Byla 3K-3-77/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., B. P., I. P. ir E. P. ieškinį atsakovui VšĮ Marijampolės ligoninei, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. J., R. N., UAB „IF draudimas“ (teisių perėmėjas – įmonė „If P&C Insurance“ AS), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju, kai atsakomybė už padarytą žalą sveikatai dėl netinkamo gydymo kyla sveikatos priežiūros įstaigai, kausimas (CK 6. 264, 6.283 straipsniai, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (M. P. gydymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 14 straipsnio 3 dalis).

6Ieškovai M. P., B. P., I. P. ir E. P. prašė teismo priteisti iš atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės: M. P. – 700 000 Lt, B. P. – 300 000 Lt, I. P. – 100 000 Lt, E. P. – 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2004 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas M. P. ir hospitalizuotas pas atsakovą. Ieškovų teigimu, gydytoja R. N., budėjusi Priėmimo skyriuje, neįvertino M. P. sveikatos būklės sunkumo ir laiku nenukreipė jo gydyti į Reanimacijos skyrių, o gydytojas L. J. nepakankamai jį ištyrė ir nediagnozavo dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimo, dėl to M. P. buvo amputuota dešinė koja. Dėl kūno sužalojimo M. P. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priteisė ieškovui M. P. iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybei 1500 Lt žyminio mokesčio bei 194,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas M. P., būdamas neblaivus, staiga išėjo į važiuojamąją kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė dalį ir buvo sunkiai sužalotas pravažiuojančio automobilio; jam buvo suteikta medicinos pagalba VšĮ Marijampolės ligoninėje. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad gydytoja R. N. laiku nediagnozavo trauminio šoko, nedelsiant neskyrė reanimatologo konsultacijos, nenukreipė ir laiku neorganizavo ligonio transportavimo į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių (Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos 1.7 punktas). Gydytojas ortopedas traumatologas L. J. neįvertino ligonio sveikatos būklės sunkumo ir laiku jo nehospitalizavo į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių (VšĮ Marijampolės ligoninės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V - 138 2 priedas „Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarka (laikas)“). Be to, L. J. nediagnozavo ieškovui M. P. pakinklinės kraujagyslės sužalojimo (sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74: 2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punktas), po operacijos nesekė ligonio sveikatos būklės (Chirurgijos tarnybos gydytojo ortopedo traumatologo pareigų instrukcijos 6 punktas). M. P. sveikatos sutrikimai susiję su atsakovo darbuotojų netinkamu paslaugų teikimu, todėl M. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.264 straipsnis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Eismo įvykio metu ieškovo patirti daugybiniai kūno sužalojimai ir M. P. girtumas (dėl to ligonis buvo agresyvus ir nesileido iki galo apžiūrimas), galėjo turėti įtakos atsakovo darbuotojams nediagnozuoti kojos arterijos pažeidimo. Dešinės kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimą lėmė klinikinio atvejo sudėtingumas (politrauma). Į šias aplinkybes atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad fizinį skausmą bei kančias M. P. patyrė (pateko į eismo įvykį) dėl savo kaltės, todėl atsakovo kaltė gali būti siejama tik su kojos amputavimo padariniais, dėl kojos amputacijos sumažėjo M. P. darbingumas, jis gauna invalidumo pensiją, sužalotai galūnei pritaikytas protezas, paciento ištvermė fiziniam krūviui padidėjo, psichoemocinė būsena stabili, adaptacija prie ligos ir jos padarinių patenkinama.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą ir papildomai priteisė ieškovui M. P. iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą, priteisė valstybei iš atsakovo 600 Lt žyminio mokesčio ir 52 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

11Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Nustatant atsakovo darbuotojų kaltų neteisėtų veiksmų faktą, svarbu, kad M. P. išgulėjo Priėmimo skyriuje kelias valandas, būdamas sunkios būklės, nors pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 208 tokio pobūdžio pacientai turėjo būti perkelti į intensyvios terapijos padalinį per 10 min. Gydytojas L. J. neatliko skubių veiksmų nuraminti M. P. medicininiais preparatais ar specialiais tramdomaisiais marškiniais. Be to, gydytojas neįtarė ir nediagnozavo M. P. pakinklinės kraujagyslės sužalojimo ar neiškvietė chirurgo, galėjusio laiku diagnozuoti šią patologiją, o po operacijos nesekė ligonio sveikatos būklės, nepadarė įrašų paciento ligos istorijoje apie gydymo eigą (sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74: 2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punktas, Chirurgijos tarnybos gydytojo ortopedo traumatologo pareigų instrukcijos 6 punktas). Kojos kraujagyslės sužalojimo nediagnozavimą lėmė ir tai, kad nebuvo doplerinio kraujagyslių tyrimo, o pulso tyrimas apčiuopos būdu pakinklio bei pėdos arterijose galėjo būti neinformatyvus ligoniui esant šoko būklės ir arteriniam kraujospūdžiui 70/40 bei 90/60 mmHg, taip pat tinkamo darbo organizavimo nebuvimas, teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais – nebuvo atlikta mišrias traumas patyrusių pacientų tyrimo ir gydymo procedūra. Ligoninėje tuo metu buvo echoskopas, skirtas kraujagyslių tyrimui, tačiau juo nebuvo pasinaudota, nustatant M. P. diagnozę. Atsakovas nevykdė ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo M. P. metu galiojusių taisyklių, nustatytų Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603 (3.4 punktas), ir Būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 11 punkto reikalavimų.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad M. P. darbingumo lygis nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2010 m. liepos 20 d. yra 20 procentų, t. y. sumažėjo, palyginus su buvusiuoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Turėdama omenyje byloje nustatytas aplinkybes, lemiančias žalos dydį, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą iš atsakovo M. P. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 50 000 Lt iki 70 000 Lt (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimus ir priteisti iš ieškovų pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose ir kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas: 8000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1500 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą, 2100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą, ir kitas išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

151. Dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų nustatymo ir įrodymų vertinimo. Gydymo įstaigos civilinė atsakomybė gali kilti, jeigu yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir padaryta žala (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr.3K-3-511/2004). Nagrinėjamu atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos (CK 6.245, 6.248 straipsniai). Teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes vadovavosi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktu M. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimu, kuris prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje atliktos ekspertizės išvadoms (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 218 straipsnį teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime (nutartyje). Teismas, nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime turi nurodyti, kodėl juos atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“; Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-423/2009). Atsakovo nuomone, M. P. teko amputuoti koją tik dėl to, kad jis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia puolė po automobiliu, norėdamas nusižudyti, ir, nors būdamas smarkiai sužalotas, stipriai blaškėsi, buvo agresyvus, priešinosi medikams, neleido suteikti jam pagalbos, dėl to buvo sugaištas laikas ir apsunkinta diagnostika. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnį, CK 6.253, 6.282 straipsnius sprendžiant dėl žalos atlyginimo atsižvelgiama į paties nukentėjusiojo veiksmus, ir reikalavimas atlyginti žalą gali būti mažinamas arba visai atmetamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltę. Kojos amputaciją lemiantys veiksniai buvo politrauma, girtumas ir agresyvus M. P. elgesys. M. P. buvo suteikta visa skubioji medicinos pagalba pagal Skubiosios medicininės pagalbos mastą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208. M. P. tik jį atvežus buvo apžiūrėtas specialistų: chirurgo, neurologo, terapeuto, atliktas rentgenologinis tyrimas. Nustačius diagnozę, M. P. buvo skubiai hospitalizuotas į Reanimacijos skyrių, paruoštas operacijai ir operuotas. Teismai nustatė, kad gydytojas L. J. nediagnozavo M. P. pakinklinės kraujagyslės sužalojimo, pažeisdamas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punkto reikalavimus, tačiau gydytojas L. J. yra ortopedas traumatologas, o ne chirurgas, todėl jam ši norma netaikytina. Pagal VšĮ Marijampolės ligoninės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintą Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarką (laiką), paciento ištyrimą perėmus konsultantui, nustatoma, ar reikalingas gydymas stacionare. M. P. skubiam perkėlimui nebuvo skubaus poreikio ir galimybių, nes Priėmimo skyriuje jis buvo gydomas, užtikrinant ir atstatant visų organizmo sistemų veiklą. Remdamasis CK 6.247 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. D. v. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005, kasatorius nurodo, kad nėra faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir M. P. patirtos žalos. Didelis M. P. neatsargumas – pagrindas atlygintinos žalos dydį sumažinti arba reikalavimą visai atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 20 punktas). Pažymėtina, kad žala ieškovo sveikatai - šlaunikaulio lūžis ir pakinklinės kraujagyslės pakenkimas – atsirado dėl M. P. tyčinių veiksmų - bandymo nusižudyti ir trukdymo teikti gydymo paslaugas, o ne dėl neatsargumo. Atsakovo darbuotojų kaltės šiuo atveju nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Gydytojai laikomi pažeidę rūpestingumo, atidumo, maksimalių pastangų standartus, kai yra aiškių duomenų, kad objektyviai tam tikra diagnozė galėjo būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. L. v. Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr.3K-3-1108/2002; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Pagal byloje esančius įrodymus, indikacijos nerodė pakinklio kraujagyslės sužalojimo, kurio diagnostika yra labai sudėtinga, ypač šiuo atveju, kai buvo skeveldrinis šlaunikaulio ir atviras blauzdikaulio lūžiai. Taigi objektyviai pakinklinės kraujagyslės sužalojimo diagnozė negalėjo būti nustatyta.

162. Dėl žalos dydžio. Ieškovas M. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo netektas darbingumas sudaro 80 proc., t. y. padidėjo net 40 proc., palyginus su buvusiuoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau M. P. darbingumo netekimą lėmė ir kiti sveikatos sutrikimai, kurie nesusiję su šia nagrinėjama byla, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kuria dalimi darbingumo netekimas buvo nulemtas atsakovo veiksmų ir kiek darbingumo netekimą nulėmė kiti ieškovo M. P. sveikatos sutrikimai. Byloje apeliacinės instancijos teismas neišreikalavo ekspertizės akto, buvusio pagrindu nukentėjusiojo darbingumo netekimui konstatuoti, todėl byloje liko neįvertintas atsakovo veiksmų neteisėtumo ir žalos nukentėjusiajam dėl darbingumo netekimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilutės žemės ūkio mokykla v. A. J., bylos Nr. 3K-3-72/2008). Apeliacinės instancijos teismas, padidindamas priteistą iš atsakovo M. P. neturtinės žalos atlyginimo sumą 20 000 Lt, savo sprendimo nepagrindė įrodymais.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš atsakovo kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad teismai nustatė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Gydytoja R. N., laiku nediagnozavusi M. P. trauminio šoko, nedelsiant nepaskyrė reanimatologo konsultacijos, nenukreipė ir laiku neorganizavo ligonio transportavimo į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių (Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos 1.7 punktas), o gydytojas L. J. neįvertino M. P. sveikatos būklės sunkumo, laiku jo nehospitalizavo į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių (VšĮ Marijampolės ligoninės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-138 2 priedas „Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarka (laikas)“). M. P., nors buvo akivaizdžiai sunkios būklės ir pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 208 turėjo būti perkeltas į intensyvios terapijos padalinį per 10 min., Priėmimo skyriuje išgulėjo net kelias valandas. Būtina įvertinti tai, kad tiek R. N., tiek ir L. J. privalėjo veikti kaip savo srities profesionalai ir bet kokiomis aplinkybėmis (net ir M. P. būnant agresyviam, nors tokią šoko būseną iš esmės lėmė tik didžiulis jo patiriamas sužalotos kojos skausmas) dėti maksimalias pastangas, siekiant įgyvendinti jų veiklai keliamą ypatingo atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo bei atsargumo reikalavimą, kuris akcentuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008. Gydytojas L. J. nesistengė M. P. nuraminti tinkamomis medicinos priemonėmis, nediagnozavo pakinklinės kraujagyslės sužalojimo, neiškvietė chirurgo, galėjusio laiku diagnozuoti šią patologiją, ir po atliktos operacijos tinkamai ir rūpestingai nesekė ligonio sveikatos būklės (sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII skyriaus 37 punktas, Chirurgijos tarnybos gydytojo ortopedo traumatologo pareigų instrukcijos 6 punktas). Atsakovo darbuotojai nevykdė ir medicinos pagalbos teikimo M. P. metu galiojusių taisyklių, nustatytų Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603, pažeidė Būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 11 punktą. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos nustatymas – tai iš dalies fakto klausimas, nenagrinėtinas kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007). Šiuo atveju teismai nustatė, kad M. P. padaryta žala – nepakankamai ištirta sveikatos būklė ir nediagnozuotas dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimas, dėl to buvo amputuota koja – dėl gydytojų veiksmų. M. P. elgesys nepateisina gydytojų nerūpestingumo, neatidumo ir nedėmesingumo. Ieškovai, remdamiesi CPK 176-182 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. D. v. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005, ir 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007, akcentuoja civiliniame procese taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę. Teismai rėmėsi ne tik Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto M. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimo išvada, bet ir visų kitų bylos duomenų analize, ir tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo savo sprendimą padidinti ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismai, atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes, tenkino tik dalį ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju, kai atsakomybė už padarytą žalą sveikatai dėl netinkamo gydymo kyla sveikatos priežiūros įstaigai, atlyginimo

21Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai konstatavo atsakovo (kasatoriaus) neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais.

22Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.264 straipsnyje nustatyta samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, ir tik tais atvejais, kai ši paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; kt.).

24CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas M. P., būdamas neblaivus, staiga išėjo į važiuojamąją kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė dalį ir buvo sunkiai sužalotas pravažiuojančio automobilio. Be kitų kūno sužalojimų, M. P. buvo konstatuota kairės blauzdos kaulų išnirimas, dešinės kojos šlaunikaulio ir blauzdos kaulų lūžimai, dešinės kojos pakinklinės arterijos sužalojimas, II laipsnio trauminis šokas. M. P. medicinos pagalba buvo suteikta Marijampolės ligoninėje, tačiau nustačius pilną dešinės kojos pakinklinės arterijos nutraukimą ir nesant galimybės atstatyti kraujotaką, buvo atlikta šios kojos amputacija per šlaunį. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jam nebuvo tinkamai suteikta medicinos pagalba, nenustatyta tinkamai ir laiku diagnozė – pakinklinės arterijos nutraukimas, dėl to jam buvo amputuota dešinė koja. Taigi nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar buvo atlikti atsakovo ar jo darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) ir ar jie nulėmė žalos M. P. sveikatai padarymą – dešinės kojos amputaciją ir atitinkamai jam padarytą neturtinę žalą.

26Pagal byloje esančius duomenis, 2004 m. lapkričio 12 d. 18 val. 55 min. M. P., atvežtą su sužalojimais į ligoninę, apžiūrėjo terapeutė R. N., 19 val. 05 min. – ortopedas traumatologas L. J., kuris paskyrė M. P. atlikti reikalingus tyrimus (tyrimai buvo atliekami). Po to M. P. apžiūrėjo chirurgė, neurologė, terapeutė, pakartotinai – ortopedas traumatologas L. J., kuris nustatė preliminarią diagnozę, gydymą, hospitalizavo į Reanimacijos skyrių, anesteziologė reanimatologė; nuo 21 val. 55 min. iki 23 val. 45 min. M. P. būklė buvo stabilizuojama ir jis paruoštas operacijai, iki 3 val. 15 min. atliktos dvi operacijos. Taigi į ligoninę atvežtas M. P. buvo apžiūrimas gydytojų, nustatinėjama jo diagnozė, skiriami ir atliekami tyrimai, konsultuojamasi su kitais specialistais, atliekamos operacijos. Kraujotakos sutrikimas įtartas tik 2004 m. lapkričio 13 d. 8 val. 44 val. gydytojui ortopedui traumatologui M. J. apžiūrėjus M. P.. M. J. numatė atlikti kraujagyslių echoskopinį tyrimą, tačiau paaiškėjo, kad M. P. suteikiamos medicinos pagalbos metu nebuvo ligoninėje gydytojo, galinčio atlikti šį tyrimą, nebuvo užtikrinta, kad būtų iškviestas (surastas) reikiamą kvalifikaciją turintis gydytojas. Iki 13 val. 40 min., kai M. P. apžiūrėjo angiochirurgas A. J., nustatęs galimą arterijų pažeidimą, buvo atliekami tyrimai, jis buvo apžiūrimas gydytojų. M. P. buvo ruošiamas operacijai, nuo 14 val. 30 min. iki 16 val. 55 min. buvo atlikta M. P. dešinės kojos amputacija, konstatavus, kad atstatyti kojos kraujotakos nėra galimybių.

27Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadomis, konstatavo, kad viena iš žalos M. P. atsiradimo priežasčių – kad pacientas nebuvo laiku hospitalizuotas į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių, ką turėjo padaryti ligoninės gydytojai R. N. ir L. J.. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nelėmė žalos M. P. padarymo, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp M. P. nehospitalizavimo į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių ir atsiradusios žalos – M. P. dešinės kojos amputacijos ir dėl to jo patirtų išgyvenimų. Minėta, kad atvežtam į ligoninę M. P. buvo atliekami visi tyrimai, jis buvo apžiūrimas gydytojų. Į Reanimacijos intensyvios terapijos skyrių buvo nuspręsta M. P. hospitalizuoti 21 val. 50 min., tačiau, tai atlikus, tiksli diagnozė – pakinklinės arterijos nutraukimas – vis tiek nebuvo nustatyta. Ir tik pasikeitus gydytojams 8 val. 44 val. M. J. įtarė M. P. dešinės kojos kraujotakos sutrikimą. Taigi teismų nustatyti Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos 1.7 punkto ir VšĮ Marijampolės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-138 2 priedo „Konsultantų kvietimo į priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą tvarka (laikas)“ pažeidimai nenulėmė žalos padarymo M. P..

28Bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo atsakovo darbuotojo-gydytojo L. J. neteisėtą neveikimą – gydytojas neįtarė ir nediagnozavo M. P. pakinklinės kraujagyslės nutraukimo ar neiškvietė chirurgo, laiku galėjusio diagnozuoti šią patologiją, o po operacijos nesekė ligonio sveikatos būklės, nepadarė įrašų paciento ligos istorijoje apie gydymo eigą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pakinklinės arterijos nutraukimo nediagnozavimas laiku laikytinas neteisėtu kasatoriaus ir (ar) jo darbuotojų neveikimu, t. y. ar galėjo ligoninės gydytojai laiku diagnozuoti šį pažeidimą, jei taip, tai kiek nediagnozavimo faktas lėmė atsiradusią žalą M. P..

292005 m. balandžio 15 d. KMUK ortopedų traumatologų ir Kauno krašto ortopedų traumatologų konferencijos, kurios metu buvo tiriamas M. P. gydymo efektyvumas, nustatyta, kad M. P. dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimo diagnostiką apsunkino daugybinis jos sužalojimas, paciento girtumas, diagnostinių priemonių (doplerio ir echoskopo) nebuvimas priėmimo kambaryje. VšĮ Marijampolės ligoninės direktoriaus sudaryta komisija dėl M. P. gydymo 2004 m. lapkričio 26 d. nustatė, kad dėl sunkios M. P. būklės, girtumo, agresyvaus elgesio, šlaunies ir blauzdos kaulų skeveldrinių lūžimų, kurie taip pat galėjo lemti kraujotakos sutrikimą, mikrocirkuliacijos sutrikimo abiejose kojose po operacijos gydytojui ortopedui traumatologui L. J. buvo sunku laiku diagnozuoti dešinės kojos kraujagyslių pažeidimą. Ši išvada iš esmės atitinka ir teismo paskirtos ekspertizės išvadas, pagal kurias M. P. patirti daugybiniai sužalojimai, kaulų lūžiai, trauminis šokas ir girtumas, dėl ko pacientas buvo agresyvus ir nesileido iki galo apžiūrimas, galėjo turėti įtakos gydytojams nediagnozuoti kojos arterijos pažeidimą. Šias išvadas atitinka ir baudžiamojoje byloje Nr. 64-2-001-05 atliktos ekspertizės išvados, pagal kurias dešinės kojos kraujotakos sutrikimo nediagnozavimą galėjo lemti ne tik klinikinio atvejo sudėtingumas, bet ir sąlygų atlikti diagnostinį – doplerinį kraujagyslių tyrimą nebuvimas, o pulso tyrimas apčiuopos būdu pakinklio bei pėdos arterijose galėjo būti neinformatyvus esant ligoniui šoko būsenos ir arteriniam kraujospūdžiui 70/40 ir 90/60 mmHg, tinkamo darbo organizavimo nebuvimas, teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais – nebuvo mišrias traumas patyrusių pacientų tyrimo ir gydymo procedūros. Ekspertai nustatė, kad pagal VšĮ Marijampolės ligoninės lygio reikalavimus gydytojai galėjo įtarti pakinklinės arterijos traumą, tačiau įtarimui patvirtinti gydymo įstaigoje ir konsultanto angiochirurgo iškvietimui laiku turi būti sąlygos diagnostiniam – dopleriniam kraujagyslių tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad ir kasatoriaus sudaryta komisija 2004 m. lapkričio 26 d. taip pat nustatė, kad gydytojo angiochirurgo atvykimas po penkių valandų nuo iškvietimo telefonu galėjo lemti pavėluotą angiochirurginės pagalbos suteikimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ligoninėje medicinos pagalbos M. P. teikimo metu buvo echoskopas, skirtas kraujagyslių tyrimui, tačiau juo nebuvo pasinaudota (nebuvo gydytojo, atliekančio šį tyrimą), nustatant M. P. diagnozę (Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603 patvirtintų Bendrųjų stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų 3.4 punktas); ligoninėje nėra nustatytos tvarkos, pagal kurią būtų atliekama skubi kraujagyslių echoskopija.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus faktus, t. y. kad kasatoriaus darbuotojai-gydytojai galėjo laiku įtarti pakinklinės arterijos traumą (nors turima omenyje, kad diagnozės nustatymas buvo sudėtingas ir apsunkintas dėl pirmiau nurodytų priežasčių, tačiau gydytojui, kaip profesionalui, minėta, yra taikomi maksimalūs atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai), kad – svarbiausia – ligoninėje nebuvo nustatyta tvarkos, pagal kurią būtų atliekama skubi kraujagyslių diagnostika, nebuvo tinkamo darbo organizavimo, teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais, taigi kasatorius neužtikrino, kad ligoninėje būtų kvalifikuotai suteiktos medicininės paslaugos M. P., sprendžia, kad šioje byloje kasatoriaus ir jo darbuotojų neteisėtas neveikimas nustatytas (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis).

31Nurodytais motyvais atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad paties ieškovo M. P. veiksmai lėmė žalos atsiradimą; didelis M. P. neatsargumas ar net tyčiniai veiksmai buvo pagrindas teismams atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Byloje nustatytas žalos M. P. padarymo faktas – dešinės kojos amputacija ir dėl to patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, taip pat nustatytas kasatoriaus ir jo darbuotojų neteisėtas neveikimas, kuris lėmė nurodytą žalą M. P., t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kasatoriaus ir jo darbuotojų neteisėto neveikimo ir padarytos žalos. Tai, kad M. P. veiksmai, t. y. kad jis neblaivus išėjo į važiuojamąją kelio dalį, priešinosi suteikiant medicinos pagalbą, nenulėmė žalos – dešinės kojos amputacijos ir dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų, minėta, ši žala padaryta kasatoriaus ir jo darbuotojų neteisėtu neveikimu. M. P. veiksmai šiuo atveju buvo pagrindas sumažinti jam priteistinos neturtinės žalos dydį, tai ir padarė pirmosios instancijos teismas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas (minėta, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį žalą padariusio asmens kaltė šiuo atveju preziumuojama, ir ši prezumpcija byloje nepaneigta), kasatorius turi pareigą atlyginti ieškovui M. P. patirtą neturtinę žalą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

33Dėl neturtinės žalos dydžio

34Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu padidinti neturtinės žalos dydį 20 000 Lt. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais šiuo klausimu.

35Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. P. darbingumas sumažėjo, palyginus su buvusiuoju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 20 proc., todėl turėdamas omenyje byloje nustatytas aplinkybes, lemiančias žalos dydį, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, sprendė, kad yra pagrindas padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 50 000 Lt iki 70 000 Lt (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad M. P. darbingumo sumažėjimas negali būti pagrindas padidinti iš kasatoriaus priteistinos žalos atlyginimo dydį. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. birželio 26 d. raštą Nr. R-4537 (2.3) M. P. darbingumo lygis nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2009 m. kovo 5 d. buvo 30 proc.; M. P. nedarbingumas nustatytas dėl šių susirgimų: galūnės amputacijos, širdies veiklos kraujotakos nepakankamumo, kitos krūtinės anginos formos, hipertenzinės (širdies liga) kardiopatijos su (staziniu) širdies (miokardo) nepakankamumu, kairės kojos sąnario kontraktūros. Nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2010 m. liepos 20 d. ieškovui M. P. nustatytas 20 proc. darbingumas, t. y. mažesnis, nei prieš tai, tačiau dėl dešinės kojos amputacijos M. P. darbingumas nepakito (40 proc.). Byloje nenustatyta fakto, kad kojos amputacija lėmė kitus ieškovo susirgimus ir dėl jų patirtus išgyvenimus. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino M. P. priteistiną žalos atlyginimą 20 000 Lt, ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Teisėjų kolegija, naikindama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir mažindama priteistos ieškovui M. P. iš neturtinės žalos dydį 30 proc. bei remdamasi CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, perskirsto bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančio dokumento, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nesprendžia.

38Iš ieškovų ir kasatoriaus priteistina valstybei po 22,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria pakeista dalis Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo ir priteista papildomai iš atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui M. P. ir 600 Lt žyminio mokesčio valstybei, paliekant galioti dėl šios dalies Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą priteisti iš atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės ieškovui M. P. 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir valstybei 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio bei 194,30 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Lt 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

41Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės 600 (šeši šimtai) Lt žyminio mokesčio.

42Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

43Priteisti kasatoriui VšĮ Marijampolės ligoninei iš ieškovų M. P., B. P., I. P., E. P. po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

44Priteisti kasatoriui VšĮ Marijampolės ligoninei iš ieškovų M. P., B. P., I. P., E. P. po 157,50 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt septynis Lt 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

45Priteisti ieškovui M. P. iš kasatoriaus VšĮ Marijampolės ligoninės 700 (septynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

46Priteisti valstybei iš ieškovų M. P., B. P., I. P., E. P. ir kasatoriaus VšĮ Marijampolės ligoninės po 22,16 Lt (dvidešimt du Lt 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

47Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties vykdymo sustabdymą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.