Byla 2-36-633/2014
Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, jo teisinės registracijos ir individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo naujai suformuoti ir parduoti žemės sklypą

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovams A. Š., Č. M., V. I., E. Š., J. Š., ieškovų atstovui advokatui Remigijui Uckui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ramintai Lastauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialui, dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, jo teisinės registracijos ir individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo naujai suformuoti ir parduoti žemės sklypą,

Nustatė

2I.

3Šalių (ieškovų) reikalavimai.

4Ieškovai, kaip 2008-12-18 mirusios jų motinos V. Š. teisių ir pareigų perėmėjai, patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą : 1) pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2008-08-28 – 2008-09-12 UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atliktus 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), naudoto V. Š., kadastrinius matavimus, 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti to paties žemės sklypo 2008-12-16 atliktą teisinę registraciją Nekilnojamo turto registre Nr. 467627 (registro įrašas Nr. 44/1242939, 3) pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2008-12-03 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų plotų patikslinimo ir pardavimo“ dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š. ir 2009-06-09 to paties viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ dalyje dėl tokio paties ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams, kaip V. Š. įstatyminiam įpėdiniams, 4) įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovų sąskaita organizuoti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformuoti ieškovams naują 5020 kv. m. namų valdos žemės sklypą, sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. 3925/0005:60, ir į rytų pusę nuo šio sklypo plane pažymėtos linijos 7-8-1esančios laisvos valstybinės žemės, 5) įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams, parengti, sudaryti ir pasirašyti notarinę tokio ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais (išdėstymas teismo pakoreguotas nekeičiant reikalavimų esmės).

5II.

6Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

72.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas paaiškino, kad ieškinį prašantys patenkinti visiškai. Prasidėjus žemės reformai jų mamai buvo skirta, pamatuota ir perduota naudotis 3 ha žemės. Visa žemė buvusi viename masyve, po sodybos pastatais ir aplink ją, asmeninio ūkio ir namų valdos paskirties plotai vienas nuo kito natūroje niekaip atskirti nebuvo, - tik dokumentuose, pietuose žemė ribojosi su gatve, rytuose – su lauko (ūkiniu) keliuku, vakaruose ir šiaurėje, - su kitų kaimo gyventojų žemėmis. Jiems žinoma, kad pradžioje namų valdai jų motinai buvo skirta 1500 kv. m. žemės, tačiau 1992 m. mamos prašymu žemės sklypo namų valdai plotas buvo padidintas iki 5020 kv. m. Tais pačiais metais mama pateikė prašymą tokio ploto namų valdos žemės sklypą jai parduoti, jos užsakymu žemės privatizavimui buvo parengtas sklypo raudonųjų linijų projektas. Jiems nėra žinoma dėl kokių priežasčių žemės namų valdai privatizavimas buvo sustojęs, tačiau 2008 m. jų motina pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu užbaigti šios žemės privatizavimą, 25000 kv. m. ploto žemės dalies asmeniniam ūkiui iš bendro 3 ha ploto privatizavimas motinos prašymu buvo baigtas dar 2004 m. Jiems žinoma, kad atsakovės reikalavimu buvo atlikti nauji žemės dalies, skirtos namų valdai, kadastriniai matavimai. Šiuos matavimus atliko matininkas V. Š., dalyvavo gretimų sklypų savininkai, taip pat, tačiau ne visą laiką, ieškovas J. Š.. Nors mamos žemėje matininkas įkalė keletą kuoliukų, tačiau nei velionė V. Š., nei jie, vaikai, nesupratę ir neįtarė, jog namų valdai naujai pamatuota mažiau žemės nei buvo nutarta parduoti (5020 kv. m.). Pati mama matavimų metu jau sunkiai sirgusi, todėl su matininku nevaikščiojusi, dokumentuose pasirašė taip pat nesuprasdama dėl ko ir už ką. Kad ginčijamais matavimais namų valdai apmatuota ne 5020 kv. m., o tik 2643 kv. m. žemės išaiškėjo ir jiems, ieškovams, tapo žinoma tik pas notarą, jam pradėjus motinos palikimo paveldėjimo bylą. Tuomet jie sustabdę šios žemės dalies paveldėjimo procedūrą ir kreipęsi papildomos informacijos ir paaiškinimų į atsakovę, ją gavę, su skundu kreipęsi į Kauno apygardos administracinį teismą, po jo atsisakymo tokį nagrinėti, su pastaruoju ieškiniu į šį teismą. Ginčijamais matavimais į laisvos valstybinės žemės fondą buvo nusavinta 2377 kv. m. žemės pietrytiniame motinos naudoto bendro apytiksliai 3 ha ploto žemės sklypo kampe. Šia žemės dalimi jų velionė motina visą laiką teisėtai ir atvirai naudojosi, tai žinoma ne tik aplinkiniams kaimynams, bet ir pačiai atsakovei, apie 1993 m., šioje naudotos žemės dalyje motina iškasė prūdą, pasodino sodą. Kaip dabar paaiškėjo, tiek prūdas, tiek sodas pateko į valstybinę žemę, be to sklypo riba rytiniame krašte eina vos už 5-6 metrų nuo daržinės durų, todėl su technika įvažiuoti stačiu kampu į daržinę ir ją naudoti pagal tikslinę paskirtį nebėra galimybės. Jų motina visą laiką planavo išpirkusi iš valstybės visą 3 ha žemę kartu su pastatais ant jos palikti visiems jiems, 7 savo vaikams, lygiomis dalimis, niekada nebuvo net užuominos dėl to, kad dalies žemės atsisakyti ar pan., už visus 3 ha žemės motina jau buvo sumokėjusi investiciniais čekiais. Jų mama akivaizdžiai suklydo pasirašydama ginčijamų kadastrinių matavimų dokumentuose, - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane, dėl nutylėtos, nepakankamos, nesuprantamos informacijos iš matininko ir atsakovės dėl to, kad jai naujai pamatuotas žemės namų valdai sklypas sumažėta kone perpus, ir, atsižvelgiant į jau privatizuoto žemės asmeniniam ūkiui sklypo plotą, ribas ir konfigūraciją, 2377 kv. m. žemės su prūdu ir sodu bus paimta atgal valstybei. Motinos suklydimą lėmė ne tik reikšmingos informacijos dėl faktų tinkamas neatskleidimas iš matininko ir atsakovės darbuotojų pusės, bet ir menkas 4 klasių išsilavinimas, garbingas 76 m. amžius ir jau labai silpna sveikata, - motina jau sirgo plaučių vėžiu ir po 3 mėn. mirė. Kadangi tiek motina, tiek jie patys buvo įsitikinę, jog turi teisę į 5020 kv. m. žemės namų valdai, 2008 m. dar pati mama, o kiekvienais kitais metais (motinai mirus) jau jie, ieškovai, pagal pačios atsakovės savivaldybei pateiktus duomenis sumokėjo (moka) valstybinės žemės nuomos mokestį būtent už 5020 kv. m. plotą, - atsakovė tai žinojo ir tam neprieštaravo. Žemės motinos išpirkto ploto sklypui suformuoti praktiškai netrūksta, - atliekant 2000-08-12 asmeninio ūkio žemės dalies (25000 kv. m.) kadastrinius matavimus, 1992 m. namų valdai pamatuotos (Raudonųjų linijų projektas) 5020 kv. m. žemės dalis šiauriniame gale buvo paimta į tuomet formuotą 25000 kv. m. sklypą asmeniniam ūkiui, o bendrai valdyto žemės sklypo dalį, paliekamą namų valdai, atitinkamai sutrumpinant nuo 163 m. iki apytiksliai 76 m ir išplatinant nuo 30,80 m. iki 60 m., žemės likutis pagal dokumentus buvo 0,41 ha (dėl 9 a. trūkumo velionė jų motina ir jie pretenzijų neturėjo ir neturi).

82.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje per savo įgaliotą atstovę atsakovė paaiškino, jog atsakovė su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti. Rajone pradėjus žemės reformą, V. Š. asmeniniam ūkiui buvo suteikta 3 ha žemės ūkio naudmenų, vėliau leista pirkti atitinkamai 25000 kv. m. žemės asmeniniam ūkiui ir 5020 kv. m. namų valdai. Žemė asmeniniam ūkiui tiek ieškovų motinos, o po jos mirties ir pačių ieškovų privatizuota be ginčų ir yra tapusi ieškovų nuosavybe. Ši ginčo situacija susidarė dėl to, kad 2000 m. ieškovų motinos prašymu formuojant žemės sklypą asmeniniam ūkiui (25000 kv. m.), dalį 1992 metais V. Š. namų valdai pamatuotos žemės (raudonųjų linijų projektas) šiauriniame gale matininkas įmatavo į formuojamą sklypą asmeniniam ūkiui, nors sprendimų koreguoti ankstesnį raudonųjų linijų projektą namų valdai nebuvę, kodėl tam pritarė (suderino formuojamo sklypo plotą, konfigūraciją, ribas) tuometinis Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius, atsakovei nežinoma. Atliekant paskesnius ginčijamus žemės namų valdai kadastrinius matavimus, atsakovės vertinimu, nebuvo galima esmingai koreguoti 1992 m. Raudonųjų linijų projekto sprendinius, sklypą atitinkamai sutrumpinant ir išplatinant į rytų pusę, kaip to byloje reikalauja ieškovai, nes tai prieštarautų 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 4-ajam punktui. Atsakovės vertinimu, pačios V. Š. elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standarto, ji galėjusi ir turėjusi pareigą ir pati išsiaiškinti visus reikšmingus ginčijamų kadastrinių matavimų faktus ir savo veiksmų pasekmes, to klausdama tiek pas matininką, tiek atsakovės specialistų, prireikus konsultuodamasi su teisininkais pati ar per ieškovus, savo vaikus. Todėl, atsakovės nuomone, nėra faktinio pagrindo pripažinti V. Š. iš esmės suklydus ir to pagrindu naikinti ginčijamus kadastrinius matavimus bei jų pagrindu atliktą žemės sklypo teisinę registraciją, taip pat ir apskrities viršininko įsakymus. Be to, pastariesiems ginčyti ieškovai praleidę senaties terminą, kadangi apie juos iš atsakovės pateiktų atsakymų sužinoję atitinkamai 2013 m. vasarą ir gruodžio mėnesį, todėl atsakovė prašanti šiam reikalavimui taikyti dar ir senatį. Atsakovė pripažįstanti faktinę aplinkybę, kad V. Š. naudojo 2377 kv. m. ginčo žemės į rytus nuo pamatuoto ginčo namų valdos sklypo iki lauko keliuko, tačiau laikosi pozicijos, jog šią dalį žemės ji naudojusi be teisėto tam pagrindo, nes nėra duomenų apie šios konkrečios žemės dalies jai suteikimą.

92.3. Trečiasis asmuo, - VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialas, savo pozicijos byloje dėl ieškovų reikalavimų nepareiškė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

11Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus, apklausęs liudytojus (V. Š. kaimynes ir gretimų žemės sklypų naudotojas L. M. ir A. Ž., taip pat ginčo kadastrinius matavimus atlikusį matininką V. Š.), taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (savivaldos institucijų sprendimus dėl V. Š. namų valdos sklypo išplėtimo ir jo pardavimo, sklypo įkainojimo ir apmokėjimo dokumentus, 25000 kv. m. ploto žemės sklypo asmeniniam ūkiui kadastrinių matavimų, teisinės registracijos ir kt. privatizavimo dokumentus, 1992 m. namų valdos sklypo Raudonųjų linijų projektą, žemės nuompinigių mokėjimo deklaracijas ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus, ginčijamų kadastrinių matavimų dokumentus), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

121. Vilkaviškio r. „Už taiką“ kolūkio valdybos 1964.10.30 nutarimu Nr. 10 Š. J. gyvenamojo namo statybai buvo paskirta 0,15 ha žemės sklypas ( - ) gyvenvietėje, 1965.06.17 tokio ploto sklypas buvo suprojektuotas (žr. – Sklypo raudonųjų linijų projekto medžiagoje).

132. 1992-03-06 tuometinės Vilkaviškio r. Vilkaviškio apylinkės tarybos sprendimu V. Š. sodybinis (namų valdos) žemės sklypas buvo padidintas nuo 1500 kv. m. iki 5020 kv. m. (b. l. 8, 1 tome).

143. 1992-05-11 Vilkaviškio r. valdyba patvirtino Vilkaviškio r. valstybinio architektūros ir projektavimo biuro parengtą V. Š. 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo Raudonųjų linijų projektą (žr. – Sklypo raudonųjų linijų projekto medžiagoje).

154. 1992-05-09 tuometinė Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos tarnyba priėmė V. Š. prašymą parduoti jai naudojamą 5020 kv. m. žemės sklypą namų valdai (b. l. 42, 1 tome).

165. 1992-08-07 Vilkaviškio r. valdybos potvarkiu Nr. 130 V. Š. leista pirkti 50,20 aro namų valdos žemės sklypą už 7264 rub. (b. l. 75-77, 1 tome), pagal jo įkainojimo aktą 1992-07-17 V. Š. sumokėjus 72,64 Lt investiciniai čekiais (b. l. 28, 118, 1 tome).

176. Tuometinės Vilkaviškio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio mėn. sprendimu V. Š. asmeniniam ūkiui buvo suteikta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų (b. l. 12, 28, 1 tome).

187. 1994-06-20 Vilkaviškio r. Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos tarnyba priėmė V. Š. prašymą leisti nusipirkti asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 2,50 ha žemės ūkio naudmenų, iš anksto apmokant investiciniais čekiais, tame pačiame prašyme yra pažymėta, jog pareiškėja išsipirkusi namų valdai 0,50 ha žemės naudmenų (b. l. 34, 1 tome). Vilkaviškio rajono valdybos 1994-07-21 potvarkiu Nr. 136 V. Š. buvo leista pirkti 2,50 ha žemės asmeniniam ūkiui. Pagal 1994-11-25 mokėjimo pranešimą Nr. 73 V. Š. 1994-12-29 sumokėjo už perkamą žemę 152 Lt investiciniais čekiais (b. l. 28, 36, 1 tome).

198. 2000-08-12 – 2003-01-04 buvo atlikti 2,50 ha ploto V. Š. asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo kadastriniai matavimai (AB „Hidroprojektas“), jų metu suformuotas tokio ploto žemės sklypas, pažymėtas abrise ir plane Nr. 502-2. Tiek sklypo abrise, tiek plane kaip gretimybė į pietų pusę pažymėtas V. Š. namų valdos sklypas Nr. 502-1, jo plotis plane, - 60 metrų, abrise, - 64-66 m., ilgis abrise, - 77 m., pietuose pastarasis ribojasi su gatve, rytuose, - su lauko keliuku, o vakaruose, - su Žemaitaičių namų valda, plotas, - išpirkta 0,50 ha, faktiškai yra, - 0,41 žemės ūkio naudmenų. 2003-02-24 šių matavimų metu sudarytas asmeninio ūkio žemės sklypo planas (su visais jo sprendiniais, įskaitant duomenis apie V. Š. namų valdos žemės sklypo, kaip gretimybės, konfigūraciją, plotą ir ribas) buvo patvirtintas Vilkaviškio r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo (b. l. 35, 37-38, 1 tome). 2004-01-28 buvo sudaryta ir patvirtinta notarinė žemės sklypo V. Š. asmeniniam ūkiui 2,5 ha, suteikus jam unikalų Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 425 (b. l. 39-41, 1 tome).

209. 2008-08-28 – 2008-09-12 buvo atlikti V. Š. namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai (UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“), jų metu suformuotas 2643 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio ilgis, - 76,32 m., plotis, - 33,25 m., šiauriniame gale besiribojantis su V. Š. asmeninio ūkio žemės sklypu kadastrinis Nr. 3925/0005:5200, pietiniame, - su keliu ( - ), rytų pusėje pažymėta laisva valstybinė žemė iki lauko keliuko. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (2008-08-28) grafoje „sutinku“ ir sklypo plano grafoje „Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ... ir nustatytu plotu sutinku. V. Š.. 2008-09-05“ yra neįskaitomi V. Š. parašai (b. l. 43-44, 1 tome). 2008-12-16 įrašu Nr. 44/1242939 Nekilnojamo turto registre buvo atlikta šio sklypo teisinė registracija Nr. 467627 su kadastro duomenimis, tarp jų plotas – 0,2643 ha, suteiktas kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b. l. 17-18, 19-20, 2 tome).

2110. 2008-12-18 V. Š. mirė (b. l. 16, 1 tome). Jos palikimą lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymą visi 7 ieškovai, palikėjos vaikai. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į tokį turtą : gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius bei 2,5000 ha ploto žemės sklypą ( - ) (b. l. 17-18, 1 tome).

2211. 2008-12-03 Marijampolės apskrities viršininkas įsakymu Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ nutarė pakeisti 1992-08-07 Vilkaviškio r. valdybos potvarkį Nr. 130 dėl 5020 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š. ir jai po kadastrinių matavimų parduoti patikslinto 2643 kv. m. ploto sklypą (b. l. 9-10, 1 tome), 2009-06-09 įsakymu Nr. ŽV-270, - lygiomis dalimis ieškovams, patikslintas bendras plotas tas pats, - 2643 kv. m. (b. l. 14-16, 2 tome). Apie 2008-12-03 ginčo įsakymą atsakovė, atsakydama į ieškovų paklausimus, jiems išsiuntė pranešimus 2013-03-14 ir 2013-04-24 (b. l. 12-13, 14-15, 1 tome).

23IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

24Byloje yra kilęs ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagrindo reikalauti restitucijos, įskaitant kadastrinių matavimų, sklypo teisinės registracijos ir individualaus pobūdžio administracinių aktų naikinimą, ieškovams, kaip V. Š. civilinių teisių perėmėjams, siekiant turtinės teisės į didesnio, 5020 kv. m. ploto, namų valdos žemės sklypo privatizavimą, - tokio ploto sklypo suformavimą ir jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su atsakovės atstovaujama valstybe.

254.1. Dėl kadastrinių matavimų (2008-08-28 – 2008-09-12) panaikinimo Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. pagrindu.

26Dėl pripažinimo žemės pirkimo-pardavimo sutarties faktiškai sudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (1991-07-25 redakcija Nr. I-1607, Žin., 1991, Nr. 24-635) 15 str. 2 d. 1 p. V. Š., kaip nuolat kaime gyvenusi ir 30 m. išdirbusi žemės ūkio įmonėje (b. l. 34, 1 tome), turėjo turtinę teisę privatizuoti 3 ha žemės ūkio naudmenų, tiek jai ir buvo teisėtai paskirta (suteikta) naudojimui asmeniniam ūkiui 1993 m. balandžio mėn. Vilkaviškio apylinkės tarybos sprendimu, ginčo dėl to byloje nėra. To paties įstatymo 9 str. 2 dalyje buvo nustatyta, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami kaimo vietovėse ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą plotą ir ribas, o kai pagal įstatymus naudojamo žemės sklypo plotas ir (ar) ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtos techninės apskaitos bylos, - žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti želdiniai, kiemas, nuolat naudojamas daržas. Analogiškos nuostatos buvo perkeltos į 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1, 4.1.2 ir 7.7 punktus. Šio ginčo atveju V. Š. namų valdai naudoto žemės sklypo plotas ir ribos buvo nustatyta pagal įstatymus, - 1964. 10.30 suteikta namo statybai 0,15 ha, 1992.03.06 padidinta iki 0,5020 ha, parengta techninės apskaitos knyga su planais (sklypo raudonųjų linijų projektas). To pagrindu teismas sprendžia, kad V. Š. nuo 1992-03-06 pagal įstatymą buvo įgijusi subjektyvinę civilinę teisę privatizuoti namų valdai jai teisėtai paskirtą ir faktiškai naudotą 0,5020 ha plotą žemės. Be to, kaip jai buvo išdėstyta aukščiau, V. Š. buvo pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (teisės aktų reikalavimus) savo lėšomis (b. l. 94, 1 tome) užsakiusi ir pateikusi specialistų parengtą teritorijos (sklypo) planavimo dokumentą (sklypo raudonųjų linijų projektą), pateikusi prašymą šį sklypą jai parduoti, atlikus įkainojimą, už jį sumokėjusi visą kainą investiciniais čekiais, taip pat buvo priimtas pagal kompetenciją tuo laiku žemėtvarkos funkciją vykdžiusios vietos savivaldos institucijos sprendimas leisti jai šį sklypą iš valstybės pirkti, t.y. V. Š. buvo įvykdžiusi absoliučiai visas įstatyme nustatytas sąlygas 0,5020 ha žemės namų valdai įsigyti, nuo 1964.10.30 iki V. Š. mirties 2008-12-18 buvo susiklostę ilgalaikiai žemėnaudos santykiai, V. Š. šioje žemėje buvo teisėtai pastačiusi sodybos pastatus ir kt. statinius, mokėjo žemės mokestį už 0,5020 ha plotą (b. l. 98-101, 1 tome; 8-12, 2 tome). Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, pripažįstamas įgyvendinusiu savo subjektyvinę teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn, įgijęs civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir tokią sutartį faktiškai sudariusiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, 2012-10-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012, 2012-02-09 Kauno apygardos teismo 2012-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376-582/2012). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma pagal jos ir įstatymuose nustatytas sąlygas. Tokiu būdu teismas šiame ginče pripažįsta, kad nuo 1992-08-07 V. Š. ir Lietuvos Respublikos valstybė, šiuo metu atstovaujama atsakovės, buvo teisėtai sudarę 0,5020 ha ploto namų valdos žemės sklypo Gudelių km Vilkaviškio r. sav., kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1992-05-11 patvirtintame sklypo raudonųjų linijų projekte, faktinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri galiojo ir šalių privalėjo būti toliau iki galo vykdoma viešosios teisės (Žemės reformos įstatymo ir kt.) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 1.138 str. 1 p., 6.189 str. 1 d.).

27Dėl teisinio kvalifikavimo V. Š. veiksmų, jai pasirašant 2008-08-28 – 2008-09-12 kadastrinių matavimų dokumentuose, ir esminio suklydimo. Vertinant formaliai, V. Š. pasirašydama ginčo matavimų dokumentuose (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir sklypo plane) savo parašu išreiškė sutikimą kad jai bus parduodama žemė namų valdai ne 5020 kv. m. ploto, kaip šalys buvo teisėtai nustatę teismo pripažintoje sudaryta faktinėje pirkimo-pardavimo sutartyje, o tik 2643 kv. m. Tai teismas vertina esminės sutarties sąlygos (perkamos-parduodamos žemės ploto) pakeitimu, kas savo esme atitinka CK 6.223 str. 1 d. numatytą situaciją, kai sutartis pakeičiama šalių susitarimu. Akivaizdu, kad aptariamais savo aktyviais veiksmais V. Š., pritariant atsakovei (kai ši patvirtino ginčo matavimų sprendinių teisingumą), iš esmės pakeitė savo turtinę teisę nuosavybėn įgyti 5020 kv. m. ploto žemės sklypą pagal pirmiau sudarytą faktinę sutartį su atsakove, žemės ploto aspektu atsisakydama beveik pusės savo reikalavimo teisės iš faktinės sutarties. Šios aplinkybės duoda faktinį pagrindą pastarąjį ginčo šalių santykį formaliai kvalifikuoti nauju dvišaliu sandoriu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas ankstesnysis (pripažinta faktinė 5020 kv. m. ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis). Pripažinus aukščiau aptartus V. Š. ir atsakovės veiksmus dvišaliu sandoriu, yra galimas ir tokio sandorio nuginčijimas pagal CK 1.90 str. taisykles. Šio straipsnio 1-oje dalyje įstatymo leidėjo yra nustatyta, jog iš esmės suklydus sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies, šiuo atveju ir ieškovų, kaip sutarties šalies teisių ir pareigų iš sutarčių perėmėjų, ieškinį. Antroje straipsnio dalyje pasakyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, tokiu atveju laikoma, kad sandoris turi iš esmės klydusios šalies valios trūkumų. UNIDROIT principų 3.4 straipsnyje sulydimas apibūdintas kaip klaidingas ne tik tam tikrų faktų, bet ir teisės normų, tame tarpe ir nustatančių tikrąsias klystančios šalies subjektyvines teises, esančių sudarant sutartį, suvokimas. CK 1.90 str. 4 dalyje, į kurią iš esmės yra perkeltos UNIDROIT principų 3.5 str. nuostatos, yra pasakyta, kad šalies suklydimas turi esminės reikšmės, kai be kita ko buvo sulysta ir dėl esminių sandorio sąlygų ar ir kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Sulydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas pripažįsta, kad sutikimas be jokių alternatyvių kompensacijų gauti pagal pirminę sutartį beveik perpus mažesnio ploto ir vertės žemės sklypą, nei buvo sumokėta, buvo esminė šalių sandorio sąlyga, ir normaliai atidus ir protingas žmogus, jeigu būtų tai pastebėjęs ir susivokęs situacijoje, su ja nebūtų sutikęs ir antrojo sandorio nebūtų sudaręs, arba jeigu ir būtų sutikęs gauti beveik perpus mažesnio ploto ir vertės sklypą, tai tik kartu su ekvivalentine kompensacija už prarandamą dalį. Teismas taip pat sprendžia, jog tuometinio Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus, kurio teises ir pareigas perėmusi atsakovė, pareigūnai tikrinę ir tvirtinę ginčo matavimų sprendinių teisėtumą ir teisingumą (b. l. 44, 1 tome), turėjo pastebėti, suvokti, todėl ir žinoti, kad V. Š., sutikdama su pastaraisiais sprendiniais be išlygų ir taip faktiškai be jokio logiškai suvokiamo motyvo pati atsisakydama beveik pusės to (žemės), už ką buvo sumokėjusi ir ką turėjo teisę gauti pagal įstatymą savo nuosavybėn, aiškiai suklydo, - kad jau anksčiau visiškai privatizavus asmeninio ūkio paskirties naudojamos žemės dalį (25000 kv. m.), be to, kas ne mažiau svarbu, iš dalies suteiktos namų valdai žemės sąskaita, nustačius šio sklypo ribas taip, kad iš V. Š. be teisėto tam pagrindo liks nusavinta 2377 kv. m. žemės, kartu su jos dar 1993 m. iškastu prūdu ir įveistu sodu (žr.- antstolio A. M. 2014-01-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 135-14-1), ir kuriais ji turėjo pagrįstus teisėtus lūkesčius legaliai naudotis iki gyvenimo pabaigos, o po mirties palikti savo vaikams. Akivaizdų V. Š. suklydimą visiškai patvirtina ne tik ieškovų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai byloje, bet ir teisme apklausti liudytojai, - artimiausios jos kaimynės A. Ž. ir L. M., kurioms V. Š. džiaugusis, jog „susitvarkė“ visą naudojamą žemę (3 ha) ir galės ją visą be papildomų rūpesčių palikti po mirties vaikams. Iš to seka, kad iki pat savo mirties V. Š. manė, įsivaizdavo (taip suvokė), kad ir po šių jau antrųjų ginčo matavimų ji galės baigti privatizuoti ir gaus (turės) savo nuosavybėje visus bendrai naudojamus 3 ha žemės. Net ir teisme apklaustas liudytoju ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas V. Š. nepatvirtino teismui, kad būtų asmeniškai tinkamai natūroje parodęs ir išaiškinęs tikrąją jos padėtį V. Š. (kad ji sutikdama su ginčo matavimais praras 2377 kv. m. naudojamos žemės su prūdu ir sodu), vietoje įsitikinęs, kad ji, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatą, tai adekvačiai suvokė ir dėl kokių tai protingam žmogui suvokiamų aplinkybių vis tiek atsisakė teisių į dalį žemės ne tik sau, bet ir savo vaikams. Nors liudytojas teismui teigė, kad jis visa tai išdėstė matavimų vietoje buvusiam ieškovui J. Š., kaip V. Š. sūnui, galinčiam ją atstovauti, tačiau specialaus įgaliojimo ją atstovauti ginčo matavimuose V. Š. niekam iš vaikų nebuvo davusi, o atstovais pagal įstatymą civiliniuose teisiniuose santykiuose gali būti tėvai savo vaikams, bet ne atvirkščiai. Todėl jeigu ir buvo toks matininko išaiškinimas ieškovui J. Š. ką šis beje teisme paneigė, kitų tokios aplinkybės įrodymų byloje irgi nėra, tai jis nebuvo tinkamas V. Š. atžvilgiu, toks tikrosios padėties neišaiškinimas ar netinkamas išaiškinimas ir nulėmė esminį V. Š. suklydimą. Teismo vertinimu, nustatytoje situacijoje nenustatyta didelio neatsargumo V. Š. veiksmuose aplinkybė, ar aplinkybė, kad dėl ginčo matavimų sprendinių teisingumo ji viena būtų prisėmusi riziką (CK 1.90 str. 5 d.). Teismas sprendžia ir tai, kad nustatytoje šio ginčo situacijoje, kai pripažino, jog valstybės institucija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra bylos atsakovė, turėjo žinoti, kad kita sandorio šalis (V. Š.) esmingai klysta, atmesti nagrinėjamą ieškovų reikalavimą ir toliau reikalauti, kad ieškovai, kaip teisių perėmėjai, įvykdytų sutartį, t. y. pasitenkintų 2643 kv. m. žemės namų valdai vietoje 5020 kv. m., o likusių 2377 kv. m. be jokių išlygų atsisakytų, aiškiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams (CK 1.5 str. 4 d., 1.90 str. 4 d.), tuo labiau, kad prie nagrinėjamos situacijos, kurioje buvo aiškiai pažeistos V. Š. turtinės teisės, sukūrimo prisidėjo, ir iš esmės, valstybės institucija, patvirtindama 2000-2003 m. asmeninio ūkio žemės sklypo (25000 kv. m.) kadastrinius matavimus, kuriais be teisėto tam pagrindo (be atitinkamo adekvataus kompensavimo kita žeme) prie laukų žemės buvo paimta ženkli dalis žemės, V. Š. paskirtos namų valdai. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų požiūriu yra nepriimtinas grynai formalaus pobūdžio atsakovės atsikirtimas ieškovų reikalavimui aplinkybe, kad pagal namų valdos sklypo raudonųjų linijų projekto sprendinius namų valdai šiuo atveju buvo skirtas tik 30,80 m. pločio sklypas ir nėra pagrindo jį išplėsti į plotį rytų pusėn taip, kaip prašantys ieškovai, visiškai nepaisant aplinkybės, kad dalis namų valdai paskirtos žemės su pačios institucijos valia (suderinimu, patvirtinimu) buvo paimta prie asmeninio ūkio (laukų) žemės (CK 1.137 str. 2 ir 6 d. d., 6.225 str. 3 d.). Apibendrindamas teismas, remdamasis aukščiau padarytomis išvadomis, sprendžia nustatęs pakankamą faktinį pagrindą kvalifikuoti V. Š. veiksmus dėl ginčo kadastrinių matavimų dokumentų pasirašymo sandoriu ir jį pripažinti negaliojančiu dėl esminio V. Š. suklydimo nuo veiksmų atlikimo (sandorio sudarymo, - dokumentų pasirašymo) momento, - 2008-09-05 (CK 1.95 str. 1 d.).

284.2. Dėl sandorio negaliojimo teisinių padarinių (restitucijos) taikymo.

29Dėl restitucijos taikymo pagrindimo. CK 1.90 str. 3 d. įstatymo leidėjo imperatyviai yra nustatyta, kad jei iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 str. 2 dalies nuostatos. CK 1.80 str. 2 dalyje taip pat imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Tai reiškia, kad abi šalys, šiuo atveju ieškovai ir valstybė, atstovaujama atsakovės, turi būti grąžintos į tarpusavio padėtį, buvusią iki nuginčyto sandorio (2008-08-28 – 2008-09-12 kadastrinių matavimų), tai yra turi būti panaikinti, kaip negaliojantys be V. Š. sutikimų, ginčo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu suformuoto namų valdos žemės sklypo teisinė registracija, - žemė, kuri iki dabar buvo suformuota į 2643 kv. m. sklypą kadastriniu Nr. ( - ), turi vėl įgauti laisvos valstybinės žemės fondo žemės juridinį statusą. Be tokios restitucijos nebūtų įmanoma atkurti teismo ginamas byloje pažeistas V. Š. ir ieškovų, kaip jos teisių perėmėjų, teises (CK 1.138 str. 2 p.).

30Dėl individualaus pobūdžio ginčo administracinių aktų panaikinimo. Pastarieji administraciniai aktai (2008-12-03 ir 2009-06-09 Marijampolės apskrities viršininko įsakymai Nr. ŽV-612 ir Nr. ŽV-270) buvo priimti dėl to paties dalyko, - naudojamo namų valdos sklypo ploto patikslinimo ir pardavimo, pirmu atveju V. Š., antruoju, jai mirus, ieškovams, kaip jos teisių perėmėjams. Faktiniu šių įsakymu pagrindu buvo ginčo kadastrinių matavimų (2008-08-28 – 2008-09-12) rezultatai ir sprendiniai, kuriais sumažinta sklypo plotas nuo 5020 kv. m. iki 2643 kv. m. Kadangi pastarieji matavimai teismo yra naikinami kaip negaliojantys, tai turi būti panaikinami ir ginčo administraciniai aktai, kadangi pagal visuotinai pripažintą vieną pagrindinių teisės principų kad iš neteisės negali kilti teisė, jie taip pat akivaizdžiai prieštarauja įstatymui, - jau minėtiems CK 1.137 str. 2 ir 3 d. d., 6.223 str. 1 d., 1.90 str. 4 d., taip pat 6.317 str. 1 d. ir kt., be to, nepanaikinus ginčo administracinių aktų, nebus galima teisėtai ir pagrįstai iš naujo formuoti ieškovams namų valdos žemės sklypą ir taip atkurti jų pažeistas, iš mirusios motinos paveldėtas turtines teises (CK 1.138 str. 2 ir 7 p. p., 1.3 str. 5 d.).

31Dėl senaties reikalavimui pripažinti negaliojančiais ir panaikinti administracinius aktus taikymo. Atsakovė savo atsikirtimuose ieškiniui be kitų aplinkybių remiasi ir argumentu, kad ieškovai šiuo atveju aiškiai praleido senaties ginčyti šiuos administracinius aktus terminą ir neprašo jo atnaujinti. Teismas su šiuo atsakovės argumentu taip pat nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalyje nustatytas 1 mėn. senaties terminas skundui (prašymui) paduoti, teismas sutinka, kad šiuo atveju ieškovai į teismą, pirmiausiai į Kauno apygardos administracinį teismą, šiam atsisakius skundą priimti, į šį bendros kompetencijos, kreipėsi praėjus kur kas daugiau nei 1 mėn. nuo dienos, kai sužinojo apie ginčo administracinių aktų egzistavimą (galimą savo teisių pažeidimą). Tačiau šiuo atveju, kaip visiškai teisingai pažymėjo pirminį ieškovų skundą atsisakęs priimti Kauno apygardos administracinis teismas savo 2013-06-18 nutartyje, byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės privatizavimu, kuriuose valstybės institucijos, šiuo atveju ginčo administracinius aktus priėmęs subjektas – apskrities viršininkas, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, be to, nagrinėjamu byloje atveju ginčas yra susijęs ir su privatinės teisės reguliuojamais paveldėjimo teisiniais santykiais, iš kurių kilusi ieškovų reikalavimo teisė, taigi byloje nagrinėjamo ginčo objektas yra ne viešas administravimas, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurių dalyvių pažeistų civilinių teisių teisminei gynybai (ieškinio teisme pareiškimui) įstatymo leidėjas CK 1.125 str. 1 d. nustatęs bendrąjį senaties terminą, - 10 metų, kuris šiuo atveju nėra praėjęs, ieškiniams dėl teisių pažeidimo valstybinės žemės privatizavimo teisiniuose santykiuose paduoti įstatymo leidėjas senaties termino nėra sutrumpinęs (CK 1.125 str. 2-11 d. d.), tokios pozicijos dėl senaties termino trukmės ieškiniams dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo valstybinės žemės privatizavimo teisiniuose santykiuose laikomasi ir šalies administracinių teismų praktikoje (pvz., - Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2014-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1361/2014).

324.3. Dėl pažeistų teisių gynimo būdo ir apimties.

33Dėl ginčo žemės dalies (2377 kv. m.) naudojimo teisėtumo. Atsakovė šioje ginčo dalyje atsikirto ieškiniui argumentu, kad, nesant įrodymų apie šios žemės dalies teisėtą suteikimą V. Š. naudotis, reikia laikyti, kad šia dalimi ji naudojosi be teisėto tam pagrindo ir ieškovų paveldėtos jos teisės (jeigu teismas jas pripažintų) negalėtų būti teisėtai atkurtos šios žemės dalies sąskaita, nes privatizuota gali būti tik teisėtai asmens naudota asmeniniam ūkiui žemė. Su šiuo atsakovės argumentu teismas negali sutikti, nes jis nepagrįstas. Bylos duomenys rodo esant atvirkščiai : a) pati atsakovė pripažino, kad pradėjus žemės reformą V. Š. pagal galiojusią teisę buvo skirta asmeniniam ūkiui 3 ha žemės ūkio naudmenų, o ne 2,7643 ha, kaip gautųsi priėmus kaip teisingą atsakovės poziciją (2,5 ha + 0,2643 ha), b) tiek ieškovai, tiek visi teisme apklausti liudytojai, įskaitant matininką V. Š., patvirtino, kad visa V. Š. žemė (3 ha) jai buvo pamatuota po sodyba ir aplink ją viename masyve, pietuose ribojosi su viešu keliu, rytuose, - su lauko keliuku, o vakaruose ir šiaurėje, - su kaimyniniais kt. žmonių sklypais, taigi į šį teisėtai jos valdytos žemės masyvą įėjo ir atsakovės ginčijama 2377 kv. m. dalis pietrytiniame kampe. Atsakovė šių aplinkybių byloje nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 str.), teismas jas laiko pakankamai ir patikimai nustatytomis, c) tai, kad nei pas ieškovus, nei pas atsakovę nėra išlikusio teritorijų planavimo dokumento (plano ar pan.), pagal kurį V. Š. buvo pamatuota 3 ha žemės asmeniniam ūkiui, dar nesudaro faktinio pagrindo teigti, jog žemė aplamai nebuvo pamatuota, ar buvo pamatuota kaip tai kitaip nei teismas nustatė pagal ieškovų ir liudytojų parodymus, 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo formavimo dokumentus (abrisą, planą, sklypo paženklinimo-parodymo protokolą, patvirtintus valstybės institucijos įgaliotų pareigūnų), iš dalies ir pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

34Dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Kaip teismo jau buvo nustatyta, laiko požiūriu pirmiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių reikalavimai, buvo pažeisti atliekant 2000-2003 m. 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu į laukų žemę buvo paimta ženkli dalis (apytiksliai pusė) tos žemės, kuri pagal 1992-05-11 patvirtintą žemės sklypo raudonųjų linijų projektą buvo V. Š. suprojektuota į namų valdos 5020 kv. m. sklypą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, yra galimi du skirtingi pažeistų V. Š., ir jos teisių perėmėjų (ieškovų), teisių apgynimo būdai : 1) pareiškiant teisme ieškinį dėl 2,5 ha asmeninio ūkio (laukų) žemės sklypo kadastrinių matavimų, teisinės registracijos, individualių administracinių aktų dėl jo suformavimo ir pardavimo V. Š., po jos mirties, - ieškovams, dviejų notarinių sutarčių dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo ir jo perdavimo akto, ieškovų paveldėjimo teisės liudijimo ir kt. pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, - teismui tenkinus tokį ieškinį, būtų sukurta galimybė iš naujo formuoti asmeninio ūkio 2,5 ha žemės sklypą kitokia konfigūracija ir taip, kad išliktų neužimta 5020 kv. m. žemės dalis, raudonųjų linijų projektu suprojektuota namų valdai. Būtina pastebėti, kad kartu tektų reikšti ir visus reikalavimus, kurie pareikšti nagrinėjamu ieškiniu, nes pažeistų teisių atkūrimui prireiktų restitucijos dėl abiejų sklypų (laukų žemės ir namų valdos) privatizavimo; 2) iš esmės tenkinant šioje byloje pareikštąjį ieškinį ir įpareigoti atsakovę pažeistas ieškovų paveldėtas teises atkurti iš naujo suformuojant 5020 kv. m. ploto žemės sklypą namų valdai sąskaita buvusio suformuoto 2643 kv. m. sklypo ir rytinės pusės jo gretimybėje esančios laisvos valstybinės žemės. Šiuo atveju būtų koreguojama tik raudonųjų linijų projektu suprojektuoto sklypo namų valdai konfigūracija laisvos valstybinės žemės sąskaita, žemės sklypo plotas išliktų toks pat. Teismas sprendžia, jog antrasis būdas yra kur kas ekonomiškesnis, greitesnis ir išeinant iš susidariusios faktinės padėties protingesnis. Teikiant pirmenybę pirmajam būdui, tektų šį ieškinį didžiąja dalimi atmesti, ieškovai turėtų kreiptis į teismą su nauju kitu ieškiniu, kad nuginčyti laukų žemės privatizavimą, pažeistų teisių atkūrimo procesas neišvengiamai užsitęstų, o galutinis ginčo išsprendimo rezultatas būtų iš esmės toks pat, - skirtųsi tik 2377 kv. m. žemės dalies ūkinė paskirtis : pirmuoju atveju ji taptų asmeninio ūkio (laukų) žeme, o antruoju (iš esmės tenkinant nagrinėjamą ieškinį), - taptų kitos paskirties (namų valdos) žeme, mokestiniai santykiai su valstybe nesikeistų, kadangi skirtinga tvarka ir tarifu apmokestinamų asmeninio ūkio ir kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypų plotai, vadinasi, ir mokėtinų mokesčių dydis, nesikeistų, kadangi abiejų žemės sklypų plotai išliktų nepakitę (25000 kv. m. ir 5020 kv. m.). Teismas sprendžia teikti pirmenybę antrajam teisių gynimo būdui dar ir dėl to, kad pripažįsta pagrįstu ieškovų argumentą, jog ginčijamais matavimais suformuota namų valdai žemės sklypo riba rytų pusėje (už 5-6 m.) nėra pakankama (iš esmės trukdo) naudoti sodybos pastatą-daržinę pagal jos tikslinę paskirtį (įvažiuoti į ją su technika), o tai iš esmės pažeidžia teismo aukščiau minėtas Žemės reformos įstatymo, taip pat naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas dėl žemės sklypų namų valdoms formavimo sąlygų ir ploto bei ribų nustatymo kriterijų. Teismas taip pat sprendžia, kad naujas namų valdos sklypo suformavimas ieškovų prašomu būdu atitinka ir faktinę ilgalaikę žemėnaudą (pietrytiniame sodybos kampe yra iškastas ir naudojamas prūdas, įveistas sodas, pasodinti dekoratyviniai želdiniai), ir kartu, teismo vertinimu, neprieštarauja 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 : 2.3 ir 2.4 punktams, taip pat šiuo nutarimu patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (LRV 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) 3 ir 4 punktų nuostatoms, kurios, be kita ko, savo turiniu nėra imperatyvios. Svarbu pažymėti ir tai, kad pažeistų teisių apgynimas ieškovų prašomu būdu taip pat nepažeidžia ir kitų asmenų (žemės gretimybių savininkų ir kt.) teisių ir teisėtų interesų, atitinka protingos bei racionalios žemėnaudos principui.

35Dėl pažeistų teisių gynimo (atsakovei nustatytinų įpareigojimų) apimties. Ieškovai šioje bylos dalyje prašo teismą įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovų sąskaita organizuoti naujus namų valdos žemės sklypo ieškovams kadastrinius matavimus, suformuoti naują 5020 kv. m. ploto sklypą, priimti sprendimą dėl jo pardavimo, parengti ir pasirašyti rašytinę notarinę jo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Teismas sprendžia, kad šie reikalavimai pilna apimtimi negali būti tenkinami. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (2008-11-25 redakcija) 40 str. 1 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja ne atsakovė, bet privačios žemės sklypų savininkai, toliau tie patys savininkai įgaliotai valstybės institucijai (atsakovei) pateikia prašymus leisti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir gauti planavimo sąlygas. Išnagrinėjusi tokį prašymą, institucija (atsakovė) priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles“. To pagrindu, ieškinio reikalavimą Nr. 5 tenkinant dalinai, o reikalavimą Nr. 6 (pagal numeraciją patikslintame ieškinyje) atmetant, atsakovė įpareigotina išduoti ieškovams leidimą rengti naujo 5020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) projektą ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.). Kadangi teismas negali priimti sąlyginių sprendimų, dalis ieškovų 5-ojo reikalavimo ir 6-asis reikalavimas atmestini, kadangi nėra ir negali būti iš anksto žinomi naujo planavimo rezultatai, jų sprendiniai, pastarųjų atitiktis teisės aktų reikalavimams, kokie bus pačių ieškovų veiksmai vykdant jiems, kaip žemės savininkams, įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytas pareigas bei kt. reikšmingos aplinkybės, nuo kurių gali priklausyti tolimesni atsakovės veiksmai ir sprendimai, teismo sprendimu negali būti sukurta situacija, kad susiklosčius tam tikrai faktinei situacijai ne dėl atsakovės kaltės, ji, privalėdama vykdyti teismo sprendimą, turėtų pažeisti viešosios teisės įstatymus. Teismas papildomai išaiškina, kad atsakovės, kaip valstybę atstovaujančios institucijos, pareigos toliau po leidimo rengti sklypo formavimo (pertvarkymo) projektą ir projektavimo sąlygų išdavimo yra detaliai sureguliuotos aukščiau jau minėtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, teismas jų negali nustatyti kitaip, jeigu atsakovė neveiks taip, kaip reglamentuota įstatymais, ieškovai galės ginti savo teises skųsdamas atsakovės neveikimą pagal administracinių ginčų nagrinėjimo taisykles.

36V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37Pagal bylos duomenis ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro : a) 1500 Lt apmokėjimas advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, b) 300 Lt apmokėjimas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą, viso – 1800 Lt. Šios išlaidos ieškovų tinkamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingo dydžio, mažinti jų atlyginimą pagrindo nėra. Atsakovė reikalavimo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas nepareiškė ir tokių nepagrindė (CPK 13 ir 93 str. str.). Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 44,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsakovė nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 5 ir 10 p. p.), ieškovai nėra atleisti, todėl aptariamos išlaidos turi būti paskirtos ieškovams proporcingai atmestai jų ieškinio daliai, o atsakovei turinti tekti dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 3 ir 4 d. d.). Teismas nusprendė tenkinti 4,5 dalis ir atmesti 1,5 dalis nuo visų ieškovų reikalavimų, kas sudaro atitinkamai 75 proc. ir 25 proc. Taigi ieškovams tenka pareiga atlyginti 25 proc. aptariamų išlaidų valstybei : 44,04 Lt x 0,25 = 11,01 Lt., o atsakovei, - 75 proc. bylinėjimosi išlaidų ieškovams, kas sudaro : 1800 Lt x 0,75 = 1350 Lt.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307 str. str., teismas

Nutarė

39Ieškinį tenkinti dalinai.

40Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2008-08-28 – 2008-09-12 UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atliktus 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinius matavimus.

41Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2643 kv. m. ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (namų valdos) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 2008-12-16 atliktą teisinę registraciją Nekilnojamo turto registre Nr. 467627 (registro įrašas Nr. 44/1242939).

42Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2008-12-03 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-612 „Dėl naudojamų žemės sklypų plotų patikslinimo ir pardavimo“ dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. Š..

43Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009-06-09 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-270 „Dėl naudojamų žemės sklypų ploto patikslinimo ir pardavimo“ dalyje dėl 2643 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š..

44Įpareigoti atsakovę, - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, išduoti ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š., G. Š. leidimą rengti naujo 5020 kv. m. ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo suformavimo (pertvarkymo) ( - ) projektą, - sąskaita sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ir greta jo į rytų pusę nuo šio sklypo plane pažymėtos linijos 7-8-1 esančios laisvos valstybinės žemės, ir išduoti planavimo sąlygas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.).

45Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

46Priteisti iš atsakovės, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų (1350 Lt/390,98 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š..

47Priteisti solidariai iš ieškovų A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J. Š. ir G. Š., vienuolika litų 1ct. (11,01 Lt/3,19 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank", banko kodas - 73000, įmokos kodas - 5660).

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis,... 2. I.... 3. Šalių (ieškovų) reikalavimai.... 4. Ieškovai, kaip 2008-12-18 mirusios jų motinos V. Š. teisių ir pareigų... 5. II.... 6. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.... 7. 2.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas... 8. 2.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje per savo įgaliotą atstovę... 9. 2.3. Trečiasis asmuo, - VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialas,... 10. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.... 11. Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus, apklausęs liudytojus... 12. 1. Vilkaviškio r. „Už taiką“ kolūkio valdybos 1964.10.30 nutarimu Nr.... 13. 2. 1992-03-06 tuometinės Vilkaviškio r. Vilkaviškio apylinkės tarybos... 14. 3. 1992-05-11 Vilkaviškio r. valdyba patvirtino Vilkaviškio r. valstybinio... 15. 4. 1992-05-09 tuometinė Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės agrarinės... 16. 5. 1992-08-07 Vilkaviškio r. valdybos potvarkiu Nr. 130 V. Š. leista pirkti... 17. 6. Tuometinės Vilkaviškio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio mėn.... 18. 7. 1994-06-20 Vilkaviškio r. Vilkaviškio apylinkės agrarinės reformos... 19. 8. 2000-08-12 – 2003-01-04 buvo atlikti 2,50 ha ploto V. Š. asmeninio ūkio... 20. 9. 2008-08-28 – 2008-09-12 buvo atlikti V. Š. namų valdos žemės sklypo... 21. 10. 2008-12-18 V. Š. mirė (b. l. 16, 1 tome). Jos palikimą lygiomis dalimis... 22. 11. 2008-12-03 Marijampolės apskrities viršininkas įsakymu Nr. ŽV-612... 23. IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai... 24. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, sandorio... 25. 4.1. Dėl kadastrinių matavimų (2008-08-28 – 2008-09-12) panaikinimo... 26. Dėl pripažinimo žemės pirkimo-pardavimo sutarties faktiškai sudaryta.... 27. Dėl teisinio kvalifikavimo V. Š. veiksmų, jai pasirašant 2008-08-28 –... 28. 4.2. Dėl sandorio negaliojimo teisinių padarinių (restitucijos) taikymo.... 29. Dėl restitucijos taikymo pagrindimo. CK 1.90 str. 3 d. įstatymo leidėjo... 30. Dėl individualaus pobūdžio ginčo administracinių aktų panaikinimo.... 31. Dėl senaties reikalavimui pripažinti negaliojančiais ir panaikinti... 32. 4.3. Dėl pažeistų teisių gynimo būdo ir apimties.... 33. Dėl ginčo žemės dalies (2377 kv. m.) naudojimo teisėtumo. Atsakovė šioje... 34. Dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Kaip teismo jau buvo nustatyta, laiko... 35. Dėl pažeistų teisių gynimo (atsakovei nustatytinų įpareigojimų)... 36. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 37. Pagal bylos duomenis ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro : a) 1500 Lt... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307... 39. Ieškinį tenkinti dalinai.... 40. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2008-08-28 – 2008-09-12 UAB... 41. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2643 kv. m. ploto mažaaukščių... 42. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2008-12-03 Marijampolės apskrities... 43. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009-06-09 Marijampolės apskrities... 44. Įpareigoti atsakovę, - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio... 45. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 46. Priteisti iš atsakovės, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 47. Priteisti solidariai iš ieškovų A. Š., Č. M., V. Š., V. I., E. Š., J.... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...