Byla 2A-700-577/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Skolų departamentas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Vilija“ ir atsakovės M. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Vilija“ ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Skolų departamentas“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5UAB „Skolų departamentas“, kurio teises ir pareigas perėmė SB „Vilija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 167,24 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „Vilija“, todėl ji turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų. 2006 m. spalio 7 d. visuotiniame SB „Vilija“ susirinkime nutarta iš kiekvieno sklypo savininkų surinkti po 200 Lt vandens siurblinės ir vamzdyno renovacijai. Atsakovė yra SB „Vilija“ narė, todėl turi vykdyti bendrijos organų sprendimus, tačiau įnašo nesumokėjo. Taip pat pažymėjo, kad siurblinė pastatyta bendrijos lėšomis prieš 60 metų, ir nors bendrija nėra įregistravusi nuosavybės teisių į šį objektą, tačiau ją valdo ir de facto ji priklauso Bendrijai, nuosavybės teisės į siurblinę nėra įregistravęs joks kitas asmuo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai papildomai paaiškino, kad siurblinė pastatyta sodininkų bendrijoms „Vilija“ ir „Draugystė“, tačiau turtas apskaitytas SB „Vilija“ priklausančių objektų sąraše. SB „Vilija“ nariai siurblinę įgijo kartu su savo nuosavybe Bendrijoje, kaip bendro naudojimo objektą. Ieškovė paskaičiavo 23,27 Eur palūkanas, nurodė, jog patyrė 100 Lt (28,96 Eur) išlaidų, susijusių su skolos iš atsakovės išieškojimu. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 57,09 Eur priteisimo.

62.

7Atsakovė prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad renovacijos išlaidos nėra pagrįstos; vandens siurblinė nėra SB „Vilija“ turtas, ji yra SB „Talka“ teritorijoje, galimai bešeimininkis turtas valstybinėje žemėje, kurio renovacija negalima. Darbai atlikti neteisėtai. Be to, vandeniu naudojasi ne tik SB „Vilija“, bet ir SB „Draugystė“; duomenų, kad iš jos rinkti įnašai, nėra; be to, sąnaudos turėjo būti sumažintos seno vamzdyno verte. Atsakovei vamzdyno įvadas įvestas nebuvo, vamzdis yra už betoninio atsakovės kaimyno tvoros pamato, sklypus skiriančioje žalioje juostoje. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vandeniu, tiekiamu iš siurblinės, niekada nesinaudojo, turi vandens gręžinį. Prašymo tapti bendrijos nare nerašė. Teigia neturinti jokių teisių į ne jos sklype esančius objektus, nėra siurblinės bendraturtė, todėl neprivalo jos išlaikyti. Atsakovės atstovai nurodė, jog bendrija negali reikalauti prižiūrėti turtą, kuris nėra registruotas jos nuosavybe; ji tik eksploatuoja ir naudoja turtą, teikia paslaugas. Nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė yra Bendrijos narė pagal Bendrijos įstatuose numatytą įstojimo į Bendriją tvarką.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės M. D. 57,92 Eur skolos, 14,48 Eur palūkanų bei 390 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Vilija“; taip pat priteisė iš atsakovės 167,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priimė ieškinio atsisakymą dėl 57,09 Eur priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, o likusios ieškinio dalies netenkino.

103.1.

11Teismas nustatė, kad bendrija įsteigta 1965 metais, o atsakovė sklypą Bendrijoje įsigijo 1994 metais. Vadovaudamasis nuo 1990 m. spalio 25 d. galiojusio Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsniu, SB „Vilija“ 1992 m. įstatais, padarė išvadą, kad atsakovė Bendrijos nare tapo 1994 metais, kai įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijoje, o prašymo įstoti į Bendriją teikti neturėjo. Išvadą, kad atsakovė yra Bendrijos narė, teismas grindė ir į bylą pateiktais įrodymais (atsakovės prašymu dėl Bendrijos dokumentų gavimo, įrodymais, kad ji mokėjo Bendrijos nario mokestį, kad domėjosi Bendrijos veikla ir joje dalyvavo).

123.2. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovės prievolė atlyginti dalį (200 Lt) siurblinės ir vandentiekio renovacijos išlaidų kyla iš nenuginčyto 2006 m. spalio 7 d. SB „Vilija“ narių visuotiniame susirinkime priimto sprendimo. Pažymėjo, kad siurblinė įtraukta į SB „Vilija“ bendro naudojimo objektų sąrašą ir faktiškai laikoma SB „Vilija“ nuosavybe, kuria Bendrija naudojasi ir kurios pagalba bendrijoje tenkinamas vandens poreikis; padarė išvadą, kad sprendimas renovuoti siurblinę ir vandentiekį priimtas pagal sodininkų bendrijos narių kompetenciją, ir kad lėšų rinkimas naudojamai ir būtinai infrastruktūrai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

133.3. Nustatęs, kad ieškovei nebuvo perleista teisė į 28,96 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė pradinis ieškovas, kad pati ieškovė tokių nuostolių nepatyrė, reikalavimą dėl jų priteisimo atmetė.

143.4. Sprendė, kad 10 metų senaties terminas reikalavimui dėl prievolės mokėti įnašą siurblinės ir vamzdyno renovacijai vykdymo pareikšti nėra suėjęs. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų metines palūkanas, paskaičiuotas už 5 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 14,48 Eur (CK 1.125 str. 9 d.).

153.5. Kadangi žyminį mokestį mokėjo pradinis ieškovas, įrodymų apie reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perleidimą nepateikta, teismas žyminio mokesčio dalies ieškovei SB „Vilija“ negrąžino, taip pat nepriteisė tokių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 74 procentai ieškovo reikalavimų, teismas nustatė, kad jam iš atsakovės priteistina 962 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovei iš ieškovo priteistina 182 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismo nuomone, atlikus įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos, lyginant su priteista suma yra labai didelės, sprendžiami klausimai nėra nauji, nereikėjo vykti į kitą vietovę, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino pusiau, priteisdamas 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

184.

19Atsakovė M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

204.1. Atsakovė mokestį už siurblinės bei vamzdyno renovaciją atsisakė mokėti, kadangi siurblinė nėra SB „Vilija“ nuosavybė, renovacija vykdoma neteisėtai, Sodininkų bendrija „Vilija“, priimdama sprendimą viršijo savo kompetenciją. Be to, atsakovė į bendriją nestojo ir bendrjos turto niekaip neįsigijo, jai į nuosavybės pirkimo sutartį, registro duomenis siurblinė nebuvo įrašyta, siurblinės statinys yra kitos bendrijos teritorijoje, ir pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, tokių statinių išlaikymas neprivalomas. Atsakovė nebuvo ir vandens naudotoja - vamzdynu bei tiekiamu vandeniu nesinaudoja, prie vamzdyno nėra prisijungusi. Ar vamzdynu atsakovė faktiškai naudojasi, sprendime nenagrinėjama ir nepasisakoma.

214.2. Teismas nuspręsdamas, kad neteisėtos statybos būdu būtų sprendžiamas sodininkų interesas, neįvertino viešo intereso. SB „Vilija“ pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes neturėjo projektavimo sąlygų, neteikė supaprastinto projekto savivaldybės administracijai, neatliko statinio kadastrinių matavimų, neturi siurblinės statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nevaldė žemės, ant kurios stovi siurblinė. Teismas nevertino SB „Vilija“ teritorijos planų, pagal kuriuos žemė, kurioje yra siurblinė, nėra įtraukta.

224.3. Teismo sprendimo išvada, kad sodininkų bendrijos susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl vandentiekio išlaikymo, nepriklausomai nuo to, ar tie tinklai priklauso sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms ir yra neteisinga. Atsakovė šio turto nestatė, nepirko, už jį nemokėjo, neperėmė iš teisėto savininko, siurblinė nėra fiksuota finansinėje SB „Vilija“ atskaitomybėje, nėra įvertinta, šis objektas nėra registruotas ieškovo vardu, nors pasak apeliantės, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnį, teisė į nekilnojamąjį turtą ir savininko prievolės bei teisės atsiranda įregistravus turtą nekilnojamojo turto registre.

234.4. Vamzdyno atšaka prie atsakovei priklausančio sklypo neprivesta ir neįrengta. Specialisto M. M. 2016-05-10 aiškinamajame rašte nurodyta, kad nėra galimybės prisijungti, nes vandentiekio atkarpa valstybinėje žemėje už kaimyno tvoros. Kiti pajungimai yra ties kitų savininkų sklypais, besiribojančiais su žalia juosta. Atsakovei nėra nustatytas servitutas, ji neturi teisės naudotis valstybine žeme. Atsakovė neturi galimybės naudotis vandeniu iš siurblinės, nes nėra siurblinės bendrasavininkė ir nėra gavusi vandens savininko leidimo. Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, liudininkų parodymų dėl naudojimosi iš siurblinės tiekiamu vandeniu ir dėl to nepasisakė, kas rodo teismo šališkumą. Teismo atsisakymas vertinti atsakovės pateiktus įrodymus byloje laikytinas esminiu proceso pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pasisako už subjekto teisę atsisakyti mokėti mokestį už paslaugą, kuria nesinaudoja.

244.5. Teismo aiškinimas, kad bendrijos nariu tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu nėra teisingas, nes įstatymas to nenumatė. Pasak apeliantės, tokia nuostata prieštarautų Konstitucijos 35 straipsniui, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai, asociacijai. Be to, pagal 1992 m. balandžio 2 d. SB „Vilija“ nuostatų 6 straipsnį, į bendrijos narius priima ir šalina valdyba. Byloje nėra valdybos sprendimo dėl atsakovės priėmimo į bendrijos narius, įrodymų, kad atsakovė sumokėjo stojamąjį nario mokestį.

254.6. Atsakovė prašo panaikinti ir sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad rengdama priešieškinį atsakovė neturėjo galimybės išsireikalauti sklypų savininkų adresų, prašė teismo išreikalauti iš SB „Vilija“ bendrijos narių registravimo žurnalą, tačiau buvo pateiktas tik sklypų savininkų sąrašas. Atsakovė nurodė sklypų adresus, todėl priešieškiniai gavėjų nepasiekė ir neproporcingai išaugo pašto išlaidos. Supratusi, kad persiuntimo išlaidos vis didės, priešieškinio atsisakė. Asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą registravimo knyga atsakovei nebuvo pateikta, dėl to buvo apsunkinta jos teisė į gynybą.

265.

27Ieškovė SB „Vilija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos ir apskaičiuotos priteistinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovui iš atsakovės 705 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bei priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

285.1. 500 Eur išlaidų ieškovas patyrė advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį, kurį atsakovė atsiėmė, parengimą. Teigia, kad remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo ir proporcingumo principais, visos abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio, jo patikslinimų, bei atsiliepimo į patikslintą priešieškinį ruošimu, privalėjo būti neskirstomos ir visos priteistos iš atsakovės.

295.2. Teismas, sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, vadovavosi ne visomis LR Teisingumo ministro 2004-03-26 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis. Pažymi, kad bylos sudėtingumą lėmė tai, kad vandens siurblinė pastatyta labai seniai, nėra išlikusių su statyba susijusių dokumentų, o siurblinė nebuvo registruota viešame registre. Atsakovės pozicija ir elgesys taip pat lėmė, kad byla tapo sudėtinga; byloje atsirado daugybė abiejų pusių pateiktų dokumentų, prašymų, apklausti 8 liudytojai; bylos nagrinėjimas užtruko pusantrų metų; kai kurie posėdžiai truko po kelias valandas ar visą dieną, todėl per pusę sumažindamas iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas nevertino bylos sudėtingumo bei advokatų darbo laiko sąnaudų. Mano, kad neturėtų būti mažinama bent jau ta bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią sudaro išlaidos už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą, todėl iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis - 705 Eur.

306.

31Ieškovė SB „Vilija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

326.1. Remiantis Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsniu bei 1992 m. balandžio 2 bendrijos įstatų 7.4 punktu, galiojusiais atsakovei įsigyjant sodo sklypą bei nesant duomenų apie ansktesnio sklypo savininko išstojimą iš Bendrijos, atsakovė iš jo perėmė ne tik sodo sklypo nuosavybės teises, bet ir narystę bendrijoje. Kadangi atsakovė yra bendrijos narė, todėl Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu yra saistoma Bendrijos visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų.

336.2. Įrodinėdama, kad Bendrija vykusiame sprendime neturėjo teisės spręsti ir nutarti dėl lėšų už siurblinės renovaciją rinkliavos, atsakovė privalėjo šį sprendimą ginčyti, tačiau to sąmoningai atsisakė.

346.3. Atsakovės argumentai, jog vandentiekio renovacijos ir išlaikymo pareiga gali būti siejama tik su sklypo savininkų bendrąja nuosavybės teise, yra nepagrįsti, tokia pozicija susiaurina bendrijos visuotinio susirinkimo kompetenciją, įtvirtintą Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Siurblinė įtraukta į Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą, administruojama ir ilgą laiką eksploatuojama bendrijos narių poreikiams tenkinti. Sutinka su teismo išvada, jog susirinkimas turėjo teisę spręsti siurblinės renovacijos ir išlaikymo klausimą.

356.4. Atsakovės argumentai, siejantys bendrijos nario prievolę su jo naudojimusi vandeniu yra nepagrįsti, nes atsakovės pareiga kildinama iš susirinkimo sprendimo. Atsakovės pozicijos nepagrindžia nė viena iš nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų. Be to, lėšos, skirtos vandens infrastruktūros renovacijai nebuvo skirtos pavienių bendrijos narių sklypų įvadų įrengimui, tokio pobūdžio darbai nebuvo aptarti susirinkime; atsakovė neprašė bendrijos įrengti jai įvadą.

366.5. Atsakovės argumentai, kad ji negalėjo numatyti didelių dokumentų persiuntimo išlaidų, yra nepagrįsti, nes atsakovę atstovauja advokatai, todėl pasirinkto teisių gynimo galimos pasekmės jai turėjo būti žinomos.

377.

38Atsakovė M. D. prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad rengdama priešieškinį ji neturėjo galimybės išsireikalauti sklypų savininkų adresų, o teismas, atsakovei prašant, tinkamai užpildyto bendrijos narių registravimo žurnalo neišreikalavo; priešieškinius siuntė sklypų adresais, tačiau daugelis buvo grąžinti neįteikti. Supratusi, kad persiuntimo išlaidos didės, o dokumentai nebus įteikti, atsakovė priešieškinio atsisakė. Teigia, kad atsiliepimo į priešieškinį rašymo išlaidos turi būti siejamos su trukdymu tinkamai išsiųsti priešieškinį ir atsakovė neturi būti dėl jų atsakinga. Ieškovė išlaidas, susijusias su nuosavybės pripažinimu siekia perkelti atsakovei. Be to, bendrijos valdyba, neturėdama visuotinio narių sprendimo samdė advoaktą ir patyrė neproporcingas išlaidas, lyginant su pačia skola. Mano, jog išlaidas turėtų dengti bendrijos valdyba.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

398.

40Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4110.

42Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 1994 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota atsakovės M. D. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį ( - ). Šis sklypas yra SB „Vilija“ teritorijoje. Šiame žemės sklype esantį sodo pastatą atsakovė įsigijo 1993 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. SB „Vilija“ narių visuotiniame susirinkime, vykusiame 2006 m. spalio 7 d., nutarta vandens siurblinės ir vamzdyno renovacijai iš kiekvieno sklypo surinkti po 200 Lt (59,72 Eur). Ieškovė SB „Vilija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 57,92 Eur skolą pagal minėtą SB „Vilija“ narių susirinkimo protokolą, taip pat palūkanas bei patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

43Dėl atsakovės M. D. apeliacinio skundo

4411. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas, nagrinėdamas santykius, kylančius iš SB „Vilija“ visuotinio susirinkimo, kuriame nutarta nustatyti prievolę asmenims, turintiems nuosavybės teise žemės sklypus bendrijos teritorijoje, nesivadovavo įstatymų nuostatomis ir byloje pateiktais įrodymais; nuspręsdamas, kad neteisėtos statybos būdu būtų sprendžiamas sodininkų interesas, neįvertino viešojo intereso; nenustatė, ar siurblinė yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė; nepasisakė, ar vamzdynu atsakovė faktiškai naudojasi ir ar turi galimybę naudotis; teismo išvada, kad sodininkų bendrijos susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl vandentiekio išlaikymo, nepriklausomai nuo to, ar tinklai priklauso sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, o išvada, kad bendrijos nariu tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu, yra neteisinga.

4512.

46Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi, sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos. Sodininkų bendrijų įstatyme numatytos bendrijos narių teisės ir pareigos, tarp jų - laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus ir kt. (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, ne bendrijos nario teisės ir pareigos kyla daiktinės teisės pagrindu.

4713.

48Taigi, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui, būtina nustatyti, ar atsakovė yra (buvo) SB „Vilija“ bendrijos narė. Kaip minėta, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nuo 1994 m. birželio 9 d., buvo ir yra bendrijos narė. Teigia, jog teismo aiškinimas, kad bendrijos nariu, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu nėra teisingas ir prieštarautų Konstitucijai, pagal kurios nuostatas, niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

4914.

50Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime išvada, jog atsakovė buvo Bendrijos narė, grindžiama ne tik įstatymo nuostatomis, tačiau ir byloje esančių įrodymų visuma.

5115. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, galiojusio atsakovei įsigijus sodo pastatą bei žemės sklypą, metu 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Sodo namelio ir kitų statinių savininkas turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos. Kaip ir nurodo apeliantė, SB „Vilija“ įstatų, patvirtintų 1992 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 802v, 6 punktas numatė, kad narius į bendriją priima ir šalina iš jos, žemės sklypelius skiria bendrijos valdyba. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sodo pastatą bendrijos „Vilija“ teritorijoje įsigijo 1993 m. birželio 21 d., Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1994 m. birželio 9 d., ir nors byloje nėra duomenų apie atsakovės įstojimą į bendriją (prašymo priimti į bendrijos narius, valdybos nutarimo ar pan.), jos valią ir faktinį buvimą bendrijos nare, patvirtina bendrijos nario mokesčio mokėjimas (paskirtyje nurodant, kad mokamas nario mokestis) (2 t., b.l.66-69), atsakovės, kaip bendrijos narės, prašymų teikimas (1 t., b.l. 84-85). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog vadovaujantis Įstatų 7.4 punktu, su atsakove būtų sudaryta sutartis dėl naudojimosi bendrosios paskirties objektais, taip pat įrodymų, kad ji išstojo iš bendrijos ar buvo pašalinta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovė priešieškiniu ginčydama 2006 m. spalio 7 d. susirinkime priimtų sprendimų teisėtumą, teigė, kad, nors apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu, atsakovei apie jo sušaukimą pranešta nebuvo. Narystę bendrijoje atsakovė ėmė neigti vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

5216.

53Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

5417.

55Atsižvelgiant į atsakovės turto bendrijoje įgijimo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą, pagal kurį nebuvo detaliai nustatyta įstojimo į bendriją tvarka, į byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė 2006 m. spalio 7 d. buvo SB „Vilija“ bendrijos narė. Aukščiau aptarti atsakovės veiksmai patvirtina jos valią būti bendrijos nare, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio nuostatų pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliantės teisė bet kuriuo metu išstoti iš bendrijos nėra ribojama.

5618.

57Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta bendrijos nario pareiga laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014 yra konstatavusi, jog mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimą. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams.

5819.

59Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad visuotinio susirinkimo (bendraturčių) priimti sprendimai galioja visiems sodininkų bendrijos nariams, net jei jie savo valios svarstomu klausimu neišreiškė. Atsakovė atsisakė priešieškinio, kuriuo siekė nuginčyti 2006 m. spalio 7 d. Bendrijos susirinkime priimtus sprendimus (t.y. ir sprendimą, kuriuo grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti 57,92 Eur vandens siurblinės ir vamzdyno renovacijai). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su priimto sprendimo teisėtumu (susirinkimo kompetencija ir pan.), nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovės pateikti įrodymai bei skundo motyvai nesudaro savarankiško pagrindo, naikinančio atsakovės prievolę vykdyti bendrijos susirinkimo sprendimą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo siurblinė buvo pastatyta, siekiant aprūpinti vandeniu ir SB „Vilija“, bendrijos teritorijoje buvo įrengtas vamzdynas, kuriuo siurblinės pagalba į sklypus buvo tiekiamas vanduo. Bendrija siurblinę eksploatuoja bei administruoja, per ją tenkinamas bendrijoje esančių sklypų aprūpinimas vandeniu, ir yra būtina. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad buvo reiškiami nesutikimai (atsakingų institucijų ar pan.) dėl atliekamos rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sodininkų narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl inžinerinių tinklų remonto, nepriklausomai nuo to, ar siurblinė priklauso sklypų savininkams nuosavybės teise, ar jų tik teisėtai naudojami, o lėšų rinkimas būtinai infrastruktūrai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

6020.

61Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nesinaudoja ir neturi galimybės naudotis vamzdynu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime teismas motyvavo, kodėl atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybėmis naudotis vamzdynu, faktiniu naudojimusi, nėra reikšmingos ginčo nagrinėjimui, t.y. tokį teiginį grindė nustatytu faktu, jog atsakovė yra SB „Vilija“ bendrijos narė ir dėl šios priežasties privalo vykdyti Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai teismo išvadai. Kaip minėta, manydama, kad susirinkimo sprendimas pažeidė atsakovės teises, ji turėjo teisę tokį sprendimą skųsti. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad bendrijos narių susirinkime nutarta lėšas rinkti ne pavienių Bendrijos narių sklypų vandens įvadų įrengimui, o vandens tiekimo sistemos, vandens siurblių, tiekimo automatikos, siurblinės vamzdžių pakeitimui ir kt., t.y. jau esamų objektų remontui, o kaip minėta, vamzdynas, kuriuo tiekiamas vanduo yra visos bendrijos teritorijoje.

6221. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šalių nurodytų reikalavimų bei atsikirtimų argumentų. Tai, kad sprendime detaliai neaprašytas kiekvienas įrodymas, nereiškia, kad teismas jų neįvertino. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

6322. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų priteisimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas visas pašto persiuntimo išlaidas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, priteisė iš atsakovės, nurodęs, kad šios išlaidos susidarė atsakovei nemokant skolos ir pareiškus priešieškinį, dėl ko įtraukti 69 bendrijos nariai, kuriems buvo siųsti procesiniai dokumentai. Apeliantė teigia, kad išlaidos susidarė, kadangi nebuvo pateikta sodininkų registravimo knyga ir apsunkinta jos teisė į gynybą.

6423.

65Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti žemės sklypų savininkus trečiaisiais asmenimis bei nurodyti jų duomenis. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame įtraukė trečiuosius asmenis, nurodydama jų adresus sodų bendrijoje. Teismas, nustatęs terminą atsiliepimams pateikti, išsiuntė priešieškinio kopijas tretiesiems asmenims. Vėliau buvo siunčiami teismo šaukimai. Taigi, šios siuntimo išlaidos būtų patirtos nepriklausomai nuo to, ar tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti, ar ne. Atsakovei atsisakius dalies priešieškinio reikalavimų, 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi tretieji asmenys buvo pašalinti iš civilinės bylos, apie šią nutartį paskelbiant viešo paskelbimo būdu. Nors nutartys buvo išsiųstos ir paštu, atsakovės nurodoma ieškovės pareiga pateikti duomenis apie trečiųjų asmenų adresus, buvo išnykusi. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų.

6624.

67Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau akivaizdu, jog sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, neskundžia. Taip pat apeliantė visiškai nenurodė argumentų dėl priteistų palūkanų, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

68Dėl ieškovės sodininkų bendrijos „Vilija“ apeliacinio skundo

6925. Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį, kurio atsakovė atsisakė, parengimą, patirtos dėl atsakovės veiksmų, todėl mano, kad jos visos turi būti priteistos iš atsakovės; taip pat nesutinka, kad buvo pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidų dalies dydį.

7026. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kurio vėliau atsisakė ir teismas šią bylos dalį nutraukė (2015 m. gruodžio 7 d. ir 2016 m. vasario 11 d. nutartys). Pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė (ieškovė) pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė 500 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad minėta suma neturėjo būti įtraukta skirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį (t.y. proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai), o visa priteisiama iš atsakovės, kadangi šios išlaidos patirtos išimtinai dėl atsakovės procesinių veiksmų. Paskirsčius kitas šalių bylinėjimosi išlaidas pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą proporciją (74 proc. patenkintų reikalavimų dalį), iš atsakovės ieškovei priteistina suma sudaro 592 Eur, o atsakovei iš ieškovės - 182 Eur. Taigi, atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 910 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur + 410 Eur). Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kad atsiliepimo į priešieškinį rašymo išlaidos turi būti siejamos su trukdymu išsiųsti priešieškinį ir dėl jų atsakovė neturi būti atsakinga, kad nuosavybės į siurblinę įrodinėjimo išlaidos kilo ne iš jos valios, taip pat kiti motyvai yra visiškai nepagrįsti.

7127.

72Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad skundžiamu sprendimu paskirtystas bylinėjimosi išlaidas sumažindamas dvigubai, teismas neatsižvelgė į kai kuriuos LR Teisingumo ministro 2004-03-26 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatytus kriterijus.

7328.

74Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

7529. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Rekomendacijose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.

7630.

77Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantė (ieškovė) iš esmės prašo nemažinti tik už atsiliepimo į atsakovės priešieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios intsancijos teismas visas ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino, be kita ko, atsižvelgęs į ieškiniu reikalaujamą ginčo sumą, tačiau neįvertino atsakovės priešieškiniu reikštų reikalavimų (atsakovė ginčijo bendrijos narių susirinkimo sprendimus, reikalavimo perleidimo sutartį). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovės išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (500 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (1 749,50 Eur) ir yra ženkliai mažesnės, sprendžia, kad nebuvo pagrindo mažinti ieškovės išlaidų, patirtų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama teismo sprendimo dalis tikslinama, padidnant ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 705 Eur (500 Eur + 205 Eur (910 Eur – 500 Eur = 410 Eur:2)).

7831.

79Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

8032.

81Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliacinis skundas paduotas ne dėl materialinių reikalavimų, apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apeliantė už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

8233.

83Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant iš atsakovės ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, t.y. priteisiant 705 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

85Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

86Patikslinti iš atsakovės M. D. ieškovei SB „Vilija“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, padidinant ją iki 705 Eur (septynių šimtų penkių eurų).

87Grąžinti ieškovei SB „Vilija“ už apeliacinį skundą sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (2016 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymas).

88Priteisti iš atsakovės M. D. ieškovei SB „Vilija“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. UAB „Skolų departamentas“, kurio teises ir pareigas perėmė SB... 6. 2.... 7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad renovacijos... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 10. 3.1.... 11. Teismas nustatė, kad bendrija įsteigta 1965 metais, o atsakovė sklypą... 12. 3.2. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovės prievolė atlyginti dalį (200... 13. 3.3. Nustatęs, kad ieškovei nebuvo perleista teisė į 28,96 Eur tiesioginių... 14. 3.4. Sprendė, kad 10 metų senaties terminas reikalavimui dėl prievolės... 15. 3.5. Kadangi žyminį mokestį mokėjo pradinis ieškovas, įrodymų apie... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. 4.... 19. Atsakovė M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 20. 4.1. Atsakovė mokestį už siurblinės bei vamzdyno renovaciją atsisakė... 21. 4.2. Teismas nuspręsdamas, kad neteisėtos statybos būdu būtų sprendžiamas... 22. 4.3. Teismo sprendimo išvada, kad sodininkų bendrijos susirinkimas turėjo... 23. 4.4. Vamzdyno atšaka prie atsakovei priklausančio sklypo neprivesta ir... 24. 4.5. Teismo aiškinimas, kad bendrijos nariu tampama nuo teisės naudotis... 25. 4.6. Atsakovė prašo panaikinti ir sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų... 26. 5.... 27. Ieškovė SB „Vilija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 28. 5.1. 500 Eur išlaidų ieškovas patyrė advokato paslaugoms apmokėti už... 29. 5.2. Teismas, sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį,... 30. 6.... 31. Ieškovė SB „Vilija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo... 32. 6.1. Remiantis Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo 2... 33. 6.2. Įrodinėdama, kad Bendrija vykusiame sprendime neturėjo teisės spręsti... 34. 6.3. Atsakovės argumentai, jog vandentiekio renovacijos ir išlaikymo pareiga... 35. 6.4. Atsakovės argumentai, siejantys bendrijos nario prievolę su jo... 36. 6.5. Atsakovės argumentai, kad ji negalėjo numatyti didelių dokumentų... 37. 7.... 38. Atsakovė M. D. prašo netenkinti ieškovės apeliacinio... 39. 8.... 40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 41. 10.... 42. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 1994 m. birželio 9 d.... 43. Dėl atsakovės M. D. apeliacinio skundo... 44. 11. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia,... 45. 12.... 46. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrija... 47. 13.... 48. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui, būtina nustatyti,... 49. 14.... 50. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo... 51. 15. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų... 52. 16.... 53. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 54. 17.... 55. Atsižvelgiant į atsakovės turto bendrijoje įgijimo metu galiojusį... 56. 18.... 57. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta... 58. 19.... 59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo... 60. 20.... 61. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 62. 21. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 63. 22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl... 64. 23.... 65. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.... 66. 24.... 67. Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo... 68. Dėl ieškovės sodininkų bendrijos „Vilija“ apeliacinio skundo... 69. 25. Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl... 70. 26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė byloje buvo pareiškusi... 71. 27.... 72. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės... 73. 28.... 74. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio... 75. 29. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Rekomendacijose... 76. 30.... 77. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantė (ieškovė) iš esmės prašo... 78. 31.... 79. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 80. 32.... 81. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį.... 82. 33.... 83. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 84. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 85. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės... 86. Patikslinti iš atsakovės M. D. ieškovei SB „Vilija“... 87. Grąžinti ieškovei SB „Vilija“ už apeliacinį skundą sumokėtą 15 Eur... 88. Priteisti iš atsakovės M. D. ieškovei SB „Vilija“...