Byla 2S-81-440/2017
Dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2689-767/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuoti asmenys L. L., G. L., antstolių R. A. ir D. P. kontora dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte – sutuoktinės darbo užmokestyje.
  2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui L. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. L. gaunamų pajamų. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ) pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6.-625-765/2014 dėl 874 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš L. L. antstolis 2016 m. spalio 5 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog skolininko sutuoktinė G. L. gauna pastovias pajamas, todėl jas areštavo bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b. l. 1).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos VMI prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui L. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. L. gaunamų pajamų (b. l. 15-16).
  2. Teismas nustatė, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-625-765/2014 dėl 874 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko L. L.. 2016 m. spalio 5 d. antstolio padėjėjas T. A. priėmė patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko L. L. turto ir pajamų dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. L., nustatymo. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad L. L. ir G. L. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas)..
  3. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininkės bei jos sutuoktinio interesus, būtų nustatant, kad skolininko L. L. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ jo sutuoktinės G. L. turimo turto.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos VMI prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (b. l. 19). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. L. L. nesumokėtos baudos išieškojimas neturėtų būti nukreiptas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, nes jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, nuosavas namas, be to, jis gauna pajamas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnį ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai vykdymo procese skolos išieškojimą siekiama nukreipti į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
  4. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-625-765/2014 L. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, jam paskirta 4 000 Lt (t. y. 1 158 Eur) bauda. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. gera valia nesumokėjo visos jam paskirtos baudos, todėl antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) dėl 874 Eur baudos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje yra išieškoma už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda valstybei, todėl skolininko L. L. prievolė išieškotojai VMI yra asmeninė.
  5. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
  6. Vykdymo procese nustatyta, kad L. L. neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, negauna pajamų, todėl nėra galimybės iš jo asmeninio turto išieškoti skolą. Taigi 2016 m. spalio 5 d. priimtas patvarkymas, kuriuo areštuotas skolininko sutuoktinės G. L. gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokestis gaunamas iš MAXIMA LT, uždarosios akcinės bendrovės. Patvarkyme numatyta, kad prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo turi būti pateiktas Radviliškio rajono apylinkės teismui iki 2016 m. gruodžio 31 d. (b. l. 2). Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisme gautas 2016 m. spalio 18 d. (b. l. 1), todėl, darytina išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi per antstolio patvarkyme nustatytą terminą.
  7. Apeliantės teigimu, jos sutuoktinis – skolininkas L. L. – gauna pajamas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. L. negauna pajamų nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 3), todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Nors skolininkui L. L. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau vykdant išieškojimą antstolis privalo laikytis CPK 664 straipsnyje numatytas išieškojimo iš skolininko turto tvarkos.
  8. Pažymėtina, kad CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog išieškojimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.
  9. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju santuoka nėra nutraukta, kitaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens G. L. gaunamas pajamos – darbo užmokestis – laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).
  10. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos išieškojimą nukreipiant į skolininko dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, nebuvo pažeistas CPK nuostatos, reglamentuojančios skolos išieškojimą iš fizinio asmens turto.
  11. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. L. pajamų.
  12. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas išieškotojos VMI prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai