Byla 2A-84-585/2014
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės PAAS LT, UAB direktoriui G. R., atsakovo (apelianto) A. V. atstovui advokatui V. O., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės PAAS LT, UAB ieškinį atsakovui A. V. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies panaikinimo, ir

Nustatė

2ieškovė pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto darbo byloje, kurios numeris yra APS-36-6130 (toliau tekste – ir Darbo ginčų komisijos sprendimas), dalį, kuria nuspręsta išieškoti atsakovui iš ieškovės 2 340 Lt dienpinigius, ir šia apimtimi atmesti atsakovo reikalavimą, pareikštą ieškovei.

3Ieškovės teigimu, pagal ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. K-4 „Dėl komandiruotės“ atsakovas laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d. (penkiolikai dienų) buvo komandiruotas į Jūrmalą, pagal 2013 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. K-8 „Dėl komandiruotės“ atsakovas laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 28 d. (septyniolikai dienų) buvo komandiruotas į Jūrmalą, pagal 2013 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. K-13 „Dėl komandiruotės“ atsakovas laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. (trylikai dienų) buvo komandiruotas į Jūrmalą. Pasak ieškovės, atsakovas de facto komandiruotėje praleido 40 dienų, nes atsakovui 2013 m. kovo 28 d. buvo suteikta laisva diena, o 2013 m. balandžio 10 d. atsakovas savavališkai pasišalino iš darbo vietos ir nebetęsė komandiruotės.

4Ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ darbuotojams, komandiruotiems į Latvijos Respubliką, yra nustatyta 130 Lt dienpinigių norma, o pagal ieškovės darbo tvarkos taisyklių 5.4 punktą darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, yra mokami dienpinigiai, lygūs 50 procentų dienpinigių normos, patvirtintos aukščiau nurodytu įsakymu. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, atsakovui už jo de facto komandiruotėje praleistų dienų skaičių buvo priskaičiuoti 2 600 Lt dienpinigiai, kurie atsakovui buvo sumokėti dalimis: 455 Lt dienpinigiai (kartu su darbo užmokesčiu) buvo sumokėti 2013 m. kovo 1 d., 1 625 Lt dienpinigiai atitinkamomis dalimis buvo sumokėti 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. balandžio 9 d., 520 Lt dienpinigiai buvo sumokėti 2013 m. gegužės 14 d.

5Ieškovės teigimu, Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta išieškoti atsakovui iš ieškovės 2 340 Lt dienpinigius, yra nepagrįsta, nes šio sprendimo priėmimo momentu atsakovui buvo nesumokėti tik 520 Lt dienpinigiai.

6Atsakovas nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė atmesti ieškinį. Pasak atsakovo, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovui dienpinigiai nebuvo sumokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atsakovo teigimu, šį faktą patvirtina bankinių pervedimų pažymos, kuriose nurodyta, jog visų mokėjimų paskirtis yra darbo užmokestis.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patenkino ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį – panaikino Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti atsakovui iš ieškovės 2 340 Lt dienpinigius, bei atmetė atsakovo reikalavimą dėl 2 860 Lt dienpinigių priteisimo.

8Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus faktinius duomenis nustatė šias faktines aplinkybes: šalys 2013 m. vasario 8 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 53, pagal kurią inter alia sulygo, kad atsakovas iki 2013 m. gegužės 7 d. dirbs fasadų šiltintoju; ieškovė pagal darbo sutarties 3 punktą įsipareigojo mokėti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ir priedą, priklausantį nuo ieškovės darbo rezultatų; darbo sutartis buvo nutraukta 2013 m. balandžio 11 d. (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnį); atsakovas tris kartus (keturiasdešimčiai dienų) buvo komandiruotas į Jūrmalą; atsakovas, nesutikdamas su išmokų, susijusių su darbo santykiais, dydžiu, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu patenkino atsakovo prašymą dėl 2860 Lt dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios bylos atveju išsiskyrė šalių pozicijos dėl to, kokios su darbo santykiais susijusios išmokos (be pagrindinio darbo užmokesčio) buvo mokamos atsakovui: atsakovas laikėsi pozicijos, jog jam buvo mokami ne dienpinigiai, o priedai už darbo rezultatus, ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji mokėjo atsakovui tiek dienpinigius, tiek priedus. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės rašytinius paaiškinimus nustatė, jog su kiekvienu montuotoju buvo susitarta dėl išdirbio normų, pagal kurias buvo skaičiuojami priedai. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovas nepaneigė nurodytos aplinkybės, neįrodinėjo, jog ieškovės nurodytos išdirbio normos yra neįmanomos ar nepagrįstos, jog šalys tarėsi dėl kitokių darbo apimčių pagrindiniam darbo užmokesčiui gauti. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste konstatavo, jog šios bylos atveju labiau tikėtina, kad susitarimas dėl minimalios išdirbio normos buvo negu nebuvo.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės parengtoje pažymoje yra nurodyta, kad atsakovui buvo sumokėta 1 112,75 Lt premija. Teismo vertinimu, pagal 1 112,75 Lt sumos apskaičiavimo metodiką ir išmokėjimo tvarką ieškovės parengtoje pažymoje nurodyta premija atitinka susitarto mokėti už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą priedo esmę, kuri yra kaip papildomas uždarbis montuotojui prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovo prašymas laikyti, kad jam išmokėtos sumos, viršijančios pagrindinį darbo užmokestį (1 000 Lt), yra priedai, neturi objektyvaus pagrindimo: atsakovas nepateikė įrodymų, jog šalys susitarė dėl 4 000 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, be to, atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų darbų apimties, tai yra nepateikė įrodymų, kad atsakovas sumontavo daugiau nei apskaitė ieškovė. Pasak pirmosios instancijos teismo, ta aplinkybė, jog mokamas darbo užmokestis neatitiko atsakovo lūkesčių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovui išmokėtos sumos, viršijančios 1 000 Lt, yra priedai.

11Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį komandiruotės metu mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai. Įstatyme nėra nurodyta, kad dienpinigių ir darbo užmokesčio sumos negali būti sumokėtos vienu pavedimu, todėl atsakovo atstovo argumentas, kad, nenurodžius atskirai sumokėtos dienpinigių dalies, laikytina, jog atsakovui buvo išmokėtas tik darbo užmokestis, neturi teisinio pagrindimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į šią bylą pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodyta mokėjimų paskirtis nesudaro pagrindo traktuoti, jog atsakovui nebuvo mokami dienpinigiai. Pasak pirmosios instancijos teismo, pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis nėra prilyginama mokėjimo teisiniam pagrindui, todėl atsakovui negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių.

12Atsakovas buvo komandiruotas pagal ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. K-4, 2013 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. K-8 ir 2013 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. K-13. Šiuose įsakymuose nurodyta sumokėti dienpinigius pagal ieškovės darbo tvarkos taisykles, kurių 5.4 punktas reglamentuoja mokėtiną dienpinigių normą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neprotinga būtų manyti, jog įmonė nesivadovautų savo priimtais įsakymais (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Ieškovė aiškiai nurodė, jog ji mokėjo 65 Lt dienpinigius už kiekvieną komandiruotės dieną. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sumokėtų sumų atitikimas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė išreiškė valią mokėti dienpinigius, o ne priedą. Teismo teigimu, ta aplinkybė, jog ieškovės sumokėti mokesčiai neatitinka atsakovo pateiktos internetinės skaičiuoklės duomenų, neįrodo dienpinigių nemokėjimo fakto ar neteisingo jų apskaičiavimo, juo labiau, kad atsakovui de facto buvo taikytas kitas neapmokestinamųjų pajamų dydis nei tas, kurį į skaičiuoklę įvedė atsakovo atstovas.

13Pirmosios instancijos teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vyko į komandiruotę kitu laiku, nei yra nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog darbo laiko apskaita yra neteisinga, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuotas 44 kalendorinių dienų buvimo komandiruotėje faktas neturi objektyvaus pagrindimo. Teismo teigimu, suskaičiavus žiniaraštyje pažymėtą faktiškai dirbtų dienų skaičių, įvertinus bylos medžiagą dėl laisvos dienos suteikimo, atsakovo neatvykimo į darbą, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog atsakovas nepateikė ataskaitos apie komandiruotę, tai yra neįrodė aplinkybės dėl neteisingos darbo laiko apskaitos, bei padarius išvadą, jog ieškovė mokėjo atsakovui tiek dienpinigius, tiek priedus, šios bylos atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį ir panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 2 340 Lt dienpinigių išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pažymėjo, jog ieškovė 2013 m. gegužės 14 d. sumokėjo atsakovui 520 Lt, tai yra prievolę visiškai atsiskaityti įvykdė iki kreipimosi į teismą dienos, todėl, ieškovės prievolei pasibaigus tinkamu įvykdymu bei ieškovei įrodžius, kad visa atsakovui priklausanti dienpinigių suma yra sumokėta, atsakovo reikalavimas dėl 2 860 Lt dienpinigių priteisimo atmestinas.

14Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes į bylą pateiktus įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, o skundžiamą sprendimą išimtinai grindė ieškovės pateiktais subjektyviais skaičiavimais ir paaiškinimais apie žodinius susitarimus dėl darbo sutarties sąlygų. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas už pagrindinį atlyginimą, nustatytą šalių sudarytoje darbo sutartyje, sutiko atlikti tam tikrą darbų kiekį. Atsakovas šiame kontekste pažymėjo, jog šalys darbo sutartimi sulygo, kad atsakovas dirbs visą darbo savaitę, ir nesusitarė dėl kitų darbinės veiklos rodiklių, todėl, atsakovo vertinimu, ieškovei kilo pareiga mokėti atsakovui pagrindinį darbo užmokestį vien už atsakovo darbo vietoje praleistas valandas ir nepriklausomai nuo darbo apimties ar kiekio. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, jog šalys sulygo dėl išdirbio normų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo supažindintas su dokumentu, nustatančiu išdirbio normas, žinojo ar turėjo žinoti išdirbio normas, kurių egzistavimą šios bylos atveju pripažino pirmosios instancijos teismas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, buvo ar ne šalių susitarimas dėl išdirbio normų, negalėjo remtis įrodymų vertinimo taisykle, pagrįsta tikimybių pusiausvyros principu, nes ši ginčo aplinkybė yra susijusi su pagrindine darbo sutarties sąlyga – apmokėjimu už darbą. Atsakovas pažymėjo, jog darbo sutarčiai yra nustatytas rašytinės formos reikalavimas, todėl, pasak atsakovo, analogiškas reikalavimas keltinas ir darbo sutarties sąlygų šaltiniams, pagal kuriuos šalys sudaro darbo sutartį. Atsakovas šiame kontekste akcentavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, bylojančių, kad šalys raštu aptarė išdirbio normas. Atsakovas, oponuodamas pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog atsakovas nekėlė ginčo dėl priedų skaičiavimo, pažymėjo, kad ieškovė, pažeisdama Darbo kodekso 202 straipsnio reikalavimus, neteikė darbuotojams atsiskaitymo lapelių, pagal kuriuos darbuotojai, inter alia atsakovas, būtų galėję identifikuoti, kokie yra pagrindinio darbo užmokesčio, priedų, dienpinigių ir kitų išmokų dydžiai, todėl, pasak atsakovo, negaunant atsiskaitymo lapelių ir gaunant bankinius mokėjimo pavedimus, kurių paskirtis – „Darbo užmokestis“, nėra pagrindo spręsti, jog priedas yra mokamas neteisingai, ir kelti dėl to ginčą. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė ir nepaneigė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai panaikino ieškovės ginčytą Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį.

15Atsakovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme inter alia paaiškino, jog byloje nėra ginčo dėl darbo įkainio ir atliktų darbų kiekio.

16Ieškovė, atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pasak ieškovės, priešingai nei šios bylos apeliaciniame procese teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir teisingai išsprendė šalių ginčą.

17Ieškovės direktorius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme inter alia paaiškino, jog buvo vedama ne individuali, o kolektyvinė atlikto darbo apskaita. Pasak ieškovės direktoriaus, objekte, kuriame apeliantas vykdė jam pavestas darbo funkcijas, dirbo 10 darbuotojų.

18Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

20Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu šios bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas atsakovo apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

21Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir šios bylos apeliaciniame procese skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

22Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 6-7) nustatyta, jog šalys 2013 m. vasario 8 d. sudarė terminuotą darbo sutartį (toliau tekste – ir darbo sutartis), pagal kurią, pirma, ginčo šalys inter alia sulygo, kad apeliantas iki 2013 m. gegužės 7 d. dirbs fasadų šiltintoju, antra, ieškovė, kaip apelianto darbdavė, įsipareigojo mokėti apeliantui dvinarį darbo užmokestį, susidedantį iš pagrindinio darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos – ir papildomo darbo užmokesčio – priedo, priklausančio nuo ieškovės darbo rezultatų, trečia, darbo sutartis buvo nutraukta 2013 m. balandžio 11 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.

23Byloje pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis (b. l. 8-10) nustatyta, jog apeliantas ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. kovo 29 d. įsakymais laikotarpiams nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d., nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 28 d. ir nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. buvo išsiųstas į komandiruotes (komandiruočių vieta – Jūrmalos miestas, Latvijos Respublika, komandiruočių tikslas – statybos darbų atlikimas). Viena vertus, aukščiau įvardytų bylos faktinių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog apelianto komandiruotės turėjo trukti 45 (keturiasdešimt penkias) dienas, kita vertus, bylos faktiniai duomenys – 2013 metų vasario-balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 28-30) – patvirtina, jog, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apelianto komandiruotės de facto truko 40 (keturiasdešimt) dienų, nes, ką patvirtina ieškovės direktoriaus 2013 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. P-29 (b. l. 19), apeliantas 2013 m. balandžio 10 d. savavališkai paliko darbo vietą, kas buvo kvalifikuota pravaikšta, ir nebetęsė komandiruotės, kuri, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, turėjo trukti iki 2013 m. balandžio 14 d.

24Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 12-17, 66-71) nustatyta, jog ieškovė, pirma, iki buvo priimtas ieškovės skundžiamas Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas, 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. pervedė į apelianto banko sąskaitą / kortelę atitinkamai 600 Lt, 523,70 Lt, 509 Lt ir 1 439,78 Lt bei 2013 m. kovo 25 d. grynaisiais pinigais sumokėjo apeliantui 600 Lt, antra, 2013 m. gegužės 14 d. pervedė į apelianto banko sąskaitą / kortelę 981,96 Lt. Viena vertus, byloje nėra ginčo, jog įvardyti mokėjimai – išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, kita vertus, bylos šalių ginčas kilo dėl išmokų pobūdžio (šalys nesutaria, buvo ar ne apeliantui išmokėti dienpinigiai) ir apimties (šalys nesutaria, kokia yra papildomo darbo užmokesčio (priedo), kurį ieškovė turėjo sumokėti apeliantui už jo darbo funkcijų vykdymą, piniginė išraiška).

25Dėl papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos ir dydžio

26Byloje jau buvo nustatyta, jog ieškovė pagal darbo sutartį įsipareigojo mokėti apeliantui dvinarį darbo užmokestį, susidedantį iš pagrindinio darbo užmokesčio, kurio dydžio klausimas nėra keliamas ir sumokėjimo faktai nėra ginčijami šios bylos apeliaciniame procese, ir papildomo darbo užmokesčio – priedo, kurio dydį, ką patvirtina lingvistinė darbo sutarties 3 punkto analizė, bylos šalys susiejo su subjektyviu kriterijumi – ieškovės darbo rezultatais.

27Darbo įstatymuose, inter alia Darbo kodekse, nėra įtvirtintos darbo sutarčių aiškinimo taisyklės, todėl, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis Darbo kodekso 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013).

28Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje inter alia nustatyta, jog, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu ieškovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir apelianto pagal darbo sutartį vykdytų darbo funkcijų analize (ieškovės ūkinė komercinė veikla – statybos darbai (darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-2 (b. l. 20-26)), vadinasi, ieškovei, kaip darbdavei, yra svarbus ne darbuotojų atliekamo darbo procesas, o rezultatas (Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis)), tikrieji bylos šalių ketinimai, kaip iš esmės pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, – papildomą darbo užmokestį skaičiuoti pagal darbų įkainius ir faktiškai atliktų darbų kiekį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvardyta papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra logiška, dėsninga, adekvati ir atitinkanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nes, iš vienos pusės, užtikrina darbdavės teises ir teisėtus interesus, iš kitos pusės, užtikrina darbuotojo teises ir teisėtus interesus, kadangi papildomo darbo užmokesčio dydį expressis verbis susieja su darbuotojo atliktų darbų kiekiu.

30Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog ieškovės darbuotojų, tarp kurių buvo ir apeliantas, faktiškai atliktų darbų kiekis – 1 088,53 m2, o už atliktus darbus mokėtinas suminis darbo užmokestis – 32 655,90 Lt (1 088,53 m2 x 30 Lt/m2). Kaip jau buvo nurodyta, apelianto atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškė, jog byloje nėra ginčo dėl aukščiau įvardytų darbo įkainio ir atliktų darbų kiekio. Apelianto atstovo pozicija, kurios jis laikėsi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, byloja, kad apeliantas ginčija tą faktą, kuriuo ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme grindė reikalavimą ir šios bylos apeliaciniame procese grindė atsikirtimą, jog aukščiau įvardytą darbų kiekį (1 088,53 m2), pagal kurį inter alia buvo apskaičiuoti ieškovės darbuotojų papildomi darbo užmokesčiai, atliko 10 (dešimt) darbuotojų.

31Ieškovės pateikti faktiniai duomenys – 2013 m. liepos 8 d. darbo užmokesčių ir priedų skaičiavimų paaiškinimas (b. l. 81-82) – patvirtina, jog aukščiau įvardytas darbų kiekis buvo atliktas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Byloje jau buvo nustatyta, jog, pirma, apelianto komandiruotės faktiškai truko 40 (keturiasdešimt) dienų, antra, apeliantas į pirmąją komandiruotę buvo išsiųstas 2013 m. vasario 22 d., trečia, apelianto paskutinioji komandiruotė pasibaigė 2013 m. balandžio 9 d., nes apeliantas 2013 m. balandžio 10 d. savavališkai paliko darbo vietą.

32Bylos duomenimis (b. l. 8-10) nustatyta, jog, pirma, ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu, be apelianto, į komandiruotę laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d. buvo išsiųsti keturi ieškovės darbuotojai V. S. (V. S.), I. U. (I. U.), D. Č. (D. Č.) ir D. R., įsakyme įvardyti fasadų šiltintojais (taip, kaip ir apeliantas), antra, ieškovės direktoriaus 2013 m. kovo 12 d. įsakymu, be apelianto, į komandiruotę laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 28 d. buvo išsiųsti penki ieškovės darbuotojai V. S., I. U., D. Č., D. R. ir A. L., kuris įsakyme įvardytas montuotoju, trečia, ieškovės direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu, be apelianto, į komandiruotę laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. buvo išsiųsti septyni ieškovės darbuotojai V. S., I. U., D. Č., D. R., A. L., G. K., įsakyme įvardytas darbų vadovu, ir A. J., įsakyme įvardytas montuotoju (ieškovės expressis verbis apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir A. J. 2013 m. kovo 20 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią inter alia sulygo, kad A. J. dirbs montuotoju objekte, kurio adresas – ( - ), Jūrmala, Latvijos Respublika). Be to, ieškovės tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog, pirma, ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu ieškovės darbuotojas A. L. laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas į komandiruotę, antra, ieškovės direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu ieškovės darbuotojai D. K. ir A. S., įsakyme įvardyti montuotojais, su kuriais ieškovė 2013 m. kovo 20 d. sudarė terminuotas darbo sutartis, laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. buvo išsiųsti į komandiruotę, trečia, ieškovė ir V. S. 2013 m. vasario 8 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią inter alia sulygo, kad V. S. dirbs fasadų šiltintoju objekte, kurio adresas – ( - ), Jūrmala, Latvijos Respublika.

33Aukščiau įvardytos faktinės aplinkybės byloja, jog laikotarpiu, per kurį buvo atliktas šalių ginčo objektu nesantis darbų kiekis, šiai bylai aktualiame objekte (skirtingais momentais), be darbų vadovo, dirbo 10 (dešimt) ieškovės darbuotojų. Viena vertus, kaip teisingai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pažymėjo apelianto atstovas, pagal į bylą pateiktus faktinius duomenis galima spręsti, jog šeši ieškovės darbuotojai, dirbę šiai bylai aktualiame objekte, – fasadų šiltintojai, kiti (keturi) ieškovės darbuotojai – montuotojai, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, inter alia paremtu lyginamąja bylos faktinių duomenų – ieškovės 2013 m. liepos 8 d. darbo užmokesčių ir priedų skaičiavimų paaiškinimo dalies, bylojančios apie aukščiau šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvardytą darbo įkainį (30 Lt/m2), ir ieškovės direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 48/PA (pažymėtina, jog su šiuo ieškovės direktoriaus įsakymu pasirašytinai buvo supažindinti visi aukščiau nurodyti ieškovės darbuotojai, kurie dirbo šiai bylai aktualiame objekte), kuriame yra užfiksuoti konkrečių statybos darbų įkainiai (akcentuotina, jog visi aukščiau nurodytame įsakyme užfiksuoti darbų įkainiai (pavieniui) nesutampa su ieškovės 2013 m. liepos 8 d. darbo užmokesčių ir priedų skaičiavimų paaiškinime užfiksuotu darbo įkainiu) (b. l. 80), analize, ieškovės 2013 m. liepos 8 d. darbo užmokesčių ir priedų skaičiavimų paaiškinime yra užfiksuotas ne vienarūšių, o dviejų rūšių (fasadų apšiltinimo ir fasadų (de)montavimo) darbų, kurie yra tiesiogiai ir betarpiškai susiję, kiekis, todėl, priešingai nei šios bylos apeliaciniame procese teigia apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, jog visą ginčo objektu nesantį darbų kiekį (1 088,53 m2) atliko šeši ieškovės darbuotojai, dirbę fasadų šiltintojais. Iš vienos pusės, kaip jau buvo nustatyta ir kaip teisingai šios bylos apeliaciniame procese pažymėjo apeliantas, aukščiau įvardyti ieškovės darbuotojai skirtingais momentais ir skirtingus laiko tarpus dirbo šiai bylai aktualiame objekte, iš kitos pusės, ieškovė, ką patvirtina 2013 m. liepos 8 d. darbo užmokesčių ir priedų skaičiavimų paaiškinimas, individualizavo inter alia apelianto faktiškai atlikto darbo kiekį ir pagal faktiškai atlikto darbo kiekį bei šalių ginčo objektu nesantį darbo įkainį apskaičiavo apeliantui mokėtiną papildomą darbo užmokestį, kuris pinigine išraiška sudaro 1 112,75 Lt (neišskaičiavus mokesčių).

34Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog, priešingai nei šios bylos apeliaciniame procese teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog apeliantui turėjo būti išmokėtas 1 112,75 Lt papildomas darbo užmokestis (priedas) (neišskaičiavus mokesčių).

35Dėl dienpinigių dydžio ir (ne)sumokėjimo fakto

36Byloje jau buvo nustatyta, jog apelianto komandiruotės de facto truko 40 (keturiasdešimt) dienų. Viena vertus, Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1K-070 redakcija), 103 punkte nustatyta, jog dienpinigių norma vykstantiems į Latvijos Respubliką (išskyrus Rygą), – 130 Lt, kita vertus, darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-2, su kuriomis apeliantas pasirašytinai buvo supažindintas 2013 m. vasario 9 d. (b. l. 27), 5.4 punkte nustatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti į komandiruotę vykstančiam darbuotojui 50 (penkiasdešimt) procentų dienpinigių normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“, kas šiame bylos kontekste sudaro pagrindą teigti, jog apeliantui turėjo būti sumokėti 2 600 Lt dienpinigiai (neišskaičiavus mokesčių). Priešingai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė apeliantas, dienpinigiai, esant tam tikroms materialiosioms sąlygoms, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000110169).

37Byloje pagal faktinius duomenis (b. l. 12-17, 66-71) jau buvo nustatyta, jog ieškovė 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. pervedė į apelianto banko sąskaitą / kortelę atitinkamai 600 Lt, 523,70 Lt, 509 Lt, 1 439,78 Lt ir 981,96 Lt bei 2013 m. kovo 25 d. grynaisiais pinigais sumokėjo apeliantui 600 Lt, šiais mokėjimais išmokėdama tas išmokas, kurios apeliantui turėjo būti išmokėtos pagal į šią bylą pateiktus faktinius duomenis – pažymas apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 11, 84). Įvardytų pažymų analizė leidžia daryti išvadą, jog į šias pažymas inter alia yra įtraukti papildomas darbo užmokestis (priedas) ir dienpinigiai, kurie turėjo būti sumokėti apeliantui, kas sudaro pagrindą teigti, kad, kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantui, be kitų išmokų, buvo išmokėti jam faktiškai priklausę papildomas darbo užmokestis ir dienpinigiai.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro galimybės paneigti ieškovės paaiškinimus, kad jos valia mokant apeliantui pinigus buvo nukreipta sumokėti tik kitas nei dienpinigius sumas. Be to, byloje nėra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių apelianto teiginius, kad ieškovė ginčijamais mokėjimais pervedė apeliantui būtent atlyginimą už atliktą darbą ar atliko kitokį atsiskaitymą, o ne sumokėjo pagal įstatymą ir sutartį priklausančius dienpinigius. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog, ką patvirtina į bylą pateikti atsiskaitymo dokumentai, ieškovė yra perdavusi apeliantui sumą (4 654,44 Lt), pakankamą darbo sutartyje numatyto priedo (1 112,75 Lt) ir dienpinigių (2 600 Lt) apmokėjimui, laikytina, kad ieškovė įrodė savo atsiskaitymo su apeliantu bylos ginčo dalyje faktą.

39Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktinius duomenis ir tinkamai nustatė bei kvalifikavo bylos teisingam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir teisingai išsprendė šią bylą, kas sudaro pagrindą palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Teisėjų kolegija, nutarusi palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, konstatuoja, jog apelianto argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šios bylos apeliaciniame procese, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ar ne.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių šios bylos apeliaciniame procese, atlyginimo

42Apeliantas pralaimėjo šios bylos apeliacinį procesą, vadinasi, jis įgijo procesinę pareigą atlyginti ieškovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

43Ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis (b. l. 142-143) nustatyta, jog ieškovė šios bylos apeliaciniame procese patyrė 350 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – išlaidas už advokato pagalbą, todėl, apeliantui pralaimėjus šios bylos apeliacinį procesą, ieškovei iš apelianto priteistinas 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

44Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių šios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, esant nurodytam aspektui, šios bylos apeliaciniame procese nespręstini aukščiau įvardytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

46palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą nepakeistą.

47Priteisti PAAS LT, UAB iš A. V. 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį, prašydama... 3. Ieškovės teigimu, pagal ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22 d.... 4. Ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m.... 5. Ieškovės teigimu, Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta... 6. Atsakovas nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patenkino... 8. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus faktinius duomenis... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios bylos atveju išsiskyrė... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės parengtoje pažymoje yra... 11. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį komandiruotės metu mokamas darbo... 12. Atsakovas buvo komandiruotas pagal ieškovės direktoriaus 2013 m. vasario 22... 13. Pirmosios instancijos teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių,... 14. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9... 15. Atsakovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme inter alia... 16. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, pareiškė, jog... 17. Ieškovės direktorius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme inter... 18. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu šios bylos medžiagos ir skundžiamo... 21. Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir... 22. Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 6-7) nustatyta, jog šalys 2013 m. vasario 8... 23. Byloje pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis (b. l. 8-10) nustatyta,... 24. Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 12-17, 66-71) nustatyta, jog ieškovė,... 25. Dėl papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos ir dydžio... 26. Byloje jau buvo nustatyta, jog ieškovė pagal darbo sutartį įsipareigojo... 27. Darbo įstatymuose, inter alia Darbo kodekse, nėra įtvirtintos darbo... 28. Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje inter alia nustatyta, jog, aiškinant... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu ieškovės vykdomos ūkinės komercinės... 30. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog... 31. Ieškovės pateikti faktiniai duomenys – 2013 m. liepos 8 d. darbo... 32. Bylos duomenimis (b. l. 8-10) nustatyta, jog, pirma, ieškovės direktoriaus... 33. Aukščiau įvardytos faktinės aplinkybės byloja, jog laikotarpiu, per kurį... 34. Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir... 35. Dėl dienpinigių dydžio ir (ne)sumokėjimo fakto... 36. Byloje jau buvo nustatyta, jog apelianto komandiruotės de facto truko 40... 37. Byloje pagal faktinius duomenis (b. l. 12-17, 66-71) jau buvo nustatyta, jog... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro... 39. Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo... 40. Teisėjų kolegija, nutarusi palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių šios bylos apeliaciniame procese,... 42. Apeliantas pralaimėjo šios bylos apeliacinį procesą, vadinasi, jis įgijo... 43. Ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis (b. l. 142-143) nustatyta, jog... 44. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą... 47. Priteisti PAAS LT, UAB iš A. V. 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą....