Byla 2A-1922/2012
Dėl žalos, atsiradusios pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Ilonai Kovger,

3dalyvaujant ieškovės atstovams R. Č. , V. N. ,

4atsakovui A. B. ,

5vertėjai Žanai Tadorovskajai,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1174-622/2010 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos, atsiradusios pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė

9Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių atsakovo prašymu kitoje byloje, kurioje atsakovo ieškinys ieškovei buvo atmestas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui, atlyginimo.

10Ieškovė J. N. prašo priteisti iš atsakovo A. B. 486 600 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 2-7). Nurodė, kad atsakovas 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu ieškovei dėl sandorių pripažinimo niekiniais (civilinė byla Nr. 2-35-370/2008). Teismas atsakovo prašymu 2006 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikė ieškovei laikinąsias apsaugos priemones. 2008 m. gruodžio 24 d. teismo sprendimu atsakovo ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo. Ieškovės teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji per visą civilinės bylos nagrinėjimą negalėjo disponuoti areštuotu turtu ir juo naudotis, dėl ko patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Areštavus ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ji nebegalėjo buto parduoti, o 2008 m. pabaigoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. Ieškovė teigia, kad 2007 m. lapkričio mėnesį buto kaina buvo 265 000 Lt, o 2009 m. gruodžio mėnesį – 145 000 Lt, kainų skirtumas sudaro 120 000 Lt, kuris laikytinas ieškovės nuostoliais. Ieškovė pažymi, kad prašoma priteisti nuostolių suma yra minimali, nes ji patyrė nuostolių ir dėl to, kad mokėjo už buto išlaikymą (nors juo nesinaudojo) ir negalėjo sudaryti ilgalaikės nuomos sutarties, nors tokių pasiūlymų buvo ne vienas. Taip pat buvo areštuota: krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. HLC 920, ir priekaba, valst. Nr. RL 269, kurie galėjo būti naudojami krovinių pervežimams. Ieškovė nurodo, kad nuomodama šias transporto priemones kiekvieną dieną ji būtų galėjusi gauti po 300 Lt. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas atsakovo netiesioginis ieškinys, praėjo 1 240 dienų. Įvertinus išlaidas transporto priemonių priežiūrai, ieškovės nuostoliai dėl negalėjimo nuomoti transporto priemones sudaro 358 980 Lt. Be to, ieškovė patyrė 7 620 Lt išlaidų, susijusių su areštuotų transporto priemonių saugojimu. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo prašymu taikytų apribojimų jos turtui, ji negalėjo įgyvendinti savo planų, susijusių su gyvenimu ir mokslu Anglijoje.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 1, b.l. 196-198). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, nėra vienintelė sąlyga reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavus, kad vien kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimas savaime preziumuoja pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui dėl to padarytus nuostolius, tai paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą ir neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 147 straipsnio 3 dalį, taip pat reikia nustatyti pareiškusio ieškinį asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra teisėti, visiems privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.), sprendė, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turtui buvo taikytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl laikytina, kad prašymas taikyti šias priemones buvo pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise kreiptis į teismą. Teismui nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, taigi, nėra pagrindo priteisti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusią žalą. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovė ketino parduoti turtą ir nuomoti transporto priemones, ji turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 3-7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant reikalavimą pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti, jog kreditorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, skirtingai nuo atvejo, kai ieškinys reiškiamas pagal CPK 95 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Todėl apeliantė šioje byloje neturėjo pareigos įrodinėti, kad atsakovas, reikšdamas netiesioginį ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
  2. Teismas neatsižvelgė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas specialus atvejis, kai gali būti reikalaujama žalos atlyginimo, neįrodinėjant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad turi būti nustatytos dvi sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas; atsakovas, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra patyręs nuostolių. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja pirmoji sąlyga, todėl teismas turėjo nagrinėti, ar egzistuoja ir antroji sąlyga, tačiau dėl šio esminio klausimo teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino apeliantės pateiktų įrodymų. CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymui nėra svarbu, kokiomis aplinkybėmis buvo pateiktas ieškinys ir kokia teisė buvo ginama. Svarbu tai, kad ieškinys buvo atmestas ir apeliantei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu. Skundžiamas sprendimas prieštarauja minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytai pozicijai, kad apeliantė turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant kaltės, kadangi įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant apeliantės ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
  3. Teismas nenagrinėjo apeliantės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, tik konstatavo, kad nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nėra tikslinga aiškintis, ar ieškovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirado žala. Apeliantė teigia, kad įstatymas nustato teismo pareigą nagrinėjant bylą išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, įsitikinti vienų ar kitų faktų egzistavimu, surinkti visus susijusius įrodymus, juos ištirti ir vertinti. Skundžiamame sprendime šios įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 41-42). Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog jis nepiktnaudžiavo procesu, o tiesiog sąžiningai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Atsakovo teigimu, apeliantė nepatyrė jokios žalos, taip pat nepateikė įrodymų dėl realios žalos padarymo dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jei teismas ir būtų tyręs aplinkybes dėl galimos žalos apeliantei, tai ieškinys turėtų būti atmestas. Šias aplinkybes gali ištirti ir apeliacinės instancijos teismas.

16IV.

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

19šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantė paveldėjo automobilį Mersedes Benz 207 ir savos gamybos priekabą. Apeliantei po senelės M. N. mirties (mirė 2005 m. vasario 2 d.) 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. 1 b.l. 84). Atsakovo prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 pritaikė apeliantės turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštavo minėtas transporto priemones uždraudžiant perleisti jų nuosavybės teisę bei kitokį apsunkinimą prievolėmis. Minėtoje byloje atsakovo ieškinys buvo atmestas, 2009 m. gruodžio 30 d. apeliantė kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2010 m. sausio 6 d nutartimi jos buvo panaikintos (civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 4 b.l. 11, 14).

20Apeliantė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad dėl aukščiau paminėtoje byloje jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo padaryta 486 600 Lt žala, kurią atsakovas turi atlyginti pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) - areštavus jai priklausantį butą, ji nebegalėjo jo parduoti; 2008 metų pabaigoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, todėl buto pardavimo kaina sumažėjo 120 000 Lt ir šis kainos skirtumas laikytinas jos nuostoliais, o areštavus krovininį automobilį ir priekabą, apeliantė negalėjo jų išnuomoti, todėl prarado 358 980 Lt. Be to, ji patyrė 7 620 Lt išlaidų, susijusių su areštuotų transporto priemonių saugojimu.

21Taigi, byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, patirtų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą.

22Ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – tenkinti ieškinį iš dalies: iš dalies buvo tenkinta apeliantės reikalavimų dalis, susijusi su negautomis pajamomis areštavus automobilį su priekaba ir šių transporto priemonių saugojimo nuostoliais, kita ieškinio dalis buvo atmesta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje bylą grąžino nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl šiuo atveju apeliacinio nagrinėjimo dalyku yra tik ieškinio dalis, susijusi su reikalavimais 1) dėl negautų pajamų areštavus automobilį bei priekabą, 2) dėl nuostolių, patirtų šių transporto priemonių saugojimu.

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies, kaip pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, taikymo.

25Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl jos turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008, atlyginimo nepriklausomai ir neįrodinėjant atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant ieškinį toje byloje.

26CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), o ir šiuo metu CPK 146 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) įtvirtinta atsakovo, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė šios ieškovo prašymu taikytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Šios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010).

27Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius, be kita ko, kitos šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokia išvada neatitinka nei CPK 147 straipsnio 3 dalies prasmės, nei teisminės praktikos.

28Dėl nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis areštavus automobilį bei priekabą ir šio turto saugojimu.

29Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1d.). Žala gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, yra nurodžiusi, kad, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/06). Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007).

30Taigi, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai vertintini minėtos teisminės praktikos taisyklių kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti apeliantės reikalavimus nėra pakankamo pagrindo.

  1. Dėl negautų pajamų.

31civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 2 b.l. 36). Taigi, jei apeliantė iš tikrųjų būtų pareiškusi valią išnuomoti transporto priemones ir galimybė jas išnuomoti būtų reali, transporto priemonės galėjo būti išnuomotos per atstovą. Reikšminga yra ir tai, kad nei pati apeliantė, nei jos atstovas po 2005 m. birželio transporto priemonių nebedraudė.

32civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 1 b.l. 127-128). Tačiau transporto priemonių areštas, kaip galimų nuostolių atsiradimo priežastis, nėra nurodytas, o Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartyje yra nurodyta, jog apeliantė prašymą grindė galimybe gauti kreditą studijoms Anglijoje civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 1 b.l. 161-163)civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 3 b.l. 37-40, 109-111, 168-172, 178-181).

33Todėl iš esmės vien teisėjų kolegijos įsitikinimu,

34Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

36Šioje byloje atsakovas turėjo 639 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir žyminį mokestį kasacinėje instancijoje (t. 1 b.l. 186, t. 2 b.l. 64). Todėl ši suma iš apeliantės priteistina atsakovui. Kasacinės instancijos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo 4 792 Lt žyminio mokesčio mokėjimo (t. 2 b.l. 99-100). Todėl ši suma iš apeliantės priteistina valstybei.

37Teisėjų kolegija, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovės J. N. 639 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. B. ir 4 792 Lt žyminį mokestį valstybei.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Ilonai Kovger,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams R. Č. , V. N. ,... 4. atsakovui A. B. ,... 5. vertėjai Žanai Tadorovskajai,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8.
  1. Ginčo esmė
...
9. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių atsakovo prašymu kitoje... 10. Ieškovė J. N. prašo priteisti iš atsakovo A. B. 486 600 Lt nuostolių... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą... 16. IV.... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 19. šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantė paveldėjo automobilį Mersedes... 20. Apeliantė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad dėl aukščiau paminėtoje... 21. Taigi, byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių,... 22. Ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies, kaip pagrindo reikalauti nuostolių... 25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė... 26. CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.),... 27. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Dėl nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis areštavus automobilį bei... 29. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 30. Taigi, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, faktinės aplinkybės ir pateikti... 31. civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 2 b.l. 36). Taigi, jei apeliantė iš tikrųjų... 32. civ. b. Nr. 2-35-370/2008 t. 1 b.l. 127-128). Tačiau transporto priemonių... 33. Todėl iš esmės vien teisėjų kolegijos įsitikinimu,... 34. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Šioje byloje atsakovas turėjo 639 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir... 37. Teisėjų kolegija, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 38. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš ieškovės J. N. 639 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. B....