Byla e2-13572-820/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Izolitas“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Paškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Izolitas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs reikalavimus (2 t., p. 131-132), galutinai pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Pripažinti, kad AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkto sąlyga, kad automobilio registracijos liudijimo palikimas automobilyje yra nedraudžiamasis įvykis yra nesąžininga ir negaliojanti
    2. priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 13 968,35 Eur draudimo išmoką ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, kad skola priteisiama UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
    3. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nurodant, kad priteisiama UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
  2. Ieškovas nurodė, jog pagal lizingo sutartį Nr. LT122373 (toliau tekste – lizingo sutartis) UAB „Izolitas“ lizingo būdu iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo automobilį Ford Tourneo Connect 1.6 TDCI Ambiente, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ) (toliau tekste – FORD).
  3. AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-08 transporto priemonių draudimo liudijimu Serija LD Nr.107385213 TAI Nr. 411174255 (toliau tekste – Draudimo sutartis arba Sutartis) apdraudė UAB „Izolitas“ valdomą ir naudojamą automobilį FORD savanorišku transporto priemonių draudimu nuo transporto priemonės sunaikinimo ar sugadinimo (draudžiamasis įvykis K) ir nuo vagystės (draudžiamasis įvykis V), nauja verte neišskaitant nusidėvėjimo, draudimo suma 18 390 EUR, naudos gavėju laikant UAB „Swedbank lizingas“.
  4. 2017 m. gruodžio 06 d. automobilis FORD buvo pavogtas Švedijos Karalystėje, Malmės mieste.
  5. Lizingo sutarties atveju lizingo davėjas išlieka daikto savininku iki tol, kol lizingo gavėjas sumokės visą kainą (CK 6.567 str.). Pagal Draudimo įstatymo 97 str. teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais - naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Draudimo įstatymo 2 str. 56 d. pateikta naudos gavėjo samprata - tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju, t. y. kai sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 str.). Taigi naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima UAB „Izolitas“ teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui, todėl UAB „Izolitas“ yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Tai yra konstatavęs ir kasacinis teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016).
  6. AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. sausio 26 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl įvykusios automobilio FORD vagystės, nes pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau tekste – Taisyklės) 8.1.10 punktą transporto priemonė buvo pavogta su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais t. y. atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
  7. Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudimo įstatymo 98 str. 8 d. normos paskirtis yra riboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ turėjo įvertinti faktines pažeidimo aplinkybes ir pagal tai spręsti dėl draudimo sutarties sąlygos pažeidimo ir automobilio vagystės priežastinio ryšio, bei, atsižvelgdamas į tai, konstatuoti teisinį pagrindą draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba, įvertinęs sutarties pažeidimo reikšmingumą, proporcingai sumažinti draudimo išmoką.
  8. Automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje savaime nereiškia aplinkybės, nulėmusios vagystę. Jeigu automobilio naudotojas paliko automobilyje jo registracijos dokumentus, tai toks elgesys gali būti įvertintas kaip pagalba vagystei. Tačiau jeigu pagalbos nenustatyta, tai automobilio registracijos dokumentų palikimas nelemia vagystės įvykdymo, bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.). Todėl automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje savaime nereiškia, jog šis bus pavogtas. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertintinas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys, tačiau tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas vertintinas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį. UAB „Izolitas “ neprisidėjo prie automobilio vagystės, ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent pagal UAB „Izolitas“ pareiškimą, jame nenustatyta UAB „Izolitas“ nusikalstamos veikos sudėties požymių. Atsakovas nepateikė motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Izolitas“ tyčia paliko automobilyje transporto priemonės registravimo liudijimą. Draudėjo kaltės dėl vagystės nėra, todėl UAB „Izolitas“ palikdamas automobilyje jo registracijos liudijimą, padarė formalų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkto pažeidimą, kuris neturi jokio priežastinio ryšio su įvykusia vagyste ir atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos.
  9. Transporto priemonės vagystė yra draudžiamasis įvykis, jeigu dėl jo susitarė draudimo sutartį sudarančios šalys. Transporto priemonės valdytojas, drausdamas ją nuo vagystės, siekia, kad atsitikus tokiam draudžiamajam įvykiui, draudėjas kompensuotų patirtus nuostolius. Pagal CK 6.211 str. sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Draudėjas dėl neatidumo, patirties stokos ar kitų priežasčių, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas draudimo taisyklėse nustatytas pareigas, sudaro papildomas sąlygas šiems įvykiams įvykti, tačiau ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiškia, jog taip valdytojas sudaro palankesnes sąlygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimą (vagystę) ir kad automobilis bus pavogtas. Dėl to automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertintinas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys, todėl Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.10 punkto sąlyga, kad automobilio registracijos liudijimo palikimas automobilyje yra besąlygiškas pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo įmokos yra nesąžininga, todėl negaliojanti (CK 6.211 str., 1.80 str.).
  10. Transporto priemonių draudimo liudijimu automobilis FORD savanorišku transporto priemonių draudimu buvo apdraustas nauja verte neišskaitant nusidėvėjimo. Todėl pagal Taisyklių 3.6.1 punktą draudimo išmoka išmokama atsižvelgiant į transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną. Pagal 2017-03-09 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LS Nr. 2000291769 automobilio vertė buvo 18 390 EUR, ši vertė buvo nurodyta kaip draudimo suma 2017-03-08 transporto priemonių draudimo liudijime. Pagal Taisyklių 9.9 punktą transporto priemonės vagystės atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas pagal Draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytą transporto priemonės draudimo sumą, o pagal 6.1 punktą jei draudimo sutartyje nenurodyta konkreti draudimo suma, tokiu atveju draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Taigi nuostolio suma yra 18 390 EUR. Tokio pobūdžio bylose teismai išmokos dydį mažina nuo 10 iki 20 procentų, todėl AB „Lietuvos draudimas“ privalo išmokėti 15631,50 EUR (18390 EUR - 15 % 15631,50 EUR) draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 9.11.3 punktą jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma. Transporto priemonių draudimo liudijime buvo numatyta 100 EUR besąlyginė išskaita ir 10 % procentinė išskaita, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ turi būti priteista 13 968,35 EUR (15631,50 EUR - 10 % - 100 EUR) bei 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, kad draudimo išmokos dalis priteisiama UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  2. Atsakovas nurodė, jog ieškovas pranešė kompetentingoms institucijoms (policijai) apie Automobilio vagystę Švedijos Karalystėje, Malmės mieste. Automobilis buvo pavogtas kartu su jame paliktais transporto priemonės registracijos dokumentais (ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra, šalys nesutaria tik dėl šio fakto teisinio vertinimo pagal sudarytą Draudimo sutartį).
  3. Atsakovas, ištyręs vagystės aplinkybes ir surinktus duomenis, vadovaudamasis Taisyklių 8.1.10 punktu, pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir informavo Ieškovą, kad draudimo išmoka nebus mokama.
  4. Draudimo apsauga - tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui - atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Pagal Draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, nes transporto priemonė buvo pavogta kartu su transporto priemonės registracijos dokumentais, o tai atitinka Taisyklėse nurodytą nedraudžiamąjį įvykį (8.1.10 punktas): transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir(ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu).
  5. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovas nepagrįstai minėtą sąlygą laiko draudėjo pareiga ir atitinkamai draudiko sprendimą kildina iš draudėjo pareigos pažeidimo. Pažymėtina, kad Atsakovo atsisakymo pagrindas (Taisyklių 8.1.10 punktas) yra nurodytas Taisyklių skyriuje, kuris vadinasi „Nedraudžiamieji įvykiai“. Analogišką sąlygą, t. y. kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, kai transporto priemonė pavagiama kartu su transporto registracijos dokumentais yra įtraukta ir į kitų draudimo rinkos profesionalų (t. y. asmenų, į kuriuos Ieškovas galėjo kreiptis dėl analogiškos transporto priemonės apsaugos) parengtas taisykles, įskaitant Swedbank, kuris šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu.
  6. Draudėjui Taisyklėse nėra nustatyta pareiga ar duotas nurodymas kur laikyti transporto priemonės registracijos dokumentus, analogiškai kaip ir nėra nurodymo vairuoti blaiviam (nedraudžiamasis pagal Taisyklių 8.1.4. punktą) ar laikyti visus transporto priemonės langus uždarytus (nedraudžiamasis pagal Taisyklių 8.1.9. punktą), kadangi pats draudėjas renkasi savo elgesio metodus. Draudikas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo nedraudžiamųjų įvykių sąraše situacijas, kurioms įvykus (su draudėjo valia ar be jos) draudėjas neturi teisės prašyti draudimo išmokos.
  7. Atsakovas nesutinka su Ieškovo argumentais, kurie naudojami siekiant įrodyti, kad Taisyklių 8.1.10. punktas yra tik draudiko sugalvotas formalumas. Vagystė kaip faktas yra itin lengvai imituojamas, pranešimas apie vagystę yra paties draudėjo atliekamas veiksmas, tuo tarpu nustatyti ar iš tiesų transporto priemonė buvo pavogta ar visgi parduota ir(ar) kaip nors sunaikinta, išardyta ir t. t. draudikas galimybės neturi, todėl remdamasis fiduciarinės sutarties esme pasitiki draudėju, tačiau nurodo konkrečius atvejus, kurie yra už prisiimamos rizikos ribų. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju draudikas neturi galimybės įsitikinti įvykio tikrumu, nustatyti ar draudėjas prisidėjo prie vagystės, ar jo veiksmai galėjo sąlygoti lengvesnį transporto priemonės išvežimą į kitą valstybę, todėl a priori sutartyje nurodė, kad tokia situacija nedraudžiama. Toks draudiko elgesys vadinamas rizikos prisiėmimu ir yra įprastas draudimo rinkoje.
  8. Draudimo išmoką atsisakyta išmokėti todėl, kad įvyko nedraudžiamasis įvykis, o draudėjo pareigų pažeidimo šiuo atveju nėra ir negali būti, nes Ieškovui Draudimo sutartyje tokios pareigos nustatytos nebuvo.
  9. Pagal Draudimo įstatymo 97 straipsnį, draudėjas teisę į draudimo išmoką įgauna tik draudimo įstatymo ar draudimo sutarties numatytais atvejais. Pagal draudimo sutarties sąvoką.,, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui, jei: 1) įvykis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtumą; 2) nėra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Tai reiškia, kad prievolei išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį atsirasti reikalinga faktų sudėtis, kuri pagal Taisykles, yra įvykio pripažinimas draudžiamuoju įvykiu ir nedraudžiamojo įvykio nebuvimas.
  10. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
  11. Taisyklių 7.1. punktas numato, jog draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų arba transporto priemonės vagystė pasireiškianti kaip transporto priemonės ar atskirų jos dalių pagrobimas arba užvaldymas plėšimo būdu, išskyrus įvykius, šiose Taisyklėse įvardintus kaip nedraudžiamieji. Taisyklių 8 dalyje „Nedraudžiamieji įvykiai“ yra expresis verbis pateiktas aiškus ir baigtinis nedraudžiamųjų įvykių sąrašas.
  12. Taisyklių 8.1.10. punkte numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei transporto priemonė pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, jog registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9. punkte.
  13. Ieškovas remiasi teismų praktika, kurios ratio decidenti skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ankščiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi pozicijos, kad jei nebuvo pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas, tai draudikas turėdavo teisę tik mažinti draudimo išmoką. Ši taisyklė ieškovo nurodytoje 2012 metų kasacinio teismo nutartyje buvo suformuluota pirmiausiai vertinant vartotojo ir draudiko sutartinius įsipareigojimus, be to nagrinėtos ir taikytos Taisyklių nuostatos, kurios šiuo metu yra nebegaliojančios ir iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo nedraudžiamojo punkto. Atsakovo įsitikinimu šios aplinkybės pagrindžia, kad Ieškovo nurodyta teismų praktika yra neaktuali nagrinėjamam ginčui ir negali būti taikoma kaip teismo precedentinė taisyklė.
  14. Aktuali teismų praktika byloje, kurioje buvo nagrinėta šiam ginčui taikytina Taisyklių redakcija ir Taisyklių 8.1.10. punktas formuoja visiškai priešingą poziciją, nei Ieškovo nurodyta 2012 m. nutartis: Draudimo taisyklėse transporto priemonės registracijos liudijimo, raktelių, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto ir imobilizatoriaus valdymo įrenginio palikimas transporto priemonėje buvo nurodytas ne kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas jos nemokėti, t. y. šios aplinkybės buvo priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Draudimo įstatymo nuostatomis ir spręsti dėl šių aplinkybių įtakos neteisėto turto užvaldymo faktui. Kadangi šalių susitarimas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių priskyrimo prie nedraudžiamųjų įvykių neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams netaikė Draudimo taisyklių nuostatų ir transporto priemonių neteisėto užvaldymo įvykį laikė draudžiamuoju (nutartis byloje Nr. 3K-3-695/2016).
  15. Išanalizavus šioje nutartyje išdėstytas nuostatas darytina išvada, kad jei šalys sudarydamos draudimo sutartį tam tikrus veiksmus priskyrė prie nedraudžiamųjų įvykių, draudikas tokiu atveju turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
  16. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, esą Taisyklių „8.1.10 punkto sąlyga, kad automobilio registracijos liudijimo palikimas automobilyje yra besąlygiškas pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos yra nesąžininga, todėl negaliojanti (CK 6.211 str., 1.80 str.).“ Ieškovas yra verslo subjektas, todėl vartotojams skirtas nesąžiningų sutarties sąlygų institutas jam nėra taikomas (CK 6.2284 str.). Ieškovo nurodytas CK straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo kad jis taikytinas atsakomybę naikinančioms sąlygoms, kurios pasižymi tuo, kad (1) apriboja ar panaikina atsakomybę už sutarties nevykdymą arba (2) leidžia tokį sutarties vykdymą, kurio negali protingai tikėtis ir (3) pagal sutarties esmę bei prigimtį yra nesąžiningos. Ginčo objektas - Taisyklių 8.1.10. punktas - yra skirtas rizikai apibrėžti, o ne draudiko civilinei atsakomybei apriboti, sutarties vykdymo būdui ši sąlyga taip pat neturi įtakos, todėl minėtas CK straipsnis nėra aktualus tarp šalių kilusiam ginčui spręsti.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizinas“ atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti ieškovo ieškinį tuo atveju, jei visą draudimo išmoką bus prašoma priteisti „Swedbank lizingas“, UAB naudai. Priešingu atveju, ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, jog UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Izolitas“ (toliau - lizingo gavėjas), 2017 m. kovo 1 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT122373, pagal kurią „Swedbank lizingas“, UAB įsipareigojo iš lizingo gavėjo nurodyto pardavėjo įsigyti savo nuosavybėn turtą - automobilį FORD ir perduoti jį naudoti ir valdyti lizingo gavėjui su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas.
  3. Remiantis lizingo sutarties bendrosiomis sąlygomis visą sutarties laikotarpį turto nuosavybės teisė priklauso „Swedbank lizingas“, UAB. Tik tinkamai įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė būtų perduodama lizingo gavėjui.
  4. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.4. p. lizinguoto turto draudiminė apsauga turi galioti visu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudimo sutartyje nurodant, jog neatšaukiamas pirmos eilės naudos (draudimo išmokos) gavėjas yra „Swedbank lizingas“, UAB. Transporto priemonių draudimo liudijimas, patvirtina, kad naudos gavėju draudimo sutartyje yra nurodyta „Swedbank lizingas“, UAB, todėl draudimo išmoka turi būti išmokama naudos gavėjui, t. y. „Swedbank lizingas“, UAB. Atsižvelgiant į lizingo sutarties bendrosiose sąlygose numatytą draudimo išmokos išmokėjimo ir administravimo mechanizmą, visa draudimo išmoka priteistina „Swedbank lizingas“, UAB.
  5. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, tai iš jos kylančią prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Be to, CK 6.1007 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavėjo) naudai, tai atsakingas draudikui už sutarties vykdymą yra draudėjas, t. y. ieškovas. Vadinasi, draudėjas (ieškovas), būdamas turto draudimo sutarties šalimi, turi teisę pareikšti visus reikalavimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo sudarytos turto draudimo sutarties, tačiau visi su draudimo išmokos išmokėjimu susiję reikalavimai gali būti reiškiami tik naudos gavėjo, šiuo konkrečiu atveju „Swedbank lizingas“, UAB, naudai.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Byloje nėra ginčo, kad FORD buvo pavogtas. Byloje nėra ginčo dėl FORD vertės ir reikalavimo dydžio. Byloje kyla ginčas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu. Ieškovo teigimu atsakovas į Sutartį įtraukė sąlygas, nepagrįstai leidžiančias įvykį pripažinti nedraudiminiu, todėl pareiškė reikalavimus dėl Sutarties sąlygas pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokos priteisimo.
  4. Tarp šalių buvo pasirašyta Draudimo sutartis (1 t., p. 10). Šia Sutartimi ieškovas apdraudė savo FORD draudimo suma 18 390 EUR. Draudimo rūšis – transporto priemonių draudimas. Sutartyje šalys sutarė, jog taikomos Taisyklės Nr. 021 (1 t., p. 66-99), redakcija galiojanti nuo 2017 m. kovo 01 d. Pagal Sutartį besąlyginė išskaita 100 EUR, procentinė išskaita 10 procentų. Sutarties sąlygos yra bendrosios, taikomos visiems klientams.
  5. Prie Sutarties ieškovas ir atsakovas papildomai pasirašė priedą (toliau tekste – Sutarties priedas; 1 t., p. 11) „Kita esminė informacija ir papildomos sąlygos“. Sutarties priede šalys individualiai aptarė papildomas Sutarties sąlygas. Aplinkybė, jog šalys sudarė papildomą susitarimą kuriame aptarė papildomus draudžiamuosius įvykius ir nedraudžiamuosius įvykius, leidžia teigti, jog šalys nagrinėjo Sutartį, Taisykles bei susitarė dėl papildomų draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, kurie nebuvo aptarti Sutartyje ir Taisyklėse.
  6. FORD ieškovas įsigijo pagal Lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ (1 t., p. 8-9, 51-56).
  7. Iš policijos duomenų (1 t., p. 13-28) matyti, jog FORD vagystė buvo registruota Švedijos policijoje. Iš pareiškimo matyti, jog FORD automobilyje buvo palikta piniginė, vairuotojo pažymėjimas bei registracijos numeris. Ieškovas pripažįsta, jog FORD buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas. (1 t., p. 29).
  8. Atsakovas atsisakė išmokėti draudiminę išmoką remdamasis Taisyklių 8.1.10 punktu, nes FORD pavogtas su jame likusiais registracijos dokumentais (1 t., p. 32). Ginčo, jog registracijos dokumentai buvo palikti FORD automobilyje, byloje nėra, tą patvirtina ir ieškovo vairuotojo pranešimas policijai bei ieškovo paaiškinimai.
  9. Ieškovo teigimu šioje byloje taikytina kasacinės instancijos teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016. Su šiais teiginiais nesutiktina, nes minėtoje byloje nagrinėtos aplinkybės dėl vartojimo sutarties sąlygų atitikimo sąžiningumo reikalavimams. Minėtoje byloje ieškovas buvo vartotojas, sudaręs draudimo sutartį dėl transporto priemonės, naudojamos namų ūkiui draudimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra verslo subjektas, kurio automobilių parkas sudaro ne vieną dešimtį automobilių (2 t., p. 133-135), turi sudaręs ne vieną dešimtį transporto priemonių draudimo sutarčių, t. y. yra profesionalas šioje teisinių santykių srityje, Sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos, todėl, teismo vertinimu, taikytina teismų praktika, suformuota kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-822-178/2016. Pažymėtina, jog tokios praktikos dėl kasacinės instancijos teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, netaikymo laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris savo praktikoje yra nurodęs, jog „teisėjų kolegijos vertinimu, Draudimo taisyklių 8.1.10 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, kuomet įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Pažymėtina, kad nedraudžiamųjų įvykių sąrašas turi esminę reikšmę sudarant draudimo sutartį, o apeliantės vadovas, kaip minėta, nurodė, jog sutarties sąlygos buvo „puikiai“ žinomos. Antra, apeliantė pati dublike yra taip pat nurodžiusi ir tai, kad turėjo galimybę rinktis iš kelių draudimo sąlygų variantų, be to, priedas prie draudimo poliso patvirtina, jog šalys faktiškai ir susitarė dėl kitos esminės informacijos ir papildomų sąlygų (1 t., b.l. 9). Dėl to bei turint galvoje, kad apeliantė yra juridinis asmuo, negali būti taikomos CK 6.185, 6.186, 6.2284 straipsnių nuostatos, taip pat ir kasacinio teismo išaiškinimai 2016 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-822-178/2016). Taigi, ieškovo nurodoma kasacinės instancijos teismo praktika šioje byloje netaikytina.
  10. Taisyklių 8.1.10 punkte nustatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma, jei – transporto priemonė buvo pavogta kastu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais. Ši sąlyga nėra siurprizinė ieškovui, nes, kaip minėta, šalys tarėsi ir susitarė dėl papildomų sąlygų Sutarties priede, kuriame aptarė papildomus draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.
  11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.
  12. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žemaitijos garantas“ v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-521/2004).
  13. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog „registracijos dokumentų palikimas automobilyje jo vagystės atveju yra vienareikšmiškai suprantama nedraudžiamojo įvykio sąlyga, dėl to sutartyje sutikdamas su tokia sąlyga draudėjas negalėjo protingai tikėtis, kad ši sąlyga nebus taikoma. Nurodytas nedraudžiamojo įvykio atvejis suformuluotas taip, kad byloje nekyla abejonių dėl jo išaiškinimo. Taigi, nors Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šios nuostatos yra taikomos tuo atveju, kai sutartyje šalys nėra aptarusios, kad konkrečios aplinkybės bus laikomos nedraudžiamuoju įvykiu. Nagrinėjamu atveju Draudimo taisyklėse transporto priemonės registracijos liudijimo, raktelių, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto ir imobilizatoriaus valdymo įrenginio palikimas transporto priemonėje buvo nurodytas ne kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas jos nemokėti, t. y. šios aplinkybės buvo priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Draudimo įstatymo nuostatomis ir spręsti dėl šių aplinkybių įtakos neteisėto turto užvaldymo faktui. Kadangi šalių susitarimas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių priskyrimo prie nedraudžiamųjų įvykių neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams netaikė Draudimo taisyklių nuostatų ir transporto priemonių neteisėto užvaldymo įvykį laikė draudžiamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016). Vadovaujantis aukščiau minėtais išaiškinimais atmestini ieškovo teiginiai, jog atsakovas turėjo įvertinti faktines pažeidimo aplinkybes ir spręsti dėl draudimo sąlygos ir vagystės priežastinio ryšio, nes nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog ši sąlyga neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
  14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog „įvykio pagal sutarties sąlygas konstatavimas nedraudžiamuoju pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, t. y. tokių įvykių atveju draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, o būtina sąlyga draudimo išmokos (visos ar jos dalies) mokėjimui yra (tik) draudžiamasis įvykis. Šiuo atveju šalys susitarė, kad automobilio registracijos dokumentų ir/ ar raktelių palikimas automobilyje jo vagystės atveju bus laikomas būtent nedraudžiamuoju įvykiu. Viena vertus, pripažintina, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su automobilio saugumo neužtikrinimu ar pačios vagystės palengvinimu. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina ir visai nereikšminga, nes padidina galimybę pagrobėjui sukurti teisėto naudojimosi automobiliu situaciją ir kartu sumažina galimybę operatyviai išaiškinti vagystės faktą, o tai savo ruožtu padidina draudiko atsakomybės atvejų riziką. Pažymėtina, kad draudėjo reikalavimas, jog automobilio registracijos dokumentai nebūtų paliekami automobilyje, savaime nesukelia jokių papildomų nepatogumų ar suvaržymų draudėjui ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal savo pobūdį bent jau vidutiniškai apdairiam asmeniui nelaikytinas siurpriziniu ar pernelyg aukštu iš esmės, nes yra beveik elementarus saugaus elgesio standartas (kaip ir kitų dokumentų atžvilgiu). Tuo atveju, jei tokia draudimo sutarties sąlyga vis tiek netenkina draudėjo, jis gali, esant jai atskleistai, dėl jos derėtis su pasirinktu draudiku ar pasirinkti kitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-822-178/2016). Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas yra padraudęs keletą dešimčių automobilių, todėl laikytinas šios srities teisinių santykių profesionalu. Su ieškovu buvo sudarytas Sutarties priedas, kuriame aptarti papildomi draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, todėl šalims buvo žinomos ir individualiai aptartos visos Sutarties ir Taisyklių sąlygos dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais ir nedraudžiamaisiais.
  15. Ieškovo teigimu atsakovas pažeidė CK 6.211 straipsnio nuostatas, nes į Sutartį įtraukė sąlygas, kurios panaikina ar riboja jo atsakomybę už sutarties nevykdymą arba leidžia ją vykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Su šiais ieškovo teiginiais nesutiktina. Iš byloje esančių duomenų (1 t., p. 100-165) matyti, jog ir kiti draudimo rinkos dalyviai (draudimo bendrovės) taiko analogiškas įvykiams pripažinti nedraudžiamaisiais. Nedraudiminiai įvykiai nėra laikytini sąlygomis, kurios naikina ar riboja draudėjo atsakomybę, nes nedraudžiamieji įvykiai yra sąlygos, kurioms esant draudėjas neprisiima draudiminės rizikos, t. y. įvykis nepatenka į draudimo sutarties galiojimo sritį, todėl ji nenaikina ir neapriboja draudiminės apsaugos, sutartos draudimo sutartyje.
  16. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis ieškovo reikalavimas pripažinti Taisyklių 8.1.10 punkto sąlygą negaliojančia yra neapgrįstas ir atmestinas.
  17. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas paliko FORD automobilyje registracijos dokumentus, įvyko FORD vagystė, tačiau atsakovas pagrįstai Taisyklių 8.1.10 punkto pagrindu įvykį laikė nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakė mokėti draudiminę išmoką. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti draudiminę išmoką yra atmestinas (CK 6.987 str.).
  18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Teismas patyrė 1,66 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai