Byla 2A-553-524/2008

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), XX a. pirmoje pusėje buvo sodyba (b. l. 2-3). Pareiškėjas nurodo, kad yra savininkas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), sklypas patenka į Nemuno Deltos regioninio parko bei Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinių zoną. Teigia, kad siekia atstatyti ten buvusius statinius, o tam būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog šiame sklype XX a. pirmoje pusėje buvo sodyba.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu (b.l. 72-73) pareiškėjo pareiškimą tenkino, dėl siekio atstatyti sodybą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba. Nurodė, kad remiantis pareiškimo aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl siekio atstatyti sodybą.

4Apeliaciniu skundu (b.l. 75-77) suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pažeidė tikimybių pusiausvyros principą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą nesant pakankamai įrodymų. Teigia, kad pareiškėjo pateiktoje istorinėje pažymoje nepateikiama jokių įrodymų apie pareiškėjo sklype buvusią sodybą, be to, pažymėta, jog jokiuose kartografiniuose dokumentuose ginčo sklype nėra pažymėto užstatymo. Pažymi, jog šioje byloje faktines aplinkybes antstolis konstatavo ne teismo pavedimu, todėl 2007-12-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Teigia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nesurinko įrodymų apie buvusios sodybos pastatus ir neįvardijo, kokie pastatai sudarė sodybą, nors juridinę reikšmę turintį faktą siekta nustatyti turint tikslą parengti projektinę sodybos su visais buvusiais šios sodybos pastatais atstatymo dokumentaciją.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82-83) pareiškėjas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad juridinių faktų nustatymo bylos yra priskirtos prie ypatingosios teisenos, todėl teismas šios kategorijos bylose įrodymų nerenka. Pažymi, kad surinko pakankamai ir svarių įrodymų, leidžiančių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 86) suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, juridinis faktas nustatytas byloje esančia medžiaga bei esant pakankamai įrodymų.

7Apeliacinį skundą patenkinti.

8Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Labanoro regioninis parkas ir kt., bylos Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2008 ir kt.).

10Materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, minėta, yra Saugomų teritorijų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatyme (9 straipsnio 2 dalies 8 punktas) draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. D1-488, 26 p., tačiau ji išplėsta ir nurodyta, jog draustiniuose gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose( kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 pažymėjo, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289) 5.38 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Aptariamam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiam faktui konstatuoti pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad yra išlikę buvusių statinių liekanų ir( ar) sodų liekanų arba kad sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nes pareiškėjas neįrodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

11Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (b. l.12) XX amžiaus pirmoje pusėje buvo sodyba. Šį faktą įrodinėjo liudytojų parodymais, 2007-12-27 žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktu(b. l. 9), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir istorine pažyma (11-24). Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo žemės sklype buvo sodyba, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, teismas neteisingai vertino įrodymus, be to, šių įrodymų nepakanka prašomam faktui nustatyti. Visų pirma istorinė pažyma pateikia išvadą, jog XX a. pr.-1938 m. laikotarpio istoriniai kartografiniai dokumentai sklypo vietoje fiksuoja pievą. Liudytojų teigimu, sklype buvusi kažkokia žvejo sodyba galėjo įsikurti po 1938 m., o per karą ar pokaryje buvo nugriauta (b.l. 24). Pažymos tiriamojoje dalyje pažymėta, kad XX a. I p. kartografija sklypo vietoje apstatymo nefiksuoja, o yra liudytojų, kad tiriamajame sklype buvo kažkokia žvejo sodyba (b.l. 23) ir šie liudytojų parodymai užfiksuoti prieduose Nr.7, Nr. 8 (b. l. 35-36). Liudytojai V. D. ir A. D. taip pat buvo apklausti teismo posėdyje, tačiau jų parodymai įvertinti nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, nes iš šių liudytojų parodymų nustatyta, jog jie patys sodybos nematė, o tik žino apie ją iš kitų asmenų pasakojimų. Liudytojas V. D. yra ( - ) m. gimimo ir gyvena Rusnėje nuo 1969 m., o A. D. yra ( - ) m. gimimo, todėl pagal įrodymų pakankamumo taisyklę teismas negalėjo vadovautis jų parodymais, tuo labiau, kad istorinėje pažymoje įvertinus tų pačių liudytojų parodymus pateikta tik tikėtina išvada dėl sodybos buvimo. Šių paminėtų įrodymų nepapildo ir kiti byloje esantys įrodymai, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo tik raudonų plytų liekanų buvimą ir laukinių aviečių krūmų augimą, tačiau pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog vien statybinių medžiagų užfiksavimas neįrodo sodybos, kaip statinių grupės, kurioje dominavo gyvenamasis namas, buvimo, o laukinių aviečių krūmai neįrodo buvus sodo. Be to, istorinėje pažymoje nurodyta, kad to laikmečio tvartai galėjo būti statomi iš raudonų plytų, o gyvenamieji pastatai buvo statomi iš gulsčių pjautų ar tašytų rąstų ant negiliai į žemę įleistų akmenų pamatų (b.l. 22), todėl pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti įrodytas visos sodybos buvimas. Visų pirma teismas neįvertino, jog istorinėje pažymoje nurodyta, jog toje vietovėje sodai buvo apželdinami tradiciškai gausiai aukštais lapuočiais medžiais - vyrauja kaštonai, liepos, tačiau tokių medžių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuota. Be to, anot Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, V., 1993, sodas – tai žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai, todėl vien vaiskrūmių buvimas neįrodo fakto, jog buvo sodas (b.l. 59-60). Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos, todėl įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų pakankamumo taisyklę, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas (CPK 326 str. 1d., 2p., 329 str. 1d.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškimą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai