Byla 3K-3-145/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo; trečiasis asmuo – notarė L. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui H. A. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo; trečiasis asmuo – notarė L. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami paskolos sutarčių galiojimo ir netesybų mažinimo klausimai.

6Ieškovė S. Š. 2006 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš atsakovo H. A. P. 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. lapkričio 11 d. Sutartyje nustatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Paskolai grąžinti buvo įkeistas butas.

7Ieškovei paskolos negrąžinus, 2008 m. sausio 14 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo padidino paskolos sumą iki 55 000 Lt, šią sumą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. balandžio 12 d.; 2009 m. spalio 6 d. susitarimu paskolos suma padidinta iki 22 231 euro, šią sumą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. lapkričio 6 d. Sudarius šiuos susitarimus, padaryti atitinkami pakeitimai hipotekos lakšte, įkeistas butas apdraustas didesne suma.

8Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino atsakovo reikalavimus ir iš ieškovės nutarė išieškoti 76 759 Lt paskolos, 23 178 Lt nesumokėtų delspinigių.

9Ieškovė nurodė, kad papildomų pinigų iš atsakovo negavo, todėl 2008 m. sausio 14 d. ir 2009 m. spalio 6 d. sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; be to, nors pinigai buvo skolinami be palūkanų, atsakovui ji iki 2009 m. kas mėnesį mokėjusi po 800 Lt palūkanų; delspinigių dydis yra per didelis ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų, nustatant sutarties sąlygas atsakovas pasinaudojo savo pranašesne padėtimi, todėl delspinigiai mažintini iki 0,02 proc.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

11Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių sudarytus 2008 m. sausio 14 d. ir 2009 m. spalio 6 d. susitarimus; kitą ieškinio dalį atmetė.

12Teismo nuomone, ginčijamų susitarimų formuluotė „pasiskolino“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio reikšmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimo ir gavimo faktai įvyko susitarimų pasirašymo metu; kitų įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovei pinigus, atsakovas nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad susitarimai patvirtinti notarine tvarka, t. y. sudaryti kvalifikuoto teisininko akivaizdoje, todėl pripažino, jog, juose nesant įrašo apie pinigų perdavimą, turėjo būti surašytas atskiras dokumentas. Trečiasis asmuo notarė L. T. negalėjo patvirtinti fakto, kad pinigai buvo perduoti ieškovei susitarimų pasirašymo metu; iš notarės duotų paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas ne pirmą kartą skolino pinigus, ir padarė išvadą, kad, būdamas pakankamai rūpestingas, neatgavęs skolos iš ieškovės, vargu ar būtų papildomai jai skolinęs. Teismas konstatavo, kad ginčijami susitarimai neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nepridėta dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, ir pripažino juos negaliojančiais (CK 1.93 straipsnis).

13Ieškovės teiginį, kad ji neturėjo galimybės nustatyti kito delspinigių dydžio, teismas vertino kritiškai, nes neįrodyta, jog atsakovas veikė nesąžiningai ar naudojo spaudimą ieškovės atžvilgiu, priešingai, kaip nurodė trečiasis asmuo, sutartis buvo šalims perskaityta, jos ją perskaitė ir pačios, t. y. ieškovei buvo žinoma apie sutartyje nustatytus delspinigius bei jų dydį, nesutikdama su nustatytu delspinigių dydžiu, ji galėjo sutarties nepasirašyti ir pinigų iš atsakovo nesiskolinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, turėjo suvokti, jog už sutartimi prisiimtos prievolės laiku grąžinti pasiskolintą sumą nevykdymą jai bus taikoma sutartinė atsakomybė, ieškovė skolos atsakovui negrąžina beveik ketverius metus, neaišku, kada skola bus grąžinta. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė palūkanų mokėjimo pagal paskolos sutartį, nes sutartyje palūkanos nebuvo nustatytos, liudytojų parodymai nepatvirtino, jog ieškovė atsakovui mokėjo po 800 Lt palūkanų kas mėnesį, todėl teismas padarė išvadą, kad sutartyje nustatyti delspinigiai atliko mokėjimo atsakovui už suteiktus ieškovei naudotis pinigus funkciją, o atsižvelgus į skolos negrąžinimo terminą bei į tai, kad delspinigiams išieškoti yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teismas sprendė, kad delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 14 d. sprendimu atmetė ieškovės apeliacinį skundą, tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Atsižvelgusi į tai, kad ieškovė, neįvykdžiusi savo sutartinės prievolės atsakovui iki nustatyto termino, nebuvo sutartimi įsipareigojusi mokėti jam palūkanas ir teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jas mokėjo, kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą mažinti sutartines netesybas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, įsipareigodama mokėti atsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą prievolės neįvykdymo dieną, suprato, jog sutartis sudaryta tik 3 mėnesiams, ir turėjo galimybę įvertinti sutarties neįvykdymo riziką.

16Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo hipotekos lakšto pakeitimus, būsto draudimo liudijimą, hipotekos teisėjo nutartį vertinti sistemiškai su CK 6.870, 6.871 straipsnių nuostatomis; šie įrodymai patvirtina, kad ieškovei pinigai pagal ginčijamus susitarimus buvo perduoti; pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad šias išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė nepaneigė, kad, neturėdama pinigų pirminei paskolai grąžinti, buvo kreipusis į kredito uniją, žadėdama gavusi kreditą iš unijos grąžinti paskolą atsakovui – šių aplinkybių pagrindu šalys gera valia ir tarėsi dėl papildomų susitarimų ir skolinamų sumų suteikimo, prievolių užtikrinimo ir pinigų grąžinimo sąlygų.

17Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors ginčijamuose susitarimuose neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimas ieškovei, tačiau šį faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl, preziumuojant, kad paskolos sutartys sudarytos, pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t. y. ieškovei S. Š., bet ji tokių įrodymų nepateikė.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais; panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo sumažinti netesybų dydį ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorės teigimu, teismai nevertino aplinkybės, kad, pasirašant paskolos sutartį, sutarties sąlygos dėl netesybų nebuvo šalių aptartos, jas nustatė stipresnioji sandorio šalis, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas sutarčių laisvės principas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepatyrė nuostolių dėl netinkamo prievolės vykdymo, bei į tai, jog delspinigiai yra daugiau kaip 73 metinių procentų, akivaizdu, kad netesybos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, nustatytos CK 6.71 ir 6.258 straipsniuose. Atsakovas nenurodė, kad būtų patyręs nuostolių, todėl pagal CK 6.210 straipsnį nuostoliai už naudojimąsi jo pinigais yra 1000 Lt už pusę metų; sumažinus delspinigius iki 0,02 proc., už 180 dienų jie būtų 1440 Lt, tai atitiktų protingumo ir sąžiningumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003). Kasatorė nurodo, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog skolos negrąžinimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl atsakovo neveikimo, šiam ilgą laiką nesikreipus dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl teismai netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutrumpintas delspinigių išieškojimo senaties terminas, kuriuo vadovavosi teismai, nėra pagrindas pateisinti neprotingai didelius delspinigius.

212. Dėl netinkamo paskolos (papildomų susitarimų) sudarymo aiškinimo ir nevisapusiško įrodymų vertinimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl pinigų perdavimo ieškovei fakto – byloje nebuvo neginčijamų įrodymų, objektyviai ir besąlygiškai patvirtinusių šį faktą. CK 4.171 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę, todėl draudimo sutartys ir hipotekos lakštai, nepriklausomai nuo to, kad juose nurodyta didesnė įkeičiamo turto vertė, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo ieškovei faktą. Kasatorė nuo pat pradžių teigė, kad abu sutarties pakeitimai buvo surašyti atsakovui spaudžiant grąžinti skolą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, be to, nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas buvo stipresnė ir sąlygas diktuojanti šalis – jis užsiėmė pinigų skolinimu, ieškovė, atidūrusi sunkioje materialinėje padėtyje, paklusdama jo reikalavimui pasirašyti ginčijamus susitarimus, atidėjo paskolos grąžinimo terminą. Kasatorės teigimu, teismas nevertino ir kitos esminės aplinkybės – pirminėje šalių paskolos sutartyje atskirai aptartas pinigų perdavimo–gavimo momentas, taigi iki tol egzistavusi tarpusavio santykių praktika buvo kitokia; remdamasis išvestiniais įrodymais, teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą dėl pinigų perdavimo, nevertino atsakovo, kaip kreditoriaus, elgesio – neatlygintinai paskolinęs 40 000 Lt trims mėnesiams ir ieškovei praleidus terminą atsiskaityti, atsakovas savo pažeistos teisės negynė daugiau negu trejus metus, tai nelaikytina apdairiu ir rūpestingu savo teisių gynimu, juolab, kad pirmasis ginčijamas susitarimas buvo sudarytas praėjus daugiau kaip metams nuo prievolės grąžinimo termino pabaigos. Toks atsakovo elgesys yra suprantamas, vertinant jį pagal ieškovės nurodytas aplinkybes dėl palūkanų mokėjimo.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas H. A. P. prašo kasacinį skunda atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kadangi reikalavimo sumažinti netesybas kasatorė negrindė faktine aplinkybe, kad jų dydis nebuvo su ja derintas, pažeistas sutarties laisvės principas, tai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ieškinyje nenurodyto faktinio pagrindo. Šie argumentai pateikti tik skundžiant sprendimą apeliacine tvarka, pažeidžiant CPK 312 straipsnį. Kasatorė sutiko su visomis sutarties sąlygomis. Tai, kad ji neįvertino savo finansinių galimybių, nėra pagrindas pripažinti, kad sutartį ji sudarė ne savo valia. Kasatorei reiškiant reikalavimą pakeisti galiojančią sutarties sąlygą, būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Delspinigių norma yra logiška, nes turi būti atsižvelgiama ir į kreditoriaus interesą, įvertinama, kokius nuostolius delspinigiai turi kompensuoti. Pirmosios instancijos teismas vertino prievolės vertę, pažeidimo aplinkybes, atsakovo patirtų nuostolių dydį. Reikšdama reikalavimą sumažinti delspinigius, kasatorė nori peržiūrėti įsiteisėjusią hipotekos teisėjo nutartį. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra nuorodos, kad kreditorius turi įrodinėti nuostolių dydį, nenurodyti kriterijai, kuriais remiantis reikėtų vertinti, jog netesybos yra per didelės.

242. Dėl netinkamo paskolos (papildomų susitarimų) sudarymo aiškinimo ir nevisapusiško įrodymų vertinimo. Įstatyme nustatytos prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Susitarimai prie paskolos sutarties atitinka CK 6.875 straipsnio 1 dalį, o pinigų perdavimas šiuo atveju įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, neapsiribojant tik skoliniu dokumentu. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų rinkimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo nesudaryta

28Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 40 000 Lt paskolos sutartį. Šios sutarties kasatorė neginčija. Ginčijamais 2008 m. sausio 14 d. ir 2008 m. spalio 6 d. susitarimais buvo pakeistas 2006 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutarties 1 punktas, padidinus jame nurodytą paskolos sumą. Kasatorės teigimu, papildomų pinigų, kuriais padidinta paskolos suma, ji negavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ginčijamuose susitarimuose neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimas kasatorei, tačiau šį faktą patvirtina hipotekos lakšto pakeitimai, būsto draudimo liudijimas, hipotekos teisėjo nutartis. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas paskolos dalyko perdavimo kasatorei faktą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

29Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2008 m. sausio 14 d. ir 2009 m. spalio 6 d. susitarimuose expressis verbis neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo kasatorei faktas. Tokiomis aplinkybėmis pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko atsakovui, kuris šią aplinkybę galėjo įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Jau minėta, kad nustatyti, ar paskolos sutartis yra sudaryta, įgalina sutarties turinio išsiaiškinimas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirminėje šalių neginčijamoje 2006 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartyje atskirai aptartas paskolos dalyko – pinigų gavimo momentas, nurodant, kad paskolos gavėja atitinkamą pinigų sumą gavo (yra paskolos gavėjos parašas bei data). Ši aplinkybė rodo, kad šalių iki tol egzistavusi tarpusavio santykių praktika buvo kitokia, nekelianti abejonių dėl atitinkamų veiksmų atlikimo.

31Teisėjų kolegija, peržiūrėdama skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamų susitarimų vertinimo teisės taikymo apsektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patikrina, ar buvo tinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad paskolos dalyko perdavimo kasatorei faktą patvirtina hipotekos lakšto pakeitimai, būsto draudimo liudijimas, hipotekos teisėjo nutartis, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų dokumentų atsiradimas buvo tiesiogiai nulemtas ginčijamų susitarimų pasirašymo, bet jie nevertintini kaip galintys patvirtinti prievolės pagal šiuos susitarimus atsiradimą, t. y. neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad hipotekos teisėjo nutartis, priimama pagal CPK 558 straipsnio taisykles, yra tik hipotekos procedūrų teisme pabaigos išraiška, leidžianti pradėti išieškojimą iš įkeisto daikto (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 3 punktas), tačiau nedraudžianti ir nekliudanti hipotekos skolininkui kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginčyti tiek skolos, tiek hipotekos apimtį, tiek hipoteką kaip tokią. Tokio ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, jog yra priimta hipotekos teisėjo nutartis, nereiškia, jog joje nurodytos aplinkybės atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą, nes būtent dėl skolos ar hipotekos apimties ar net apskritai dėl jos, kaip tokios, ir pradedama nagrinėti civilinė byla. Dėl tų pačių priežasčių hipotekos teisėjo nutartis negali būti vertinama ir kaip res judicata galią turintis teismo sprendimas (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje S. B. v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie paskolos dalyko perdavimo kasatorei faktą, atsakovas nebuvo teismui pateikęs. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie ginčijamos paskolos sutarties dalies dalyko – pinigų – perdavimo kasatorei patvirtinimą prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir šioje nutartyje aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Panaikinus šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas), patikslinant, kad šalių 2008 m. sausio 14 d. ir 2009 m. spalio 6 d. susitarimai pripažįstami nesudarytais.

32Dėl delspinigių funkcijų ir aplinkybių, vertintinų sprendžiant dėl jų mažinimo

33Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė kasatorės reikalavimą sumažinti paskolos sutartyje nustatytas netesybas.

34Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji– skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.

35Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė (40 000 Lt), tačiau neatlygintinė (sutarties 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad paskola buvo trumpalaikė – suteikta trims mėnesiams (sutarties 1 punktas), tačiau kasatorė nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą atsakovui jau daugiau kaip penkerius su puse metų, taigi sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra labai ilgas (22 kartus ilgesnis). Per sutarties nevykdymo laikotarpį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsakovas ėmėsi priemonių užtikrinti savo teisę gauti paskolą ir netesybas – pasirašė su atsakove susitarimus dėl paskolos sumos padidinimo ir grąžinimo termino pratęsimo. Taigi atsakovas, nors ir neefektyviai, tačiau rūpinosi savo reikalavimo teisės galiojimu, jo elgesys nebuvo pasyvus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų išieškojimo, už šį laikotarpį (180 dienų), taikant paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydį, nuo 40 000 Lt paskolos sumos susidaro 14 400 Lt delspinigių (o ne 23 178 Lt, kaip nurodyta hipotekos teisėjo nutartyje, kurioje delspinigiai apskaičiuoti nuo 76 759 Lt sumos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks delspinigių dydis, palyginti su negrąžintos paskolos dydžiu ir atsižvelgiant į jos neatlygintinumą ir negrąžinimo terminą, nėra neprotingai didelis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei skundžiamų procesinių sprendimų neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų dydžio teisiškai nepagrįstais, todėl skundžiamų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti sutartines netesybas, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs atsakovo apeliacinį skundą ir atmetęs ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais šalių susitarimus, priteisė jam iš ieškovės 1103 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; iš ieškovės taip pat priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (56,95 Lt). Iš dalies patenkinęs ieškovės kasacinį skundą ir palikęs iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamų šalių susitarimų, kasacinis teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį panaikina, procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas priteisia iš atsakovo.

38Ieškovė sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, nuo likusios 1355 Lt dalies mokėjimo buvo atleista. Atsakovas turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Patenkinus 63 proc. kasatorės reikalavimų, šalių kasaciniame teisme patirtos išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys); proporcinga patenkintų reikalavimų daliai žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis, nuo kurios ieškovė buvo atleista (853,65 Lt), priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39Kasaciniame teisme patirta 35,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš abiejų šalių – 22,24 Lt iš atsakovo ir 13,06 Lt iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalis iš dalies patenkinti ieškinį ir pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių sudarytus susitarimus ir dėl šios dalies reikalavimų priimtas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

42Palikti nurodytą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį iš esmės nepakeistą, ją patikslinant ir išdėstant taip:

43„Pripažinti ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Henriko A. P. (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 14 d. susitarimą (reg. Nr. 181) ir 2009 m. spalio 6 d. susitarimą (reg. Nr. 3340) nesudarytais“.

44Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

45Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovo H. A. P. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š. (duomenys neskelbtini) 252 (du šimtus penkiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

47Priteisti iš ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. A. P. (duomenys neskelbtini) 370 (tris šimtus septyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

48Priteisti iš atsakovo H. A. P. (duomenys neskelbtini) 932,84 Lt (devynis šimtus trisdešimt du litus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

49Priteisti iš ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) 13,06 Lt (trylika litų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami paskolos sutarčių galiojimo ir netesybų mažinimo... 6. Ieškovė S. Š. 2006 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš... 7. Ieškovei paskolos negrąžinus, 2008 m. sausio 14 d. šalys sudarė... 8. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2010 m. birželio 21 d.... 9. Ieškovė nurodė, kad papildomų pinigų iš atsakovo negavo, todėl 2008 m.... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismo nuomone, ginčijamų susitarimų formuluotė „pasiskolino“ tiek... 13. Ieškovės teiginį, kad ji neturėjo galimybės nustatyti kito delspinigių... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 15. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovė, neįvykdžiusi savo sutartinės prievolės... 16. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo hipotekos... 17. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors ginčijamuose susitarimuose... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. 1. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies, netinkamo... 21. 2. Dėl netinkamo paskolos (papildomų susitarimų) sudarymo aiškinimo ir... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas H. A. P. prašo kasacinį skunda... 23. 1. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo... 24. 2. Dėl netinkamo paskolos (papildomų susitarimų) sudarymo aiškinimo ir... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo nesudaryta... 28. Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 40 000 Lt... 29. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis laikoma... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2008 m. sausio 14 d. ir 2009 m.... 31. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama skundžiamą apeliacinės instancijos... 32. Dėl delspinigių funkcijų ir aplinkybių, vertintinų sprendžiant dėl jų... 33. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai... 34. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra... 35. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs atsakovo apeliacinį skundą ir... 38. Ieškovė sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, nuo... 39. Kasaciniame teisme patirta 35,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. Palikti nurodytą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo... 43. „Pripažinti ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Henriko A.... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 45. Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Priteisti iš atsakovo H. A. P. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š.... 47. Priteisti iš ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. A. P.... 48. Priteisti iš atsakovo H. A. P. (duomenys neskelbtini) 932,84 Lt (devynis... 49. Priteisti iš ieškovės S. Š. (duomenys neskelbtini) 13,06 Lt (trylika litų... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...