Byla 3K-3-100/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. S. , valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, notarei L. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą panaikinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Alytaus valstybinė mokesčių inspekcija, Alytaus apskrities viršininko administracija, R. M. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ieškinio esmė

5Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, 2004 m. rugsėjo 3 d. išduotą Varėnos 2-ojo notarų biuro notarės L. M. ; 2) pripažinti negaliojančiais VĮ Registrų centro įrašus, kuriais buvo įregistruota nuosavybės teisė mirusiam A. B. ir R. M. į statinius – gyvenamąjį namą ir šulinį, esančius ( - ); 3) perduoti Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn statinį, esantį ( - ).

6Ieškovas nurodė, kad šie reikalavimai yra pagrįsti, nes, atnaujinus procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-346-03/2003, buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo buvo panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog A. B. iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos ( - ), nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą – dabartinį ( - ), paveldėjęs po motinos Z. B. mirties. Ieškovas nurodė, kad, nesant nustatyto tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, negali būti ir vėliau iš šio fakto išplaukiančių atliktų veiksmų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalimi, motyvavo, kad šioje civilinėje byloje atsakovas turėjo būti R. M. , nes jis šiuo metu yra turto savininkas. Įsiteisėjus Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimui, A. B. , miręs ( - ), buvo teisėtas pastato ( - ), savininkas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, yra miręs, tai nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. 2002 m. vasario 19 d. išduota notarės pažyma patvirtina, kad Ž. S. yra įpėdinė pagal testamentą mirusio A. B. turto paveldėjimo byloje. 2004 m. rugsėjo 3 d. Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. B. mirties. Notarė, patvirtinusi paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą R. M. . Ž. S. ir R. M. turėjo teisę kreiptis į registro įmonę, kad įregistruotų turtines teises.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo atsisakymas atsakovu nurodyti asmenį, iš kurio jis reikalauja turto, t. y. dėl kurio jis prašo taikyti restituciją, nenurodydamas materialinės teisės normos, kurios pagrindu prašo grąžinti turtą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąlyga ieškiniui atmesti. Ieškovas nebuvo nurodęs, kokias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas yra pažeidęs VĮ Registrų centro Alytaus filialas, kurių įstatymo nuostatų šis atsakovas nevykdė, taip pat ieškovas nenurodė, kad ieškinį grindžia CK 4.256 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas neprivalėjo sprendime nurodyti argumentų, kodėl šių straipsnių nuostatos netaikytinos byloje. Apeliacinio skundo motyvas, kad notarė įrašė daiktą į paveldėjimo teisės liudijimą, nenustačiusi, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui, nepagrįstas, nes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną Nekilnojamojo turto registre pastato savininku buvo įregistruotas A. B. .

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

141. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso normą dėl atsakovo sampratos. Atsakovo samprata yra apibrėžta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalyje. Neįvertinęs šios normos reikalavimų, teismas klaidingai pritaikė kitas įstatymo normas dėl proceso dalyvio procesinės padėties. Teismas nenurodė teisės normos, kurią pažeidė R. M. , kad jam tektų atsakomybė pagal ieškinį. Nesant proceso dalyvio veiksmuose įstatymų pažeidimo, proceso dalyviui negali būti taikoma atsakomybė (CK 6.246-6.248 straipsniai), taigi jis negali būti ir atsakovas byloje. R. M. galėjo būti tik trečiasis asmuo byloje, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms (CPK 47 straipsnis).

15Apeliacinės instancijos teismas nenurodė tinkamesnės normos, nusakančios atsakovo sąvoką. Be to, teismas teigė, kad R. M. yra sąžiningas įgijėjas. Išeitų, kad teismas sąžiningam turto įgijėjui siūlo atsakyti už tai, kad jis sąžiningai įgijo turtą.

16Teismų argumentai yra nelogiški ir nepagrįsti. Ieškovas neginčijo R. M. teisės išsiieškoti nuostolių atlyginimo iš neteisėto sandorio dalyvių. R. M. neprivalo būti atsakovas šioje byloje, taip pat ir šalis. Jis – tik proceso dalyvis, nes ieškinio dalykas apima jo interesus.

172. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmus, netaikė CK 4.256 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriais nustatyti prašymų įregistruoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį padavimo subjektai. Pagal šias normas prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo. Vis dėlto teismas laikė, kad statinys, dėl kurio vyksta ginčas, nėra nekilnojamasis daiktas, nes priešingu atveju nesuprantama, kodėl, taikant teisės normą, yra atsižvelgiama tik į kitą šios teisės normos dalį, reglamentuojančią ne nuosavybės teisių, o kitų daiktinių teisių įregistravimą.

18Be to, teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad nei A. B. , nei Ž. S. , nei R. M. ginčo objekto niekad nebuvo įgiję. A. B. buvo miręs, o Ž. S. ir R. M. būtų įgiję tik teisę paveldėti šį daiktą, jeigu jį būtų įgijęs A. B. .

193. Įregistravus ginčo turtą – pastatą, dėl kurio vyksta ginčas, galėjo būti įregistruoti tik juridiniai faktai, susiję su šiuo daiktu ir daiktinėmis teisėmis į jį ir tų teisių suvaržymu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis): 1) teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. B. ik nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo pastatą; 2) Varėnos rajono savivaldybės sprendimas – direktoriaus įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir šios teisės perėmėjo nustatymo; 3) civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo atnaujinimas; 4) registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas.

20VĮ Registrų centro Alytaus filialas, registruodamas nuosavybės teisę į ginčo objektą, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisės į daiktą registravimą, taip pat nevykdė šio įstatymo reikalavimų, įpareigojančių įregistruoti juridinius faktus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino tokių atsakovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo veiksmų iš viso nevertino.

214. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003 notarams tenka ypatingo atidumo ir atsakomybės prievolė. Tačiau notarė, nepaisydama CK normų, nustatančių teisnumo sampratą, taip pat to, kad asmens civilinis teisnumas išnyksta, jam mirus (CK 2.1, 2.2 straipsniai), gerai žinodama, kad A. B. yra miręs ir jau buvo miręs nuosavybės teisės jam įregistravimo dieną, vadovavosi nekilnojamojo turto įmonės išduotu neteisėtu pažymėjimu apie A. B. turimą (atsiradusią po mirties) nuosavybės teisę į ginčo objektą, įrašė šį objektą į paveldėjimo teisės liudijimą.

22Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas yra tik juridinis faktas, sukuriantis sąlygas įgyti daiktą nuosavybėn, bet paveldėjimo procesas nėra nuosavybės teisės įgijimas, kol daiktas paveldėjimo teisės įgijėjui nėra perduotas. Daiktas nebuvo perduotas nei A. B. , nei Ž. S. , nei R. M. , todėl niekam negali priklausyti nuosavybės teise. Notarė įrašė daiktą į paveldėjimo teisės liudijimą (sukūrė teisę paveldėti, t. y. įgyti nuosavybėn daiktą), nenustačiusi, kad jis nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Notarė pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnį, kuriame nustatyta, kad notaras tvirtina teisių ar jų suvaržymo sandorius, tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Teismai neįvertino notarės padarytų įstatymų pažeidimų.

235. Trečiasis asmuo R. M. negalėjo įgyti daikto, kuris nebuvo kieno nors nuosavybė – daiktas nebuvo niekam perduotas, nuosavybės teisė į daiktą negalėjo būti įregistruota, daiktas iki šio laiko nėra niekam perduotas, o klaidingi įrašai VĮ Registrų centre ir R. M. išduotame paveldėjimo teisės liudijime naikintini. Ir jeigu R. M. dėl to patyrė nuostolių, juos išsiieškoti turi teisę iš kaltų asmenų. Jo, kaip trečiojo asmens, procesinė padėtis jam garantuoja teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

26Vienu iš atsakovų šioje byloje dalyvauja Ž. S. . Po to, kai 2003 m. liepos 4 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir jo pagrindu 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 455 buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusio A. B. turtą, grąžinant gyvenamąjį namą natūra, Ž. S. 2004 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi paveldėjimo teises perleido R. M. . Tą pačią dieną R. M. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filiale gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininku įregistruotas R. M. , kuris byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu.

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

281. Šioje byloje R. M. procesinė padėtis lemia tai, ar gali būti patenkinti ieškovo pareikšti reikalavimai.

29CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ieškovo, Varėnos rajono savivaldybės, teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama teisė. Tačiau ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamam atsakovui. Jeigu jis pareikštas netinkamam atsakovui, tokį atsakovą šalies motyvuotu prašymu galima pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas du kartus kėlė klausimą dėl trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo ir tai užfiksuota 2006 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio protokole. Ieškovo atstovas ne tik kad nepareiškė motyvuoto prašymo pakeisti trečiąjį asmenį atsakovu, kaip to reikalaujama CPK 45 straipsnio 1 dalyje, bet ir nesutiko su jo pakeitimu. Ieškovo nusistatymą nekeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinės padėties patvirtina apeliacinio bei kasacinio skundų argumentai, kuriuose nurodoma, kad R. M. neturi būti atsakovas.

30Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.

31CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama šalimi taip pat reiškia, kad teismas ieškovo prašymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį. Šioje byloje aktualu tai, kad ieškovas neprašė ir net nenorėjo trečiojo asmens R. M. pakeisti atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas ją nagrinėjo iš esmės. Šis teismas konstatavo, kad R. M. turi dalyvauti atsakovu. Tokia šio teismo išvada yra pagrįsta, nes Ž. S. paveldėjimo teises R. M. perleido pirkimo-pardavimo sutartimi. Iš šios sutarties atsiranda jos šalių CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomas procesinis bendrininkavimas. Jį lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo nagrinėjamas ginčas.

32Ieškovas nurodo, kad pastatas buvo naudojamas savivaldybės funkcijoms vykdyti. Taigi ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą. Pagal CPK 50 straipsnio 1 dalį savivaldybė, pareiškusi ieškinį viešajam interesui ginti, turi visas ieškovo teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai numato kitaip. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Taigi šiuo atveju, kai ginamas viešasis interesas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. M. byloje turėjo dalyvauti kaip atsakovas, turėjo priimti sprendimą dėl šalies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepareiškė tokio prašymo. Teismas neturėjo apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu bei taikymu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad, byloje dalyvaujant R. M. trečiuoju asmeniu, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą negalės būti įrodinėjamos šioje byloje nustatytos aplinkybės tuo atveju, jeigu ieškinys bus pareikštas ir R. M. , kaip vienam iš atsakovų. Šis procesinės teisės normos netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus.

332. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

34Minėta, kad reikalavimas pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi pagal šią įstatymo normą pirmosios instancijos teismas pagal pareikštą ieškinio dalyką turėjo išsiaiškinti, ar pareikšti visi reikalavimai, kurie yra pagrindas ieškovui norimam rezultatui pasiekti. Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. B. mirties. Ši sutartis buvo pagrindas R. M. atlikti kitus teisinius veiksmus – gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre (valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filiale). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nenuginčijus paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties dalies, apimančios gyvenamojo namo paveldėjimą, negalima paneigti paveldėjimo teisės liudijimo. Tačiau teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ( - ), yra panaikintas. Panaikinus teismo sprendimą išnyko juridinis faktas, kurio pagrindu A. B. atkurtos nuosavybės teisės į šį pastatą, tačiau pagal paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį R. M. įgijo teisę paveldėti taip pat pastatą, kurio savininkas nenustatytas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo išaiškinti ieškovui paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties reikšmę tolesniems juridiniams faktams ir iš jų kylančioms pasekmėms. Teismas to nepadarė, taigi konstatuotina, kad buvo įvykdytas formalusis, bet ne tikrasis teisingumas. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacijos funkcija šioje byloje iš esmės liko neįvykdyta – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepatikrintas. Taigi apeliacijos funkcija byloje iš esmės neįvykdyta.

353. Civilinio proceso normos išaiškintos ir pritaikytos netinkamai. Tinkamo atsakovo neįtraukimas į bylą lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ieškinio esmė... 5. Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės... 6. Ieškovas nurodė, kad šie reikalavimai yra pagrįsti, nes, atnaujinus... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinio kodekso... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo atsisakymas atsakovu nurodyti... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso normą... 15. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė tinkamesnės normos, nusakančios... 16. Teismų argumentai yra nelogiški ir nepagrįsti. Ieškovas neginčijo R. M.... 17. 2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VĮ Registrų centro Alytaus... 18. Be to, teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad nei A. B. , nei Ž. S. , nei... 19. 3. Įregistravus ginčo turtą – pastatą, dėl kurio vyksta ginčas, galėjo... 20. VĮ Registrų centro Alytaus filialas, registruodamas nuosavybės teisę į... 21. 4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr.... 22. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą registruoto nekilnojamojo daikto... 23. 5. Trečiasis asmuo R. M. negalėjo įgyti daikto, kuris nebuvo kieno nors... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 26. Vienu iš atsakovų šioje byloje dalyvauja Ž. S. . Po to, kai 2003 m. liepos... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. 1. Šioje byloje R. M. procesinė padėtis lemia tai, ar gali būti patenkinti... 29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 30. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).... 31. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu... 32. Ieškovas nurodo, kad pastatas buvo naudojamas savivaldybės funkcijoms... 33. 2. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininkas į... 34. Minėta, kad reikalavimas pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą.... 35. 3. Civilinio proceso normos išaiškintos ir pritaikytos netinkamai. Tinkamo... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...