Byla 2A-557-368/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei A. J., atsakovo antstolio A. B. atstovui advokatui A. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų antstolio A. B. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovams antstoliui A. B., V. G., A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau AVMI) , akcinei bendrovei (toliau AB) „Šiaulių energija“, D. G., V. G., V. G., D. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) DK PZU Lietuva dėl 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2005 m kovo 31 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2005 m. balandžio 22 d. patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, nuo jo sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir grąžinti V. G. bei D. G. 64,17 kv. m butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), o atsakovui A. M. priteisti iš atsakovo V. G. 2 454,97 Lt, pervestus AB „Šiaulių energija“, ir 2000 Lt, pervestus Šiaulių AVMI, iš antstolio A. B. – 1 762,03 Lt; solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. G. 2004 m. kovo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 322 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 000 Lt bauda. O 2004 m. birželio 18 d. antstolio A. B. kontoroje pradėta vykdomoji byla dėl šios skolos išieškojimo iš V. G. valstybei. Pažymėjo, kad taip pat antstolis A. B. pradėjo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ) dėl 2 454,97 Lt skolos išieškojimo iš V. G. AB „Šiaulių energija“. Teigė, kad 2005 m. kovo 30 d. antstolis A. B. surašė turto arešto aktą, kuriuo buvo uždėtas areštas butui, esančiam adresu: ( - ). Arešto akte nurodyta buto vertė 30 600,00 Lt. Tvirtino, kad 2005 m kovo 31 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, antstolis A. B. pardavė V. G. vardu VĮ „Registrų centras“ registruotą butą A. M. už 6 217 Lt. Minėtą aktą 2005 m. balandžio 22 d. patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas. Ieškovo manymu, vadovaujantis LR CK 3.88 straipsniu, 64,17 kv. m butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), yra V. G. ir D. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Atkreipė dėmesį, kad V. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyta nebuvo. Pabrėžė, kad antstolis, neatlikdamas LR CPK VI dalyje numatytų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti vykdydamas ieškojimą, pažeidė LR CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalis, CPK 667 straipsnio l dalį, 704 straipsnio 1 dalį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui iš varžytynių aktą Nr. ( - ), patvirtintą 2005-04-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo, nuo jo sudarymo dienos (ab initio). Taikė restituciją natūra ir grąžino bendraturčiams V. G. ir D. G. gyvenamąjį butą (unikalusis Nr. ( - )), su rūsiu, esantį ( - ). Priteisė A. M. iš V. G. 4 454,97 Lt, o iš antstolio A. B. – 1 762, 03 Lt, taip pat iš antstolio A. B. 187,00 Lt žyminį mokestį ir 51,35 Lt už procesinių dokumentų byloje įteikimą, valstybei. Nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 678 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 681 straipsnio 1, 3 dalių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedo reikalavimus. Pažymėjo, kad antstolis nesprendė klausimo ir dėl atsakovui V. G. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nors įstatymas įpareigoja antstolį atlikti minėtus veiksmus. Sprendė, kad skolininko V. G. 2 000 Lt skola valstybei pripažintina jo asmenine skola, kadangi ji atsirado pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-03-26 baudžiamąjį įsakymą. O priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas suteiktas butui, esančiam ( - ), Šiauliai, laikytina asmenine abiejų buvusių sutuoktinių skola, nes už šią skolą abu skolininkai atsako solidariai. Konstatavo, kad antstolis, sudarydamas turto arešto aktą dėl sutuoktinių turto ir spręsdamas, ar tas turtas bendras, ar asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu atsakovo V. G. šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai. Teismas pabrėžė, kad antstolis netinkamai įvykdė ir įstatyme nurodytą pareigą rašytine forma išaiškinti skolininkui V. G. teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Pabrėžė, kad antstolis dėl skolininkui V. G. priklausančio turto pardavimo neskelbė varžytynių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netaikyti restitucijos (CK 6.14–56.153 str.). Teismo nuomone, A. M., kaip sąžiningam įgijėjui, turėjo kilti abejonių, kodėl butas parduodamas taip pigiai, už keliasdešimt kartų mažesnę nei rinkos kainą, todėl teismas sprendė, jog negalima laikyti minėtą atsakovą sąžiningu įgijėju.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) antstolis A. B. prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pažymima, kad sprendime nėra sutrumpintų motyvų dėl ieškovo ieškinio esminio teisinio pagrindo ir dėl dalies antstolio nurodytų teisinių argumentų. Teigiama, kad sprendime teismas neužsimena, jog aktu buvo realizuota dalis skolininkui V. G. nepriklausančio turto (CPK 602 str. 1 p.). Nurodoma, dėl ko teismas privalėjo pasisakyti. Apelianto manymu, įkainojant turtą, teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 135 str.). Pabrėžia, kad tik nuo 2008-07-31 jam atsirado pareiga išaiškinti CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkui. Mano, kad teismas pažeidė procesines teisės normas. Apelianto vertinimu, sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, todėl sprendimo trūkumai trukdė realizuoti atsakovui konstitucinę teisę į gynybą. Apelianto manymu, pagal CPK 602 straipsnio 2, 3, 4, 5 punktus negalima ginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto. Nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą.

10Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) A. M. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia teisėtumo, teisingumo, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus bei apelianto teisėtus interesus. Pažymima, kad teismas negalėjo nepasisakyti dėl esminės faktinės aplinkybės, jog ginčo butas realiai perparduotas trečiajam asmeniui – D. P., taip pat privalėjo pasisakyti ir dėl 60 000 Lt skolos grąžinimo apeliantui. Nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neatskleidė bylos esmės, neišspendė klausimo dėl atsakovo reikalavimų, pažeidė materialinės teisės normas. Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino ginčo butą.

11Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovas prašo jų skundus atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepime tvirtinama, kad aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pažymima, kad D. G. praradus nuosavybės teises į savo buto dalį, vienintelį gyvenamą būstą, pažeidžiama ne tik jos nuosavybės teisė, bet ir vaikų, nesugebančių ginti savo teisių ir teisėtų interesų, teisė, ginama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsniu, – teisė į gyvenamą būstą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Apelianto (atsakovo) antstolio A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

16Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl LR Teisingumo ministerijos įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu buvo išspręstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi (2 tomas, 166 b. l.). O iš ieškovo patikslinto ieškinio turinio ir bylos medžiagos matyti, kad V. G. į civilinę bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (2 tomas, 1–4 b. l.).

17Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad teismo motyvų dėl dalies antstolio nurodytų teisinių argumentų nebuvimas yra teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus.

18Priešingai, nei skunde nurodo teigia apeliantas, kad sprendime teismas nepasisakė, jog aktu buvo realizuota dalis skolininkui V. G. nepriklausančio turto (CPK 602 str. 1 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad iš sprendimo turinio matyti, jog teismas nurodė, kad ginčo turto bendraturte buvo ir D. G., o sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Be to, pats apeliantas skunde neginčija teismo motyvų, kad ginčo butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o nurodo, kad rėmėsi tik V. G. pateikta informacija ir viešo registro duomenimis.

19Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius apie tai kokias išvadas privalėjo padaryti teismas ir konstatuoja, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.), todėl niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl prieš tai minėtų apeliacinio skundo teiginių.

20Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad įkainojant turtą, teismas išėjo už ieškinio ribų. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

21Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad tik nuo 2008-07-31 jam atsirado pareiga išaiškinti skolininkui CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad jau nuo 2003-01-01, įsigaliojus CPK, kodeksas nustatė civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką (CPK 1 str. 1 d.). Be to, LR antstolio įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-11-04 iki 2005-11-21) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

22Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Pažymėtina, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad sprendimo trūkumai trukdė apeliantui realizuoti konstitucinę teisę į gynybą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas minėta konstitucine teise realiai pasinaudojo, pateikdamas teismui apeliacinį skundą.

23Priešingai, nei teigia apeliantas, kad pagal CPK 602 straipsnio 2, 3, 4, 5 punktai negalima ginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, minėtame kodekso straipsnyje nurodyta, kad nurodytais pagrindais suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas, ar ieškovas turėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo metu (CPK 137 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendė rezoliucija (2 tomas, 1 b. l.). Pagal LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Apelianto skundo turinio duomenimis nustatyta, kad apeliantas iš esmės neginčija, jog ieškovas byloje gina viešąjį interesą, o nesutinka, kad ieškiniu ginamos būtent D. G. vaikų teises, teigdamas, jog realiai yra ginamos tik D. G. nuosavybės teisės, kadangi vaikai nėra turto savininkai, taip pat apeliantas nesutinka su ieškinio pareiškimu pagal CPK 602 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, gindamas viešąjį interesą, pagristai rėmėsi CPK 602 straipsniu. O pats apeliantas skunde pripažino, kad pagal teismų praktiką aktai gali būti ginčijami pagal CPK 602 straipsnį (129 b. l.).

25Apelianto (atsakovo) A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo prieš tai minėta, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.). Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto skundo teiginių apie tai, kokias išvadas byloje privalėjo padaryti pirmosios instancijos teismas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti atsakovo reikalavimų ir bylą nagrinėjo pagal ieškovo ieškinį.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl buto vertės, pats skunde nurodo, kad ( - ) 2005 metais savo butą planavo parduoti už 70000–71000 Lt, t. y. žymiai brangiau, nei 2005 m kovo 31 d. pardavė antstolis A. B. (6 217 Lt) (3 tomas, 141 b. l.). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl buto įvertinimo. Be to, pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant ir analizuojant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiai, kad teismas pažeidė CPK principus, įrodymų vertinimo taisykles.

28Teigdamas, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, apeliantas nepateikė svarių materialiosios teisės pažeidimo argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą, bet pakartotinai išvardijo faktinio pobūdžio argumentus, kuriuos jau nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl 60 000 Lt sumos grąžinimo A. M.. Be to, pats apeliantas skunde pažymėjo, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai (3 tomas, 143 b. l.). O pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o pagal minėto straipsnio 2 dalį formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir apelianto neįrodyti.

30Kiti apeliantų skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

31Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Šiaulių miesto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 9. Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą... 10. Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą... 11. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovas prašo jų skundus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apelianto (atsakovo) antstolio A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad teismas nusprendė... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad teismo motyvų dėl... 18. Priešingai, nei skunde nurodo teigia apeliantas, kad sprendime teismas... 19. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius apie tai kokias išvadas... 20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad įkainojant turtą,... 21. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad tik nuo 2008-07-31 jam atsirado... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui... 23. Priešingai, nei teigia apeliantas, kad pagal CPK 602 straipsnio 2, 3, 4, 5... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas, ar ieškovas turėjo teisės... 25. Apelianto (atsakovo) A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo prieš tai minėta, teisėjas ir... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo... 28. Teigdamas, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, apeliantas... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo... 30. Kiti apeliantų skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti... 32. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti...