Byla 2A-377/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-159/2013, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovams V. T. (V. T.), J. K., J. K., L. M., uždarajai akcinei bendrovei „Simpatija“, S. Š. ir S. P. dėl 1 295 569,86 Lt žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis asmuo uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ teisių perėmėja „BTA Insuarance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. S. 2010 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė teismo jam, kaip UAB „Alfenika“ akcininkui ir kreditoriui, iš atsakovų – buvusių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alfenika“ darbuotojų V. T., J. K., L. M., buvusios sutuoktinės ir J. S. individualios įmonės savininkės J. K. bei UAB „Alfenika“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ ir jo įgaliotų asmenų S. Š. ir S. P. – solidariai priteisti 1 295 569,86 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad UAB „Alfenika“ administracijos vadovai (direktorius V. T. ir buhalterės J. K., L. M.) netinkamai vykdė savo pareigas, todėl ko UAB „Alfenika“ tapo nemoki ir įmonei buvo iškelta bankroto byla. Taip pat UAB „Alfenika“ bankroto administratorius UAB „Simpatija“ netinkamai vykdė savo pareigas ir buvo šališkas, o J. K. valdoma J. S. individuali įmonė neatsiskaitė pagal 2006 m. kovo 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą už UAB „Alfenika“ priklausiusių patalpų nuomą bei prekes.

6Ieškovas nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Simpatija“ ir jo įgalioti asmenys S. Š. ir S. P. nesiėmė jokių aktyvių teisėtų veiksmų tam, jog iš UAB „Alfenika“ buvusių darbuotojų V. T., J. K. ir L. M., kurių veiksmai lėmė įmonės nemokumą, būtų išieškotas žalos atlyginimas, todėl šią žalą privalo atlyginti kartu su asmenimis, iš kurių privalėjo šios žalos atlyginimo reikalauti. Ieškovas ne kartą teikė bankroto administratoriams turimus duomenis, pagrindžiančius ankstesnių įmonės darbuotojų veiksmų neteisėtumą, lėmusį žalos įmonei atsiradimą, tačiau į tai nebuvo reaguota, nors bankroto administratoriai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ) turi pareigą tikrinti įmonės sudarytus sandorius ir reikšti turtinius reikalavimus asmenims, tam, kad būtų atkurtas įmonės mokumas ar patenkinta kuo daugiau įmonės kreditorių reikalavimų.

7Bankroto administratorius tyčia veikė tik atsakovų (buvusių įmonės darbuotojų – administracijos vadovų) naudai. Ieškovo teigimu, 2006 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Alfenika“ administratorius bei buvę administracijos vadovai dirbtinai nušalino ieškovą nuo pagrįstų turtinių interesų gynimo.

8Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje patvirtindamas ieškovo kreditorinį reikalavimą patvirtino ieškovui padarytos 184 473,71 Lt dydžio žalos faktą. 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas tenkino BUAB „Feniks“ 157 460 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą dėl pastato, esančio ( - ), žemės nuomos. Taip pat BUAB „Alfenika“ atstovai pažeidė ĮBĮ nustatytą kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą bei dėl interesų konflikto nuslėpė tai, kad BUAB „Feniks“ ir BUAB „Alfenika“ administravo to paties UAB „Simpatija“ atstovai, kurie yra tarpusavyje susiję asmenys. Pagal ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratorių elgesio kodekso nuostatas bankroto administratorius turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, nesiekti sau naudos ir (ar) nepriimti atlygio už palankius kreditoriui ar kitam bankroto proceso dalyviui veiksmus, būti nepriklausomas nuo bet kokio asmens įtakos ir veikti pagal efektyvumo principą (8-11 punktai). Panašūs bankroto administratoriaus veiklos principai buvo nustatyti ir ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. patvirtintose Verslo administratorių etikos taisyklėse (2.4, 2.5, 2.11 punktai). Tai reiškia, kad bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo ir bet kokių teisinių santykių su kreditoriais, o jeigu tokių yra – bankroto administratorius veikia neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

9Dėl UAB „Simpatija“ ir jos įgaliotų asmenų veiksmų nebuvo užtikrinta, kad bus gauta didesnė nauda iš varžytynėse parduoto įmonės turto – ( - ), esančio pastato. Pirmųjų varžytynių 2008 m. kovo 7 d. protokole Nr. l nugalėtoju užfiksuotas E. V. (varžytynėse buvęs kartu su K. A., kuris balsavimo procedūroje nedalyvavo), pasiūlęs 108 000 Lt kainą. Vėliau pirmųjų varžytynių nugalėtojas K. A. atsisakė mokėti pasiūlytą kainą, o UAB „Simpatija“ realizavo (be pranešimų kitiems suinteresuotiems asmenims apie neįvykusias varžytynes) pastatą per pakartotines varžytynes už 91 000 Lt, t. y. už mažesnę kainą tam pačiam K. A.. Varžytynėse ieškovas dalyvavo kaip kreditorius ir stebėtojas, tačiau jo prieštaravimai buvo atmetami – visi atsakovai patvirtino pardavimą, todėl ieškovui padaryta žala yra 17 000 Lt (108 000 – 91 000). Pripažinus, kad kainos nustatymas antrosioms varžytynėms neatitiko teisės normų reikalavimų ir pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus, bankroto administratorius turėjo pareigą ginčyti kreditorių komiteto sprendimus dėl turto perdavimo (ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 3 dalies 4, 9, 14 punktai). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad ne kreditorių susirinkimas tikslino antrosioms varžytynėms turto kainą, o būtent bankroto administratorius pasiūlė ją keisti, be to, po kelių mėnesių pirkėjas, perėmęs įkeistą turtą, jį gana greitai perpardavė už didelę kainą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo manymu, galima daryti išvadą, jog byloje yra visos sąlygos bankroto administratorių deliktinei civilinei atsakomybei (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), t. y. administratorių netinkamas pareigų vykdymas (neteisėti veiksmai), ieškovui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp administratorių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei administratorių kaltė, kurios prezumpcijos administratoriai nepaneigė.

10Ieškovas nurodė, kad užtikrindamas UAB „Alfenika“ įsipareigojimų vykdymą pagal paskolos sutartį, buvo įkeitęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį keturių kambarių butą, esantį ( - ). Paskolos sutartis nebuvo vykdoma dėl to, kad dėl buvusių administracijos vadovų veiksmų UAB „Alfenika“ atsirado įsiskolinimų, dėl kurių įmonei buvo inicijuota bankroto byla. Minėtas butas buvo parduotas iš varžytynių. Pagal CK 4.195 straipsnio 2 punktą tuo atveju, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Preliminarios turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 08/11-852K1 duomenimis ieškovo patirtus nuostolius sudaro dabartinė šio buto rinkos vertė, t. y. 670 000 Lt.

11Taip pat nuo turto įkeitimo 1998 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio ieškovas galėjo gauti pajamas iš komercinės paskirties patalpų, esančių ( - ), nuomos. Preliminariais duomenimis vieno kvadratinio metro komercinės paskirties patalpų miesto centre kaina yra 20 Lt/kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų bendras plotas 105,59 kv. m, – mėnesio nuomos kaina galėjo būti 2 111,80 Lt. Iki patikslinto ieškinio padavimo dienos praėjo 172 mėnesių, už kuriuos negautų pajamų suma sudaro 363 229,60 Lt.

12Taip pat direktorius V. T., vyr. buhalterė J. K. netvarkė ir neperdavė įstatymų nustatyta tvarka bendrovės dokumentacijos bei 21 105,65 Lt kasos likučių, o tai patvirtina audito patikrinimo išvada, BUAB „Alfenika“ administratorius vengė vykdyti savo pareigą užtikrinti šių lėšų grąžinimą. Nurodytų lėšų trūkumas bei neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas lėmė žalos įmonei padarymą bei vėlesnį jos nemokumą.

13Pastatą, esantį ( - ), tuo metu valdė UAB „Alfenika“ vyr. buhalterė J. K. (buvusi S.) – J. S. individualios įmonės savininkė. Kadangi ji sudarė bendrovei priklausančio baro-parduotuvės pastato, esančio ( - ), nuomos sutartį su jos valdoma J. S. individualia įmone, atsakomybė pereina turto valdytojui – J. S. individualiai įmonei bei jos savininkei. UAB „Alfenika“ vardu sutartį Nr. l999 07-22 pasirašė buhalterė L. M., kuri vėliau nereikalavo nuomos mokesčio faktiško apmokėjimo pagal išrašytas sąskaitas faktūras. 2006 m. kovo 7 d. ieškovas išsiuntė skolininkei J. S. individualios įmonės savininkei tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuris per nurodytą terminą nebuvo grąžintas, todėl darytina išvada, kad skolininkė buvo tinkamai įspėta apie tai, jog akto negrąžinimo atveju įsiskolinimas yra pripažįstamas. Viso už neišmokėtą nuomą bei prekes J. S. individuali įmonė ieškovui, kaip akcininkui, padarė 60 784,33 Lt dydžio žalą.

14Be to, UAB „Alfenika“ nuomojo ieškovui priklausančias patalpas, esančias ( - ). Nuomotojas pagal nuomos sutarties Nr. 011-97/04 1.3 punktą turėjo mokėti komunalinius mokesčius, tačiau to nedarė. Ieškovas, kaip patalpų savininkas, sumokėjo 62 919,34 Lt už UAB „Alfenika“. Visiškai įvykdęs bendrovės įsipareigojimus, ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti šios sumos iš atsakovų.

15Atsakovai, kaip buvę administracijos vadovai, siekdami nušalinti ieškovą nuo jo turtinių interesų gynimo bankroto byloje, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai inicijavo civilines bylas bei ikiteisminius tyrimus. Ieškovas manė, kad atsakovai sąmoningai piktnaudžiavo savo pareigomis, kaip bankrutuojančios įmonės administratoriai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą ieškovo pagrįstų turtinių interesų tenkinimą. Kaip bendrovės akcininkas, remdamasis Kasos pajamų orderiu SAC Nr.25513403 ieškovas sumokėjo 3 100 Lt už UAB „Vakarų auditas“ atliktą UAB „Alfenika“ administracijos veiklos nepriklausomą auditą. Kadangi tik remiantis nepriklausomos auditorės A. M. (UAB „Vakarų auditas“) 1999 m. birželio 23 d. pažyma buvo galima įvertinti administracijos vadovų pareigų nevykdymą, šios papildomos išlaidos gali būti pripažintos ieškovui padaryta žala. Taip pat ieškovas turėjo sumokėti antstoliams už išduotas pažymas bei turto įvertinimo pažymą. Visa sumokėta suma sudaro 755,27 Lt.

16CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia pati taisyklė, numatyta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Kadangi dėl atsakovų veiksmų, ieškovo manymu, buvo padaryta 1 295 569,86 Lt žala, ieškovas teigė, kad ši suma turi būti atlyginta solidariai visų atsakovų. Ieškovas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai, neatitinkantys ieškovo, kaip didžiausio įmonės kreditoriaus interesų, padarantys ieškovui žalą, turi būti atlyginti visiškai. Ieškovo aprašyti epizodai yra akivaizdžiai žalingi ieškovui, kaip UAB „Alfenika“ akcininkui bei kreditoriui, atsakovai veikė prieš ieškovo, kaip įmonės akcininko bei kreditoriaus, interesus, pažeidė lojalumo įmonei ir rūpestingumo pareigas, sukėlė ieškovui didelę žalą, kurią turi atlyginti visiškai.

17Atsakovai su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. prašė teismo taikyti ieškinio senatį.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė visus ieškovo A. S. ieškinio reikalavimus.

20Teismas nustatė, kad ieškovas A. S. ieškinį buvusiems UAB „Alfenika“ darbuotojams atsakovams V. T., J. K. ir L. M. pareiškė 2010 m. birželio 4 d., praėjus beveik vienuolikai metų nuo žalos paaiškėjimo (t. y. nuo 1999 m. birželio 22 d.), todėl padarė išvadą, kad ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 242 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų terminą yra teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų V. T., J. K., L. M. ir J. K.. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė patikimais ir leistinais įrodymais atsakovų V. T., J. K., L. M. ir J. K. padarytos realios materialinės žalos įmonei dydžio bei nenurodė konkrečių buvusių darbuotojų kaltų veiksmų ir neatribojo minimų darbuotojų materialinės atsakomybės rūšies ir ribų. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir kitų savo reikalavimų, taip pat nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis, kaip BUAB „Alfenika“ akcininkas, apskritai turėjo 1 295 569,86 Lt vertės turtą ir tą turtą prarado dėl visų atsakovų kaltų veiksmų. Teismas nustatė, kad teismų procesiniais sprendimais ne kartą buvo konstatuota, jog ieškovas A. S. atsisako bendradarbiauti su BUAB „Alfenika“ administratoriumi UAB „Simpatija“, todėl padarė išvadą, kad nepasitvirtino A. S. nurodyta aplinkybė, jog atsakovai sąmoningai piktnaudžiavo savo pareigomis bei kad BUAB „Alfenika“ administratorės atstovai veikė prieš teisingą ir greitą ieškovo pagrįstų turtinių interesų tenkinimą. Be to, 2006 m. kovo 7 d. A. S. vienašališkai surašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą teismas įvertino kaip ieškovo dirbtinai sudarytą įrodymą, siekiant neteisėtai ir nepagrįstai iš buvusios sutuoktinės J. K. savo naudai prisiteisti 60 784,33 Lt.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį visiškai – priteisti solidariai iš atsakovų V. T., J. K., J. K., L. M., UAB „Simpatija“, S. Š. ir S. P. 1 295 569,86 Lt dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nevykdė pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, neįvertino aplinkybės, jog atsakovams atstovavo vienas įgaliotas asmuo, nors įmonės administracijos vadovų – direktoriaus ir vyriausiųjų buhalterių – materialinės atsakomybės sąvokos yra priešingos.
  2. Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo UAB „Simpatija“ atstovų pateikta BUAB „Alfenika“ bankroto bylos medžiaga ir visiškai ignoravo ieškovui padarytą žalą patvirtinančius procesinius dokumentus.
  3. Bylos nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas iki UAB „Alfenika“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o teismas, remdamasis įmonės išregistravimu, mėgino nutraukti bylą.
  4. Priimant sprendimą nebuvo išnagrinėti ieškovo argumentai, jog atsakovai (buvę įmonės administracijos vadovai) pasisavino įmonės turtą, neperdavė įmonės dokumentacijos, nemokėjo valstybei privalomų mokesčių bei paskolos įsipareigojimų. Šie atsakovų veiksmai buvo padaryti tuo metu, kai ieškovas, kaip UAB „Alfenika“ akcininkas, negalėjo jų tinkamai kontroliuoti.
  5. Minėtų aplinkybių nesiaiškino ir bankroto administratorius. UAB „Simpatija“ nevykdė pareigos ginti visų kreditorių interesus, visi atsakovai veikė kartu prieš ieškovą, kuris buvo didžiausias įmonės kreditorius.
  6. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį byloje. Vadovaujantis teismo sprendime nurodytais argumentais senaties terminas turėjo būti taikomas ir UAB „Alfenika“ bankroto byloje, nes buvo akivaizdžiai suėję visi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinio reikalavimo pateikimo terminai.

23Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Nagrinėjant bylą teisme atsakovams atstovavo kvalifikuotas atstovas – advokatas, kuris atsakė į visus teismo ir proceso dalyvių klausimus, tarp atsakovų pozicijų nebuvo nei faktinio, nei procesinio prieštaravimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienas ir tas pats atstovas neturėjo teisės atstovauti atsakovams.
  2. Ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovų veiksmai, kuriais įmonei ar jos vieninteliam akcininkui tariamai padaryta ieškovo nurodomo dydžio žala, kaip tą žalą galima atriboti tarp atsakovų, kurių buvo septyni ir iš kurių žalą buvo prašoma priteisti solidariai. Ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimų, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
  3. Apeliaciniame skunde nėra tinkamai nurodytas skundo pagrindas – kokios aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
  4. Ieškovas A. S. nėra įmonės akcininkas, todėl iš viso neturi ir neturėjo reikalavimo teisės, o jo kreipimasis į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir apeliaciniu skundu yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių ieškovui skirtina bauda.

24Atsakovai S. P., S. Š. ir UAB „Simpatija“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai atsiliepimuose nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, įvertino joje pateiktus įrodymus ir argumentus.
  2. Ieškovo A. S. keliami reikalavimai jau yra išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-14-524/2011, kurioje priimti teismo sprendimai jau yra įsiteisėję, todėl darytina išvada, kad A. S. vėl piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ką jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-804/2009.

25Atsakovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos tesimo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai. Teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovas elgėsi nesąžiningai. Ieškovo pateiktas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo 2006 m. kovo 7 d. aktas neturi juridinės galios, šio akto turinys neatitinka tikrovei ir nėra patvirtintas jokiais dokumentais.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo A. S. apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

30Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimdamas sprendimą neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, o būtent – ieškovo šioje civilinėje byloje pateiktų dokumentų, kurie pagrindžia jo reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo UAB „Simpatija“ atstovų pateikta UAB „Alfenika“ bankroto bylos medžiaga. Ieškovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ieškovo argumentų, jog atsakovai (buvę UAB „Alfenika“ administracijos vadovai) pasisavino įmonės turtą, neperdavė įmonės dokumentacijos, nemokėjo valstybei privalomų mokesčių bei nevykdė paskolos įsipareigojimų, kad bankroto procedūra buvo pradėta dėl nesumokėtų mokesčių, bankroto administratoriaus atstovai faktiškai gynė kitus atsakovus ir vengė ginti visų kreditorių reikalavimus, veikė kartu su kitais atsakovais solidariai prieš ieškovą, kaip didžiausią kreditorių, bankroto byloje buvo klastojami kreditorių susirinkimų balsavimo protokolai. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovams V. T., J. K., J. K., L. M. senatį, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl ieškinio senaties taikymo šiems asmenims yra neteisingos, kokios bylos aplinkybės ir byloje nustatyti faktai paneigia šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pažymėtina kad ieškovas nurodo aplinkybę apie tai, jog jam yra neaišku, dėl kokių priežasčių jam nebuvo taikoma senatis, o bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo pritaikyta ieškinio senatis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti kreditorinį reikalavimą, tačiau pabrėžtina, jog šioje byloje nenagrinėjamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas ir nesprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai buvo iškelta bankroto byla. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ne atsakovai inicijavo bankroto bylos iškėlimą.

31Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, bylos šalys turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus pirmosios instancijos teismui. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Be to, vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

32Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo A. S. ieškinyje bei patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą (ieškinio dalyką) atsakovams V. T., J. K., L. M., J. K., UAB „Simpatija“, S. Š. ir S. P., nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas, t. y. ieškinio pagrindą, atsakovų atsikirtimus į ieškovo pareikštą reikalavimą ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes pagal šiuos įrodymus, iš jų ir pagal įrodymus, esančius UAB „Alfenika“ bankroto byloje, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovų įrodymus, šių įrodymų visumą, neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kuriomis remdamasis nepripažino ieškovo ieškinio pagrįstu ir įrodytu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pagrįstai rėmėsi UAB „Alfenika“ bankroto bylos medžiaga, šioje byloje esančiais įrodymais, nes ieškovo ieškinio vienas iš esminių pagrindų ir buvo susijęs su UAB „Alfenika“ bankroto byla ir bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų netinkamai atliktomis pareigomis vykdant bankroto procedūras, parduodant įmonės turtą iš varžytynių, neieškant skolų iš debitorių, nereiškiant ieškinių dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių įmonės darbuotojų. Dėl to, kad atsakovams V. T., J. K. ir L. M. atstovavo tas pats advokatas, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams, o dalyvaujant jų advokatui, negali būti pripažinta, jog byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Pažymėtina, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys savo bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus. Atsakovai pasirinko bylą vesti per atstovą ir tai nėra pažeidimas. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK nuostatos nedraudžia keliems fiziniams asmenims sudaryti pavedimo sutartį su tuo pačiu advokatu (CPK 56-60 straipsniai). Lietuvos advokatūros įstatyme taip pat nėra įtvirtinta nuostatų, kurios draustų civiliniame procese advokatui atstovauti keliems atsakovams.

33Šioje civilinėje byloje ieškovas A. S. pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams V. T., J. K., L. M., J. K., UAB „Simpatija“, S. Š. ir S. P.. Ieškovas prašė iš šių atsakovų jam, kaip BUAB „Alfenika“ akcininkui ir kreditoriui, solidariai priteisti 1 295 569,86 Lt žalos atlyginimą, nurodydamas, kad jo nurodyta žala jam padaryta šių asmenų bendrais veiksmais. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad V. T. yra buvęs UAB „Alfenika“ vadovu (direktoriumi) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. balandžio 20 d. (II t., b. l. 78), atsakovės J. K., L. M. – buvusios UAB „Alfenika“ darbuotojos (J. K. dirbo vyr. buhaltere nuo 1998 m. rugsėjo 10 d. iki 1999 m. spalio 20 d., tačiau realiai dirbo iki 1999 m. balandžio 29 d., nes 1999 m. balandžio 29 d. buvo atleista iš darbo už nerūpestingai atliktas pareigas ir darbo drausmės pažeidimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. spalio 20 d. sprendimu buvo pakeistas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nurodant, jog darbo sutartis nutraukta ne dėl nuo darbuotojos priklausančių aplinkybių (II t., b., l. 78); L. M. dirbo vyr. buhaltere nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2000 rugpjūčio 17 d. (I t., b. l. 153)). Atsakovė J. K. – buvusi ieškovo sutuoktinė ir J. S. individualios įmonės savininkė, kuri UAB „Alfenika“ nuo 1996 m. gruodžio 1 d. dirbo buhaltere, nuo 1997 m. liepos 1 d. – vadybininke, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. – teisininke, o 2004 m. sausio 15 d. buvo atleista iš šios įmonės (I t., b. l. 166-170). Atsakovas UAB „Simpatija“ yra buvęs UAB „Alfenika“ bankroto administratorius, o atsakovės S. Š. ir S. P. – bankroto administratoriaus įgalioti asmenys. Pagal bylos duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2006 m. gegužės 2 d. kreipėsi Į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alfenika“. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Alfenika“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Simpatija“. UAB „Simpatija“ 2006 m. birželio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu S. Š. leista administruoti UAB „Alfenika“. UAB „Simpatija“ 2011 m. liepos 19 d. įsakymu S. Š. ligos metu nuo 2011 m. liepos 19 d. įgaliotu asmeniu paskirta S. P..

34Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad ieškovas pradinį ieškinį pareiškė dėl jam padarytos žalos atlyginimo priteisimo, t. y. pagal pradinį ieškinį ieškovas reiškė reikalavimą bankrutavusiai UAB „Alfenika“. Tai matyti iš ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama, nes šiame pareiškime ieškovas nurodė, kad vienas iš atsakovų UAB „Alfenika“ nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsirado pagrindas pakeisti netinkamą atsakovą UAB „Alfenika“ tinkamais atsakovais – UAB „Alfenika“ bankroto administratoriumi UAB „Simpatija“ ir UAB „Simpatija“ įgaliotais asmenimis – bankroto administratore S. Š. (UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2011 m. liepos 19 d. ) ir bankroto administratore S. P. (UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo nuo 2011 m. liepos 19 d.). Pažymėtina, kad bankroto administratorius ir jo įgalioti asmenys nėra likviduotos dėl bankroto ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės teisių perėmėjai pagal CPK 45 straipsnį, ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, t. y. jie nėra atsakingi už įmonės veiksmus ir neturi atlyginti žalos, kurią galbūt padarė įmonė iki bankroto bylos iškėlimo akcininkams, kreditoriams ir kitiems asmenims. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Juridinis asmuo, kuris verčiasi bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių administravimu, veikia savo rizika. Administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spęsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas (administratorius) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Be to, bankroto administratoriaus aukštesnis profesinis standartas savaime nereiškia, jog bet kuri kreditorių patirta žala bus atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011).

35Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pagal ieškovo ieškinį nėra atsakingos atsakovės S. Š. ir S. P., kurios buvo bankroto administratoriaus darbuotojos, o ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad bankroto administratorius UAB „Simpatija“ atliko neteisėtus veiksmus, jam (ieškovui) padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų ir žalos fakto.

36Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ taikyti civilinę atsakomybę ir egzistuoja pirmiau nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos, vertintini bankroto administratoriaus veiksmai UAB „Alfenika“ bankroto byloje, kuriuos atsakovas įvardija neteisėtais ir padariusiais turtinę žalą ieškovui, kaip UAB „Alfenika“ akcininkui ir kreditoriui. Taip pat nagrinėjamu atveju yra svarbūs ir ieškovo veiksmai ir elgesys tiek bankroto byloje, tiek iki bankroto bylos iškėlimo, kreditorių veiksmai bei priimti teismų sprendimai bankroto byloje. Pažymėtina, kad bankroto byla yra civilinė byla, kurioje administratoriaus veiksmus ir šios bylos eigą kontroliuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011).

37Kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodo, kad jam bankroto administratorius su kitais atsakovais padarė žalą, kaip UAB „Alfenika“ akcininkui ir kreditoriui. Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas nebuvo UAB „Alfenika“ akcininkas, nes Juridinių asmenų registre nurodyta, kad akcininkas yra V. S.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šios civilinės bylos ir prie jos pridėtų bylų medžiagą, nustatė, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog bankroto bylos iškėlimo metu jis buvo UAB „Alfenika“ akcininkas. Iš Juridinių asmenų registre įregistruotų UAB „Alfenika“ duomenų matyti, kad nuo 1999 m. kovo 18 d. šios įmonės akcininkas buvo V. S., o ieškovas akcininku buvo nuo 1996 m. lapkričio 19 d. iki 1999 m. kovo 13 d. Taip pat Juridinių asmenų registre įregistruota, kad ieškovas A. S. nuo paskyrimo (išrinkimo dienos) 1996 m. lapkričio 19 d. iki 2006 m. birželio 8 d. buvo įmonės direktorius (civilinės bylos Nr. 2-293-524/2009 I t., b. l. 192-196). CK 2.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią. Bankroto byloje Nr. B2-14-524/2011, kuri pridėta prie civilinės bylos, yra duomenys, kad V. S. 2007 m. vasario 2 d. yra parašęs pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis pasirašė 1998 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sužinojęs apie nesutarimus tarp akcininko A. S. ir bendrovės administracijos atsisakė apmokėti akcijas ir apie savo sprendimą tinkamai pranešė (bankroto bylos II t., b. l. 144). Bankroto byloje buvo pateikta šios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopija (bankroto bylos II t., b. l. 108), o svarbiausia yra tai, kad buvo pateiktas V. S., kaip akcininko, turinčio 100 procentų akcijų, 1999 m. liepos 21 d. protokolas, kuriame nurodytas šio akcininko sprendimas: ieškovą A. S. pervesti iš statybos direktoriaus pareigų į direktoriaus pareigas (bankroto bylos II t., b. l. 176). Be to, iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad tiek bankroto bylos iškėlimo metu, tiek ir po bankroto bylos iškėlimo ieškovas nurodydavo, jog veikia kaip UAB „Alfenika“ akcininko atstovas (pvz., 2006 m. gegužės 18 d. teismui rašė atsiliepimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2006 m. birželio 19 d. perdavė dalį įmonės dokumentų kaip akcininko atstovas), nors vėliau pradėjo nurodyti, kad buvo akcininkas ir atsakovai jam turtinę žalą padarė kaip akcininkui, tačiau neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis perėmė akcijas iš V. S., t. y. nepaneigė Juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų.

38Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas buvo UAB „Alfenika“ vadovas, t. y. asmuo, kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas vadovas yra atsakingas už juridinio asmens ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.

39Pažymėtina kad ir 2004 m. birželio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-1798-03, kuris buvo pradėtas 2003 m. gegužės 13 d. pagal UAB „Alfenika“ direktoriaus A. S. pareiškimą, nustatyta, įmonei trumpą laiką yra vadovavęs V. T., o po jo įmonei vadovavo ieškovas. Taigi pagal šios bylos duomenis įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo ieškovas A. S., kuris privalėjo organizuoti ir vykdyti įmonės veiklą taip, kad įmonei nebūtų padaryta žala, nebūtų iškelta bankroto byla bei užtikrinti akcininko teisėti interesai, t. y. šiuo atveju, jei pagal ieškovo nurodymą jis ir buvo įmonės akcininkas, tai pats ir turėjo užtikrinti savo interesus, kreipdamasis į teismą dėl darbuotojų (vyr. buhalterių), buvusio vadovo padarytos žalos įmonei atlyginimo priteisimo bei sumokėti mokesčius. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai savo veiksmais galėjo daryti įtaką ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, galbūt pažeisti ieškovo, kaip įmonės akcininko, teises ir teisėtus interesus.

40Pagal šios bylos duomenis teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar bankroto administratorius ir kiti atsakovai nėra atsakingi už tai, kad bankroto byloje nebuvo patenkintas ieškovo, kaip BUAB „Alfenika“ kreditoriaus finansinis reikalavimas (184 473,71 Lt), ar bankroto administratorius tinkamai atliko bankroto procedūras, nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Įvertinus ieškovo byloje pateiktus įrodymus, susijusius su tuo, kad jam padaryta žymiai didesnė žala nei 184 473,71 Lt, konstatuotina, kad šioje byloje nustatyti, jog ieškovas, kaip kreditorius, patyrė 1 295 569,86 Lt žalą, t. y. kad jis dėl atsakovų veiksmų, nurodomų šioje byloje, prarado turtą ar negavo pajamų už 1 295 569,86 Lt, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-293-524/2009 buvo nagrinėjamas ieškovo, kaip kreditoriaus, pareikštas ieškinys dėl BUAB „Alfenika“ ieškovui padarytos 1 873 313,70 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas šį ieškinį grindė tuo, kad jis prarado butą, esantį S. Daukanto 2-5, Klaipėdoje, kad turto kaina yra apie 1 365 000 Lt, ieškovas galėjo gauti pajamas, nuomodamas šį butą (644 099 Lt). Taip pat ieškovas buvo nurodęs, kad jis yra sumokėjęs už bendrovę 48 688,41 Lt. Ieškovo ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą (bylos Nr. 2-804/2009). Be to, šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas nebuvo UAB „Alfenika“ akcininkas, kad akcininkas – V. S..

41Iš bankroto bylos Nr. B2-14-524/2011 medžiagos matyti, kad ieškovas bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą 429 508 Lt sumai, nurodydamas, kad jam turi būti atlyginta už akcininko įnašą, už buto, esančio S. Daukanto 2-5, Klaipėdoje, įkeitimą, už neišmokėtą atlyginimą nuo 1998 m. birželio mėnesio. Šį ieškovo reikalavimą nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas bankroto byloje ir 2007 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies, t. y. patvirtino ieškovo 190 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą, o kitą prašymo dalį atmetė. Šia nutartimi buvo nustatyta, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovas būtų įnešęs 174 000 Lt dydžio akcininko įnašą, o įnešti 34 742 Lt ir 3 000 Lt jam grąžinti. Taip pat nebuvo pripažintas pagrįstu ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio tuo pagrindu, kad ieškovas tiksliai nenurodė jo eitų pareigų, yra duomenų, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, tarp ieškovo ir UAB „Alfenika“ buvo susiklostę pavedimo santykiai, nes ieškovas įmonei atstovavo kaip direktorius ir jis buvo atsakingas už visą įmonės ūkinę komercinę, ir jo pareiga buvo teisingai apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį. Ieškovo reikalavimas dėl 190 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo buvo pripažintas pagrįstu, nurodant, kad šis reikalavimas pagrįstas paskolos sutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikino nutarties dalį, kuria A. S. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir patvirtintas jo 190 000 Lt kreditorinis reikalavimas, ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad šioje nutartyje nustatyta, jog A. S. faktiškai atliko įmonės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad A. S. nelaikė, kad jam įmonė skolinga, nei teismui, nei administratoriui duomenų ir dokumentų dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio bankroto bylos iškėlimo dieną nepateikė.

42Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta bankroto byloje, A. S. įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 184 473,71 Lt kreditorinis reikalavimas. Šis reikalavimas patvirtintas, remiantis byloje Nr. 2-648/2007 priimta nutartimi, kuria buvo nustatyta, kad ieškovo kreditorinio reikalavimo dydis yra 184 743,71 Lt. Šis kreditorinio reikalavimo dydis buvo nustatytas įvertinus, kad UAB „Alfenika“ AB bankas „Hermis“ suteikė 150 000 Lt paskolą, o ieškovas paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė savo butą, esantį ( - ), įmonė bankui liko skolinga 175 704,52 Lt, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovo įkeistą butą, kuris buvo parduotas už 190 000 Lt, o ieškovui buvo grąžinti 5 526,29 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Alfenika“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto (prekybos patalpų ir dengtos pavėsinės, esančių ( - )) pardavimo, t. y. 2007 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimas nustatė įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą (buvo nustatyta, kad turto pradinė pardavimo kaina 51 000 Lt ir skelbti šio turto pardavimo varžytynes, antrosioms (pakartotinėms varžytynėms) kainos nekeisti, o turto pardavimą organizuoti išsisprendus civilinei bylai dėl žemės nuomos). Ieškovas A. S. bankroto byloje reikalavo, kad bankroto administratorius sušauktų kreditorių susirinkimą dėl minėto turto perkainojimo bei varžytynių tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad 2008 m. kovo 20 d. iš varžytynių parduodant turtą už šį turtą buvo pasiūlyta 105 000 Lt, t. y. žymiai mažiau nei buvo pasiūlyta per įvykusias 2008 m. kovo 7 d. pirmąsias varžytynes. Pažymėtina, kad šį reikalavimą ieškovas taip pat grindė tuo, kad į kreditorių sąrašą nepagrįstai buvo įtrauktas kreditorius BUAB „Feniks“, kuris yra žemės sklypo nuomininkas (ieškovas byloje teigė, kad BUAB „Feniks“ administratorius buvo UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo). Taip pat ieškovas teikė kreditorių susirinkimo pirmininkui prašymą netvirtinti varžytynių akto. Kreditorių susirinkimas 2008 m. balandžio 22 d. nutarė patvirtinti 2008 m. kovo 20 d. įvykusių turto (prekybos kiosko) varžytynių rezultatus (pardavimo kainą 91 000 Lt). Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad A. S. buvo sudaryta galimybė pareikšti ieškinį dėl varžytynių protokolo panaikinimo, tačiau ieškovas ieškinio nepareiškė. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartimi buvo išnagrinėti ieškovo A. S. prašymai dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigoti sušaukti kreditorių susirinkimą dėl varžytynių parduodamo turto perkainojimo ir pardavimo iš varžytynių tvarkos nustatymo ir šie prašymai atmesti. Taip pat teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų dėl BUAB „Feniks“ įtraukimo kreditoriumi į BUAB „Alfenika“ kreditorių sąrašą. Ieškovas minėtą nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino ieškovo atskirojo skundo. Kreditorių 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administratoriaus įgaliotas asmuo buvo įpareigotas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo sudarė likvidavimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad nuo 2006 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 4 d. gautos pajamos: 106 361,68 Lt (91 000 už parduotą turtą, 10 261,68 Lt iš Garantinio fondo, 5 100 Lt už įnašą iš pirmųjų varžytynių), lėšos kreditoriniams reikalavimams tenkinti yra 42 935 Lt. Taip pat nurodyta, kad nepatenkintų reikalavimų dalis yra 434 000,30 Lt, iš jų darbuotojams – 551,61 Lt, antros eilės kreditoriams – 82 095,73 Lt, trečios eilės kreditoriams – 351 352,96 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių sąrašas bei patikslinti kreditorių reikalavimai dydžiai (ieškovo kreditorinis reikalavimas nurodytas 184 743,71 Lt). Pažymėtina, kad ieškovas yra trečios eilės kreditorius.

43Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi buvo išnagrinėtas ieškovo pareiškimas dėl administratoriaus nušalinimo ir šis prašymas netenkintas. Šioje nutartyje buvo išnagrinėtas administratoriaus veiksmų teisėtumo klausimas ir tuo aspektu, ar bankroto administratorius pagrįstai ir teisėtai nereiškia ieškinių V. T., J. K., L. M. ir kitiems asmenims. Pažymėtina, kad buvo nustatyta, jog administratoriaus veiksmai dėl darbo su debitoriais nelaikyti neteisėtais. Ieškovas minėtą nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šį skundą, 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi skundo netenkino, nes nenustatė administratoriaus neteisėtų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, jog BUAB „Feniks“ nepagrįstai buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Taip pat būtina pažymėti ir tai, kad bankroto byloje ieškovas atstovavo kitam kreditoriui (UAB AKL ir KO), kuris skundė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį, kuria buvo atmesti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šiomis nutartimis išnagrinėtas klausimas dėl BUAB „Feniks“ administratorės ir UAB „Simpatija“ interesų konflikto ir nustatyta, kad bankroto byloje tarp šių administratorių interesų konflikto nėra (L. L. administruoja UAB „Feniks“ kaip fizinis asmuo). Šiais teismų procesiniais dokumentais nebuvo nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Tiek iš teismų procesinių dokumentų, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratoriaus ir jo įgaliotų asmenų veiksmus nagrinėjo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir nenustatė jokių pažeidimų. Pagal bylos duomenis kreditorių susirinkimas 2010 m. birželio 7 d. nutarė įpareigoti administratorių vykdyti 2009 m. rugsėjo 4 d. protokolinę nutartį dėl kreipimosi į teismą paskelbti įmonės pabaigą. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu UAB „Alfenika“ pripažinta likviduota dėl bankroto, t. y. kad jos veikla yra baigta. 2011 m. rugsėjo 30 d. ši įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

44Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo nurodomus neteisėtus administratoriaus veiksmus bei įvertinusi bankroto bylos ir kitų bylų medžiagą, konstatuoja, kad abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Bankroto administratoriaus veiksmai nuolat buvo skundžiami teismui, teismas tikrino šiuos veiksmus ir nenustatė jų neteisėtumo, nėra duomenų, kad administratorius atstovavo dalies kreditorių interesams ir veikė prieš ieškovą, o ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigtos Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išvados ir bankroto byloje esantys įrodymai. Be to, būtina pažymėti, kad ieškovas šioje civilinėje byloje iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodęs kitose bylose, teikė įrodymus, kurie buvo pateikti kitose bylose, o apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, bei įrodymų, kurie patvirtina ieškovo ieškinio pagrįstumą.

45Atmesdama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus pareiškėjo nurodomus faktus, susijusius su jo pareikštu ieškiniu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su ieškinio senaties taikymu, su atliktu įrodymų, kurių pagrindu ieškovas teigė, kad jam atsakovai solidariai padarė žalą, vertinimu ir jų nutartyje nekartoja. Be to, ir apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kurias aplinkybes neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir kokie įrodymai paneigia nustatytas aplinkybes.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis ginčui spręsti teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo priteisimą. Priimtas sprendimas teisingas tiek galiojančios teisės, tiek faktų bei jų vertinimo požiūriu, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

48Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti viešo proceso tvarka, t. y. žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė motyvų, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjam žodinio proceso tvarka.

49CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

50Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto prašymą dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme, pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek taikydamas proceso teisės normas. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinės instancijos teismui negalima teikti naujų įrodymų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 314 straipsnis). Ieškovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

51Dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

52Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, vadovaudamiesi CPK 95 straipsniu, prašo skirti ieškovui 9 000 Lt baudą, kurios pusę lygiomis dalimis priteisti atsakovams V. T., J. K. ir L. M.. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas, nebūdamas įmonės akcininku, neturėdamas reikalavimo teisės kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir apeliaciniu skundu, o tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovai pažymi, kad dėl nepagrįsto ieškinio buvo apribotos atsakovų turtinės teisės, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo visiškai kompensuotos. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad CPK 95 straipsnyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius; teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.).

53Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, todėl ieškovas įgijo įstatyme įtvirtintą teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia asmens teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra pripažįstama ne tik nacionalinių aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

54Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudojimasis jam įstatymų suteikta teise reikšti ieškinį dėl jo nurodomų pažeistų teisių gynimo ir apskųsti apeliacine tvarka jam priimtą nepalankų sprendimą (pažymėtina, kad ieškovas ieškinį reiškė ir kaip kreditorius), negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties netenkinamas atsakovų prašymas skirti pareiškėjui baudą pagal CPK 95 straipsnį.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, priteisė iš ieškovo A. S. atsakovams V. T., J. K. ir L. M. po 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti priteista iki 1,5 minimalios mėnesinės algos, todėl atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543, kuriuo patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, atsakovai V. T., J. K. ir L. M. prašo jiems priteisti 1 500 Lt arba po 500 Lt kiekvienam už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovų teigimu, apmokėjimas pagal byloje pateiktus finansinius dokumentus, buvo atliktas už visą bylą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 29 d. atsakovai V. T., J. K. ir L. M. su advokatu Henriku Mackevičiumi sudarė susitarimus dėl teisinės pagalbos visų instancijų teismuose iki byla bus baigta įsiteisėjusiu ir neskundžiamu teismo procesiniu sprendimu (I t., b. l. 54–56). Remiantis pinigų priėmimo kvitais Nr. 585053, Nr. 585055 ir Nr. 585058, Nr. 585085, Nr. 585093 ir Nr. 585095 nustatyta, kad 2010 metais atsakovai V. T., J. K. ir L. M. advokatui Henrikui Mackevičiui už dokumentų surašymą ir atstovavimą sumokėjo po 3 630 Lt (1 815 Lt x 2) (II t., b. l. 19–24). Pabrėžtina, kad šie dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kaip dokumentai, patvirtinantys jų turėtas išlaidas pirmosios instancijos teisme ir klausimą dėl šių išlaidų priteisimo yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Daugiau jokių kitų duomenų byloje apie atsakovų turėtas išlaidas nėra, jokių įrodymų, kurie pagrįstų papildomas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atsakovai V. T., J. K. ir L. M. nepateikė.

57Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų prašymą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal ankščiau nurodytus duomenis jau išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams klausimą – kiekvienam atsakovui iš ieškovo priteisė po 1 800 Lt. Tuo tarpu tai, kad teismo sprendimu buvo nutarta priteisti tik dalį atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, nėra pakankamas pagrindas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo atsisakytų priteisti išlaidų dalį pripažinti atsakovų atstovavimo išlaidomis apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnį šalis, teikianti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi pareigą pateikti įrodymus, kad išlaidas patyrė. Vien tai, kad Rekomendacijoje yra nustatytas maksimalus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis, nėra pakankamas pagrindas nesant kitų duomenų apie realiai patirtas atstovavimo išlaidas priteisti šių išlaidų atlyginimą. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai V. T., J. K. ir L. M. neįrodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų prašymas priteisti iš ieškovo A. S. 1 500 Lt arba po 500 Lt kiekvienam atsakovui už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra netenkinamas.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. S. 2010 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad UAB „Alfenika“ administracijos... 6. Ieškovas nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Simpatija“ ir jo... 7. Bankroto administratorius tyčia veikė tik atsakovų (buvusių įmonės... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje patvirtindamas... 9. Dėl UAB „Simpatija“ ir jos įgaliotų asmenų veiksmų nebuvo užtikrinta,... 10. Ieškovas nurodė, kad užtikrindamas UAB „Alfenika“ įsipareigojimų... 11. Taip pat nuo turto įkeitimo 1998 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio... 12. Taip pat direktorius V. T., vyr. buhalterė J. K. netvarkė ir neperdavė... 13. Pastatą, esantį ( - ), tuo metu valdė UAB „Alfenika“ vyr. buhalterė J.... 14. Be to, UAB „Alfenika“ nuomojo ieškovui priklausančias patalpas, esančias... 15. Atsakovai, kaip buvę administracijos vadovai, siekdami nušalinti ieškovą... 16. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos... 17. Atsakovai su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad ieškovo reikalavimai dėl... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė visus... 20. Teismas nustatė, kad ieškovas A. S. ieškinį buvusiems UAB „Alfenika“... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 23. Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 24. Atsakovai S. P., S. Š. ir UAB „Simpatija“ atsiliepimuose į apeliacinį... 25. Atsakovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo... 30. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios... 31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad... 32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo A. S. ieškinyje... 33. Šioje civilinėje byloje ieškovas A. S. pareiškė ieškinį dėl turtinės... 34. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad ieškovas pradinį ieškinį... 35. Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina,... 36. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas bankroto administratoriui UAB... 37. Kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodo, kad jam bankroto administratorius su... 38. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas buvo UAB „Alfenika“... 39. Pažymėtina kad ir 2004 m. birželio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį... 40. Pagal šios bylos duomenis teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar... 41. Iš bankroto bylos Nr. B2-14-524/2011 medžiagos matyti, kad ieškovas bankroto... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta... 43. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m.... 44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo nurodomus neteisėtus... 45. Atmesdama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir... 47. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 48. Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti... 49. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 50. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį... 51. Dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ... 52. Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą,... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo... 54. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudojimasis jam įstatymų suteikta... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 56. Atsakovai V. T., J. K. ir L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų prašymą, pažymi, kad pirmosios... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti...