Byla 2-648/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „TARVI“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo L. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. atstovės advokatės Danguolės Kemežytės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TARVI“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovo L. R. atstovė Danguolė Kemežytė 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui prašymą iki ieškinio padavimo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 110 000 Lt sumai UAB „TARVI“ lėšas, esančias pas atsakovą ir jo atsiskaitomojoje sąskaitoje, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims.

4Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 110 000 Lt sumai UAB „TARVI“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, perleisti jį tretiesiems asmenims bei leidžiant naudotis materialiu turtu nesumažinant jo bendros vertės, o turto esant nepakankamai – atsakovo lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neribojant lėšų patekimo į atsakovo sąskaitą. Teismas priėjo išvados, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), nes atsakovas geruoju pinigų nesumoka, elgiasi nesąžiningai, vengia atsiskaityti, įsiskolinimas yra didelis. Teismas prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovui, nes pripažino, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sukliudys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 148 str. 1 d.).

5Atskirajame skunde atsakovas UAB „TARVI“ prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesines teisės normas, nepagrįstai sureikšmino ieškovo interesus, pažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus ir neištyrė visų su prašymu susijusių aplinkybių. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo atsakovui nepranešęs, todėl atėmė iš jo galimybę pateikti duomenis, kad ieškovo reikalavimas dėl vengimo atsiskaityti už medvežę Mini Brunett – ( - ) yra nepagrįstas. Teismas taip pat nepareikalavo iš ieškovo galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klaidingai nurodė ieškinio sumą – 110 000 Lt, nes ieškovui yra sumokėta 13 000 Lt rankpinigių, todėl reikalavimo suma yra tik 97 000 Lt ir ginčas nėra teismingas Panevėžio apygardos teismui, neteisingai nurodė atsakovo adresą, todėl pastarasis pavėluotai gavo teismo nutartį ir nutylėjo aplinkybes, kad atsakovas yra pareiškęs pretenziją ieškovui dėl parduotos medvežės trūkumų.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atstovė advokatė Danguolė Kemežytė atskirąjį skundą prašo atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas yra atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu, nes areštavo turtą ir lėšas reikalavimo sumai. Be to, buvo areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos atsakovo nuostolių atsiradimui. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisės principus. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjo, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo tik 30 000 Lt vertės automobilį, o sąskaitoje turi tik 43 Lt, todėl akivaizdu, kad jis, sudarydamas sutartį su fiziniu asmeniu, nesąžiningai siekė įgyti turtą. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškinio suma yra mažesnė – 97 000 Lt, kadangi pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį 13 000 Lt rankpinigių suma nėra įskaičiuojama į sutartyje numatytą kainą, todėl reikalavimą sudaro visa sutarties kaina. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo siūlymas nutraukti sudarytą sutartį turi būti vertinamas kaip reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai dėl netikslaus adreso nurodymo ir dėl pavėluoto nutarties įteikimo yra nepagrįsti, nes jo adresas buvo nurodytas tinkamai, o nutarties įteikimo laikas neturi įtakos atsakovo procesinėms teisėms, nes terminas nutarčiai apskųsti skaičiuojamas nuo įteikimo dienos.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 110 000 Lt suma yra pakankamai didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl realios grėsmės bei pakankamo pagrindo nebuvimo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų dėl jo turtinės padėties, kurie suteiktų pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodoma suma apeliantui nėra didelė ir jos išieškojimas, netaikant užtikrinimo, nekelia abejonių.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš jo teisės minėtais daiktais naudotis, o atsakovo lėšų areštas taikomas tik tuo atveju, kai atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nebus ar nepakaks arešto sumai. Kolegija pastebi, kad tuo atveju, jeigu areštavus atsakovo pinigus būtų suvaržyta jo veikla, jis galėtų prašyti pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir leisti jam disponuoti tam tikra pinigų dalimi (suma) (CPK 146 str.).

10Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pakankamai neištyręs ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti parduoto daikto kainą, įsiskolinimas yra pakankamai didelis, atsakovas nori nutraukti sutartį, pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

11Apeliantas taip pat nurodo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pažymėtina, kad LR CPK 147 straipsnyje yra numatyta laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo teisė, o ne pareiga pareikalauti iš ieškovo skolininko nuostolių užtikrinimo. Teismas, pasinaudodamas įstatymo leidėjo jam suteikta diskrecijos teise, turi teisę nuspręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina spręsti tokį klausimą. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš ieškovo atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, CPK 147 straipsnio pirmoji dalis suteikia teisę pačiam atsakovui prašyti teismo įpareigoti ieškovą užtikrinti skolininko galimų nuostolių atlyginimą, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali jų patirti. Tokį prašymą su nuostolių sumą pagrindžiančiais įrodymais atsakovas privalo pateikti pirmosios instancijos teismui.

12Atsakovas atskirajame skunde taip pat ginčija ieškovo nurodytą 110 000 Lt įsiskolinimo sumą, nurodo, kad ji turi būti mažesnė. Kolegija pastebi, kad priteistinos sumos dydį, atitinkamų sumų įskaitymo klausimus teismas išsprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas teismo sprendimą, o ne spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šis atsakovo argumentas yra atmetamas kaip nesusijęs su ginčijama teismo nutartimi ir jį atsakovas gali juos nurodyti pareikšdamas prieštaravimus dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. priimto preliminaraus teismo sprendimo.

13Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai nurodė atsakovo adresą, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams (prašyme nurodytas adresas Šeimyniškėlių g. 11, Anykščiai). Dėl atsakovo argumento, kad jis pavėluotai gavo teismo nutartį, kolegija pastebi, kad nutarties apskundimo terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo jos įteikimo dienos, atsakovas pasinaudojo savo teise apskųsti teismo nutartį, todėl jo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

14Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti šią nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

15Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai