Byla 2A-376-582/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovės O. R. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-482/2011 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams O. R., Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo sudaryta faktinę pirkimo- pardavimo sutartį, pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos sprendimą, panaikinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kitų reikalavimų ir atsakovės O. R. priešieškinį dėl potvarkio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir pažeistų teisių gynimo.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3Ieškovas V. R. 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškiniu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą prašydamas pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. R. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos dėl 1100 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, grąžinimo natūra, panaikinti žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) kadastrinius matavimus; ieškovo V. R. žemės sklypo ( - ) ribas nustatyti vadovaujantis gyvenamojo namo, esančio ( - ) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planu. Ieškinyje nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis ( - ) yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ), statybos metai - 1973), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - ), statybos metai 1973), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - ) - statybos pradžios metai 1973, pabaigos metai - 2000), kiti kiemo statiniai - šulinys (unikalus Nr. ( - ), statybos metai 1972) inventorizuoti, tačiau teisiškai neregistruoti. Naudotoju nurodytas V. R.. Žemės sklypas neregistruotas. 1970-10-06 Vilkaviškio miesto DŽDT VK sprendimu Nr. 105 atsakovui buvo skirtas 592 kv. m. žemės sklypas individualiai statybai, esantis ( - ) mieste, ( - ) (šiuo metu gatvės pavadinimas yra ( - ). 1971-01-18 su atsakovu buvo pasirašyta Žemės sklypo netermininiam naudojimuisi individualaus gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise statybai suteikimo sutartis. 1977 m. liepos mėnesį atsakovui papildomai buvo skirtas 508 kv. m. žemės sklypas ir už 11 arų žemės sklypą ieškovas kiekvienais metais mokėjo žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestį už 11 arų žemės sklypą atsakovas mokėjo iki 2001-01-01, kuomet nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo buvo atleistas kaip pensininkas.1992-04-08 atsakovas pateikė prašymą Vilkaviškio miesto (rajono) valdybai pirkti namų valdos žemės sklypą. 1992-10-09 surašytas 11 arų žemės sklypo įkainojimo aktas, pateiktas mokėjimo pranešimas sumokėti valstybinį mokestį 300 rublių ir žemės sklypo kainą 6122 rublius. 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“ ieškovui buvo leista nusipirkti 11 arų žemės sklypą už 6122 rublius. Už žemės sklypą buvo pilnai sumokėta. VĮ Registrų centro duomenimis 0,1923 ha žemės sklypas ( - ) (VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas priklauso nuosavybės teise O. R.) ir 0,934 ha žemės sklypas ( - )/( - ) (VĮ Registrų centro duomenimis sklypas nuosavybės teise priklauso R. P.) Vilkaviškyje įregistruoti vadovaujantis 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 188. 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos sprendimu Nr. 188 K. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2857 kv. m. žemės sklypą. 2007-06-08 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽV-345 „Dėl Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-12 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. S. K., J.“ patikslinimo“ buvo nurodyta minėtą 2857 kv. m. žemės sklypą laikyti: „( - ) g. ( - ), ( - ) mieste, 934 kv. m. ir ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste, 1923 kv. m. Nuo 1977 metų atsakovas naudojasi 1100 kv. m. žemės sklypu (gyvenamojo namo inventorinėje byloje 1100 kv. m. žemės sklypas fiksuotas 1977-08-29). Žemės sklype 1973 metais baigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ), o vėliau ir du ūkio pastatai (unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ) bei kiti kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. ( - ). Visu žemės sklypu ieškovas naudojasi iki šios dienos ir visas sklypas naudojamas namų eksploatacijai, daržui, sodui ir kiemui. Naudojamas sklypas aptvertas tinkline tvora. Jokių pranešimų iš buvusios Marijampolės apskrities viršininko administracijos ar savivaldybės administracijos apie tai, kad keičiasi jam priklausančio 11 arų žemės sklypo ribos ir turi atlaisvinti dalį žemės sklypo, nėra gavęs. 1992-04-08 ieškovas pateikė prašymą Vilkaviškio miesto (rajono) valdybai nupirkti namų valdos žemės sklypą. 1992-10-21 Vilkaviškio rajono valdytojo potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“ ieškovui buvo leista nusipirkti 11 arų žemės sklypą už 6122 rublius. Potvarkis nepakeistas, nepripažintas negaliojančiu. 1992-10-09 ieškovui buvo įteiktas Vilkaviškio miesto valdybos patvirtintas žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, kad 11 arų dydžio sklypo kaina - yra 6122 rublių ir mokėjimo pranešimas, pagal kurį už 11 arų žemės sklypą turi sumokėti 6122 rublių. Šią sumą ir 300 rublių už suteiktas paslaugas jis sumokėjo 1992-10-09. Gavus leidimą išsipirkti ir sumokėjus už 11 arų žemės sklypą atsakovas įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka turėjo pranešti, kada bus pasirašoma žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius dėl nesuprantamų priežasčių pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Pranešimo, kad ši pirkimo pardavimo sutartis su ieškovu nebus sudaryta, nurodant priežastis, taip pat negavo. Apie tai, kad ieškovo naudojamas žemės sklypas priskirtas laisvo fondo žemei ir grąžinamas natūra nuosavybės teisių atkūrimo procese, ieškovas V. R. nebuvo informuotas. Valstybinės institucijos, spręsdamos klausimą dėl faktiškai įvykusios pirkimo-pardavimo sutarties (ieškovas yra vienintelis žemės sklypo naudotojas, įvykdęs nurodymus dėl perleidžiamo turto vertės apmokėjimo) įforminimo, neatsižvelgė, kad valstybinės institucijos sandorio metu galiojančių įstatymų pagrindu klausimą dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo jau išsprendė ir priėmė atitinkamus sprendimus, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, nėra pripažinta, kad jie sudaryti pažeidžiant galiojančius įstatymus ir todėl yra niekiniai. Aptariant žemės sklypo namų valdai pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, privaloma nekilnojamojo turto registracijos sąlyga nurodyta nebuvo. Žemės sklypas buvo suformuotas ir suderintas, pateikti pranešimai apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė įvykdyta. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos buvo aptariamos ir žemės sklypas formuojamas 1992 metais. Civilinėje teisėje nei įstatymas, nei norminiai aktai atgal negalioja, jei įstatyme neaptarta kitaip. Sprendžiant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties forminimą, reikia vadovautis tais norminiais aktais, kurie galiojo faktinės sutarties sudarymo metu. Faktinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu sandoriui buvo taikomas CK 255 str. (1964 m. redakcija) - nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. 1992 metais, vadovaujantis LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai parduodama (nuomojama), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintais išplanavimo, žemėtvarkos projektais. Žemėtvarkos tarnybos vadovavosi patvirtintaisiais suplanavimo projektais, tvarkė žemės sklypų pardavimo dokumentus, organizavo žemės sklypų aukcionus, vykdė kitas miestų (rajonų) valdybų joms patikėtas funkcijas. Teritorijose, kurios nustatytąja tvarka buvo perduotos miestų (rajonų) valdybų žinion žemės sklypus išsipirkus, nuo 1992 metų, nepriklausomai nuo to, kad namų valdos žemės sklypas buvo išsipirktas - iki 2000-12-31 mokėjo už 11 arų žemės sklypą žemės mokestį (tai patvirtina mokestiniai pranešimai ir deklaracijos). Nuo 2001-01-01 ieškovas, būdamas pensininkas, nuo žemės mokesčio mokėjimo atleistas. Nuo žemės sklypų suteikimo ir jų išsipirkimo dienos, ieškovas jais naudojosi ir naudojasi, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Teisė privatizuoti žemės sklypą buvo įtvirtinta tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, kuriame numatyta, kad „miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha - kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Žemės sklypai naujai individualiai statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dydžio ir tvarka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintose „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietės taisyklių“ 9 dalyje nurodyta, kad „Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo“. Dabartiniu metu ieškovas V. R. realiai valdo ( - ) gatvėje Nr. ( - ) esantį 11 arų dydžio namų valdos žemės sklypą. Dalis šio sklypo dengiasi su gretimai esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) g. ( - ), dokumentaliai priskiriamu atsakovei O. R., kurios sklypui, nepriklausomai nuo kilusio ginčo ir akivaizdaus faktinio valdymo neatitikimui dokumentinei priklausomybei, buvo suderinti kadastriniai matavimai, registruoti VĮ Registrų centre. Civilinėje byloje akivaizdus atsainus valstybinių institucijų požiūris į susidariusią situaciją: padarytas klaidas ir jų sprendimo būdus valstybinės institucijos perkelia ant fizinio asmens pečių. Ieškovas niekuomet niekam nebuvo perleidęs, perdavęs naudojamos namų valdos žemės sklypo, dėl jo nepagrįstai naudojamos žemės niekuomet nebuvo pareikalauti atlaisvinti be pagrindo naudojamą žemę, jo sklype niekuomet nebuvo pastatyti kito žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, teisme niekuomet nebuvo nagrinėta civilinė byla dėl daiktinių teisių gynimo - dėl neteisėtai naudojamo žemės sklypo dalies, Marijampolės apskrities viršininko administracija ieškovui niekuomet nebuvo pranešusi ar įspėjusi, kad pasikeitė 1992 metais priimtas potvarkis dėl jam priklausančios namų valdos žemės sklypo pardavimo, nebuvo įteikti pranešimai ar dokumentai apie apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo sumažinimo ar perleidimo įstatyme numatytais pagrindais atsakovui. VĮ Registrų centro duomenimis Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius, žinodamas apie esantį ginčą ir realiai naudojamas konkrečių žemės sklypų ( - ) g. ( - ) ir ( - ) g. ( - ) ribas, derino kaimyninio žemės sklypo, priklausančio O. R., esančio ( - ) g. ( - ) kadastrinius matavimus. Nepriklausimai nuo to, kokių dokumentų (miesto teritorijų planavimo ar žemėtvarkos projekto) pagrindu buvo sprendžiamas žemės poreikio miestui, namų valdų priklausomybės ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas 1992 metais, jis turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į norminių aktų reikalavimus ir realią situaciją. Civilinėje byloje pateiktoje K. S. nuosavybės atkūrimo byloje 1992-10-15 potvarkiu sudaryta komisija pasiūlė atkurti nuosavybės teisę į Katarinos K. S. žemę - 30 arų ( - ) gatvėje tarp vaikų darželio ir A. J. K. priklausančio žemės sklypo (0,0746 ha namų valdos žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas pagal 2007-09-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį), ieškovo V. R., B. (0,1209 ha namų valdos žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas pagal 2006-12-21 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį) namų valdų ( - ) gatvėje. 1992-10-21 potvarkis dėl namų valdos žemės sklypų išpirkimo (122 p. V. R. - ( - ) g. ( - ), 11 arų, kaina - 6122 rublių) fiksavo žemės sklypus, kurie negrąžinami nuosavybės teisės atkūrimo procese, nors iki nacionalizacijos ir buvo buvusių savininkų žemės plotų ribose. Kiti komisijos protokole nurodyti kaip namų valdų naudotojai, į potvarkį dėl namų valdos privatizacijos nebuvo įtraukti ir jų naudojamos namų valdos žemės sklypo dydis nenurodytas. Duomenų apie tai, kad buvo panaikintas ar pakeistas potvarkis dėl namų valdos pardavimo - nėra. Žemės reformos įstatymas (1991-07-25 - 1997-07-23 redakcija) 9 str. numatė, kad miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,3 ha. V. R. namų valda inventorinėje gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų byloje fiksuota 11 arų dydžio. K. S. turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ( - ) g. ( - )/ ( - ) g. ( - ), ( - ). Vadovaujantis įstatymais dėl nuosavybės atkūrimo namų valdos žemės sklypas priskirtas prie valstybinės išperkamos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese - sklypas nepertraukiamai iki šiol V. R. realiai naudojamas, fiksuoto dydžio, leistas išpirkti ir valstybės nurodyta kaina sumokėta, todėl sklypo dalis negalėjo jokiais pagrindais ir būdais būti perduota K. S.. Atsakovas neginčija K. S. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą tačiau jai suteikto žemės sklypo ribos negali sutapti su ieškovo naudojamo žemės sklypo ribomis ir šioje situacijoje kilęs ginčas būtent ir yra viešasis interesas, susijęs ne tik su fizinių asmenų turtiniais interesais, bet ir visuomenės poreikiu į teisingą ir teisėtą valstybinių institucijų veikimą jų kompetencijos ribose. K. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikti nuosavybės teisių atkūrimo procesiniai dokumentai: 1992-11-19 potvarkis dėl nuosavybės atkūrimo priimtas jau išsprendus apelianto namų valdos žemės sklypo priklausomybę ir dydį. Civilinėje byloje susidariusi situacija yra kurioziška: atsakovo žemės sklypas aptvertas ir 11 arų sklypas naudojamas nuo 1973 metų, nuo jo suteikimo dienos. Sklypas įdirbtas, prisodintas vaismedžių ir vaiskrūmių (ir ginčo sklypo dalyje). O. R. vardu registruotas žemės sklypas dalinai dengiasi su ieškovo naudojama sklypo dalimi, tačiau O. R. niekuomet šios žemės nenaudojo ir realiai valstybinė institucija, priėmusi sprendimą suformuoti žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, sklypo niekuomet neperdavė, nors matydama realią situaciją ir kilusį ginčą kadastrinius matavimus derino. Marijampolės apskrities viršininko administracija klausimo iš esmės nesprendė, įstatymų nustatyta tvarka situacijos neanalizavo, klaidų ištaisymo procedūros neinicijavo, sprendimų nepriėmė, ieškovo neinformavo, žemės naudojimo klausimo nesprendė. Civilinėje byloje nėra pateikta patvirtinto Vilkaviškio miesto ginčo teritorijos detaliojo plano, tačiau jo nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę buvusia laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės K. S. galėjo būti atkurtos natūra, suformuojant žemės sklypą kai realiai jis buvo naudojamas kaip namų valda. Namų valda priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama buvusiems savininkams. Ieškovui priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai neatlikti ir kadastre neregistruoti, atsižvelgiant į kilusį ginčą (1 t. b. l. 2-8).

4Atsakovė O. R. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, kuriuo buvo leista V. R. pagal gyventojų, perkančių namų valdos sklypus, sąrašą, eil. Nr. 122 ( - ) m. ( - ) g. ( - ), 11 arų žemės sklypą, įpareigoti ieškovą V. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus, o būtent, nuimti nuo jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 70 metrų ilgio vielos tinklo tvorą ir nugriauti į jos sklypo ribas patenkančią dalį ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 411/p, kurio unikalus Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad 1992 m. spalio 21 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdos žemės sklypų pirkimo“, V. R. buvo leista nusipirkti 11 arų žemės sklypą ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste. Ieškiniu „Dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta“, ieškovas siekia pripažinti faktiškai sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį tarp jo ir Valstybės. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, 1970-10-06 Vilkaviškio miesto Darbo žmonių Deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 105, ieškovui buvo skirtas 592 kv. m. žemės sklypas individualiai statybai, esantis šiuo metu ( - ) g. ( - ), o 1977 m. liepos mėnesį ieškovo teigimu buvo papildomai paskirtas 508 kv. m. žemės sklypas. Ieškovui 508 kv. m. žemės sklypas nustatyta tvarka paskirtas nebuvo, nes jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį faktą. Prie bylos yra pridėtas Marijampolės apskrities archyvo raštas Nr. 7R-830, kuris patvirtina, kad Vilkaviškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo bei Vilkaviškio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1977 m. dokumentuose, potvarkio ar sprendimo dėl ieškovui suteikto 508 kv. m. žemės sklypo, esančio buvusioje ( - ) gatvėje (dabar ( - ), ( - ) mieste, nėra. Todėl teigtina, kad ieškovas 508 kv. m. žemės sklypą užėmė neteisėtai, nes tuo metu galiojusiame Lietuvos TSR Žemės kodekse buvo įtvirtintos žemės, kuri buvo valstybės nuosavybė, naudojimosi, taisyklės, kurios nustatė, kad žemės sklypus naudotis asmenims skiria tuo metu buvęs valdymo organas - t. y. miesto arba rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomieji komitetai. Rengiant dokumentus, 11 arų dydžio sklypo pirkimui - pardavimui, 508 kv. metrų žemės sklypo dalis neteisėtai buvo įskaityta į sodybos faktiškai užimamą teritoriją ir 1992 m. spalio 21 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, ieškovui buvo leista iš Valstybės nusipirkti 11 arų žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, šis potvarkis iš dalies neteisėtas ir dalyje turėtų būti panaikintas. Tai patvirtina ir duomenys, esantys V. R. prašyme išpirkti žemę, rašytame 1992 m. balandžio 8 d., nes jame yra nurodyta 0.0592 ha žemės sklypas, o būtent šiuo sklypu jis naudojosi teisėtai, t. y. užstatymo sutarties pagrindu. Todėl tvora bei dalis ūkio pastato (411 /p), esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, pastatyti neteisėtai, nes ieškovo sodybos faktiškai užimamas žemės sklypas buvo ne 11 arų, bet 0.0592 ha. Ūkio pastatą ir tvorą mano sklype pastatė ieškovas, todėl jis yra atsakingas už jos nuosavybės teisės pažeidimus ir privalo tuos pažeidimus pašalinti. Esant tokiems faktams, dalis tvoros (70 m.) ir dalis ūkio pastato, esantys atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, pažeidžia atsakovės, kaip sklypo savininkės teises, nes ji negali jai priklausančiu žemės sklypu naudotis savo nuožiūra. Šios teisės yra ginamos įstatymo ir šie pažeidimai turi būti pašalinti įpareigojant ieškovą nukelti tvorą, kertančią sklypą, bei nugriauti dalį pastato (411 /p), esančio jai nuosavybės teise priklausančiame sklype (2 t. b. l. 11-14).

5Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu (3 t. b. l. 76-92) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. R. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos dėl 1100 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ) g. ( - ), ( - ), pripažino iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, grąžinimo natūra, panaikino žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, ieškovo V. R. žemės sklypo ( - ) g. ( - ), ( - ) ribas nustatė vadovaujantis gyvenamojo namo, esančio ( - ) g. ( - ), ( - ) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planu, priteisė iš atsakovų O. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 44 Lt žyminio mokesčio ieškovui V. R., priteisė iš atsakovės O. R. 45,89 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, grąžino ieškovui V. R. 399 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui įstatymo nustatyta tvarka pagal 1970-10-06 Vilkaviškio vykdomojo komiteto sprendimą paskirtas 592 k. m. žemės sklypas individualiai statybai ( - ) (1 t. b. l. 21). 1971-01-18 sudaryta žemės sklypo neterminuotam naudojimui individualinio gyv. namo asmeninės nuosavybės teise statybai suteikimo sutartis tarp V. R. ir Vilkaviškio rajono DŽDT Vykdomojo komiteto komunalinių įmonių kombinato, kuria leista V. R. pastatyti gyvenamąjį namą ( - ) (1 t. b. l. 22). ( - ) sklypo Nr. ( - ) užstatymo gen. plane nurodytas žemės sklypas, gyv. namas, ūkio pastatas, šiukšlių dėžė, šulinys, sklypas skiriamas V. R. Vilkaviškio n. DŽDT vykd. K-to 1970-10-06 sprendimu Nr. 10 (1 t. b. l. 9). Ieškovas 1992 m. padavė prašymą dėl 0,11 ha žemės sklypo pirkimo. Prašyme esanti data taisyta iš „birželio“ į „balandžio“ mėnesius, tačiau nustatyta, kad prašymas paduotas 1992 metais (1 t. b. l. 16). Ieškovas, pasirašydamas Vilkaviškio rajono miesto valdybai skirtą prašymą, sumokėjo iš karto už įsigyjamą sklypą 0,11 ha ( - ) g. Nr. ( - ) (1 t. b. l. 16). Žemės sklypo įkainavimo aktu 11 arų žemės sklypas ( - ) g. ( - ) įvertintas 6122,3 rub., nustatytas valstybinis 300 rub. mokestis (1 t. b. l. 130-131). 1992-10-09 mokėjimo pranešimu pranešta V. R. sumokėti už perkamą žemės sklypą 6122 rublius, 300 rublių valstybinį mokestį į Vilkaviškio valdybos sąskaitą (1 t. b. l. 129). Taip pat ieškovas nuo 1980-02-05 mokestiniais pranešimais mokėjo trobesių mokesčio ir žemės rentas (1 t. b. l. 37- 58). Mokestiniai pranešimai pasirašyti Valstybės pajamų inspekcijos viršininko ir valstybės pajamų inspektoriaus bei antspauduoti Lietuvos TSR Vilkaviškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Finansų skyriaus antspaudu. Iš to teismas sprendė, kad ieškovas visu 0,11 ha valstybinės žemės sklypu buvusioje ( - ) gatvėje, šiuo metu ( - ) g., ( - ) mieste, naudojosi viešai ir teisėtai bei mokėjo valstybinius žemės rentos mokesčius. Nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ numatė valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn pardavimo sąlygas, o 4.1.1.p. nurodyta, kad žemė parduodama privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už minėto nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Vadovaujantis šio nutarimo nuostatomis ir buvo priimtas potvarkis pagal inventorinėje byloje fiksuotą naudojamą namų valdos žemės sklypą bei leista išpirkti 11 arų žemės sklypą, sklypas įkainuotas, pagal pateiktą mokėjimo pranešimą už išperkamą namų valdą apmokėta. Tokiu būdu, nustatyta, kad ieškovas įvykdė visas įstatymo nustatytas sąlygas žemės sklypui įsigyti ir nustatyta, kad jis naudojasi 1100 kv. m. ploto žemės sklypu (1 t. b. l. 9, 18), tai nurodoma ir žemės sklypo įkainojimo akte (1 t. b. l. 19), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (1 t. b. l. 23-35), 2008-06-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), naudotoju įregistruotas V. R., įrašas galioja nuo 1983-10-12 (1 t. b. l. 11). Iš K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į žemę bylų teismas nustatė, kad prašymas atkurti nuosavybės teisę į turėtą žemę paduotas K. S. 1991-12-18; 1992-10-15 protokole nurodyta, kad komisija nutarė siūlyti rajono valdybai atstatyti nuosavybės teisę į S. K., Jono priklausantį 30 arų žemės sklypą ( - ) m. ( - ) g. tarp vaikų darželio – lopšelio „Pasaka“ ir ind. namų (K., B., R. ir B.). Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimu Nr. 188 K. S. atstatyta nuosavybės teisė į turėtą jos ir jos vyro J. S. ( - ), ( - ) gatvėje turėtą dviejų 46662 kv. m. žemės sklypo dalį, turto grąžinimo data 1992-11-19, nuosavybės atstatymo būdai: atstatyti nuosavybės teisę į 2857 kv. m. žemės sklypą (minėtos bylos 2 lapas); Marijampolės apskrities viršininko 2007-06-08 įsakymu Dėl Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. S. K., Jono“ patikslinimo, kuriame nurodyta, kad 1.1.3 punkte nurodytą plotą 2857 kv. m. žemės sklypą laikyti ( - ) g. ( - ) ( - ) m., 934 kv. m. ir ( - ) g. ( - ) ( - ) mieste 1923 kv. m.; 2006-05-29 UAB Vilkaviškio architektūros biuro žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nustatyta, kad buvo nustatytos žemės sklypo ribos, vadovaujantis pastatų kadastriniu matavimų byla, žemės sklypo adresas ( - ) g. ( - ) ( - )o m., 934 kv. m.; Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2007-05-24 natūra grąžinamam 0,1923 ha žemės sklypui adresas ( - ), ( - ). Teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvusio žemės savininko teisė nėra absoliuti ir ne visada turi pirmumo teisę visų kitų žemės naudotojų atžvilgiu: namų valdos žemės sklypai, esantys istoriškai buvusių pretendentų žemės sklypuose negrąžinami buvusiems savininkams, o prieš formuojant konkrečius grąžinamus buvusiems savininkams sklypus, nustatomi negrąžintini žemės plotai, šiuo atveju ieškovo naudojama namų valda negalėjo būti grąžinta buvusiems savininkams. Šios namų valdos plotas, kuris atitinka realiai naudojamą žemės plotą nustatytas leidžiant žemės sklypą išpirkti ir žemės naudotojas niekuomet neinformuotas apie neteisėtai ir nepagrįstai naudojamą žemės sklypą. Visas naudojamas žemės plotas yra fiksuotas inventorinėje byloje jau 1977 metais. Nei viena institucija nepateikė Vilkaviškio miesto teritorinio išplanavimo dokumento 1992 metų laikotarpiui, kuriame būtų užfiksuoti grąžintini žemės plotai arba negrąžintini žemės plotai nuosavybės grąžinimo procedūrose konkrečiu laikotarpiu. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. A. ir A. S. parodymų pagrindu, tarp komisijų, vykdančių atkūrimo nuosavybės teisės į turėtą žemę ir privatizavimo procesus, nebuvo glaudaus ryšio: komisijos nežinojo, kokius viena ar kita priima sprendimus, nebuvo Vilkaviškio miesto detalaus plano, o rėmėsi tik žmonių pristatytais inventorizacijos bylose esančiais planais, kartais ir abejotinos kokybės, dėl ko susidarė tokia situacija, kad ieškovui skirtas žemės sklypas dalinai dengia atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį. Teismas nurodė, kad baigiamųjų kalbų metu, pasinaudodama replikos teise, ieškovo atstovė advokatė V. Ž. prašė taikyti senaties terminą atsakovės reikalavimui, tačiau senaties klausimas nebuvo keliamas atsiliepimuose, nebuvo nagrinėjamas teismo posėdžio metu, dėl to teismas nesprendė senaties termino taikymo atsakovės reikalavimui (CPK 142 str. 3 d.). Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti (3 t. b. l. 98-105). Nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas prieštarauja procesinės ir materialinės teisės normoms, sprendime padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo šiuos argumentus:

71. Teismas neteisingai nusprendė pripažinti sudarytą faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. R. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos. 1992 m. spalio 21 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdos žemės sklypų pirkimo“ ieškovui V. R. buvo leista pirkti 11 arų žemės sklypą ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste. 1970-10-06 Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 105, ieškovui buvo skirtas 592 kv. m. žemės sklypas individualiai statybai, esantis šiuo metu ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste. Ieškovas teigia, kad 1977 m. liepos mėnesyje buvo papildomai paskirtas 508 kv. m. žemės sklypas, tačiau nepateikė tą faktą pagrindžiančių jokių įrodymų. Marijampolės apskrities archyvo 2011-06-03 raštas Nr. 7R-830, kuris yra pridėtas prie bylos, patvirtina, kad Vilkaviškio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1977 metų dokumentuose, potvarkio ar sprendimo dėl V. R. suteikto 508 kv. m. žemės sklypo, esančio buvusioje ( - ) gatvėje, dabar ( - ), ( - ) mieste, nėra. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353) 4.1.1. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. Šiuo nutarimu patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4 punkte yra nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti turi pateikti dokumentus, o būtent 4.2. punkte nurodyta - dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Nuosavybės teisę į pastatus, esančius ( - ) ieškovas V. R. įregistravo vykstant teisminiams ginčams, įrašas galioja nuo 2011-03-30. Teismui ieškovas pateikė žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 1100 kv. m. pagal naudojimąsi sklypu ir statinių kadastrinių matavimų bylą, neatsižvelgiant į užregistruotą gretimą sklypą. Šiam sklypui Vilkaviškio r. sav. administracija nėra nustačiusi nei sklypo ribų, nei ploto, nei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Planas nesuderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Naudojami žemės sklypai parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuri reglamentuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje nustatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu tam tikram tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Mokesčių mokėjimas nepagrindžia naudojimosi žemės sklypo teisėtumo, taip pat neįrodo fakto, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas būtinas namų valdai eksploatuoti. Ta aplinkybė, kad ieškovas faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o savininkas neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, kad vienas asmuo kitam perdavė dalį nuosavybės.

82. Neteisingai teismas nusprendė pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi grąžinimo natūra. 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359 siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Ieškovo V. R. pageidaujamas įsigyti žemės sklypas 0,0508 ha įeina į 0,1923 ha žemės sklypą, esantį ( - ) m., ( - ) g. ( - ), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos K. S. ir kurį šiuo metu dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo atsakovė O. R.. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, todėl apskrities viršininkas pagrįstai nepardavė 0,0508 ha žemės sklypo ieškovui. Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimas Nr. 188 ir Marijampolės apskrities viršininko 2007-06-08 įsakymas Nr. ŽV-345 yra neatsiejami, kadangi įsakymas patikslina sprendimą. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 19 straipsnyje nurodyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas buvo nevienareikšmis, tačiau paskutiniais metais priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiajame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2010). Teismas iš dalies panaikindamas Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 neatsižvelgė į ieškinio senaties terminą. Darytina išvada, kad atkuriant nuosavybės teises K. S. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) reikalavimai, reglamentuojantys, kad pirma eile žemė, miškas ir vandens telkiniai savininkams sugrąžinami natūra, nebuvo pažeista, todėl nuosavybės teisių atkūrimas K. S. negali būti laikomas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu.

93. Teismas nusprendė panaikinti žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, tačiau nepasisakė dėl paveldėjimo teisės liudijimo 2008-02-20, Nr. 1413, dovanojimo sutarties 2008-04-02, Nr. 2698, ir atsakovės O. R. nuosavybės teisių į 0,1923 ha žemės sklypą, esantį ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė ieškovo V. R. žemės sklypo ( - ) g. ( - ), ( - ) ribas vadovaujantis gyvenamojo namo, esančio ( - ) g. ( - ), ( - ) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų žemės sklypo planu. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 39/1261, registro Nr. 70/41608, esantis statinių išdėstymo planas nėra žemės sklypo planas. Ieškovas V. R. Pastato-ūkinio pastato, pažymėto Statinių išdėstymo plane ( - ), yra naudotojas, bet ne savininkas, daiktinės teisės neįregistruotos. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) (Žin., Nr. 53-2551), 3 punkte yra nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau - teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

104. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymą parduoti žemės sklypą ieškovas V. R. pateikė Vilkaviškio rajono valdybai 1992 m. birželio 8 d. (nubraukta ir ištaisyta į balandžio 8 d.). Vilkaviškio rajono valdytojas 1992 m. spalio 21 d. potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“ leido pirkti namų valdos sklypą ieškovui V. R., neatsižvelgdamas, kad K. S. 1991 m. gruodžio 18 d. yra pateikusi prašymą atstatyti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o Vilkaviškio rajono valdyba 1992 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 188 atstatė nuosavybės teises. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. ŽV-345 nepanaikintas. Nėra nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl iš apelianto bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai.

11Apeliaciniu skundu atsakovė O. R. (3 t. b. l. 109-115) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

121. Teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, priimtas neteisingai taikant ir aiškinant materialines teisės normas ir, neginčijant žemės sklypo įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą pagrindų, negali ieškovui sukelti teisines pasekmes. Teismo sprendimas dalyje „pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, gražinimo natūra“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Administracinio akto - Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 - apskundimo terminas yra vieno mėnesio laikotarpis „nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Ieškovą Vilkaviškio rajono valdyba apie žemės grąžinimą K. S. informavo raštu ir raštą įteikė S. K., kuris šią aplinkybę paliudijo teisme. Byloje yra 1993-04-01 Vilkaviškio rajono valdyba raštas Nr. 233 kuriuo informavo buvusios laisvos valstybinės žemės naudotoją J. B.. Analogišku raštu buvo informuotas ir ieškovas. Per įstatymo nustatytą laiką ieškovas akto neskundė ir teismo neprašė apskundimo termino atnaujinti. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad ieškovas 2007-04-04 dalyvavo Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2003-10-27 įsakymu Nr. V-31 sudarytos tarpžinybinės komisijos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas K. S. grąžintos žemės ribų klausimas. 2007-04-04 Akto Dėl žemės sklypo dydžio ir ribų kopija yra byloje (l t., b. l. 170). Kauno apygardos administracinio teismo 2009-04-23 Nutartimi administracinėje byloje Nr. I-469-423/09 konstatuota, kad 2008-10-27 Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S-853 Advokato A. B. kontorai išsiuntė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį ( - ) g. ( - ), ( - ) m. Ieškovas šioje byloje buvo sudaręs atstovavimo sutartį su Advokato A. B. kontoros advokatu L. R. ir jam jau nuo to laiko raštu buvo įteikta nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atstatymo dokumentų kopijos. Tą aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai, jog 1993-04-01 Vilkaviškio rajono valdyba raštu Nr. 233 informavo buvusios laisvos valstybinės žemės naudotoją J. B.. Tuo pačiu metu buvo informuoti visi žemės naudotojai, apie tai, kad žemė grąžinta K. S.. Teismas be teisinio pagrindo netenkino reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. spalio 21d. potvarkį Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, kuriuo buvo leista V. R. pagal gyventojų, perkančių namų valdos sklypus, sąrašą, eil. Nr. 122 pirkti ( - ) m. ( - ) g. ( - ), 11 arų žemės sklypą. Vertindamas 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, kuriuo buvo leista V. R. pagal gyventojų, perkančių namų valdos sklypus, sąrašą, eil. Nr. 122 ( - ) m. ( - ) g. ( - ), 11 arų žemės sklypą, teisėtumą, Teismas pažeidė 1992-02-07 LRV nutarimo Nr. 89 4.1.1. punkto normas. Ši teisės norma nustato, kad lengvatine tvarka gali būti parduodami valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad priimant 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkį Nr. 169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, jog jis buvo privačios namų valdos savininkas, nes tuo metu daiktinės teisės į pastatus ir statinius jam nebuvo įregistruotos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas nebuvo tinkamas subjektas pirkti lengvatinėmis sąlygomis namų valdos žemės sklypą. Subjektinės teisės pirkti namų valdos žemę 1992 m. ieškovas neturėjo ir 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio Nr.169 „Dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo“, dalis, kuria buvo leista V. R. pagal gyventojų, perkančių namų valdos sklypus, sąrašą, eil. Nr. 122 ( - ) m. ( - ) g. ( - ), pirkti 11 arų žemės sklypą yra priimta pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir pripažintina negaliojančia. Daiktinės teisės į pastatus, esančius ( - ) g. ( - ), ( - ) m. neįregistruotos ir 2008-06-09. Šią aplinkybę įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (l t. , b. l. 11). Dėl šios aplinkybės namų valdos, esančios ( - ) g. ( - ), ( - ), ribos negalėjo būti suformuotos raudonųjų linijų planu, nes nebuvo žinomas pastatų ir statinių savininkas. Bylos l t. b. 1.17 esančioje iš kadastro bylos padarytoje plano kopijoje akivaizdu, kad 500 kv. m. papildomas sklypo plotas neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis, užbrėžtas ant Fondinės žemės ploto. Tai negalima skaityti raudonųjų linijų planu. Kadastrinių matavimų byloje esantys 2008-05-15 duomenys patvirtina, kad namų valdos žemės sklypas nesuformuotas (1 t. b. 1. 25). Žemės sklypas 0,1923 ha, esantis ( - ) g. ( - ), ( - ) m. kadastrinis Nr.v, Vilkaviškio m. kadastrinė vietovė registro Nr. ( - ), įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą 2007-06-08 Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽV-345 pagrindu K. S. vardu. V. R. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2007-06-08 Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽV-345 panaikinimo paduoti atmestas ir administracinė byla nutraukta Kauno apygardos administracinio teismo 2009-04-23 Nutartimi administracinėje byloje Nr. I-469-423/09. 2008-04-02 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2698 pagrindu laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-04-07 žemės sklypas 0,1923 ha, esantis ( - ) g. ( - ), ( - ) m. kadastrinis Nr. ( - ), Vilkaviškio m. kadastrinė vietovė registro Nr. v, nuosavybės teise priklausė R. P.. Nuo 2008-04-07 0,1923 ha žemės sklypas, esantis ( - ) g. ( - ), ( - ) m. kadastrinis Nr. ( - ), Vilkaviškio m. kadastrinė vietovė registruota registro Nr. ( - ) O. R. vardu. Šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo pagrindas yra Dovanojimo sutartis 2008-04-02 Nr.2698 Registro duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų ieškovas neginčija. Ieškovas, žinodamas, kad vyksta ginčas dėl sklypų ribų, po 2000 m. pastatė K. S. nuosavybės teise priklausančioje žemėje ūkinio pastato priestatą ir pastatė 70 metrų ilgio vielos tinklo tvorą. Civilinė byla Nr.2-1189-831/2011 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme sustabdyta, kol bus išspręsta ši byla.

132. Teismas priėmė sprendimą, kurio įvykdymas neįmanomas. ( - ) g. ( - ), ( - ) m. K. S. nuosavybės teise priklausė 1923 kv. m. žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ). Jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre registro Nr. ( - ). Teismo sprendimo dalies „Pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, gražinimo natūra“ vykdymas neįmanomas. V. R. namų valdos žemės sklypas iki dabar nesuformuotas. Nėra byloje pateikto plano, kuriame būtų tiksliai geodeziškai nustatyta žemės sklypų persidengimo vieta ir plotas, nurodant persidengimo koordinates, posūkių taškus. Prie ieškinio pateiktas Savavališkos statybos akto priedas Nr. l (1 t., b. l. 12), iš kurio negalima spręsti apie tikslų žemės sklypų persidengimo plotą ir ribas. Byloje (l t. b. l. 143) yra ieškovo žemės sklypo planas paruoštas 2011-03-10 su prierašu, kad jis parengtas neatsižvelgiant į užregistruotą gretimą sklypą, nenustačius nei sklypo ribų, nei ploto, nei specialiųjų žemės naudojimo linijų sąlygų. Ieškovo atstovė 2011-03-28 teismo posėdyje pripažino, kad žemės sklypas naudojamas kitaip, negu pateiktame plane (l t. b. l. 146). Esant tokioms aplinkybėms, visiškai neaišku kokiais įrodymais vadovaudamas teismas nusprendė, jog K. S. grąžintas žemės sklypas 1099 kv. m. dalimi persidengia su V. R. namų valdos dalimi. Ieškovui buvo leista pirkti 1100 kv. m. žemės, o dalis jo žemės 621 kv. m. žemės plotas yra jo namų valdos žemės sklypo ribos ir į šį plotą neatkurtos nuosavybės teisės K. S.. Byloje nenustatyta, kokiu plotu dengiasi žemės sklypai, nes 1099 kv. m. akivaizdžiai neteisingas plotas. Neaišku, kokiu planu reikia vadovautis vykdant teismo sprendimo dalį „Ieškovo V. R. žemės sklypo ( - ) g. ( - ), ( - ) ribas nustatyti vadovaujantis gyvenamojo namo, esančio ( - ) g. ( - ), ( - ) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planu“, nes Kadastrinių matavimų byloje esantys 2008-05-15 duomenys patvirtina, kad namų valdos žemės sklypas nesuformuotas (l t., b. 1. 25). Byloje nenustatyta, kokiu plotu dengiasi žemės sklypai, nes 1099 kv. m. akivaizdžiai neteisingas plotas.

143. Teismo sprendimas neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų. Pripažinus sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. R. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos dėl 1100 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ) ir pripažinus iš dalies negaliojančiu Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo, besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, gražinimo natūra, žemės sklype kadastrinis Nr. Nr. ( - ) nuosavybės teise liktų 824 kv. m. dalis, kurią nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, nes ieškovo žemės sklypas atidalintų atsakovei priklausančio žemės sklypą į dvi dalis, viena dalis liktų už ieškovo žemės sklypo ir ja nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, nes prie šios žemės sklypo dalies nebūtų privažiavimo.

15Atsiliepimu į atsakovės O. R. apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą tenkinti jame ir pačios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skunde nurodytais motyvais.

16Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas V. R. prašo skundus atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

171. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2009-10-22 raštu Nr. (05)(7.6)SD-2384 pateikė ištrauką iš Vilkaviškio miesto 1977 m bendrojo plano. Pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-05-20 c/b Nr.2-3-482/2011 ieškovas teismui pateikė VĮ Valstybės žemės fondo (buvusio VĮ Valstybinio Žemėtvarkos instituto) archyvo 1981-1983 metų Vilkaviškio miesto planą bei 2000 metų Vilkaviškio miesto ortografinį žemėlapį, kurį palyginus su dabartiniu kadastro žemėlapiu, geodeziniais matavimais, kontrolinėmis geodezinių matavimų nuotraukomis, galima nustatyti miesto išsidėstymą ir kaitą ginčo žemėse. Ieškovo pateiktas 11 arų žemės sklypo ( - ) kadastrinių matavimų planas tikslus, su koordinačių sistema, pagal kurią persidengiančio žemės sklypo plotas nustatytas tiksliai, o tai paneigia apeliantės O. R. argumentus. Apeliantė O. R., nurodydama, kad „<...> LRV nutarimo 1991-11-15 Nr.470 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 25.2 p. 3 pastr. nustatyta, kad miestų teritorijoje „Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų“ nenurodo, kad cituoja 1995-12-18 LRV nutarimo redakciją ir nenurodo kaip ryšium su šia norminio akto nuostata buvo pažeistos apeliantės teisės (K. S. nuosavybės teisės į 2857 m2 žemės sklypą atkurtos 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos sprendimu Nr. 188 ), nes iš esmės nutarimas nepakeitė nuostatos, kad miesto, mietelio ar gyvenvietės ribose nuosavybės teisės atkuriamos į apibrėžtą dydžiu žemės sklypą, ką numatė ir cituoto nutarimo 25 p. 2 p. 2 pastraipa. Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad K. S. nuosavybės teisės atkurtos 1992-11-19 Vilkaviškio rajono valdybos sprendimu Nr. 88, gražinant natūra 0,2857 ha žemės sklypą - sklypo adresas sprendime nenurodytas. Apeliantė sprendimą prilygina blanketiniam lokaliniam aktui bei nurodo 1992-10-15 komisijos protokolą Nr. 16, kuris, apelianto nuomone, būtų pagrindas nustatyti vietą, kurioje atkuriama nuosavybės teisė, tačiau tuo pačiu apeliantė pati nurodo, kad grąžinamos žemės ( - ) gatvėje ir prie nuosavybes teise turimų pastatų ( - )/ ( - ) gatvėje suformuoti vienu sklypu neleido miesto gatvių tinklas, gražinama žemė buvo suformuota dviem sklypais, kuriuos skiria ( - ) gatvė.

182. Apeliantė nenurodo kokio įstatymo ar norminio akto pagrindu 1991-1992 metais buvo galima miesto teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje neatlygintinai grąžinti faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą prie pretendentui priklausančio gyvenamojo namo ir dar suformuoti kitą sklypą, taip grąžinant neatlygintinai namų valdą dvejuose žemės sklypuose, kai viename iš jų niekada nebuvo jokių statinių, o žemės sklypą į dvi dalis skiria miesto gatvė. Pagal civilinėje byloje esančią kadastro žemėlapio ištrauką aiškiai matyti, kad šių sklypų gretimybėse sklypai nesuprojektuoti arba neregistruoti ir iki A. B. gatvės ties ( - ) g. sklypais Nr. 1, 3 yra laisvas žemės plotas, neužimtas namų valdų. Tai netrukdytų suformuoti apeliantei trūkstamą žemės plotą. LRV 1991-11-15 nutarimu Nr. 470 „Dėl LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo t/arkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ patvirtinta įstatymo įgyvendinimo tvarka aiškiai numatė, kad Įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, kai šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys turi privatinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų pageidavimu vietoj turėto sklypo grąžinimo pripažįstama nuosavybės teisė į sklypą, esantį (inventorizuotą) prie šių namų, o tais atvejais, kai prie sugrąžinto namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise priklausė namo (arba jo dalių) savininkui (pagal inventorizacinių bylų duomenis), nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip <...> 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, neįskaitant pastatų užimamos žemės.

193. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba skunde nurodo, kad „senieji“ K. S. žemės sklypų planai neatitiko žemės sklypų planams keliamų reikalavimų ir Marijampolės apskrities viršininkas 2007-06-08 įsakymu Nr. ŽV-345 „Dėl Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. S. K., J.“ patikslinimo“ patikslino Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybes teisės atstatymo pil. S. K., Jono“ 3 punkte nurodytą plotą 2857 kv. metrų žemės sklypą sekančiai: laikyti ( - )- 934 kv. m. ir ( - ) 1923 kv. m.. Apeliaciniame skunde pateikdama argumentą, kad sklypo planai neatitiko keliamų reikalavimų, apeliantė nenurodo kodėl ir kokių reikalavimų neatitiko tokie planai: pagal aukščiau minėtus reikalavimus, atkuriant nuosavybės teise mieste ir grąžinant faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą nebuvo galima suformuoti namų valdos žemės sklypo per du sklypus, ypač kai juos skyrė gatvė ir kai sklype kitoje gatvės pusėje niekuomet nebuvo jokių statinių. Kita vertus, toks sklypo planas prieštaravo faktiniam žemės naudojimui - dalį sklypo naudojo namų valdai ieškovas V. R.. Apeliantė O. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad 1993-04-01 J. B. rašytas raštas Nr. 233 yra tiesioginis įrodymas, kad sklypo, skiriamo K. S. ribose buvo reikalaujama visiems naudotojams atlaisvinti sklypo dalį. Apeliantė neįvertino vieno rašytinio dokumento -1992-10-21 Vilkaviškio rajono valdytojo potvarkyje Nr. 169 ir jo priede sąraše dėl namų valdų žemės sklypų privatizacijos nėra leista J. B. privatizuoti namų valdos žemės sklypą ( - ) gatvėje. Kito sąrašo, patvirtinančio tokį leidimą, byloje nėra. Tokiu atveju tai tik dar vienas įrodymas, kad reikalauti iš V. R. atlaisvinti jo naudojamą žemės sklypą Vilkaviškio rajono valdyba neturėjo pagrindo ir to nedarė. Vyriausybė dar 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 patvirtino žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, nurodančius, kad žemės naudojimo valstybine kontrole siekiama užtikrinti, kad valdant ir naudojant žemę, būtų laikomasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei kitų įstatymų, susijusių su žemės naudojimo priežiūra, taip pat apsaugoti valstybinės žemės nuosavybės teises, o žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo žemės naudojimo valstybinės kontrolės vyriausiasis inspektorius, Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių žemės naudojimo valstybinės kontrolės vyresnieji inspektoriai, savivaldybių inspektoriai ir Aplinkos apsaugos ministerijos sistemos pareigūnai. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad savivaldos institucijos iki 1994 metų ar žemėtvarkos institucijos po 1994 metų būtų svarsčiusios susidariusią situaciją, ją tyrę, nustatę naudojimosi žemės sklypu pažeidimus, priėmę vienasmenius ar komisijinius sprendimus, surašę aktus ar pažeidimo protokolus. Jokių duomenų apie žemės naudojimo patikrą nėra ir tuo laikotarpiu, kai 2007 metais buvo tikslinamas Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimas Nr. 188. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs, perleidęs, perdavęs naudojamą namų valdos žemės sklypą, dėl ieškovo naudojamos žemės niekuomet nebuvo surašytas aktas, ieškovas niekuomet nebuvo įpareigotas atlaisvinti visą ar dalį žemės sklypo, jo sklype niekuomet nebuvo pastatyti kito žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, teisme niekuomet nebuvo nagrinėta civilinė byla dėl daiktinių teisių gynimo - dėl neteisėtai naudojamo žemės sklypo dalies, Marijampolės apskrities viršininko administracija apeliantui niekuomet nebuvo pranešusi ar įspėjusi, kad pasikeitė 1992 metais priimtas potvarkis dėl jam priklausančios namų valdos žemės sklypo pardavimo, nebuvo įteikti pranešimai ar dokumentai apie apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo sumažinimo ar perleidimo įstatyme numatytais pagrindais trečiajam asmeniui.

204. Nacionalinės žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, todėl apskrities viršininkas pagrįstai nepardavė 0,0508 ha žemės sklypo ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių atkūrimas, o ypač miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse, vadovaujantis teisės normomis, galiojusiomis ginčo laikotarpiu 1991-1993 metais, nebuvo absoliutizuotas ir nuosavybės teisių atkūrimas vyko pagal nustatytas taisykles. 1991-07-31-2002-09-26 laikotarpiu, iki įsigaliojo LRV 2002-09-19 redakcijos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, pretendentas neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki 1995 metų miestams priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus nustatyto dydžio žemės sklypą prie turimų statinių. Potvarkio dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovui nieks nepakeitė ir nepanaikino ir po 2002 metų, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikiant išvadą dėl absoliutaus apskrities viršininko veiksmų teisėtumo, be deklaracijų, reiktų pateikti šio teisėtumo įrodymus ir argumentus.

215. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad patikslinimas dėl žemės sklypo priklausomybės K. S. buvo atliktas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (1997-07-01 redakcija), LRV 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Aplinkos ministro 2005-03-7 įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-24 įsakymu N, B-Į V-398 „Dėl adreso suteikimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2007-05-24 raštais Nr. (15)(I7.1)SD-1317 ir Nr. (15)(17.1)SD-1318 „Dėl žemės sklypo nuosavybei atkurti duomenų“ Marijampolės apskrities viršininkas 2007-06-08 įsakymu Nr. ŽV-345 „Dėl Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. S. K., J. patikslinimo“ patikslino Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybes teisės atstatymo pil. S. K., Jono“ 3 punkte nurodytą plotą 2857 kv. metrų žemės sklypą sekančiai: laikyti ( - ) - 934 kv. m. ir ( - ) 1923 kv. m. Priimant tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgiant į civilinėje byloje liudytoja apklaustos L. A. parodymus, kad žemėtvarkos institucijoms seniai žinoma problema dėl sklypų persidengimo. Atsižvelgiant į tai, kad laikinajame žemės kadastro duomenų registre duomenys apie V. R. privatizuotą namų valdos žemės sklypą buvo, kokiais pagrindais esant ginčui žemėtvarkos institucijos po 15 metų įteisina neteisėtus veiksmus dėl žemės sklypo grąžinimo natūra pretendentui į nuosavybės atkūrimą, jei tuo žemės sklypu, kaip namų valda, pretendentas nesinaudoja. Jei pagal 2007 metais galiojančius norminius aktus galimas grąžinamo mieste žemės sklypo padalijimas į dvi dalis ar nuosavybės teisių atkūrimas į laisvą, statiniais neužimtą žemę, tai manytina, kad tokiam sprendimui priimti buvo būtina valstybinė žemės naudojimo patikra dėl ginčo, žemės sklypo dalies, turėjo būti priimtos komisijinės išvados dėl sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, šių sprendimų revizijų, jei kuris nors prieštaravo įstatymams, o akivaizdu, šių sprendimų pagrindu padarytos išvados, prieštaraujančios viena kitai - du žemės sklypai dalyje persidengia.

226. Apeliantė - Nacionalinė žemės tarnyba — niekaip neapsisprendžia — galioja 1992-10-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkis leidžiantis V. R. nusipirkti namų valdos žemės sklypą ar ne ir apeliaciniame skunde nurodo, kad „<...> ieškovas faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį,<..> „, nors būdama valstybine institucija, kuri įgaliota sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, turi teiginius pagrįsti arba vykdyti norminius aktus - tame tarpe ir lokalinius. Kokiais dokumentais grindžia tokią kategorišką išvadą - apeliantė irgi nenurodo. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis norminiais aktais, sąlygojančiais namų valdos žemės sklypo privatizaciją, preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis privalomai turėjo būti derinama su pirkėju. Ieškovas V. R., pateikdamas prašymą dėl namų valdos privatizavimo, nurodo, kad pateikia ir pirkimo-pardavimo sutartį. Šios suderintos sutarties tarp dokumentų nėra, kaip kad nėra paaiškinimo, kodėl savivaldos institucijos ar žemėtvarkos institucijos nepakvietė ieškovo V. R. pasirašyti paruoštą ir suderintą pirkimo-pardavimo sutartį - nėra. Šioje situacijoje, valstybinėms institucijoms tinkamai vykdant savo pareigas, ir vadovaujantis miesto teritorijų planavimo dokumentais, 1992 metais būtų tapęs akivaizdus faktas, kad Vilkaviškio rajono Valdyba priima du sprendimus vieno miesto žemės ploto atžvilgiu: tiek K. S., tiek V. R. namų valdoms naudojami žemės sklypai įbraižyti gyvenamųjų namų inventorinėse bylose ( nepriklausomai nuo statinių teisinės registracijos) ir sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo ir namų valdos privatizavimo klausimą - šie žemės sklypai priskiriami vienai kategorijai - namų valdai, nes kitu atveju nuosavybės teisių atkūrimas K. S. suformuojant šį konkretų namų valdos žemės sklypą, negalėjo būti sprendžiamas.

237. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad 1992-10-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 „Dėl namų valdos žemes sklypų pirkimo“ ieškovui, V. R., buvo leista pirkti 11 arų žemės sklypą ( - ). Akcentuodama 1970-10-06 Vilkaviškio miesto DZDT VK sprendimą Nr. 105, nurodo, kad ieškovui buvo skirtas 592 kv. m. žemės sklypas individualiai statybai, o duomenų apie papildomai skirtą 508 kv. m. žemės sklypą civilinėje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek rašytiniai dokumentai (planas inventorinėje byloje), ieškovas, liudytojai civilinėje byloje patvirtina faktą, kad ieškovas tokio 11 arų dydžio namų valdos žemės sklypu naudojosi nuolatinai nuo 1977 metų. Miesto savivaldos institucijos leido įsisavinti miesto poreikiams nenaudojamą žemės juostą ties sklypais ( - ) g. (buvusioje ( - ) g.) Nr. 1, 3, 5, 7, 9, 11, kadangi tai buvusi pelkėta vieta, kurioje buvo miesto šiukšlynas - to priežastys ir įforminimas gali būti įvairūs - matyt taip miesto savivaldos institucijos taupė pinigines lėšas miesto gerbūviui tvarkyti. Sklypu iki šiol naudojasi V. R. - sklypas naudojamas realiai, fiksuoto dydžio, aptvertas tvora, leistas išpirkti ir valstybės nurodyta kaina sumokėta, todėl sklypo dalis negalėjo jokiais pagrindais ir būdais be V. R. žinios, nepakeičiant 1992-10-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio Nr. 169, būti perduota K. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje teritorijoje esantis 12 arų žemės sklypas ( - ) (kadastrinis Nr. v tomis pačiomis sąlygomis (didesnis negu 6 arai) parduotas 2006-12-21 (sutarties reg. Nr. 11046)

248. Apeliantės O. R. nuomone teismas pažeidė 1992-02-07 LRV nutarimo Nr. 89 4.1.1. punkto normas - lengvatine tvarka gali būti parduodami valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams. Civilinėje byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys teisę ieškovui V. R. statyti gyvenamąjį namą, šio gyvenamojo namo inventorinė byla, su nuoroda apie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos metus, inventorinėje byloje yra žemės sklypo situacijos planas, nurodantis naudojamos žemės plotą ir vietą. 1970-12-29 ieškovui pagal projektą buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Žemės reformos įstatymas (1991-07-25 - 1997-07-23 redakcija) 9 str. numatė, kad miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,3 ha. V. R. namų valda inventorinėje gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų byloje fiksuota 11 arų dydžio. Šios faktinės aplinkybės pakako potvarkiui priimti dėl namų valdos privatizavimo. LRV 1992-02-07 nutarimu patvirtintose „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietės taisyklių“ 9 dalyje nurodyta, kad „Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo“. Ieškovui buvo pateiktas sklypo vertinimas, nurodyta pareiga sumokėti nurodytą kainą. Visų šių sąlygų ieškovas laikėsi. Institucijos nesilaikė norminiais aktais nustatytos pareigos paruošti sutartį ir nustatytu terminu pirkėjui ją pateikti. Taisyklių 7.15 ir 7.16 p. (1992-09-11 redakcija) numatė, kad esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų sodai neprivatizuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra teritorijose, kuriose ne vėliau kaip iki 1992-02-07 Respublikos miestuose ir ne vėliau kaip iki 1992-03-15 kitose vietovėse buvo suprojektuoti arba pagal nustatytąja tvarka gautus leidimus projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, kurių realizavimas susijęs su namų valdų ar sodo sklypų likvidavimu; Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse už perkamus valstybinės žemės sklypus atsiskaitoma pinigais, valstybės išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis, vadovaujantis Kompensacijų už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą kaimo vietovėje žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimo, išmokėjimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 344 „Dėl Kompensacijų už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą kaimo vietovėje žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimo, išmokėjimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Žemės reformos įstatyme įtvirtinta įstatyminė Lietuvos piliečių teisė į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perkant ją. Tam, kad įgytų teisę į privatinę žemės nuosavybę, asmenys turėjo atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Be to, tokie asmenys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turėjo išreikšti savo valią nuomojamai žemei pirkti (privatizuoti). Žemės reformos įstatymo normų pagrindu įgytai asmens subjektinei teisei privatizuoti žemės sklypui koresponduoja atitinkamą valstybės ar savivaldybės institucijos pareigą parduoti žemę įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, Subjektinė teisė privatizuoti žemę savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė.

259. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi LAT c/b Nr. 3K-3-309/2011 nutartimi nurodo, kad naudojami žemės sklypai parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuri reglamentuojama Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje nustatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu tam tikram tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, - tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama situacija turi atitikti ginčo prigimtį ne tik teisinių sąvokų atžvilgiu. Nutartyje ginčas sprendžiamas 2005 metų teisės normų pagrindu. Sprendimas parduoti 11 arų namų valdos žemės sklypą V. R. priimtas 1992-10-21 ir 1999-03-09 LRV Nr. 260 tuo metu nebuvo priimtas. Apeliantai nenurodė kokios realiai egzistuojančios priežastys trukdė įvykdyti 1992-10-21 potvarkį ir įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, juolab kad V. R. visas norminiais aktais jam deleguotas pareigas įvykdė ir kodėl sprendžiant klausimą dėl tinkamo namų valdos žemės sklypo išpirkimo 1992 metais reikia taikyti 1999 ( 2007-2011 m redakcija) norminius aktus. Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-180/2008 civilinėje byloje dėl teisės nusipirkti ar išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį pripažinimo ir dėl Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08 sprendimo Nr. 2213V bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-29 įsakymo Nr. 3422-01 panaikinimo. Aukščiausiasis teismas nurodė, kad šios konkrečios nagrinėtos bylos esmė yra nustatyti, kokios asmenų, kurių iniciatyva buvo keičiamos sklypo ribos, teisės buvo įgyvendintos priimant administracinius aktus, ar buvo pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas šiems aktams priimti, ar keičiant sklypo ribas buvo išlaikyta suinteresuotų asmenų teisių pusiausvyra, t. y. ar nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės į tą patį žemės sklypą, teismas turi tirti ir vertinti, kaip žemės sklype esančių pastatų savininkai naudojosi juo iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo, ir nuspręsti dėl ieškovo teisių į ginčo sklypą apimties. Manytina, kad teismo nutartis minėtoje civilinėje byloje savo dalyku ir pagrindu neatitinka kilusio ginčo šioje konkrečioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo nurodytas aplinkybes teismas pilnai ištyrė dėl jų pasisakė priimdamas sprendimą.

2610. Dėl ginčo senaties termino taikymo Tiek nacionalinė žemės tarnyba, tiek atsakovė O. R. prašo taikyti senaties terminą reikalavimui panaikinti Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimą Nr. 188. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui niekada nebuvo pateikta informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą K. S. į jo naudojamos namų valdos dalį. Ieškovas informaciją apie situaciją, kad dalinai dengiasi žemės sklypas, suformuotas atkuriant nuosavybės teises (realiai K. S. namų valdos žemės sklypas) ir ieškovo naudojamas namų valdos žemės sklypas gavo tik iš civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl savavalinės statybos. Šioje byloje ieškovas pateikė priešieškinį dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo. Atsakovė O. R. civilinės bylos nagrinėjimo metu pati nurodė, kad apie faktinę situaciją, kad jai grąžinamas žemės sklypas realiai naudojamas ieškovo V. R. namų valdai, žinojo nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios. Sklypu nei K. S., nei O. R. niekuomet nesinaudojo. Todėl pagal visas faktines aplinkybes reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

27Apeliaciniai skundai atmestini.

28Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

29Dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normos taikymo

30Iš apeliacinių skundų motyvų matyti, kad apeliaciniuose skunduose keliama įrodinėjimo bei netinkamo materialinės teisė normų taikymo problema. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi pareiškėjai turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – pareiškimo faktinį pagrindą.

31CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

32Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais.

33Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353) 4.1.1. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, 4.1.2 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti.

34Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad 1970-10-06 Vilkaviškio miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 105 V. R. buvo paskirtas 592 kv. m. žemės sklypas individualinei statybai (t. 1, b. l. 21). 1971-01-18 buvo sudaryta žemės sklypo netermininiam naudojimuisi gyv. namo asmeninės nuosavybės teise statybai suteikimo sutartis (t. 1, b. l. 22). Nors V. R. 1992 m. nebuvo namo savininku, o tik naudotoju, tačiau žemės sklypas jam buvo suteiktas individualinei statybai, todėl laikytina, kad V. R. įgijo teisę pirkti žemės sklypą.

351992-04-08 prašymu V. R. Vilkaviškio rajono valdybos prašė parduoti jam 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ), prie prašymo pridėjo pirkimo-pardavimo sutartį ir planą (t. 1, b. l. 16). Tai, kad prašyme ištaisyta data ir šalia 0,11 ha nurodyta 0,0592 ha, esmės nekeičia, nes šis prašymas buvo priimtas. Žemės sklypo plane matyti, kad prašomas pirkti sklypas susideda iš dviejų dalių, viena dalis 6 a., kurioje stovi statiniai, kita dalis 5 a., nurodyta kaip fondinė žemė, pakeitimų registracijos data 1977-08-29 (t. 1, b. l. 17). Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad 1983-10-12 žemės sklypo, esančio ( - ), yra 600 – išskirta, 1100 – naudojama (t. 1, b. l. 18). Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad parduodamas 11 arų žemės sklypas ( - ), viso žemės sklypo kaina 6122,3 rublių, valstybinis mokestis 300 rublių, mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą 250 rublių, aktą pasirašė L. A. (t. 1, b. l. 19). Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-10-21 potvarkiu Nr. 169 Vilkaviškio rajono valdybai nusprendus buvo leista pirkti namų valdos žemės sklypus asmenims pagal pridedamą sąrašą. Sąrašo eilės Nr. 122 nurodytas V. R., gyvenamoji vieta ( - ), sklypo dydis 11 arų, sklypo kaina 6122 rublių (t. 1, b. l. 15). L. A. teisme apklausta liudytoja ir parodė, kad ji rengė 1992-10-21 potvarkį Nr. 169, kuriuo V. R. buvo leista pirkti 11 arų sklypą, žemės sklypų ribų niekas neskyrė, ribos buvo abstrakčios, planai buvo pradėti daryti 1995 m., buvo traktuojama, kad sumokama už preliminarų plotą. 1992-10-09 mokėjimo pranešimu Vilkaviškio miesto valdyba nurodė V. R. sumokėti jo perkamo žemės sklypo kainą pagal įkainojimo aktą – 6122 rublių ir 300 rublių valstybinį mokestį (t. 1, b.l. 19). Nurodytas sumas V. R. sumokėjo 1992-10-09 (t. 1, b. l. 20).

36Finansų ministerijos mokestiniuose pranešimuose V. R. trobesių mokestis ir žemės renta buvo apskaičiuojami pagal 1100 kv. m. (1980-02-05 mokestinis pranešimas Nr. 1178 ir kiti, t. 1, b. l. 37-63). V. R. žemės mokestį už 1100 kv. m. žemės sklypą mokėjo nuo 1980-02-05, mokestiniai pranešimai pasirašyti Valstybės pajamų inspekcijos viršininko ir valstybės pajamų inspektoriaus. Tai rodo, kad žemės savininkas žinojo, kad V. R. naudojosi 1100 kv. m. žemės sklypu ir su tuo sutiko, taip pat sutiko parduoti ieškovui faktiškai naudojamą žemės sklypą.

37Nuo 2011-03-30 V. R. įregistruotos nuosavybės teisės į ( - ) esančius pastatus (t. 1, b. l. 166-167).

38Liudytoju teisme apklaustas J. B. parodė, kad S. savo žemės niekada neturėjo, jie pretenduoja į K. žemę, o toje vietoje K. žemės niekada nebuvo, ten buvo bala, V. R. nuo 1975 -1976 metų naudojasi ta žeme, visą laiką vienodu sklypu, prie V. R. niekada nebuvo Sarpalių žemės, ten buvo bala, augo nendrės, švendrai, kai V. R., B., K. ten gavo žemės tai jie užpylė žemėm, gavo sklypus, susitvarkė ir naudojosi, K. S. namas buvo kitoj pusėj gatvės, iki 1940 metų ten nebuvo dirbama žemė, buvo pelkė, dar apie 1950 – 1955 metus ten vežė iš parduotuvių šiukšles, savo laiku ten buvo šiukšlynas, o kai padarė kitą šiukšlyną tai šitą likvidavo. Liudytoja S. G. patvirtino, kad reikėjo tvarkytis aplinką ir brolis V. R. prašė atvažiuoti padėti, nes buvo pelkė, nebuvo galima įeiti ir jie padėjo tą pelkę sutvarkyti, jie vežė žemių, sodino, ta žemė buvo ( - ) gatvėje, dabar ( - ). Liudytojas A. S. teismui parodė, kad dirbo savivaldybėje architektu nuo 1994 metų iki 2002 metų ir dalyvaudavo komisijose, kai nuosavybės teisę atstatydavo ir gal iki 2000 metų buvo kreiptasi šiuo klausimu į jį. Buvo neteisingai priimtas valdybos sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės K. S. į žemės sklypą 2857 kv. m., ten niekada nebuvo vienas sklypas. Jie atkūrė į du sklypus, parašė, kad yra vienas sklypas, bet realiai visada buvo du sklypai. Ir po to pakeitimą padarė, kad vis dėl to ten yra du sklypai. Nes visą laiką ten ir buvo du sklypai ir 2007 metų nutarimas yra visiškai niekinis, nes negali, kažkokiu tai nutarimu, paimti ir iš vieno sklypo padaryti du sklypus. Dviejų sklypų realiai nebuvo galima forminti pagal įstatymus. Dar šalia yra laisvos žemės, ten kur buvo griovys, kurį kanalizavo. Komisija žiūrėdavo natūroje ir nustatydavo ar laisva žemė, ar ne. Pasiruošdavo dokumentus, ateidavo su dokumentais į komisiją ir spręsdavo. Šiuo atveju gavosi situacija, kad sklypas dengia sklypą, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Nuosavybės teisių atstatymą darė viena komisija, privatizaciją kita, ir galėjo nesusižiūrėti. Kai atsirado geodeziniai matavimai, pradėjo imti kaimynų parašus ir tada viskas atsistojo į vietas.

39Iš liudytojų J. B., S. G. ir A. S. parodymų darytina išvada, kad realiai toje vietoje, kur yra V. R. naudojamas žemės sklypas, S. namų valdos neturėjo, nes ten buvo pelkė ir žemės sklypą toje vietoje jai paskyrė valdybos sprendimu. Komisija neįsitikino, kad žemės sklypo dalis, kuri buvo paskirta S. neužimta kito asmens.

401991-12-18 prašymu Vilkaviškio rajono valdybai K. S. prašė atstatyti jai nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 4,5 ha žemės sklypą, esantį Vilkaviškio miesto ( - ) g. ekvivalentine natūra. Prašyme dabartiniu šio turto valdytoju buvo nurodyti ji pati, individualios valdos, miesto savivaldybė. Nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas rejestro Nr. 380 (1940-04-17). Rejestro Nr. 380 nurodyta, kad 2 ha 4162 kv. m. žemės sklypas yra Vilkaviškio mieste prie ( - ) g. Nr. 25 ir 2 ha 20 a žemės su uždėliais yra Vilkaviškio miesto lankuose.

41Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-09-11 potvarkiu Nr. 563p sudaryta komisija 1992-10-15 protokole Nr. 16 nurodė, kad išnagrinėjo K. S. prašymą atstatyti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir nustatė, kad pagal 1940-04-17 rejestrą Nr. 380 K. ir J. S. buvo nusipirkę du žemės sklypus: 2 ha 4662 kv. m. ir 2 ha 20 arų. Komisija padarė išvadą siūlyti rajono valdybai atstatyti nuosavybės teisę į K. S. 30 arų žemės sklypą vo mieste ( - ) g. tarp vaikų darželio-lopšelio „Pasaka“ ir individualių namų (K., B., R. ir B.) ( - ) g. žemės sklypą – natūroje.

42Vilkaviškio rajono valdyba 1992-11-19 sprendimu Nr. 188 nusprendė K. S. atstatyti nuosavybės teisę į turėtą Vilkaviškyje ( - ) g. turėtą dviejų 46662 kv. m. žemės sklypo dalį; nuosavybės atstatymo būdai: atstatyti nuosavybės teisę į 2857 kv. m. žemės sklypą.

43Vilkaviškio rajono valdyba 1993-04-01 raštu Nr. 233 informavo J. B., kad K. S. sugražinta turėta žemė natūra, esanti už jo asmeninės valdos, dalimi šios žemės jis naudojasi be nustatyta tvarka atlikto išskyrimo, todėl jo prašoma atsiimti nuo šios žemės savavališkai pastatytus statinius ir pasodintus vaismedžius.

44Byloje nėra duomenų, kad valdyba tokiu pat būdu ar kitaip informavo ieškovą apie tai, kad jis žemės dalimi naudojasi be išskyrimo.

451994-06-07 K. S. Vilkaviškio rajono valdybai pateikė prašymą, kuriuo prašė už jai priklausančią žemę miesto ribose išmokėti kompensaciją už virš 0,3 ha savininko turėtos mieste žemės.

46Vilkaviškio rajono valdyba 1994-09-06 potvarkiu Nr. 155 nusprendė K. S. skirti papildomas kompensacijas valstybės vienkartinėmis išmokomis 102304 Lt.

47Darytina išvada, kad tas pats juridinis asmuo – Vilkaviškio rajono valdyba sprendė klausimus dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo atstatymą K. S. ir leidimo V. R. pirkti 11 arų žemės sklypą: Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-09-11 potvarkiu Nr. 563p sudaryta komisija 1992-10-15, kuri rajono valdybai pasiūlė atstatyti nuosavybės teisę į K. S. 30 arų žemės sklypą ( - ) mieste ( - ) g. tarp vaikų darželio-lopšelio „Pasaka“ ir individualių namų (K., B., R. ir B.) ( - ) g. žemės sklypą – natūroje; Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-10-21 potvarkiu Nr. 169 Vilkaviškio rajono valdybai nusprendus leido pirkti namų valdos 11 arų žemės sklypą V. R., sklypo dydis 11 arų, ( - ) g. ( - ), sklypo kaina 6122 rublių; Vilkaviškio rajono valdyba 1992-11-19 sprendimu Nr. 188 nusprendė K. S. atstatyti nuosavybės teisę į turėtą 2857 kv. m. žemės sklypą.

48Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius tik 2007-05-18 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai pagal žemės sklypų, į kuriuos K. S. atkurtos nuosavybės teisės, planus prašo nurodyti sklypams taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą bei žemės sklypui, esančiam ( - ) g., patikslinti adresą.

49Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-24 įsakymu, atsižvelgiant į Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-05-18 prašymą, suteikė natūra grąžinamam 0,1923 ha ploto žemės sklypui, adresą: ( - ).

50Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2007-05-24 Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui išsiuntė K. S. 1923 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), duomenis.

51Marijampolės apskrities viršininko 2007-06-08 įsakyme dėl Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. S. K., Jono“ patikslinimo nurodyta, kad 3 punkte nurodytą plotą „2857 kv. m. žemės sklypą“ laikyti „( - ), 934 kv. m. ir ( - ), 1923 kv. m.

52Darytina išvada, kad byloje esančiais dokumentais yra patvirtinti liudytojo A. S. teismui duoti parodymai apie tai, kad nebuvo galimybės suformuoti K. S. vieną sklypą ( - ) ir buvo suformuoti du sklypai ( - ) ir ( - ). Tokiu būdu, tik šiuo 2007-06-08 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu faktiškai buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo, priklausančio K. S. pažeis V. R. teises, nes sklypo dalis tapo suformuota ant V. R. žemės sklypo dalies. Minėtas įsakymas taip pat leidžia daryti išvadą, kad iki nacionalizacijos K. S. žemės sklypo, kuris būtų V. R. naudojamo 11 a žemės sklypo teritorijoje, neturėjo.

53Darytina išvada, kad nepažeidžiant įstatymų ir norminių aktų, Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-10-21 potvarkiu Nr. 169 Vilkaviškio rajono valdybai nusprendus, V. R., gyvenančiam ( - ), buvo leista už 6122 rublių pirkti 11 arų namų valdos žemės sklypą. V. R. jam nurodytą žemės sklypo kainą pilnai sumokėjo ir tuo jį faktiškai įsigijo. Pardavėjas pinigus už žemės sklypą priėmė, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neįformino ir ieškovui nepranešė apie pirkimo-pardavimo sutarties neįforminimo priežastis. Todėl darytina išvada, kad šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta tik dėl pirkėjo – valstybinės įstaigos – kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. R. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos dėl 1100 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ).

54Tas pats juridinis asmuo Vilkaviškio rajono valdyba 1992-11-19 sprendimu Nr. 188 nusprendė K. S. atstatyti nuosavybės teisę į turėtą 2857 kv. m. žemės sklypą ir 2007-05-24 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui išsiuntė K. S. 1923 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), duomenis, pagal kuriuos K. S. ir V. R. turimų žemės sklypų dalys buvo nustatytos toje pačioje vietoje.

55Pažymėtina, kad atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su ieškovų ieškiniu sutiko. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad tie patys asmenys, kurie spalio mėnesį priėmė sprendimą parduoti R. 11 arų žemės sklypą, lapkritį priėmė sprendimą atkurti nuosavybę į 2857 kv. m. sklypą; S. paskirto plano nėra, R. atveju planas subraižytas, skirtas sklypas namo statybai, prijungta laisva fondinė žemė ir suformuotas 11 arų žemės sklypas; po valdybos sprendimo, kuriuo buvo leista pirkti-parduoti 11 arų sklypą, žemėtvarkos skyrius perdavė į registrą informaciją, kad 11 arų žemės sklypas ( - ), yra apskaitomas kaip žemės namų valda ir už jį skaičiuojamas žemės mokestis; kai buvo sumokėti čekiai informacija buvo perduota, kad žemės sklypas yra parduotas ir kad 11 arų laikoma namų valda; S. nuosavybės teisės ir sklypas suformuotas tik 2007 m., formuojant neaišku kokioje vietoje atkurta, plano nėra. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje siūlė atsakovei R. suformuoti naujus sklypus.

56Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas anksčiau nei nuosavybės teisių atkūrimas. Tokios žemės suteikimas buvo įteisintas Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, jame buvo įtvirtinta nuostata, kad išplečiant sodybinius sklypus žemė suteikiama daugiausia prie kaimo gyvenviečių ir vienkiemių, t.y. atsižvelgiant į asmenų, kurie šią žemę dirbs, interesus. Žemės reformos įstatyme (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) buvo nustatyta pirmumo eilė tik perkantiems žemę asmenims (10 straipsnis), ji neapėmė kitų žemės įgijimo būdų. 1993 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. I-230, pakeitus Žemės reformos įstatymą, jo 10 straipsnyje buvo nustatytas visų pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, o ne tik pageidaujančių ją pirkti, eiliškumas. Šiame straipsnyje buvo nustatyta, kad, vykdant žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis tokios pretendentų įsigyti žemę eilės: 1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; 2) kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje esančią žemę natūra;<...> 4) kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra. Taigi, pirmenybė buvo suteikta asmeninio ūkio žemės naudotojams, o buvę žemės savininkai ir kiti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą nurodyti paskesnėje eilėje. Iš šių galiojusių teisės aktų, reglamentavusių žemės santykius, analizės matyti, kad nė viename jų nebuvo įtvirtinta nuostata, jog žemė asmeniniam ūkiui negali būti suteikiama toje žemėje, dėl kurios grąžinimo natūra gautas pretendento prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2010). Nors ieškovui buvo suteiktas žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai, tačiau taikytina analogija ir pripažintina, kad K. S. neturėjo pirmenybės teisės į žemės sklypą.

57Ieškovas V. R. žemės sklypą įsigijo anksčiau už K. S., todėl K. S. natūra grąžinamo žemės sklypo dalis negalėjo būti patvirtinta toje teritorijoje kur yra V. R. įsigytas žemės sklypas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui turėjo išsiųsti kitus K. S. 1923 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), duomenis, kad nepažeistų Vilkaviškio rajono valdybos V. R. parduoto žemės sklypo ribų ir savininko teisių.

58Atsižvelgiant į tai, Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimas Nr. 188 dalyje dėl 1099 kv. m. žemės sklypo ( - ), besidengiančio su V. R. namų valdos dalimi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas negaliojančiu, nes ši žemės sklypo dalis jau buvo užimta V. R. žemės sklypu. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

59Dėl ieškinio senaties termino taikymo

60Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo.

61Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

62Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas apie jo pažeidžiamas teises sužinojo ar turėjo sužinoti tik 2007 m. – tai įrodo 2007-04-04 aktas dėl žemės sklypo dydžio ir ribų, kuriame nurodyta, kad į komisijos posėdį buvo kviestas V. R., kuris nesutiko su sklypo ribomis, nesutiko pasirašyti žemės sklypo plane bei ribų paženklinimo parodymo akte (t. 1, b. l. 170). Kitų įrodymų apie tai, kad ieškovas galėtų ar turėtų sužinoti apie jo pažeidžiamas teises, byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų apie tai, kada V. R. buvo įteikti Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimo Nr. 188 ir Marijampolės apskrities viršininko 2007-06-08 įsakymo nuorašai. Nenustačius ieškovo pažeistos teisės, negalėjo prasidėti ieškinio senaties terminas ir nebuvo pagrindo spręsti dėl jo praleidimo bei šiuo pagrindu atmesti ieškinį (CK 1.124, 1.126, 1.131 straipsniai). Darytina išvada, kad ieškovas ieškinio senaties nepraleido.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Atsakovas Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, kadangi nebuvo nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, t. y. šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tenkintas ieškovo ieškinys, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, pagrįstai iš atsakovo priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

66Kiti apeliacinių skundų argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesvarstytini, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

67Išanalizavus apeliantų apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir O. R. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3. Ieškovas V. R. 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškiniu kreipėsi į Vilkaviškio... 4. Atsakovė O. R. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti iš... 5. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu (3 t.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. 1. Teismas neteisingai nusprendė pripažinti sudarytą faktinę... 8. 2. Neteisingai teismas nusprendė pripažinti iš dalies negaliojančiu... 9. 3. Teismas nusprendė panaikinti žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - )... 10. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymą parduoti žemės sklypą... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė O. R. (3 t. b. l. 109-115) prašo panaikinti... 12. 1. Teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, priimtas... 13. 2. Teismas priėmė sprendimą, kurio įvykdymas neįmanomas. ( - ) g. ( - ), (... 14. 3. Teismo sprendimas neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų.... 15. Atsiliepimu į atsakovės O. R. apeliacinį skundą Nacionalinė žemės... 16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas V. R. prašo skundus atmesti,... 17. 1. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2009-10-22 raštu Nr.... 18. 2. Apeliantė nenurodo kokio įstatymo ar norminio akto pagrindu 1991-1992... 19. 3. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba skunde nurodo, kad „senieji“ K.... 20. 4. Nacionalinės žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosavybės... 21. 5. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad patikslinimas dėl žemės sklypo... 22. 6. Apeliantė - Nacionalinė žemės tarnyba — niekaip neapsisprendžia —... 23. 7. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad 1992-10-21 Vilkaviškio... 24. 8. Apeliantės O. R. nuomone teismas pažeidė 1992-02-07 LRV nutarimo Nr. 89... 25. 9. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi LAT c/b Nr.... 26. 10. Dėl ginčo senaties termino taikymo Tiek nacionalinė žemės tarnyba,... 27. Apeliaciniai skundai atmestini.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 29. Dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normos taikymo... 30. Iš apeliacinių skundų motyvų matyti, kad apeliaciniuose skunduose keliama... 31. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 32. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir... 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl... 34. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad 1970-10-06 Vilkaviškio... 35. 1992-04-08 prašymu V. R. Vilkaviškio rajono valdybos prašė parduoti jam... 36. Finansų ministerijos mokestiniuose pranešimuose V. R. trobesių mokestis ir... 37. Nuo 2011-03-30 V. R. įregistruotos nuosavybės teisės į ( - ) esančius... 38. Liudytoju teisme apklaustas J. B. parodė, kad S. savo žemės niekada... 39. Iš liudytojų J. B., S. G. ir A. S. parodymų darytina išvada, kad realiai... 40. 1991-12-18 prašymu Vilkaviškio rajono valdybai K. S. prašė atstatyti jai... 41. Vilkaviškio rajono valdytojo 1992-09-11 potvarkiu Nr. 563p sudaryta komisija... 42. Vilkaviškio rajono valdyba 1992-11-19 sprendimu Nr. 188 nusprendė K. S.... 43. Vilkaviškio rajono valdyba 1993-04-01 raštu Nr. 233 informavo J. B., kad K.... 44. Byloje nėra duomenų, kad valdyba tokiu pat būdu ar kitaip informavo... 45. 1994-06-07 K. S. Vilkaviškio rajono valdybai pateikė prašymą, kuriuo... 46. Vilkaviškio rajono valdyba 1994-09-06 potvarkiu Nr. 155 nusprendė K. S.... 47. Darytina išvada, kad tas pats juridinis asmuo – Vilkaviškio rajono valdyba... 48. Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo... 49. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-24... 50. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2007-05-24 Marijampolės... 51. Marijampolės apskrities viršininko 2007-06-08 įsakyme dėl Vilkaviškio... 52. Darytina išvada, kad byloje esančiais dokumentais yra patvirtinti liudytojo... 53. Darytina išvada, kad nepažeidžiant įstatymų ir norminių aktų,... 54. Tas pats juridinis asmuo Vilkaviškio rajono valdyba 1992-11-19 sprendimu Nr.... 55. Pažymėtina, kad atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su... 56. Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas anksčiau nei nuosavybės... 57. Ieškovas V. R. žemės sklypą įsigijo anksčiau už K. S., todėl K. S.... 58. Atsižvelgiant į tai, Vilkaviškio rajono valdybos 1992-11-19 sprendimas Nr.... 59. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 60. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo.... 61. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas apie jo pažeidžiamas teises sužinojo... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Atsakovas Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas... 66. Kiti apeliacinių skundų argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės... 67. Išanalizavus apeliantų apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi visas... 68. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio... 69. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą...