Byla AS-146-483-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Plėtrumas“, M. D., A. D. dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundu (I t., b. l. 3-8), kurį vėliau patikslino (IV t., b. l. 9-12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2009-07-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos leidimą Nr. 23 ir 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimą N. IT/7/09-0736. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 galiojimą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

7Teismas iš pareiškėjo teismui pateikto antstolio I. Gaidelio 2010-05-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad toje vietoje, kurioje išduotas leidimas statybos darbams yra iškastos žemės tranšėjos, pakloti ir klojami vamzdynai, pastatyti inžineriniai įrenginiai, kai kur tranšėjos užpiltos žemėmis, žemės išlygintos. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog statybos jau yra prasidėjusios, jos realiai vyksta ir yra įdėtos lėšos, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų pažeistas proporcingumo principas, todėl konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė netaikytina.

8III.

92010 m. liepos 2 d. pareiškėjas UAB „JGK statyba“ pateikė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 39-41) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinti. Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus: 1. Nagrinėjamu atveju iš trečiojo suinteresuoto asmens V. V. elgesio, pasirenkant projekto rengimui neatestuotą įmonę, bei po skundo pateikimo nederinant projekto korektūros su žemės sklypo bendraturčiu ir toliau skubiai vykdant statybos darbus ne jam (V. V.) priklausančiame ir ne jo valdomame 0,4078 ha žemės sklype, galima daryti išvadą, kad reikalavimo priemonių taikymo poreikį lemia reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. 2. Nesustabdžius statybos leidimų galiojimo, gali būti padaryta žala ne tik UAB „JGK statyba“ pastatytiems, tačiau kadastre neįregistruotiems tinklams bei keliams, bet ir turtiniams interesams, sujungiant UAB „JGK statyba“ sukurtą 2,5 mln. litų vertės inžinerinę infrastruktūrą su gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Dvarykščių kaime, per 0,4078 ha V. V. žemės sklype suprojektuotus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, o 5,7 km ilgio savavališkai atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais nuostoliais, nes po žeme paklotų vamzdynų išardymas, jų nežalojant yra technologiškai sudėtingesnis ir materialiniu aspektu – brangesnis, nei vamzdynų paklojimas. 3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nei į ginčijamu statybos leidimu suteiktas teises statytojui bei galimas neigiamas pasekmes tų teisių realizavimo atveju. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. yra lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų inžinerinių tinklų Dvarykščių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, statomų pagal šioje byloje ginčijamą 2010-01-08 Statybos leidimą statytojas. Minėti statybos darbai šiuo metu yra vykdomi ir kuo daugiau jų bus atlikta pagal ginčijamą Statybos leidimą, tuo sudėtingesnis bus statybos darbų padarinių pašalinimas. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, papildomais materialiniais nuostoliais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir išdėsto šiuos argumentus: 1. UAB „JGK statyba“ pakloti inžineriniai tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir nekilnojamojo turto registre neregistruoti, todėl negalima teigti, kad galimas faktinis tinklų sujungimas ir pareiškėjo turtinių interesų pažeidimas. Pareiškėjo argumentai apie galimą tinklų sujungimą grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone. 2. Statytojas V. V. statybos darbus vykdo turėdamas visus būtinus savininkų sutikimus, o pareiškėjo subjektinės teisės (privatus interesas) negali būti tapatinamos su valstybės ar kitų asmenų interesais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir išdėsto šiuos argumentus: 1. Pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjo atliktų statybos darbų padarinių pašalinimui turės būti taikomi sudėtingai technologiniai procesai, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl vertintinas tik kaip prielaida. 2. Tiek statytojo, tiek savivaldybės administracijos turtiniai nuostoliai nereiškia, kad priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, trečiasis suinteresuotas asmuo turi pats įvertinti galimus savo nuostolius ateityje. 3. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pastatytas statinys negalės būti naudojamas pagal paskirtį neturi įtakos būsimo galimai pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

14Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą, prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23 (I t., b. l. 31) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-01-08 statybos leidimą N. IT/7/09-0736 (III t., b. l. 1a). Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 galiojimą.

15Ginčijamu statybos leidimu trečiajam suinteresuotam asmeniui (statytojui) V. V. suteikta teisė statyti neypatingą statinį – gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklus ir kelius Vilniaus rajone (III t., b. l. 1a). Kaip nurodė pareiškėjas bei patvirtino trečiasis suinteresuotas asmuo, ginčijamų statybos leidimų pagrindu buvo pradėtos ir yra vykdomos statybos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis antstolio I. Gaidelio 2010-05-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (III t., b. l. 160-168).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – statybos leidimo galiojimo laikino sustabdymo, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų negalimas.

17Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia subjektyviu trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų vertinimu ir prielaidomis dėl galimai kilsiančios turtinės žalos, kurios nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Byloje nepateikta jokių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, iš kurios matyti, kad statybos darbai jau yra pradėti ir realiai vyksta, tarp statybos proceso dalyvių yra susiklostę sutartiniai statybos rangos santykiai, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje stadijoje pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, taip pat ir trečiųjų asmenų interesus, būtų neadekvatus siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, kiltų neapibrėžtumas jau susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose, atsirastų didelio masto materialinių nuostolių.

18Pareiškėjo nurodomi galimi trečiojo suinteresuoto asmens (statytojo) turtiniai nuostoliai, tuo atveju jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, savaime nereiškia, kad priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pats turi įvertinti galimus savo nuostolius ateityje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu 2010-01-08 statybos leidimu N. IT/7/09-0736 suteiktų teisių vykdyti statybos darbus realizavimas bei su jų vykdymų susijusių pasekmių atsiradimas sietinas išimtinai su valiniais trečiojo suinteresuoto asmens, kuriam ir buvo išduotas statybos leidimas, veiksmais. Todėl šioje byloje ginčijamo statybos leidimo galiojimas savaime negali padaryti įtakos būsimo teismo sprendimo dėl skundžiamų administracinių aktų įvykdymo apsunkinimui ar negalimumui.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad, nesustabdžius šioje byloje ginčijamo statybos leidimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

20Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirojo skundo nepatenkinti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Ši nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai