Byla e2S-498-657/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4600-1041/2018, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios Z. K. įmonės atstovo bankroto administratoriaus M. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4600-1041/2018, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi Z. K. įmonė atstovaujama bankroto administratorius M. Ž. kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų Z. K. ir A. K. 21 075,68 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui patikslintą ieškinį patikslinant ieškovus byloje ir sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti administravimo išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad byloje reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareiškusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė, t. y. netinkamas ieškovas. Ieškovei pasiūlyta pateikti teismui patikslintą ieškinį, pakeičiant netinkamą šalį tinkama, t. y. nurodant du ieškovus – bankrutavusią Z. K. įmonę, atstovaujamą bankroto administratoriaus M. Ž., ir bankroto administratorių M. Ž.. Nagrinėjamu atveju turėtų būti reiškiami du savarankiškai reikalavimai dviejų skirtingų ieškovų. Pirmiausiai, ieškovės bankrutavusios Z. K. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Už pirmąjį reikalavimą reiškiamą bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams užtikrinti žyminis mokestis nėra mokamas. Antra, savarankišką reikalavimą turėtų reikšti bankroto administratorius priteisti jam, kaip administratoriui, 1 279,78 Eur administravimo išlaidas. CPK 83 straipsnio nuostatos nenumato, kad tokio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio būtų atleistas besikreipiantis administratorius. Reikšdamas reikalavimą priteisti administravimo išlaidas, administratorius siekia patenkinti savo reikalavimus, šiuo atveju nėra ginami įmonės ar kreditorių interesai. Administratoriui ginant savo asmeninį interesą, nėra viešojo intereso gynimo aspektų. Įstatymo leidėjo nustatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejai yra konkretūs, jų aiškinti plečiamai nėra teisinio pagrindo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atskirajame skunde ieškovės bankrutavusios Z. K. įmonės atstovo bankroto administratorius M. Ž. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys paduotas su trūkumais. Ieškinys pateiktas bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, o ne Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Atsakovams laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau to padaryta nebuvo. Bankrutavusi Z. K. įmonė yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutavusios įmonės ieškiniai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).
  2. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
  3. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2018 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškovus bei sumokėti žyminio mokestį už reikalavimą priteisti administravimo išlaidas. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).
  5. Iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškinyje reiškiami du reikalavimai – priteisti 19 795,90 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų, kurį sudaro įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui bei 1 279,78 Eur bankroto administratoriui, teikiančiam bankrutavusiai Z. K. įmonei bankroto administravimo paslaugas, neapmokėtos bankroto administravimo išlaidos. Ieškinys grindžiamas ta aplinkybe, kad atsakovai, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo., t. y. ieškinio reikalavimai grindžiami ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytą reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareiškusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų atlyginimo, teikiant bankroto administravimo paslaugas, turi ne bankrutuojanti įmonė, o priklausomai nuo bylos aplinkybių kreditorius (jas iš anksto apmokėjęs) ar bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs prisėmęs atitinkamą riziką) ir nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, nes tokį reikalavimą reiškia asmuo, neturintis reikalavimo teisės.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir kt.), ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti yra ir atskirojo skundo argumentai dėl nustatytų trūkumų žyminiam mokesčiui.
  9. Šiuo atveju už reiškiamą reikalavimą mokėtinas 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog bankroto administratorius tokio pobūdžio bylose (dėl administravimo išlaidų priteisimo) būtų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.), nes administratorius siekia patenkinti savo reikalavimus, t. y. šiuo atveju nėra ginami įmonės ar kreditorių interesai. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, teismas turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis žyminio mokesčio tokiu atveju turi būti sumokėta. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
  10. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nustatė terminą ir žyminio mokesčio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokesčio dalį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
  11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi apelianto teiginiai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai