Byla e2A-97-178/2016
Dėl delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1225-527/2015 pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ dėl delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo.

5Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Orlista“ prašydama priteisti iš atsakovės 310 200 Lt delspinigių. Nurodė, kad šalys 2012 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. spalio 29 d. pasirašė Statybos darbų rangos sutartis Nr. 12/03-598 „Daugiabučio gyvenamojo namo (J. Ralio g. 1, Jonava) modernizavimo projekto parengimas ir statybos darbai“ ir Nr. 12/03-547 „Daugiabučio gyvenamojo namo Žeimių g. 1, Jonavoje, modernizavimo projekto parengimo ir statybos darbai“ (toliau – Sutartys). Pagal Sutarties Nr. 12/03-598 6.1.2 punktą atsakovė įsipareigojo visus darbus pabaigti iki 2013 m. birželio 29 d., o pagal Sutarties Nr. 12/03-547 6.1.2 punktą - iki 2013 m. kovo 28 d. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, praleido darbų atlikimo terminus, todėl atitinkamai nuo 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Baigiamieji atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai pasirašyti 2014 m. gegužės 16 d., Statybos užbaigimo aktai - atitinkamai 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. Sutarčių 6.3 punkte nurodyta, kad jei rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotų veiklų sąrašą ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, arba užsakovas pateiktų įrodymų nepripažįsta pagrindžiančiais darbų vėlavimą, rangovas moka baudas dėl vėlavimo, kurių dydis yra 300 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną ir šalių susitarimu šios baudos yra laikomos minimaliais užsakovo nuostoliais. Ieškovė delspinigius pagal Sutartis apskaičiavo už 563 ir 471 dienas - atitinkamai 168 900 Lt ir 141 300 Lt. Kadangi atsakovė nesąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatliko darbų Sutartyse nustatytais terminais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 310 200 Lt delspinigių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Orlista“ ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai 521,32 Eur netesybų. Teismo vertinimu, ieškovė be jokio teisėto pagrindo teigia, jog teisę į delspinigius ji turi iki statybos užbaigimo aktų pasirašymo, nes tai prieštarauja Sutarčių 6.3 punktui, pagal kurį netesybos (klaidingai pavadintos „bauda“) numatytos skaičiuoti už kiekvieną darbų ar darbų grupės, pagal Įkainotą veiklų sąrašą pavėluotą atlikti dieną. Sutarčių 6.3 punkte naudojama sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“, teismo nuomone, negali būti laikoma tapačia sąvokai „Darbai“ pagal Sutarčių 1.1 punktą - „darbai, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti Rangovas“. Sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“ neabejotinai laikytina siauresne už sąvoką „Darbai“ ir apimančia ne visus Sutartyje numatytus darbus, o tik tuos darbus, kurie yra numatyti Įkainotame veiklos sąraše. Kadangi Įkainotų veiklų sąrašuose numatyti darbai atlikti 2014 m. gegužės 16 d., ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja ir po šių aktų pasirašymo, t. y. po 2014 m. gegužės 16 d. Teismas nurodė, kad ieškovės Sutarčių interpretavimas prieštarauja ne tik Sutartims, jas interpretuojant leksiniu ir gramatiniu metodais, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju aktualus Sutarčių 6.5 punktas, nes rangovas įsipareigoja atlikti ne tik projektavimo ir statybos rangos darbus (darbus ar darbų grupę, pagal Įkainotą veiklų sąrašą), tačiau ir padėti užsakovui atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, perduoti dokumentaciją ir pan. Tačiau pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti tiesiogiai nepriklauso nuo rangovo (šiuo atveju atsakovės) pastangų bei valios, todėl atsakovei negali būti perkelta ir statinių nepripažinimo tinkamais naudoti laiku rizika. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovės dar balandžio mėnesį pradėtos statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros pabaigtos 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d.

8Atsakovei prašant, teismas taikė ieškinio senaties termino institutą ir ieškinio dalį, kurioje delspinigiai priskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, atmetė, t. y. nepriteisė delspinigių, priskaičiuotų iki 2014 m. gegužės 13 d. Teismas priteisė delspinigius už 3 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., kas sudaro 1 800 Lt (300 Lt x 3 d. x 2) arba 521,32 Eur. Atsakovės argumentų, kad pati ieškovė savalaikiai neperdavė jai statybvietės, teismas nelaikė pateisinančiais darbų vėlavimą, nes pati atsakovė, pažeisdama Sutarčių 4.1 punkto nuostatą, raštu nepranešė ieškovei, kad negali pradėti darbų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo priteistas netesybas mažinti kaip neprotingas ir per dideles, nes Sutartys taip šalių pasirašytos atsakovei laimėjus ieškovės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą ir nebegali būti koreguojamos.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

10Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; prijungti prie bylos 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės raštą Nr. S-197/2014. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sutarčių 4.1 punktas numato pareigą rangovui (atsakovei) raštu pranešti apie negalėjimą pradėti darbų, jei užsakovas (ieškovė) laiku neperduoda statybvietės. Jokių pranešimų apie negalėjimą pradėti darbus iš atsakovės negauta. Kol nėra parengtas techninis projektas arba techninis – darbo projektas ir negauti statybos leidimai, jokie darbai statybvietėje negalimi. Statybvietės buvo perduotos 2013 m. sausio 14 d., o statybos leidimai gauti tik 2013 m. gegužės 3 d., todėl iki šios datos jokie darbai statybvietėje negalėjo būti pradėti.
  2. Atsakovė, dalyvaudama ir teikdama savo pasiūlymus, buvo susipažinusi su konkurso sąlygomis, sutarties projektu ir užduotimi projektavimui ir statybos darbams, su jomis sutiko, pretenzijų ir pasiūlymų neturėjo. Atsakovė žinojo ir suprato, kad perkami tik projektavimo ir statybos darbai, ekspertizė iš atsakovės nebuvo perkama. Be to, 2013 m. sausio 17 d. vykusio J. Ralio g. 1 namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu atsakovės darbų vadovas paaiškino, kad techninis projektas bus patikrintas Jonavos rajono savivaldybės specialistų ir perduotas ekspertizei, kurią atliks UAB „Darbasta“.
  3. Tikroji šalių valia pažeidus Sutarčių 6.1.2 punktą buvo delspinigiai, kurie skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė yra privatus verslo subjektas, turinti patirties verslo bei derybų srityje, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkanti sutarties sąlygas. Atsakovė pagal Sutarčių 2.1 punktą įsipareigojo ne tik parengti daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo techninius projektus, darbo projektus, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta Sutartyse, tačiau ir ištaisyti defektus, parengtą techninį projektą suderinti su projektą privalančiais patikrinti subjektais, parengti darbų vykdymo dokumentus, išpildomąsias nuotraukas, brėžinius, schemas, reikalingų bandymų protokolus, energetinio naudingumo sertifikatus, kadastrinių matavimų bylas. 2014 m. gegužės 16 d. baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai ieškovei atsiųsti pasirašyti tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. Todėl laikytina, kad atsakovė nebuvo suinteresuota kuo greičiau užbaigti visų procedūrų ir nedėjo pakankamai pastangų, kad Sutartys būtų įvykdytos kuo greičiau ir tinkamai. Be to, šiais aktais buvo perduoti tik atlikti darbai, tačiau ne dokumentacija (kadastrinių matavimų bylos, energetinio naudingumo sertifikatai ir t.t.), kurią reikia pateikti norint gauti Statybos užbaigimo aktus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Nepagrįstas teismo argumentas, kad statybos užbaigimo aktų gavimas didžiąją dalimi priklauso nuo ieškovės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Ieškovė nurodo, kad energetinio naudingumo sertifikatas, kadastrinių duomenų bylos jai pateiktos tik 2014 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais. Todėl ieškovė į Statybos inspekciją galėjo kreiptis tik 2014 m. rugsėjo 18 d. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. spalio 15 d. atsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad statybos užbaigimo aktas nebus pasirašomas, nes neįvykdyti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai.
  4. Sutarčių 1.3. punkte nustatytas darbų atlikimo terminas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, įskaitant darbų perdavimą ieškovei ir atlikus baigiamuosius bandymus, kurių rezultatas teigiamas yra tinkamas delspinigių skaičiavimo pradžios ir pabaigos matas apskaičiuoti delspinigius už atsakovės vėlavimą. Sutarčių 6.1.3. punkte įtvirtinta, kad darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus suteiktos visos paslaugos ir užbaigti visi sutartyje numatyti statybos darbai, ištaisyti defektai, gautas statybos užbaigimo aktas, pasirašyti paslaugų ir darbų perdavimo-priėmimo aktai, užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas, taip pat statinio kadastro duomenų pakitimų užregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini dokumentai. Sutarčių 5.18. punkte įtvirtinta, kad rangovas privalo prisiimti visą atsakomybę už darbus nuo darbų pradžios iki kol visiems darbams įstatymų nustatyta tvarka bus išduotas Statybos užbaigimo aktas.
  5. Ieškovė nepraleido sutrumpinto delspinigių skaičiavimo termino, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami iki statybos užbaigimo aktų gavimo dienos. Atsakovė vėlavo atlikti darbus ir perduoti reikalingą dokumentaciją atitinkamai 594 ir 537 dienas, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti 98 268,06 Eur delspinigių.

11Atsakovė UAB „Orlista“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje nekilo ginčo ir buvo nustatyta, kad pirkimų metu ieškovė neinformavo viešojo pirkimo dalyvių, kad ieškovės užvilkins darbų eigą pati užsakydama atskirą projekto ekspertizę. Delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo tada, kai buvo pasirašyti baigiamieji darbų priėmimo - perdavimo aktai. Tai, jog sutartyje numatytas pabaigos terminas siejamas su tam tikros sąlygos atsiradimu, t. y. statybos užbaigimo akto išėmimu, dar nereiškia, jog susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo terminų turėtų būti susiejamas ta pačia sąlyga, juolab, kad Sutarčių tekstas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo ką kitą. Atsakovė neorganizavo, o pagal Sutartis ir neturėjo organizuoti objektų pridavimo; statinių pridavimas, priklauso ne nuo rangovo; papildomų atsakovės veiksmų objektams priduoti nuo Baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo nereikėjo; taip pat nereikėjo atlikti ir papildomų bandymų, taisyti defektų. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei perkelti riziką dėl statybos užbaigimo aktų išėmimo prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė delsė pateikti dokumentus ar kitaip trukdė ieškovei organizuoti statybos užbaigimo aktų išėmimą.
  2. Naujų įrodymų, pateikimas apeliacijos stadijoje yra ribojamas. Ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtinybė pateikti įrodymus atsirado vėliau nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ar aplinkybių, trukdžiusių pateikti reikalingus įrodymus pirmoje instancijoje. Todėl ieškovės pateiktas naujas įrodymas - 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštas, neprijungtinas prie bylos.
  3. Net ir prijungus prie bylos 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą, šis nesuteiktų pagrindo keisti priimto sprendimo, nes šis dokumentas pats yra prieštaringas. Skunde teigiama, kad baigiamieji darbų perdavimo - priėmimo aktai ieškovei perduoti tik rugpjūčio mėnesį, tačiau ant dokumentų matoma viza „Gauta“, kur matoma gegužės mėnesio data (2014 m. gegužės 20 d.), taip pat ieškovės antspaudas ir darbuotojo parašas. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, nes ieškovė patvirtino, kad 2014 m. gegužės 20 d. darbai buvo baigti. Todėl tikėtina, jog ant rašto nurodyta data 2014 m. rugpjūčio 20 d. iš tiesų yra klaidingai užrašyta 2014 m. gegužės 20 d. Be to, viza „Gauta“ su 2014 m. gegužės 20 d. data yra nurodoma trijose vietose ant kiekvieno lapo.
  4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė vėlavo pateikti reikalingą dokumentaciją, o skunde nurodomas Sutarčių 5.18 punktas yra teisiškai nereikšmingas, nes byloje nekeliamas statybos darbų kokybės klausimas.

12Atsakovė UAB „Orlista“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 521,32 Eur netesybų ir 15,64 Eur žyminio mokesčio valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai neargumentavo, kodėl nemažina netesybų, todėl pažeisti CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nepagrįstai teismas netesybų mažinimą siejo su galutine priteista netesybų suma, t. y. 1800 Lt (521,32 Eur). Sutrumpinto ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir netesybų mažinimo teisme (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) institutai yra atskiri ir taikomi nepriklausomai vienas nuo kito. Tai, jog sutrumpintos ieškinio senaties instituto pagrindu teismas atmetė dalį ieškovės reikalavimų, neturi ir negali turėti įtakos vertinant sutartyje numatytų netesybų dydžio protingumo kaip pagrindo mažinti netesybas teisme.
  2. Teismas neišnagrinėjo atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų. Sutarčių sąlygos yra šabloninės, visiškai vienodos abiems Sutartims, įskaitant ir baudų dydį, kuris nustatytas konkrečia suma, nors daugiabučio Ralio g. 1, Jonava, atnaujinimo (modernizavimo) vertė yra 5 kartus didesnė nei daugiabučio Žeimių g. 1, Jonava. Todėl pastaruoju atveju delspinigių dydis už dieną yra 0,136 proc. per dieną, kas per metus 49,65 proc. sutarties sumos. Todėl minėtam objektui vien savo dydžiu delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingi ir neproporcingi. Teismas turėjo sumažinti netesybų dydį iki protingo, rinkoje susiformavusio delspinigių bent 0,02 proc. sutarties sumos per dieną dydžio, o tik po to taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
  3. Ieškovas net neįrodinėjo savo tikėtinų nuostolių. Be to, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog numatytos netesybos yra neprotingos. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovė nėra renovuojamų namų savininkė ar valdytojas, tik daugiabučiame name Ralio g. 1 turi vieną nuosavybės teise priklausantį socialinį būstą, todėl nepatyrė ir negalėjo patirti žymių nuostolių dėl užsitęsusių darbų.
  4. Ieškovė veikia kaip projektą organizuojanti ir administruojanti institucija, todėl, jei ir galėjo būti patirti nuostoliai, tai jie galėjo atsirasti gyventojams, bet ne ieškovei. Sutartyje reikalavimo teisės į netesybas perleidimas nenumatytas, todėl ieškovė negali pretenduoti į delspinigius, kaip neturintis reikalavimo teisės subjektas.
  5. Abi šalys pakankamai nebendradarbiavo, nesikeitė informacija, nevykdė savo prievolių, todėl ieškovė negali remtis atsakovės prievolių nevykdymu savo pareigų nevykdymo pateisinimui. Esant abiejų šalių netinkamo bendradarbiavimo, neapdairumo dėl to atsiradę nuostoliai turėtų būti padalijami abiem sutarties šalims, tačiau teismas šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymo pasekmes perkėlė tik atsakovei.
  6. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų. Ieškovė savo veiksmais (ekspertizių atlikimas) ribojo ir nutolino statybos darbų pradžią, kas lėmė ir ilgesnę projekto įvykdymo trukmę. Be to, dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė buvo priversta keisti planuotus savo veiklos terminus, dalinti turimus pajėgumus vykdydama kitus įsipareigojimus. Ieškovė supainiojo savo kaip administracinius įgaliojimus turinčio ir civilinių teisinių santykių dalyvio teises ir pareigas, pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir 6.206 straipsnio reikalavimus, siekė pasipelnyti ir veikė nesąžiningai.

13Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

  1. Atsakovei konkurso sąlygose ir sutarties projekte numatytas netesybų dydis buvo priimtinas. Byloje nėra teisinio pagrindo įrodinėti ieškovės patirtų nuostolių dydžio dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir mažinti sutartyse sulygtas netesybas.
  2. Ieškovė neatstovauja Žeimių g. 1 ir J. Ralio g. 1 savininkų interesų, o gina savo teises, kurios buvo pažeistos atsakovei nevykdant Sutarčių. Be to, atsakovė, pasirašydama Sutartis, įsipareigojo vykdyti jose prisiimtus įsipareigojimus ieškovei.
  3. Vadovaujantis Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Daugiabučių namų ar kitų pastatų, atnaujinamų (modernizuojamų) iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų finansuojamų (pilnai ar dalinai) ar remiamų statybos darbų, projekto ekspertizė privaloma, nepriklausomai nuo to, ar pastatas priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, ar ne.
  4. Sutarčių 5.25 punkte įtvirtinta, kad jos yra finansuojamos ES paramos lėšomis. Atsakovė, būdama privatus verslo subjektas, turinti patirties verslo bei derybų srityje, pasirašiusi sutartį ir neturėjusi jai pretenzijų, negali teigti, kad nežinojo, jog tokios svarbos projektui, kuris yra dalinai finansuojamas ir Europos Sąjungos, reikalinga ekspertizė. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, pati nesilaikė sutartinių sąlygų, nevykdė savo įsipareigojimų ir nebendradarbiavo su atsakove, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

17Kaip minėta, byloje sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo. Nustatyta, kad šalys pasirašė Sutartis dėl dviejų namų modernizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatliko Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė prašo priteisti Sutarties 6.3 punkte numatytas netesybas - pagal vieną sutartį už 563 dienas, pagal kitą už 471 dieną - atitinkamai 168 900 Lt (48 916,82 Eur) ir 141 300 Lt (40 923,31 Eur), iš viso 310 200 Lt (89 840,13 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Dėl priimto sprendimo tiek ieškovė, tiek atsakovė padavė apeliacinius skundus.

18Apeliaciniai skundai atmestini.

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

20Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės raštą Nr. S-197/2014 bei prašo jį prijungti prie bylos. Ieškovės teigimu, šis raštas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 16 d. Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai ieškovei buvo atsiųsti pasirašyti tik 2014 m. rugpjūčio 20 d.

21CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai bei trys teismo posėdžiai, kuriuose šalims buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus dokumentus (įrodymus), tačiau pirmosios instancijos teismui ieškovė prašomo prijungti 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto neteikė. Ieškovė ir nenurodo jokių priežasčių, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismui pateikti 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą nebuvo kliūčių. Ieškovė taip pat neįrodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dėl skundžiamame sprendime išdėstytų motyvų. Dėl minėtų priežasčių prie apeliacinio skundo pateiktą rašytinį įrodymą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. S-197/2014 atsisakytina priimti (CPK 314 str.). Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė pati neneigė, kad darbai baigti ir Baigiamieji atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti 2014 m. gegužės 16 d., ginčo dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nekilo, net ir pačios ieškovės su ieškiniu pateiktuose aktuose nenurodyta, kad jie būtų jos pasirašyti ne 2014 m. gegužės 16 d. Dėl to ieškovė apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, apskritai negali (CPK 306 str. 2 d.).

22Dėl ieškovės apeliacinio skundo

23Įstatymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti dvejopos – bauda ir delspinigiai, t. y. arba nurodytos konkrečia pinigų suma, arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1 d., 2 d.).

24Kaip minėta, ieškovė netesybas skaičiavo nuo prievolės pažeidimo iki Statybos užbaigimo aktų pasirašymo dienos – atitinkamai iki 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netesybos skaičiuotinos ne iki Statybos užbaigimo aktų, o iki Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo dienos, t. y. iki 2014 m. gegužės 16 d. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį, kuria netesybos skaičiuotos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo (2014 m. lapkričio 13 d.), t. y. nepriteisė netesybų, apskaičiuotų iki 2014 m. gegužės 13 d., priteisė 521,32 Eur delspinigius už tris dienas nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

25Ieškovė savo teisę į netesybas kildina iš šalių sudarytų Sutarčių 6.3 punkte įtvirtinto susitarimo, nustatančio, kad jei rangovas (atsakovė) vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Įkainotą veiklų sąrašą ir nepateikia užsakovui (ieškovei) pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, arba užsakovas pateiktų įrodymų nepripažįsta pagrindžiančiais darbų vėlavimą, rangovas moka baudas dėl vėlavimo, kurių dydis yra 300 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną ir šalių susitarimu šios baudos yra laikomos minimaliais užsakovo nuostoliais. Ieškovė netesybas pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. Sutartį skaičiuoja nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d., o pagal 2012 m. spalio 29 d. Sutartį – nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. netesybas skaičiuoja nuo tos dienos, kai darbai turėjo būti užbaigti pagal Sutartis, iki Statybos užbaigimo aktų pasirašymo dienos - atitinkamai už 563 ir 471 dienas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės nurodomu netesybų skaičiavimo pradžios terminu (atitinkamai - 2013 m. balandžio 1 d. ir 2013 m. liepos 2 d.), todėl laikytina, kad ginčo dėl to nėra. Ginčas yra kilęs dėl to, iki kurio termino delspinigiai turi būti skaičiuojami - ar iki Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, ar iki Statybos užbaigimo aktų pasirašymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas po Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo dienos (2014 m. gegužės 16 d.).

26Pagal Sutarčių 6.1.3 punktą darbų pabaiga laikytinas momentas, kai bus suteiktos visos paslaugos ir užbaigti visi numatyti statybos darbai, ištaisyti defektai, gautas statybos užbaigimo aktas, pasirašyti paslaugų ir darbų perdavimo-priėmimo aktai, užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas, taip pat statinio kadastro duomenų pakitimų užregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini dokumentai. Taigi, šalys apibrėžė darbų pabaigos momentą Statybos užbaigimo akto gavimu, iki kurio kaip minėta, ieškovė ir skaičiuoja netesybas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina tiek su atsakove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad netesybos skaičiuotinos ne už laikotarpį iki Statybos užbaigimo akto gavimo, bet tik už tų darbų, kurie numatyti Įkainotame veiklų sąraše, atlikimo termino pažeidimą, nes, kaip minėta, būtent taip šalys susitarė Sutarčių 6.3 punkte, o tik šis punktas ir skirtas netesybų skaičiavimo trukmei nustatyti. Tuo tarpu tai, kad Sutarčių 6.1.3 punkte numatytas darbų pabaigos terminas siejamas su tam tikros sąlygos atsiradimu – Statybos užbaigimo akto gavimu, dar nereiškia, kad ir susitarimas dėl netesybų skaičiavimo trukmės termino taip pat turėtų būti susiejamas su ta pačia sąlyga, nes Sutarčių 6.3 punktas netesybas nustato tik už darbų, nurodytų Įkainotame veiklų sąraše, nesavalaikį atlikimą. Todėl visų pirma dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su teismu, kad ieškovė nepagrįstai atsakovei skaičiuoja netesybas iki Statybos užbaigimo akto gavimo. Antra, toks sutartinių nuostatų aiškinimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitiktų ir netesybų esmę – jos skaičiuojamos tuo atveju, kai šalis tinkamai neįvykdo įsipareigojimų dėl savo kaltės (CK 6.71 str. 1 d., 6.193 str. 1 d.). Šiuo atveju objektų pridavimas po Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų priklausė iš esmės labiau nuo ieškovės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų trukmės nei nuo atsakovės, kuri neorganizavo, o pagal Sutartis ir neturėjo organizuoti objektų pridavimo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovei negalėtų būti perkelta atsakomybė už ne nuo jos valios (ar bent žymia dalimi) priklausančių kitų asmenų veiksmų, ir daro išvadą, kad atsakovei atlikus darbus, numatytus Įkainotame veiklų sąraše, ištaisius jų trūkumus bei šalims pasirašius Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, laikytina, jog atsakovė prievolę įvykdė ir netesybų dėl Įkainotame veiklos sąraše nurodytų darbų atlikimo skaičiavimo terminas baigėsi (Sutarčių 6.3 p.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsakovei pažeidus Sutartyse numatytų darbų atlikimo terminus, ieškovė turi teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo Sutartyse numatyto prievolės pagal Įkainotą veiklų sąrašą įvykdymo termino iki tokių darbų faktinio įvykdymo (2014 m. gegužės 16 d.) – atitinkamai pagal Sutartis už 410 ir 318 dienų.

27Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo pritaikė ieškinio senaties terminą ir priteisė 521,32 Eur netesybų nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. (už tris dienas), teigdamas, kad nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo (2014 m. lapkričio 13 d.), t. y. nepriteisė delspinigių, apskaičiuotų iki 2014 m. gegužės 13 d. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija taip pat sutinka.

28Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (taigi, nagrinėjimu atveju nuo Sutartyse numatyto termino Įkainotame veiklos sąraše nurodytų darbų atlikimui suėjimo), t.y. pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Analogišką sąlygą šalys nustatė ir Sutarčių 6.3 punkte, kuriame numatė, jog netesybų skaičiavimas pradedamas, kai atsakovė be pateisinamų priežasčių vėluoja atlikti Įkainotame veiklų sąraše nurodytus darbus. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Įvykdžius pagrindinę prievolę 2014 m. gegužės 16 d., toliau skaičiuoti netesybas nebėra pagrindo (CK 6.123 str. 3 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, esant atsakovės prašymui, taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir netenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti netesybas už didesnį nei šešių mėnesių iki ieškinio pateikimo laikotarpį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovė nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, teisėjų kolegija jų taip pat neįžvelgia.

29Dėl atsakovės apeliacinio skundo

30Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad Sutartyse numatytas 300 Lt už kiekvieną dieną pavėluotą dieną netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 straipsnio nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Nagrinėjamu atveju Sutartys pasirašytos atsakovei laimėjus ieškovės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo projektų parengimo ir statybos darbai“. Atsakovė, teikdama savo pasiūlymą, buvo susipažinusi su konkurso sąlygomis bei Sutarčių projektais, pasirašė Sutartis, todėl spręstina, kad atsakovei jų 6.3 punkte numatytas netesybų dydis buvo priimtinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu mažinti netesybas kaip neprotingas ir per dideles nėra pagrindo. Prievolė mokėti netesybas yra fiksuota sudarytose Sutartyse, todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė buvo tik projekto organizatorius bei administruojanti institucija ir dėl to negali turėti reikalavimo teisės. Netesybos priteisiamos tik už tris dienas, todėl atsakovės argumentai, kad jos turėtų būti mažinamos dėl, pasak jos, nesąžiningų ieškovės veiksmų nėra įtikinami, juo labiau, kad atsakovės argumentai dėl užtęsusių statybas ieškovės veiksmų (ekspertizės atlikimas, statybos leidimų išdavimas) yra susiję su tarpiniais veiksmais tik pradinėje, o ne baigiamojoje sutartinių įsipareigojimų vykdymo dalyje.

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

33Šioje byloje yra pareikšta atskiroji nuomonė.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo.... 5. Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Atsakovei prašant, teismas taikė ieškinio senaties termino institutą ir... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai... 10. Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde... 11. Atsakovė UAB „Orlista“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą... 12. Atsakovė UAB „Orlista“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 13. Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 17. Kaip minėta, byloje sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo.... 18. Apeliaciniai skundai atmestini.... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - 2014 m. rugpjūčio... 21. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami... 22. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 23. Įstatymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo... 24. Kaip minėta, ieškovė netesybas skaičiavo nuo prievolės pažeidimo iki... 25. Ieškovė savo teisę į netesybas kildina iš šalių sudarytų Sutarčių 6.3... 26. Pagal Sutarčių 6.1.3 punktą darbų pabaiga laikytinas momentas, kai bus... 27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo... 28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo... 29. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 32. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, šalims jų turėtos bylinėjimosi... 33. Šioje byloje yra pareikšta atskiroji nuomonė.... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....