Byla 3K-3-110/2013

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „YIT Technika“ ieškinį atsakovui AB „Kraft Foods Lietuva“ dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „YIT Technika“ prašė pripažinti atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ atliktą 53 382,60 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 55 319,38 Lt skolos, 11,84 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

62008 m. vasario 1 d. šalys sudarė techninio aptarnavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo objektuose atlikti elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų nuolatinę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą. Ieškovas darbus atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau pilnai neatsiskaitė – liko skolingas 53 382,10 Lt. Atsakovas, nors ir pripažino skolą, tačiau atsisakė mokėti, nes 2008 m. balandžio 24 d inventorizacijos aktu buvo nustatytas elektros instaliacijos medžiagų trūkumas atsakovo patalpose; pateikė ieškovui sąskaitą, kuria užfiksavo šio 53 382,61 Lt skolą atsakovui. Ieškovo nuomone, jis nėra atsakingas už elektros kabelių trūkumą, o inventorizacijos aktas patvirtina tik medžiagų trūkumo faktą. Trūkumas galėjo atsirasti dėl vagystės atsakovo patalpose ir nustačius nusikaltimo požymius žalą atsakovui turėtų atlyginti kalti asmenys, o ne sutartines pareigas tinkamai įvykdęs ieškovas. Pažymėtina, kad atsakovas yra pareiškęs ieškinį savo buvusiam darbuotojui V. S. už inventorizacijos akte nurodytų medžiagų trūkumą tai pačiai sumai. Apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovas ieškovui nepranešė nei raštu, nei žodžiu, todėl šis įskaitymas neteisėtas.

7Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalis siejo dvišaliai sutartiniai santykiai nuo 2003 m. iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. Kiekvienais metais būdavo sudaromos techninio aptarnavimo sutartys vieneriems metams. 2007 m. sausio 31 d. ir 2008 m. vasario 1 d. šalys sudarė Techninio aptarnavimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo atsakovo objektuose atlikti elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas apmokėti techninio aptarnavimo sutartyje nustatytais terminais ir kaina. Ieškovas atliko techninio aptarnavimo darbus ir pateikė atsakovui darbų priėmimo–perdavimo aktus bei PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovas atliktus darbus priėmė ir pasirašė priėmimo–perdavimo aktus, tačiau už darbus techninio aptarnavimo sutartyje nustatytais terminais neatsiskaitė – liko skolingas 53 382,10 Lt; apmokėti atsisakė dėl nustatyto trūkumo. 2008 m. balandžio 21 d. šalių atstovai pasirašė inventorizavimo aktą, kuriuo patvirtino faktinį tariamai ieškovo darbų metu panaudotų medžiagų trūkumą už 53 382,60 Lt. Dėl to atsakovas išrašė koreguojančią sąskaitą Nr. KFLGR015, laikydamas, kad, įskaičius šią sumą, atsakovas nelieka skolingas ieškovui. Atsakovas neginčijo darbų priėmimo–perdavimo aktų, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2008 m. birželio 30 d. išrašytose sąskaitose–faktūrose nurodytų sumų. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujama suma yra įskaitymas skolos, atsiradusios dar 2007 m., kai ieškovas, nesilaikydamas šalių pasirašytos sutarties sąlygų, į sąskaitas–faktūras ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio nepagrįstai įrašė neva panaudotas darbams atlikti medžiagas – kabelius, tačiau, 2008 m. balandžio 21 d. atlikus įmonėje inventorizaciją, rastas šių medžiagų trūkumas. Šalių sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pripažino neteisėtu atsakovo atliktą 53 382,60 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovo 53 382,10 Lt skolos, 1741 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovo objektuose, cechuose atliko techninį aptarnavimą, elektros įrenginių priežiūrą, pagal atsakovo atsakingų darbuotojų užsakymus ieškodavo prekių ir jas pristatydavo atsakovui. Ieškovas teikė paslaugas atsakovui, nes sutartyje buvo susitarta, kad ieškovė techniškai aptarnaus užsakovo objektus, atlikdamas veikiančių sistemų priežiūrą, remontą, už sutarties nustatytą mėnesinį mokestį (sutarties 3.1.1 punktas). Pagal šalių techninio aptarnavimo sutartis šalių susitarta, kad už darbų metu sunaudotas medžiagas bus apmokama atskirai, sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka ir tik pateikus reikalingus dokumentus (sutarties 3.1.1 punktas). Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vykdė kliento nurodymus – kokių medžiagų pareikalaudavo atsakovas, tokias tiekdavo. Iki 2008 m. balandžio 4 d. atsakovo Energetikos skyriuje inžinieriumi elektriku dirbęs V. S. , veikdamas atsakovo vardu, priimdavo iš ieškovo atliktus darbus, medžiagas. Jo teigimu, tarp šalių buvo nusistovėję tokie faktiniai santykiai, kad pagal techninio aptarnavimo sutartį ieškovas atliko nuolatinę techninę priežiūrą, aptarnavimą, remontą, pristatydavo įvairias medžiagas atsargai, kurias įmonės tikslais naudojo įmonės elektrikai, kai staiga prireikdavo pakeisti kabelius ar atlikti kitus skubius darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti kaip liudytojai ieškovo darbuotojai P. K. , V. P. ir V. Ž. . Montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktai, kurie nenuginčyti, pasirašyti šalių įgaliotų asmenų, patvirtinti įmonės spaudais. V. S. , priimdamas darbus, veikė atsakovo vardu. Taigi pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį ieškovas vykdė užsakovo (kliento) nurodymus, pateikė užsakytas medžiagas, atsakovas jas priėmė. CK 6.724 straipsnyje nustatyta, kad normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (CK 6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra pelno siekiančios įmonės, visi darbų aktai, sąskaitos–faktūros buvo patvirtintos ne tik šalių parašais, bet ir spaudais, perduotos atsakovo įmonės vadovybei susipažinti ir patvirtinti. Dėl to jeigu nebuvo gauta medžiagų, kaip teigia atsakovas, ar jų buvo per dideli kiekiai, atsakovas privalėjo patikrinti sąskaitų–faktūrų teisingumą ir pareikšti pretenzijas, tačiau to nepadarė (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas veikė kliento interesais ir jų nepažeidė, esant šalių sudarytai Techninio aptarnavimo sutarčiai, ilgamečiam bendradarbiavimui, atsakovo atsakingų asmenų nurodymams, abejoti šių nurodymų bei tiekimo paslaugų buvimu nėra teisinio pagrindo.

11Dėl skolos įskaitymo teismas, pripažinęs, kad atsakovas pagal techninio aptarnavimo sutartį ir kliento nurodymus patiekė atsakovui prekes, suteikė paslaugas, o atsakovas jas priėmė ir atsiskaitė, sprendė, kad sutartinė prievolė baigėsi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Esant nenuginčytiems priėmimo–perdavimo aktams, reikalavimų ieškovui 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo akto pagrindu atsirasti negalėjo. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus medžiagų dingimo faktas taip pat nėra tinkamai nustatytas, nes inventorizavimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Reikalavimus galima įskaityti, kai prievolės šalis sieja galiojantys priešpriešiniai reikalavimai (CK 6.130 straipsnis) ir kai šalys turi reikalavimo teisę. Inventorizacijos aktas patvirtina tik medžiagų trūkumo faktą, bet neįrodo, kokie asmenys yra atsakingi už susidariusį trūkumą. Atsakovas turėjo įrodyti ieškovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo ar jo darbuotojų veiksmų paslaugos nebuvo suteiktos, kabeliai į atsakovo teritoriją nebuvo atvežti arba kad ieškovo darbuotojai juos neleistinai išsivežė iš atsakovo teritorijos. Remiantis atsakovo priešieškinio, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-10373-638/2008, kaltu dėl žalos atsiradimo atsakovas įvardija savo buvusį darbuotoją V. S. . Teismas sprendė, kad reikalavimo įskaitymas atliktas neteisėtai, neįrodžius reikalavimo teisės į ieškovą (CK 6.130 straipsnis).

12Nei CK, nei techninio aptarnavimo sutartis nenumato teisinių pagrindų atsakovui sustabdyti savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus vykdymą ar teisės jos nevykdyti, jei ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas įvykdė techninio aptarnavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutarties nepažeidė, todėl galima vagystė po darbų perdavimo atsakovui nedaro įtakos šio sutartinei prievolei atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybė, kad rastus kabelių likučius priėmimo-perdavimo aktu atsakovas grąžino ieškovui, o šis juos priėmė, negali būti vertinama kaip ieškovo pripažinimas, kad sutartį vykdė netinkamai. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), todėl, atsakovui prašant, ieškovas prekę susigrąžino ir sumažino skolos sumą grąžinto kabelio verte. Byloje esanti ikiteisminio elektroninio susirašinėjimo medžiaga vertintina kaip bandymas išspręsti ginčą derybų būdu. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas CK 6.198 straipsnio 1 dalies, 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.724 straipsnio, 6.662 straipsnio 1–3 dalių, 6.245 straipsnio 3 dalies pagrindais.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir vidinį įsitikinimą suformavo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, leidusia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir kad jis nėra atsakingas už nustatytą pas atsakovą elektros instaliacijos medžiagų (kabelio) trūkumą. Liudytojų P. K. , V. P. , V. Ž. parodymus, trečiojo asmens V. S. paaiškinimus teismas vertino kartu su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Vienas esminių rašytinių įrodymų byloje yra montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktai, pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, kurie neginčytinai patvirtina atsakovui perduotų kabelių kiekį. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus yra svarbus tiek rangos, tiek paslaugų teikimo santykiams taikytino CK 6.662 straipsnio 2 dalies reikalavimas, pagal kurį užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Atsakovui perduodamų kabelių kiekis galėjo ir turėjo būti patikrintas jų perdavimo–priėmimo metu, nes tai akivaizdus (nepaslėptas) faktas. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo aktas patvirtina medžiagų trūkumą pas atsakovą, bet nepaneigia priėmimo–perdavimo aktų duomenų.

15Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi atsakovui pasirašius perdavimo–priėmimo aktus juose įvardyti daiktai tapo atsakovo nuosavybė, todėl inventorizavimo aktu nustatytas trūkumas negali reikšti perdavimo–priėmimo aktų duomenų koregavimo ir negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės. Atsakovo atstovo pasirašyti darbų užsakymai–atliktų darbų aktai patvirtina atsakovo užsakymus ne tik darbams atlikti, bet ir medžiagoms pirkti, joms komplektuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas atlikdavo ne tik sutartyje nurodytus techninės priežiūros, aptarnavimo ir remonto darbus, bet ir atsakovo pageidavimu papildomai pateikdavo medžiagas (kabelius). Tai, kad atsakovas kabelio įgydavo ir savo reikmėms, patvirtina ir inventorizavimo akte nustatyta aplinkybė, kad dalis perdavimo–priėmimo aktais perduoto kabelio buvo rasta sandėlyje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad nurodyti darbų užsakymai – atliktų darbų aktai būtų suklastoti. Perdavimo–priėmimo aktais atsakovui buvo perduotos ne tik faktiškai darbams atlikti sunaudotos medžiagos, bet ir atsakovo įgytos medžiagos.

16Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal šalių pasirašytos sutarties dalyką – šalys susitarė dėl atlygintino paslaugos teikimo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Net ir tuo atveju, jei ginčo santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos santykiai, tai neturėtų jokios esminės reikšmės, nes ir paslaugų teisiniams santykiams taikytinos rangos sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.724 straipsnis). Be to, teisinių santykių vienoks ar kitoks kvalifikavimas šiuo atveju nenulemia ginčo išsprendimo, nes šalis siejo dvejopo pobūdžio santykiai (paslaugų ir pirkimo–pardavimo).

17Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo koreguojanti sąskaita, kurios pagrindu jis atliko 53 382,61 Lt įskaitymą, buvo išrašyta remiantis inventorizavimo aktu. Nustačius, kad šis inventorizavimo aktas neturi jokios reikšmės šalių tarpusavio sutartiniams santykiams, o tik patvirtina nustatytą pas atsakovą tam tikrą medžiagų trūkumą, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas turėjo vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovui. Neturint vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas negalimas (CK 6.130 straipsnis).

