 Eur skolą, kuri nurašyta kaip beviltiška. Bankrutavusi A. B. IĮ „GRIOLĖ“ daugiau neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą patenkino iš dalies – leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ savininko A. B. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atmetė prašymą įpareigoti A. B. pateikti UAB „Belitava“ finansinės atskaitomybės dokumentus.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bankrutavusiai A. B. IĮ „GRIOLĖ“ neturint turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bei apmokamos administravimo išlaidos, nesant sudarytos taikos sutarties, yra pagrindas nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ savininko A. B. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas (atsakovas) A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdomas 500 vnt. UAB „Belitava“ akcijas. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bankroto administratorės pareikšto prašymo ribas, kadangi administratorė prašė leisti nukreipti išieškojimą į konkretų turtą – apelianto nuosavybės teisėmis valdomas 500 vnt. UAB „Belitava“ akcijas, tačiau teismas leido nukreipti išieškojimą į visą apelianto turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ bankroto administratorė UAB „SETURAS“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir leisti nukreipti išieškojimą į bet kokį A. B. turimą turtą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio

    52 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

  3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. IĮ „GRIOLĖ“ nebeturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, o taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko (apelianto) turtą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas peržengė bankroto administratorės pareikšto prašymo ribas, leisdamas nukreipti išieškojimą ne į bankroto administratorės prašyme nurodytą konkretų turtą – apelianto nuosavybės teisėmis valdomas 500 vnt. UAB „Belitava“ akcijas, tačiau į visą jo turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Toks apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turto.
  4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, šiuo atveju – individualiai įmonei, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti įmonės bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ši įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei yra apribojama ir tokios įmonės savininko disponavimo jo turimu turtu teisė patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir bankroto bylos administravimo kaštų apimtimi.
  5. Pažymėtina, kad individualios įmonės savininko atsakomybė kyla iš įmonės prievolės subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl visas įmonės savininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, apskaitą. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio nuostatas bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese pardavinėjant įmonės savininko turtą, bankroto administratorius gali spręsti dėl savininko turto (į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas) pardavimo tvarkos, pirmiausia siekiant maksimalaus bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo tuo atveju, kai įmonės savininkui priklausančio turto vertė viršija kreditorių finansinius reikalavimus. Tai nereiškia, kad administratorius kiekvieną kartą turėtų atskirai kreiptis į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į konkretų savininko turtą ar turtinę teisę.
  6. Bankroto procese vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo pareigą tam tikrų veiksmų imtis ex officio. Teismo veiksmai, leidžiant nukreipti išieškojimą į visą apelianto turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikytini atitinkančiais teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 28 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 1 dalis), siekiant įmonės likvidavimo procedūrų operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo, kartu išvengiant perteklinių bankroto proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, neperžengė bankroto administratorės pateikto prašymo ribų.
  7. Esant pirmiau pateiktoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas leisti bankrutavusios A. B. IĮ „GRIOLĖ“ bankroto procese kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui nukreipti išieškojimą į visą įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai