Byla N2-67-676/2014
Dėl tėvystės nustatymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui S. G., atsakovei A. J. bei jos atstovei advokatei L. B., trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovei Z. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., civilinėje byloje, nagrinėjamoje uždarame teismo posėdyje, pagal ieškovo I.U.H. ieškinį atsakovams V. J., A. J., R. J., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvada teikiančios institucijos byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, dėl tėvystės nustatymo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo nuginčyti atsakovo R. J. tėvystę atsakovei V. J., nustatyti ieškovą I.U.H. esant atsakovės V. J. tėvu, suteikti atsakovei V. J. gimimo metu suteiktą ir ( - ) išduoto gimimo liudijime įrašytą vardą F. V. ir pavardę U.H.-V., nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaiku suteikiant teisę I.U.H. bendrauti su dukra V. J. išeiginėmis savaitės dienomis ir tėvo darbo bei dukros mokymosi atostogų laikotarpiu, priteisti ieškovui iš atsakovės A. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė A. J., buvusi pavardė V., ( - ) metais gyveno ir dirbo ( - ), bendraujant su ieškovu jiems ( - ) gimė dukra, kuriai ( - ) buvo suteiktas vardas F. V. ir pavardė U. H. V.. Praėjus trims mėnesiams po dukters gimimo atsakovė A. J. su dukra išvyko į ( - ) ir pakeitė dukters vardą ir pavardę į A. V., atsakovei išduotas naujas dukters gimimo liudijimas. Ieškovas nebėra įrašytas dukters V. J. tėvu, duktė nežino kas yra tikrasis jos tėvas, vaiko mama neleidžia ieškovui susitikti ir bendrauti su dukra, vaikas negali kalbėti su tėvu gimtąja ieškovo pali, taip ( - ) ar ( - ) kalba, tokiu būdu ieškovas bei jo dukra yra diskriminuojami, varžomi dėl rasės, kalbos, tautybės, kilmės ir kt. Iš ieškovo buvo atimta bei apribota teisė pareikšti savo nuomonę dėl dukters vardo, pavardės pakeitimo, įvaikinimo (T.1, b.l. 2-7, 122-128, 161-162). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas S. G. papildomai paaiškino, kad Viltautei atimta teisė turėti tėvą, žinoti kas yra jos tėvas, bendrauti su savo tėvu, turėti savo tapatybę pagal gimimo metu išduotus dokumentus, tai prieštarauja tarptautinėms konvencijoms.

3Atsakovė A. J. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra biologinis jos dukters V. J., gimusios ( - ) ( - ) tėvas, išduotame ( - ) gimimo liudijime vaiko vardas ir pavardė buvo nurodyti U. H. V. ir jos tėvu buvo nurodytas ieškovas. Bėgdama nuo ieškovo smurto, atsakovė su kūdikiu ( - ) m. grįžo į ( - ). Vaiko vardas buvo pakeistas į V. vardą gavus LR teisingumo ministerijos leidimą. Vėliau atsakovė įregistravo santuoką su atsakovu R. J., teismo ( - ) sprendimu leista atsakovui R. J. įsivaikinti dukrą V. ir to pagrindu V. gimimo įraše įrašyti duomenys tėvu nurodant atsakovą R. J.. Santuokoje su R. J. ( - ) gimė sūnus G. J.. Mergaitei ( - ) metai ir naujo tėvo atsiradimas sukeltų nepataisomą stresą vaikui, ieškovo reikalavimas pažeidžia nepilnametės dukters interesus, todėl negali būti tenkinamas (T.1, b.l. 49-52, 111-117). Teismo posėdžio metu atsakovė A. J. bei jos atstovė advokatė L. B. papildomai paaiškino, kad ieškovas ginčyti tėvystę turėjo teisę tik iki kol vaiko tėvu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nebuvo įrašytas R. J., įvaikinimas yra įstatymo pagrindu ir ieškovo pasibaigė visi galimi santykiai su V. pagal kilmę. Iki gimstant V., atsakovė A. J. buvo pastojusi nuo ieškovo, tačiau ieškovo reikalavimu padarė abortą, pastojus su V. ieškovas taip pat reikalavo jos daryti abortą, tačiau vaiką jai pavyko išgelbėti. Vaikui gimus ieškovas nepadėjo vaiko prižiūrėti, nesirūpino nei vaiko maistu, nei jo apranga, pastoviai ieškovas grasino jog atims iš mamos vaiką jam sulaukus 5 metų, grasino fiziniu susidorojimu, dėl tokio ieškovo elgesio ji savo mamos pagalba su vaiku pabėgo iš ( - ) į ( - ), dėl šių priežasčių ir dėl ieškovo pastovaus grasinimo susidoroti su ja bei su jos šeima ji kreipėsi į teisingumo ministeriją dėl pavardės pakeitimo ir duomenys buvo pakeisti. R. J. įvaikino V., rūpinosi ir dabar rūpinasi ja kaip dukra, teikia lėšas jos išlaikymui, bendrauja, V. R. J. žino kaip savo tėvą, ieškovo nepažįsta.

4Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas pažeidžia vaiko interesus (T.1, b.l. 138-139). Teismo posėdžio metu atsakovas R. J. paaiškino, kad patenkinus ieškovo reikalavimus negrįžtamai bus pažeisti vaiko interesai. V. myli kaip savo dukrą, ją auklėja, prižiūri, išlaiko, dažnai susitinka ir bendrauja, tarpusavyje bendrauja kaip tėvas ir dukra, Viltautė su juo bendrauja kaip su tėvu, apie ieškovą nieko nežino.

5Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė A. J. (buvusi pavardė –V.) dėl užsienyje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą kreipėsi ( - ), kai tuo metu galiojo Taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129, pagal kurių 16 p. 2d., 23 p., 24.4.p. dėl nustatyta tvarka nepateikto vaiko tėvo pareiškimo pripažinti tėvystę, patvirtinto LR notaro, vaiko gimimo akto įraše buvo įrašyti tik duomenys apie motiną bei vaikui suteikta motinos pavardė, todėl vaiko gimimo akto ( - ) įrašas Nr. ( - ) laikytinas kaip vienišos motinos, kurios dukters vardas ir pavardė nurodyti F. V. V., motinos vardas ir pavardė – A. V., o duomenys apie tėvą nenurodyti. Civilinės metrikacijos įstaigos nesiaiškina, kodėl netekėjusi moteris registruoja kūdikį kaip vienišos motinos kūdikį, neįrašant į gimimo įrašą biologinį vaiko tėvą. Nurodytos aplinkybės buvo aiškintos raštu advokatei L. R. ( - ) raštu Nr. ( - ) bei advokato padėjėjui S. G. ( - ) raštu Nr. ( - ) (T.1, b.l. 41-42, 118-119). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovė Z. D. nurodė, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

6Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Teisingumo ministerija ( - ) gavo atsakovės A. J. (buvusi pavardė – V.) prašymą leisti Klaipėdos CMS užregistruoti ( - ) ( - ) gimusią dukrą V. V. vardu ir ( - ) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS atsiųstą teigiamą išvadą dėl A. J. nepilnamečio vaiko vardo keitimo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko pavardė ir vardas jau buvo keisti, todėl dažnas jo vardo ir pavardės keitimas neatitinka vaiko interesų, nes vaikui gali būti sunku adaptuotis prie naujo dvigubo vardo bei naujos antros pavardės, LAT formuoja praktiką užtikrinant vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą). Vaikas buvo įvaikintas, duomenys apie vaiko tėvą buvo įrašyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl nėra pagrindo nuginčyti R. J. tėvystę V. J., įstatymas neleidžia nuginčyti duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tėvystės nustatymas turėtų būti sprendžiamas pagal formuojamą LAT praktiką pirmoje eilėje įvertinant nepilnamečio vaiko interesus, susiklosčiusius vaiko ir tėvo psichologinius, socialinius santykius, vadovaujantis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (T.2, b.l. 6-9, 40-43, 109).

7Tretysis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) atsakovės duktė V. buvo įvaikinta jos sutuoktiniui R. J., Tarnyba šioje byloje teikė išvadą dėl įvaikinimo ir tuo metu apie galimą ieškovo I.U.H. tėvystę V. V. atžvilgiu neturėjo. Įvaikinimu panaikinamos tėvų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teises bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, nurodyto teismo 2009-09-16 sprendimu panaikinti bet kokie V. V. ryšiai su biologine šeima iš tėvo pusės, Lietuvos įstatymai nenumato įvaikinimo panaikinimo ir (ar) įvaikinto vaiko tėvystės nuginčijimo instituto. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (T.1, b.l. 134-136, 145-147, 192, T.2, b.l. 3, 71, 105).

8Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis pats vardo (vardų) ir pavardės (pavardžių) suteikimas ar nesuteikimas, kitose šalyse išduotų civilinės aktų įtraukimas į apskaitą yra teisinės procedūros, kurios nepriskiriamos Kalbos komisijos kompetencijai. Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles du asmens vardai rašomi be brūkšnelio , o dvi pavardės jungiamos brūkšneliu ir pagal rašybos taisykles būtų F. V. U. H.-V.. Lietuviškais rašmenimis perrašyta tėvo pavardė būtų U.H., sugramatinta forma (su lietuviška galūne) – U.H., mergaitės pavardės formos atitinkamai galėtų būti U.H., H. (arba U.H.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nėra tradicijos vaikams suteikti dvi pavardes, kas įprasta, pavyzdžiui ( - ) (T.1., b.l. 142-143).

9Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės A. Š. išvadomis įstatymas numato baigtinį sąrašą, kada galima nuginčyti tėvystę, tačiau nenumatytas atvejis nuginčyti įvaikinto vaiko tėvystę, todėl nėra įstatyminio pagrindo nuginčyti atsakovo R. J. tėvystę V. J.. Nenuginčijus tėvystės, kitos tėvystės nustatyti negalima, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti kitų ieškovo reikalavimų. Ieškovas I.U.H. dar ( - ) siuntė skyriui elektroninius laiškus iš ( - ) prašydamas skyriaus leidimo pasimatyti su mergaite kaip tėvui ir skyrius jam nedelsiant raštu nurodė, kad ieškovas I.U.H. nėra įrašytas ( - ) išduotame V. V. gimimo liudijime jos tėvu, o vaiko motina tam kategoriškai prieštarauja, kad vaikas yra įregistruotas kaip vienišos mamos dukra, kad jis turi nusistatyti tėvystę teismo keliu ir teismo keliu spręsti klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šių klausimų sprendimui ieškovui buvo patarta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Tas pats ieškovui I.U.H. buvo išaiškinta ir paaiškinta ir ( - ) metais, kai mergaitė dar nebuvo įvaikinta, o ( - ) metų rugpjūčio mėnesį ieškovui I.U.H. skyriuje buvo išaiškinta, kad V. V. yra įvaikinta ir jos tėvu vaiko dokumentuose nurodytas R. J.. Tėvystė nėra vien tik biologinis vaiko ir tėvo ryšys, būtina vadovautis vaiko interesais, turi būti atsižvelgiama ir į socialinius, emocinius, psichologinius ryšius. Viltautė ieškovo iš viso nepažįsta ir nežino kad toks yra, ieškovo nemačiusi, nesupranta jo kalbos, savo tėvu laiko ją įvaikinusį R. J. ir jį tėvu vadina nuo ( - ) metų amžiaus, nutraukus A. J. santuoką su R. J. vaiko ryšiai su R. J. nenutrūko, jie susitinka, R. J. teikia mergaitei išlaikymą. Ieškovo reikalavimo patenkinimas galėtų turėti skaudžių psichologinių pasekmių vaikui, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (T.2, b.l. 73-74).

10Ieškinys netenkinamas.

11Byloje pateiktas ( - ) civilinės metrikacijos skyriaus dokumentas, iš kurio matosi, kad F. – V. U. H. V. gimė ( - ), tėvas – I.U.H., motina – A. V. (T.1., b.l. 16-24). Šalys byloje pripažįsta, kad ieškovas I.U.H. ir atsakovė A. J. (buvusi pavardė – V.) yra nepilnametės V. J. biologiniai tėvai, dėl šio fakto ginčo nėra, šalys šiuo faktu vadovaujasi, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.).

12Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė A. J. (buvusi pavardė V.) ( - ) grįžo iš ( - ) miesto į ( - ), ( - ) kreipėsi į LR teisingumo ministeriją prašydama leisti Klaipėdos CMS užregistruoti savo dukrą V. (V.) V. vardu, nes vaiko tėvas I.U.H. terorizuoja ją ir vaiką, kėsinasi vaiką pagrobti (T.1, b.l. 53-56). LR teisingumo ministerija ( - ) raštu Nr. ( - ) pranešė, kad leista Klaipėdos miesto CMS pradėti F. V. vardo pakeitimo į V. procedūrą (T.1, b.l. 59) bei ( - ) raštu Nr. ( - ), kad leista pakeisti (T.1, b.l. 60). Iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos CMS ( - ) Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašo Nr. ( - ) bei ( - ) Vardo pakeitimo liudijimo matosi, kad F. V. V. vardas pakeistas į V. (T.1, b.l. 61, 172), šie duomenys įrašyti į vaiko Gimimo akto įrašą Nr. ( - ) nenurodant duomenų apie tėvą (T.1, b.l. 62). ( - ) išduotas gimimo liudijimas V. V. vardu, tėvo duomenys nenurodyti (T.1, b.l. 63). Klaipėdos miesto VPK VP MS PP ( - ) sprendimu „Dėl V. V. Lietuvos Respublikos pilietybės“ nuspręsta pripažinti V. V., gim. ( - ) ( - ), Lietuvos Respublikos piliete (T.1, b.l. 57). Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento CMRS atsiliepimu į ieškinį nurodė bei jo atstovė Z. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėti veiksmai bei įrašai atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-29 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, pagal kurių 16 p. 2d., 23 p., 24.4.p. dėl nustatyta tvarka nepateikto vaiko tėvo pareiškimo pripažinti tėvystę, patvirtinto LR notaro, vaiko gimimo akto įraše buvo įrašyti tik duomenys apie motiną bei vaikui suteikta motinos pavardė, todėl vaiko gimimo akto ( - ) įrašas Nr. ( - ) yra kaip vienišos motinos, kurios dukters vardas ir pavardė nurodyti F. V. V., motinos vardas ir pavardė – A. V., o duomenys apie tėvą nenurodyti. Visi nurodyti veiksmai civilinės būklės aktų įrašai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčijami, nėra ginčijami, nenuginčyti ir galiojantys, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 178 str., 185 str.).

13Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. J. ( - ), dar jai būnat ( - ), kreipėsi ir buvo apgyvendinta ( - ) Socialinės pagalbos centro ( - ) prašymu Globos centre su nepilnamete V. F. (T.2, b.l. 22-24). A. J. ( - ) kreipėsi į LR teisingumo ministeriją prašydama leisti Klaipėdos CMS užregistruoti savo dukrą V. (V.) V. vardu, nes vaiko tėvas I.U.H. terorizuoja ją ir vaiką, kėsinasi vaiką pagrobti, taip pat ir dėl šios priežasties vaiko duomenys buvo pakeisti (T.1, b.l. 53-57, 59-63, 172). Byloje pateiktas A. J. ( - ) Nesutikimas, adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės VTAS, kuriuo A. J. atsisako leisti susitikti ieškovui I.U.H. su nepilnamete V. V., nurodydama priežastis – ieškovas nuo ( - ) nesidomėjo vaiku, nesirūpino juo, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo bei auginimo, auklėjimo, A. J. yra sudariusi santuoką ir vaikas šeimoje jos vyrą laiko savo tėvu, kuris ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, auklėja, taip pat ieškovo nuolatinis terorizavimas bei grasinimas pagrobti jos dukterį bei išžudyti visą jos šeimą kad atgautų vaiką (T.1, b.l. 74). Šie duomenys bei tirtų rašytinių įrodymų turinys apie ieškovo grasinimus atsakovei A. J. bei jos nepilnametės dukters V. J. atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų nebuvo pateikta, nurodytas aplinkybes iš esmės tvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai E. T., I. B., V. G., D. P., todėl teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovo neteisėti veiksmai atsakovės A. J. bei jos dukters V. J. atžvilgiu grasinant pagrobti vaiką bei susidoroti su vaiko motina A. J. bei jos artimaisiais, buvo pagrindinė priežastis kreiptis atsakovei A. J. atvykus į ( - ) ( - ) metais dėl dukters vardo ir pavardės pakeitimo bei neįrašymo į vaiko gimimo dokumentus ieškovo I.U.H. kaip V. J. tėvo, registruojant vaiką kaip vienišos motinos vaiką (CPK 178 str., 185 str.).

14Iš ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. ( - ) matosi, kad susituokė A. V. ir R. J. ir A. V. pavardė po santuokos sudarymo nurodyta J. (T.1, b.l. 175). Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) leista R. J. įsivaikinti A. J. dukrą V. V., pripažinti R. J. V. V. tėvu, o V. V. – R. J. dukra, pakeisti V. V. pavardę į J. (civ.byla Nr. ( - ), b.l. 44-45). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo ( - ) sprendimas nepanaikintas, nepakeistas, įsiteisėjęs, apeliacine tvarka byla nenagrinėta. Klaipėdos miesto sav. CMS ( - ) Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašu Nr. ( - ), keičiant gimimo įrašą Nr. ( - ), V. V. pavardė pakeista į J. bei įrašyti vaiko tėvo duomenys – R. J., keitimo pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimas Nr. ( - ) (T.1, b.l. 173-174). Klaipėdos miesto sav. CMS ( - ) išduotas V. J. gimimo liudijimas, tėvas nurodytas R. J. (T.1, b.l. 70). Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) bendru sutuoktinių sutikimu nutraukta santuoka, įregistruota ( - ) tarp A. J. ir R. J. bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią nepilnametės V. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. J., R. J. įsipareigojo mokėti nepilnametei V. J. išlaikymą, R. J. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra V. J. neapribota (civilinė byla Nr. ( - ), b.l. 52-54). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo ( - ) sprendimas nepanaikintas, nepakeistas, įsiteisėjęs, apeliacine tvarka byla nenagrinėta. R. J. ir A. J. santuokos nutraukimas registruotas Klaipėdos miesto sav. CMS ( - ) (įrašas Nr. ( - ))(T.1, b.l. 176).

15Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas S. G. prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, nes civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. J., išvadą teikiančioms institucijoms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įvaikinimo, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. ( - )), kadangi civilinėje byloje Nr. ( - ) priimant ( - ) teismo sprendimą buvo pažeistos procesinės ir teisės normos, teismo sprendimas dėl įvaikinimo buvo priimtas be ieškovo – vaiko tėvo I.U.H. rašytinio sutikimo, neatsižvelgta į biologinio tėvo teises ir pareigas. Teismo ( - ) nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki civilinės bylos Nr. ( - ) išnagrinėjimo. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) matosi, kad pareiškėjo I.U.H. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. ( - ) netenkintas, konstatuojant taip pat, kad pareiškėjas, t.y. I.U.H., dar ( - ) m. elektroniniu paštu susirašinėjo su Klaipėdos miesto VTAS darbuotoja V. G., nuo ( - ) m. turėjo Lietuvoje atstovą profesionalų teisininką - advokatą (advokatę L. R., o nuo ( - ) m. advokato padėjėją S. G.), pareiškėjui, t.y. I.U.H. buvo žinomos aplinkybės, kad nepilnamečio vaiko V. V. (dabar J.) gimimo liudijime, išduotame ( - ) ( - ) m., jis nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento VTAS ( - ) raštu Nr. ( - ) pareiškėjui I.U.H. pasiūlė pripažinti tėvystę ar kreiptis dėl tėvystės nustatymo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS savo išvadoje nurodė, jog ( - ) m. ( - ) mėnesį pareiškėjui atvykus į skyrių buvo informuota, jog V. yra įvaikinta - taigi jau ( - ) m. ( - ) mėn. pareiškėjui buvo žinoma, kad mergaitė yra įvaikinta (T.2, b.l. 91-94, civilinės byla Nr. ( - ), b.l. 88-94). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo ( - ) nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ) nepanaikinta, nepakeista, įsiteisėjusi, apeliacine tvarka byla nenagrinėta.

16Vaiko kilmė yra patvirtinama CK 3.138 str. – 3.140 str. nustatyta tvarka (CK 3.137 str. 1 d.). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 str.). Tačiau, jeigu vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras LR CK nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę (CK 3.140 str. 4 d.). Ieškovas savo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo reiškia CK 3.149 str. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, privaloma pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad per ( - ) metų laikotarpį tarp ieškovo I.U.H. nepilnametės V. J. nesusiformavo jokių tėvo ir dukters santykių, vaikas iki šios dienos nieko nežino apie ieškovą I.U.H. kaip savo tėvą, duomenų jog ieškovas būtų po vaiko gimimo bendravęs su V. J. bei būtų rūpinęsis jos išlaikymu, auklėjimu, priežiūra, byloje nepateikta, ieškovas tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Taip pat nustatyta, kad ieškovas jau ( - ) metais žinojo, kad V. J. gimimo akto įraše jis nėra įrašytas vaiko tėvu, tačiau iki šios dienos, t.y. daugiau kaip ( - ) metus, nesiėmė jokių priemonių nepilnametės V. J. gimimo akto įrašų pakeitimui, naikinimui ar tikslinimui. Priešingai, byloje pateikti duomenys bei įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. J. savo tėvu laiko R. J., kuris ją prižiūri, auklėja, rūpinasi, išlaiko, kad tarp jų yra stiprus tėvo ir dukters ryšys, R. J. prisiėmė visas tėvo pareigas ir tinkamai jas vykdo. V. J. turi tėvą R. J., tėvystė yra įregistruota įsiteisėjusio teismo sprendimu įstatymų nustatyta tvarka, taigi jai nekyla grėsmė likti be tėvo – šių aplinkybių ieškovas iš esmės neginčija. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu R. J. bei vaiko teisinio statuso aiškumą. Susiformavus ilgalaikiams vaiko V. J. ir tėvo R. J. santykiams, socialinis ryšys atsirado ne tik iš tėvo R. J., bet ir iš vaiko V. J. pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui R. J. kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovo socialinis ryšys su vaiku nutrūkęs, tirtų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog šio ryšio iš viso ir nebuvo, R. J. tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio vaiko V. J. interesus, bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.)(CPK 178 str., 185 str.).

17Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu leista R. J. įsivaikinti A. J. dukrą V. V., R. J. pripažintas V. V. tėvu, o V. V. pripažinta R. J. dukra, pakeista V. V. pavardė į J.; Klaipėdos miesto sav. CMS ( - ) Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašu Nr. ( - ), keičiant gimimo įrašą Nr. ( - ), V. V. pavardė pakeista į J. bei įrašyti vaiko tėvo duomenys – R. J., keitimo pagrindas – įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimas; Klaipėdos miesto sav. CMS ( - ) išduotas V. J. gimimo liudijimas, tėvas nurodytas R. J.. Įstatymas numato įvaikinimo pasekmes – įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičių pagal kilmę (CK 3.227 str. 1 d.). Nustatytas įvaikinimas sukėlė konkrečias teisines pasekmes tiek R. J., tiek nepilnametei V. J.. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, išskyrus CK 3.222 str. 4 d. numatytą išimtį (CK 3.227 str. 2 d.). Taigi įsiteisėjus nurodytam teismo ( - ) sprendimui buvo panaikintos ieškovo I.U.H. kaip tėvo asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos nepilnametei V. J. ir atsakovui R. J. sukurtos teisės ir pareigos kaip tėvui nepilnametei V. J., CK 3.222 str. 4 d. numatytų išimčių nenustatyta (CPK 185 str.). Galiojantys įstatymai nenumato įvaikinimo panaikinimo pagrindų. Taip pat įstatymas numato, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 str. 2 d.). Taigi išdėstyto pagrindu daroma išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, tenkinimui, todėl reikalavimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str.). Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl antro vardo ir pavardės suteikimo nepilnametei V. J. bei nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką (CPK 178 str., 185 str.).

18Ieškinio netenkinus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 99 str.). Atsakovei A. J. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos valstybei sudaro 2347,00 Lt (T.2, b.l. 26, 77, 112), pašto išlaidos byloje sudaro 75,00 Lt, viso valstybei iš ieškovo priteistina 2422,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Priteisti valstybei iš ieškovo I.U.H. 2347,00 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), įmokos kodą ( - ), AB „( - )“, bei 75,00 Lt pašto išlaidų, viso – 2422,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

22Sprendimui įsiteisėjus išskirti iš nagrinėjamos civilinės bylos civilines bylas Nr. ( - ), ( - ) ir grąžinti jas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo CBR.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo nuginčyti atsakovo R. J.... 3. Atsakovė A. J. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su... 4. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su... 5. Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių... 6. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į... 7. Tretysis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie... 8. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis pats vardo (vardų) ir... 9. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko... 10. Ieškinys netenkinamas.... 11. Byloje pateiktas ( - ) civilinės metrikacijos skyriaus dokumentas, iš kurio... 12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė A. J. (buvusi pavardė V.) ( -... 13. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. J. ( - ), dar jai būnat ( - ),... 14. Iš ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. ( - ) matosi, kad susituokė A. V. ir... 15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas S. G. prašė... 16. Vaiko kilmė yra patvirtinama CK 3.138 str. – 3.140 str. nustatyta tvarka (CK... 17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu... 18. Ieškinio netenkinus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas... 20. ieškinį atmesti.... 21. Priteisti valstybei iš ieškovo I.U.H. 2347,00 Lt valstybės garantuojamos... 22. Sprendimui įsiteisėjus išskirti iš nagrinėjamos civilinės bylos civilines... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...