Byla 2-612-253/2014
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei M. D. S., atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovei B. P., trečiajam asmeniui V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės M. D. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, tretieji asmenys V. Ž., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė M. D. S. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 56-67, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti ieškovės skundo dėl, jos manymu, netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, ir priteisti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 6 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo atlikta dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija, kurią pagal dokumentus atliko trečiasis asmuo V. Ž.. Pastarasis ją konsultavo iki operacijos ir nurodė, jog operacija būtina, nors daug metų klubo sąnario skausmo nebejautė. Nors šeimos gydytoja ir šeimos nariai prieštaravo, tačiau ji operuotis sutiko V. Ž. įtikinta, kad ne laikas bus operuotis, kai skaudės ir šlubuos. Po atliktos operacijos ji tapo luoša, kadangi operuoto sąnario galūnė tapo 2,5 cm ilgesnė. Ji nuolat jaučia operuoto sąnario skausmus, operuotas klubas sukaustytas, sunku sulenkti koją, lipti laiptais, sėdėti. Skauda net gulint ramiai, sunku save aptarnauti. Nuolat turi vartoti nuskausminamuosius vaistus. Viso to iki operacijos nebuvo. Nežiūrint į tai, kad pooperacinė būklė buvo komplikuota, antrą parą po operacijos ištiko priepuolis, visą parą besitęsiant viduriavimui, gydytojas neatvyko jos apžiūrėti, buvo išsekusi, nusilpusi, jai buvo atlikta kraujo transfuzija. Po operacijos buvo pakelta tik penktą parą, tik tada buvo išimti kateteris ir drenas. Ligos istorijoje tai nėra užfiksuota. Gydytojas V. Ž. pasirodė tik septintą parą po operacijos. Išreiškus susirūpinimą dėl galūnių asimetrijos, jis nukreipė rentgeno nuotraukai padaryti. 2010-04-13 išrašymo iš ligoninės dieną jis užpildė blanką ir liepė išsiųsti į Vilnių antro visai neskaudamo klubo operacijai. Visa tai gydytojas padarė turėdamas tikslą pakoreguoti blogai atliktos operacijos padarinius. Išrašą iš ligos istorijos Nr. 027A gavo be gydytojo V. Ž. parašo, jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad prieš operaciją ji skundėsi dešinio klubo sąnario skausmu, judesių ribotumu. Kadangi tokių simptomų prieš operaciją jai nebuvo, mano, kad medicininiai dokumentai yra suklastoti. Dėl netinkamo gydymo ji kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (2010-06-23), tačiau sudarytos komisijos posėdžio eiga nebuvo protokoluojama, todėl jos atgaline data surašyti dokumentai gali būti suklastoti. 2012-06-20 ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. 2012-11-07 sprendimu Nr. 56-67 ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija skundo netenkino, nurodydama, kad nėra civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Su komisijos sprendimu nesutinka, nes į komisijos posėdį nebuvo pakviesti Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovai ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų, pateikusių išvadas, atstovai. Mano, jog komisija nepagrįstai vadovavosi Vilniaus Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo N. P. atsakymais į pateiktus klausimus, kadangi akivaizdus yra kolegos noras padaryti įtaką sprendimui operavusio traumatologo naudai. Komisija nepagrįstai vadovavosi Kauno klinikų Traumatologijos ir ortopedijos centro vadovo R. J. K. išvada, nes pastarasis ją apžiūrėjo ir patvirtino, jog operacija nepasisekė, nors atsakydamas į komisijos klausimus nurodė atsakymus, analogiškus N. P. atsakymams. Mano, jog komisija nepagrįstai nesivadovavo ją konsultavusio gydytojo neurologo docento K. P. išvadomis, kadangi jis rentgeno nuotrauką padarė ir nustatė, kad stovint klubų padėtys nevienodos, yra dubens asimetrija, ryškūs degeneraciniai pakitimai stubure, dėl to yra dideli skausmai. Kadangi po operacijos yra nuolatiniai skausmai, tapo šluba, dėl to ji susirgo depresija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl savo neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt.

3Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, jog ji po ieškinio pateikimo kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, į Valstybinio medicininio audito inspekciją, kad būtų ištirti dokumentų klastojimo faktai.

4Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 75-78) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Mano, jog ji yra netinkamas atsakovas, nes ikiteisminė institucija negali būti atsakovu bylose dėl žalos sveikatai atlyginimo, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad komisija nesilaikė komisijos Nuostatų. Komisijai nėra nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinio medicininio audito inspekciją, ji tik turi teisę, svarstydama prašymą, gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo. Komisija, pasinaudodama šia teise, kreipėsi į gydytojus specialistus – prof. N. P. ir prof. R. J. K., kurie yra aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, jų atitinkamos srities išsilavinimas bei vykdoma profesinė veikla leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir pateikti nešališkas išvadas. Komisija nenustatė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas M. D. S. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pažeistos jos teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą.

5Atsakovės atstovas 2013-12-02 įvykusio teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

6Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą (t. 1, b. l. 84–89), jame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovei dešinio klubo sąnario artrozė buvo diagnozuota 2005-01-04 gydytojos N. S., kuri siuntė pacientę pas gydytoją R. T. konsultuotis. Po šio gydytojo konsultacijos ieškovė buvo įtraukta į eilę endoprotezavimui. Dėl artrozės ieškovė buvo konsultuota 2006-01-25, 2006-06-07. 2010 m. sausio mėnesį pacientei buvo atlikta dešinio klubo sąnario rentgeno nuotrauka, joje užfiksuoti dešinio klubo sąnario artrozės požymiai. 2010 m. balandžio mėnesį ieškovė buvo stacionarizuota planine tvarka, į ligoninę atvyko su šeimos gydytojo siuntimu. 2010-04-06 buvo atlikta dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija „Exeter“ endoprotezu. Medicininiuose įrašuose (Forma Nr. 003/1) pažymėta, kad pooperacinė eiga sklandi, žaizda gyja pirminiu būdu. Pravestas 1 reabilitacijos etapas, taikoma kineziterapija. Būklė išrašymo metu gera. Toliau gydytis siųsta į Palangos reabilitacinę ligoninę. Pacientė gydymosi ligoninėje metu jokių nusiskundimų nereiškė, su skundais dėl operuoto klubo sąnario skausmo, ribotų judesių ir operuotos kojos pojūčių į ligoninę kreipėsi tik po reabilitacinio gydymo. Tiriant pacientės skundą, 2010 m. birželio mėnesį ligoninės gydytojų konsiliumas nustatė, kad po operacijos rentgenogramoje endoprotezo padėtis – gera, rentgenologiškai kojų ilgis vienodas, dubuo fiksuotoje padėtyje, dešinysis klubas žemiau, judesiai skausmingi, tačiau laisvi. Konsiliumo išvadoje nustatyta, kad pacientės skundai gali būti susiję su osteochondrozės pokyčiais stubure ir fiksuota dubens padėtimi. Indikuotina atlikti stuburo KR ir ištirti Vertebroneurologijos skyriuje, kuriame ji buvo stacionarizuota 2010-07-01–2010-07-09. 2011 m. pacientei vėl kreipusis į ligoninę buvo sušauktas konsiliumas, vėl įvertinta būklė ir skirtas gydymas. 2011-12-05–2011-12-14 jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Reabilitacijos skyriuje. 2012-02-24 ieškovę ambulatoriškai apžiūrėjo gydytojas V. S., kuris nustatė, kad rentgenologiškai galūnių ilgiai vienodi, gilios infekcijos arba kitos patologijos požymių nerasta. Mano, kad 2010-04-06 dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija ieškovei buvo atlikta pagal medicinines indikacijas dėl dešinio klubo sąnario deformuojančios artrozės. Dabartinę ieškovės sveikatos būklę lemia ne tik atlikta operacija, bet ir kiti esantys gretutiniai susirgimai. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl komplikuotos pooperacinės būklės, nepakankamos priežiūros neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos medicininiais įrašais. Už ieškovės dokumentų tvarkymą buvo atsakingas gydytojas, kuriam priskirtoje palatoje pacientė buvo gydoma. Nurodo, kad kvalifikuotų specialistų prof. N. P. ir prof. R. J. K. pateiktos išvados paneigia ieškovės teiginius dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ligoninėje suteikimo. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

8Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepime (t. 1, b. l. 92–95) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė.

9Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai.

11Ieškinys atmestinas.

12Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

13Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 str. 3 d. numato, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Jos priimti sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą (PTŽSAĮ 24 str. 7 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą ginčydami Komisijos sprendimą. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą. PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata pabrėžia, jog ginčas teisme galimas tik tarp sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju tai VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, kadangi jai reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir pareiškimą pateikusio asmens (ieškovės). Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovais byloje traukia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų akivaizdu, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nors pačiame ieškinyje ir nurodoma, kad prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, jokie reikalavimai LR sveikatos apsaugos ministerijai nėra reiškiami. Bylą nagrinėjant teisme ieškovei buvo pasiūlyta tikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, tačiau pastarajai atsisakius tai padaryti (t. 1, b. l. 180–184), teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija šioje byloje negali būti atsakove, todėl ieškinys jai atmestinas.

14Dėl reikalavimų VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei

15PTŽSAĮ 3 str. 1 d. numatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.). Vertinant CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą (CK 6.246 str.), žalos faktą (CK 6.249, 6.250 str.) ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (CK 6.247 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.).

16Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-59/2010).

17Nagrinėjamu atveju ieškovė jai padarytą žalą sieja su tuo, kad operacija jai nebuvo reikalinga, operuotis ji sutiko gydytojo įkalbėta, pooperaciniu periodu gydytojai buvo neatidūs, nesuteikė laiku tinkamos medicininės pagalbos, medicininiai įrašai yra suklastoti, neatitinka faktinės padėties, buvusios prieš ir po operacijos.

18Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus.

19CPK 12 straipsnis reglamentuoja rungimosi principą, o CPK 176, 178, 179 straipsniai – įrodinėjimą civiliniame procese.

20Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia rašytiniais įrodymais, t. y. 2010-07-27 AB „Ortopedijos technika“ avalynės ir įdėklų užsakymo lapu; užsakymu, pateiktu UAB „Ortopedijos projektai“ (t. 2, b. l. 24, t. 3, b. l. 37–38), kurie, anot ieškovės, patvirtina kojų ilgio pakitimus po atliktos operacijos; VšĮ Kauno klinikų neurologo K. P. konsultacija (t. 3, b. l. 19) ir prof. R. J. K. žodine konsultacija, kurios metu jis patvirtino, kad operacija nepasisekė, bei liudytojo E. B. paaiškinimais, duotais teisme.

21Byloje esančiame prof. R. J. K., kuris 2012-10-30 apžiūrėjo ieškovę ir raštu atsakė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, rašte konstatuota, kad M. D. S. diagnozės buvo nustatytos laiku ir teisingai; jai sąnario endoprotezavimo operacija atlikta tinkamai, endoprotezo padėtis, pagal kontrolinę rentgenogramą Nr. 3324, – gera, stabili; remiantis ligos istorijomis ir konsiliumu diagnostinių klaidų padaryta nebuvo; jai suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tiesioginė žala nebuvo padaryta (t. 1, b. l. 38). Ieškovė šį raštą nuneigiančių įrodymų nepateikė. Neurologo K. P. (t. 3, b. l. 19) konsultacijoje nėra duomenų, konstatuojančių netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteikimą ieškovei. Pateikti duomenys iš UAB „Ortopedijos projektai“ priešingai, nei teigia ieškovė, įrodo, kad jau 2008 m., t. y. 2 metai iki operacijos, ieškovei buvo gaminami individualūs ortopediniai avalynės įdėklai (t. 3, b. l. 38).

22Teismas pažymi, kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybės nustatymo reikalingos specialios žinios. Specialios žinios panaudojamos ekspertams atliekant teismo paskirtą deontologinę ekspertizę. Teismas 2012-12-02 nutartimi buvo paskyręs teismo deontologinę ekspertizę (t. 2, b. l. 55), tačiau ieškovei atsisakius ją apmokėti (apmokėti atsisakė ir atsakovė), teismas šią nutartį panaikino ir remdamasis šalių parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėtina, kad ieškovei buvo išaiškinta jos teisė ir galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau pastaroji jos taip pat atsisakė (t. 2, b. l. 11–14, 47).

23Byloje nustatyta, kad ieškovei dešinio klubo sąnario artrozė buvo diagnozuota 2004-09-23 (t. 2, b. l. 175). 2005-01-04 gydytojos N. S. siuntimu pacientę konsultavo gydytojas R. T.. Po šio gydytojo konsultacijos ieškovė buvo įtraukta į eilę endoprotezavimui (t. 2, b. l. 145–146, 150). Dėl artrozės ieškovė buvo konsultuota 2006-01-25, 2006-06-07 (t. 2, b. l. 78). 2010 m. balandžio 5 d. ieškovė buvo stacionarizuota planine tvarka, į ligoninę atvyko su šeimos gydytojo siuntimu (t. 2, b. l. 119). Ji operuojančiu gydytoju pasirinko gydytoją V. Ž.. 2010-04-06 buvo atlikta dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija „Exeter“ endoprotezu.

24Ieškovė 2010-04-05 pasirašė sutikimą dėl siūlomo gydymo, tyrimo atlikimo, medikamentų įsigijimo, o 2010-04-06 pasirašė sutikimą sąnario implantacijos operacijai (t. 2, b. l. 115-116, 137). Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad gydytojas V. Ž. įkalbėjo ją operuotis, teigdamas, kad ne laikas bus operuoti, kai skaudės. Tačiau įvertinus tai, kad nuo 2004 m. ieškovei buvo diagnozuota klubo sąnarių artrozė, ji nuo 2005 m. stovėjo eilėje nemokamam protezui gauti, iki operacijos konsultavosi su specialistais – ortopedais ir traumatologais, į ligoninę atvyko su šeimos gydytojos siuntimu, pagal PTŽSAĮ 16 str. 1 d. konstatuojama, kad pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistai jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo samprotavimus, kad ji nesuvokė gydytojų suteiktos informacijos. Prieš pasirašydama sutikimus, ieškovė turėjo galimybę bet kuriuo metu nutraukti gydymą ar jį atidėti, kreiptis į kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog gydytojas būtų draudęs ar kitaip ribojęs jos teisę sužinoti kito specialisto nuomonę. Todėl, teismo nuomone, nepagrįstas yra ieškovės teiginys, kad gydytojas nedėjo maksimalių pastangų, kad pacientui būtų suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nors ieškovė savo argumentus dėl netinkamai atliktos operacijos grindžia prof. R. J. K. ir neurologo K. P. konsultacijų metu žodžiu išsakytomis išvadomis, tačiau jos prieštarauja šių specialistų padarytiems įrašams dokumentuose. Prof. R. J. K. išvados, kurios, anot ieškovės, turėtų pagrįsti jos ieškinio reikalavimus, atitinka prof. N. P. 2012-09-20 rašte padarytas išvadas (t. 1, b. l. 121–122). Šis profesorius nurodo, kad ieškovei dešinio klubo sąnario artrozės diagnozė buvo nustatyta laiku ir teisingai. Vertinant pateiktų rentgenogramų kopijas matyti, kad liga iki operacijos pacientės dešiniame klubo sąnaryje buvo įsigalėjusi (dėl degeneracinio užleisto proceso nėra dešinio klubo sąnario tarpo. Pakitusi šlaunikaulio galvos sfera, ji asimetriška. Dideli kraštiniai šlaunikaulio galvos bei gūžduobės osteofitai). Operacija buvo atlikta tinkamai ir profesionaliai; diagnostinių, operacinės technikos, pooperacinio medikamentinio gydymo ar kitokių gydymo klaidų neaptiko. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje ieškovei galbūt padarytos žalos neįžvelgia.

25Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje surinktus įrodymus gydytojų elgesys negali būti vertinamas kaip rūpestingumo bei dėmesingumo pacientui stoka.

26Ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pritaikytas gydymas buvo kokybiškas, pooperacinis periodas praėjo sklandžiai. Tai konstatavo ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendimu (t. 1, b. l. 9–11).

27Pateikti į bylą įrodymai leidžia daryti išvadą, kad esama ieškovės sveikatos būklė yra jos kitų susirgimų pasekmė (ieškovei jau nuo 1990-05-08 nustatytas neįgalumas (t. 3, b. l. 41), o ne medicinos darbuotojų netinkamo gydymo išdava. Prof. N. P. pastebėjo (t. 1, b. l. 121–122), kad klinikinėje praktikoje dėl gretutinių stuburo ligų ir įsigalėjusios klubo sąnario artrozės sukeltų antrinių skeleto laikysenos sutrikimų labai dažnai pasitaiko ilgalaikis lėtinis stuburo ligos paūmėjimas su neuropatinių simptomų požymiais. Tam reikalingas ilgalaikis ir kantrybės reikalaujantis gydymas.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis Nr. 3K-3-206/2005.)

29Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Ieškovė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, kad yra priežastinis ryšys tarp jos sveikatos būklės ir medicinos darbuotojų kaltės, nors tai yra ieškovo pareiga. Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei žalos atlyginimo (CK 6.283 str.).

30Ieškovės pooperacinis gydymas, turėti šalutiniai pojūčiai (silpnumas, viduriavimas ir pan.), operavusio gydytojo atidumas ne tokio lygio, kokio tikėjosi pacientė, jo rekomendacija atlikti kairio klubo sąnario operaciją turi nepalankų poveikį ieškovės savijautai, sukelia jai neigiamų emocijų ir išgyvenimų, tačiau pagal CK 6.283 straipsnį atsakovė privalėtų atlyginti žalą, atsiradusią ieškovės sveikatos sužalojimo dėl netinkamo sveikatos priežiūros atveju. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad atsakovės medicinos darbuotojai dėjo visas pastangas pagydyti ieškovę. Tai, kad po operacijos ieškovė jaučia tam tikrus nepatogumus, skausmą, yra neišvengiama tokios operacijos išdava, tačiau tai nelaikytina netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekme. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atliktos operacijos ir ieškovės gydymosi dėl depresijos.

31Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą jai sukėlė ir tai, kad medicininiai dokumentai yra galbūt suklastoti – operacijos protokolas surašytas skirtingais rašikliais ir skirtingomis rašysenomis, epikrizę ji gavo be gydytojo V. Ž. parašo, o 2010-06-23 konsiliumo metu ši epikrizė buvo ištaisyta ir pan. Šie argumentai atmestini, nes ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą dėl dokumentų klastojimo iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pradėtas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Ž. patvirtino, kad pagal ligoninėje nustatytą tvarką operacijos protokolo Nr. 185/4953 (t. 2, b. l. 126) bendruosius duomenis surašė slaugytojas, o operacijos aprašymą atlieka operuojantis gydytojas. Už pacientės dokumentų tvarkymą yra atsakingas gydytojas, kuriam priskirtoje palatoje pacientas yra gydomas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė buvo gydoma gyd. R. T. palatoje. Ieškovei nenurodžius, kokį teisės aktą pažeidė gydytojai, konstatuotina, kad toks dokumentų pildymas nepablogino ieškovės sveikatos būklės.

32Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad po operacijos vakarais jis lankė ieškovę, matė, kad ji blogai jautėsi, tačiau apie tai jokiems medicinos darbuotojams nepranešė. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovauja šio liudytojo paaiškinimais, kadangi jis, neturėdamas medicininio išsilavinimo, teismo posėdžio metu išsakė tik savo subjektyvius pastebėjimus, kurie susiformavo pastarajam epizodiškai bendraujant su ieškove.

33Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

35ieškovės M. D. S. ieškinį atmesti.

36Sprendimui įsiteisėjus VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei sugrąžinti Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) originalą.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai... 2. ieškovė M. D. S. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos... 3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos... 4. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į... 5. Atsakovės atstovas 2013-12-02 įvykusio teismo posėdžio metu prašė... 6. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą (t.... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepime (t. 1, b. l. 92–95) nurodė, kad su... 9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.... 10. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdantis... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai... 13. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau –... 14. Dėl reikalavimų VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei... 15. PTŽSAĮ 3 str. 1 d. numatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas... 16. Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė jai padarytą žalą sieja su tuo, kad operacija... 18. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė... 19. CPK 12 straipsnis reglamentuoja rungimosi principą, o CPK 176, 178, 179... 20. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia rašytiniais įrodymais, t.... 21. Byloje esančiame prof. R. J. K., kuris 2012-10-30 apžiūrėjo ieškovę ir... 22. Teismas pažymi, kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovei dešinio klubo sąnario artrozė buvo... 24. Ieškovė 2010-04-05 pasirašė sutikimą dėl siūlomo gydymo, tyrimo... 25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje surinktus... 26. Ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pritaikytas gydymas... 27. Pateikti į bylą įrodymai leidžia daryti išvadą, kad esama ieškovės... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir... 29. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra... 30. Ieškovės pooperacinis gydymas, turėti šalutiniai pojūčiai (silpnumas,... 31. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą jai sukėlė ir... 32. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad po operacijos... 33. Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teismas konstatuoja, kad ieškinys yra... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270... 35. ieškovės M. D. S. ieškinį atmesti.... 36. Sprendimui įsiteisėjus VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...