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikyti teismų procesinių sprendimų įvykdymo atgręžimą. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė tiekimo (pirkimo–pardavimo) ir atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, nes tai prieštarauja CK 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatoms, techninio aptarnavimo sutarties 1 punktui. Atsakovo manymu, tuo atveju, kai vykdant sutartinius įsipareigojimus viena sutarties šalis atlieka tam tikrą darbą, kurio metu sukuriamas materialus rezultatas ir kuris perduodamas jį užsakiusiam asmeniui, tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai kvalifikuotini ne kaip paslaugų, bet kaip rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas įsipareigojo pristatyti, o atsakovas – priimti iš ieškovo medžiagas (daiktus) kaip prekes. Remiantis techninio aptarnavimo sutarties 3.1.1–3.1.3, 3.1.16, 3.1.19 punktais darbams atlikti reikalingos medžiagos traktuotinos ne kaip prekės, bet kaip vienas iš ieškovo resursų, reikalingų darbams pagal sutartį atlikti. Tokį traktavimą patvirtina ir techninio aptarnavimo sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.2.4, 3.1.16, 4.1.2 punktų, sutarties 1 priedo nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą už darbus bei darbų metu panaudotas medžiagas, taip pat byloje pateikti montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktai, užsakymai–atliktų darbų aktai, kuriuose minimos tik darbų metu panaudotos, o ne pristatytos ar užsakytos medžiagos. Be to, teismai turėjo įvertinti, ar egzistavo CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. palyginti pagal techninio aptarnavimo sutartį atliekamų darbų pobūdį ir vertę su darbų metu panaudotų medžiagų verte. Tiekimo atveju šalys turėjo atitinkamai įforminti ūkines operacijas ir jų lydimąją dokumentaciją. Pažymėtina, kad atsakovo interesais pristatytų medžiagų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriuos parengdavo ieškovo atstovai, kabeliai buvo įforminami kaip sunaudoti darbų atlikimo metu. Net ir konstatavus šalių tiekimo santykius subsidiariai turėtų būti taikomos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.724 straipsnis), ir atsakovas vis tiek turi teisę reikalauti, o ieškovas – pareigą ištaisyti netinkamą padėtį, susiklosčiusią dėl ieškovo veiksmų (CK 6.663–6.665 straipsniai). Ieškovo pareiga buvo tinkamai parengti darbų priėmimo–perdavimo aktus. Rangovo atsakomybė konstatuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-128/2009).

212. Dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, taip pažeisdami kasacinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. A. D. , bylos Nr. 3K-3-399/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-425/2011; kt.). Teismai netinkamai įvertino techninio aptarnavimo sutartį, neištyrė 2008 m. balandžio 21 d. akto sudarymo tikslų, šalių elgesio nustačius pažeidimą, aplinkybės, jog ieškovas į darbų montavimo darbų ir panaudotų medžiagų perdavimo–priėmimo aktus įtraukdamas darbų metu nepanaudotas medžiagas (elektros kabelius) iš esmės pažeidė techninio aptarnavimo sutarčių sąlygas dėl apmokėjimo už medžiagų panaudojimą (sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.2.4, 3.1.16, 4.1.2 punktai, sutarties 1 priedas). Pažymėtina ir tai, kad teismai nevertino šalių elektroninio susirašinėjimo, patvirtinančio, jog šalys susitarė dėl mokėjimų akte nurodytai 53 382, 60 Lt sumai sulaikymo ir derėjosi dėl jos kompensavimo atsakovui. Teismai neįvertino užsakymų–atliktų darbų aktų pagal turinį, neatsižvelgė į techninio aptarnavimo sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovas darbus turėjo atlikti iš savo medžiagų (sutarties 3.1.1–3.1.3, 3.1.16, 3.1.19 punktai). Montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktai taip pat vertinti neatsižvelgiant į jų sudarymo tikslus ir techninio aptarnavimo sutarties nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymą už darbus bei jų metu sunaudotas medžiagas (sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.2.4, 3.1.16, 4,1.2 punktai, sutarties 1 priedas), 2008 m. balandžio 21 d. aktą, kuriame nurodytas į aktus nepagrįstai įtrauktas darbų metu nepanaudotų elektros kabelių kiekis. Tai, kad į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus yra įrašytas tam tikrų darbų atlikimui panaudotų medžiagų kiekis, nereiškia, kad ši aplinkybė negali būti nuginčyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3/235/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurometras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-244/2011). Teismai neįvertino 2008 m. balandžio 21 d. akto visų įrodymų kontekste. Patikrinimo atlikimo faktas ir akto turinys patvirtina tikslą nustatyti, kiek faktiškai ieškovo darbams pagal techninio aptarnavimo sutartį atlikti nurodytu laikotarpiu buvo panaudota elektros kabelių, o ne koks medžiagų trūkumas pas atsakovą. Teismai neatsižvelgė į techninio aptarnavimo sutarties sąlygas, netinkamai įvertino ieškovo konkliudentiniais veiksmais išreikštą valią (jis dalyvavo 2008 m. balandžio 21 d. patikrinime ir pripažino, kad į montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktus buvo įtraukti darbų metu nepanaudoti elektros kabeliai, taip pat derybose dėl akte nurodytos 53 382,60 Lt sumos kompensavimo atsakovui), darbų užsakymų–atliktų darbų aktų turinį. Teismai nepagrįstai sureikšmino bylos baigtimi atsakovo nenaudai suinteresuotų ieškovo darbuotojų liudytojų P. K. , V. P. , V. Ž. parodymus ir trečiojo asmens – buvusio atsakovo darbuotojo V. S. , su kuriuo vyksta teisminis ginčas dėl atleidimo iš darbo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1282-530/2009 ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt veikiant kartu su kitais asmenimis padarytos nusikalstamos veikos (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-234-08), paaiškinimus. Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, yra subjektyvus ir gali neatskleisti reikšmingų bylai aplinkybių, jas nutylėti, iškreipti savo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-628/2008). Teisme kaip liudytojas apklaustas ieškovo darbuotojas V. Ž. atsakovo įmonėje nedirbo nuo 2007 m. vasario 12 d., po atleidimo atsakovo įmonėje lankėsi tik vieną kartą. Tai, kad atsakovas užsakinėjo pas ieškovą medžiagas kaip atskiras prekes, nepatvirtina ir byloje pateikti darbų užsakymai–atliktų darbų aktai.

223. Dėl priėmimo–perdavimo aktų dalių pripažinimo niekinėmis. Remiantis CK 1.78, 1.80 straipsniais priėmimo–perdavimo aktų, į kuriuos buvo įtraukti darbų metu nepanaudoti kabeliai, atitinkamos dalys turėjo būti pripažintos niekinėmis teismo ex officio tuo pagrindu, kad sandoris (jo dalis), neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), tai būtų atitikę kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-145/2008). Vykdant šalių techninio aptarnavimo sutartis laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio buvo sudaryti montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktai, į kuriuos, kaip paaiškėjo 2008 m. balandžio 21 d. patikrinimo metu, buvo įtraukta faktiškai darbų atlikimo metu nepanaudotų elektros kabelių už 53 382,60 Lt. Šį faktą neginčijamai patvirtina abiejų ginčo šalių pasirašytas 2008 m. balandžio 21 d. aktas, techninio aptarnavimo sutarties sąlygos, šalių derybos dėl akte nurodytų faktiškai nepanaudotų kabelių kompensavimo. Šią aplinkybę ieškovas ne kartą pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu.

234. Dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Techninio aptarnavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad pas atsakovą buvo panaikintas elektros ūkis. Teismai neįvertino, kad didžioji dalis atsakovo elektros ūkio darbuotojų perėjo dirbti pas ieškovą, šalių elgesio po sutarties sudarymo, t. y. nustačius, kad į montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktus įrašyti kaip darbų metu panaudoti neįprastai dideli elektros kabelių kiekiai, šalių abipusį susitarimą sulaikyti mokėjimus pagal techninio aptarnavimo sutartį 53 382,60 Lt sumai, tarp šalių vykusių derybų dėl trūkumo kompensavimo. Nurodytos aplinkybės paneigia bet kokias prielaidas buvus šalių valią sudaryti elektros kabelių tiekimo sutartį. Jeigu darbų pagal techninio aptarnavimo sutartį metu nepanaudotų elektros kabelių įtraukimas į montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktus būtų buvusi įprasta šalių praktika, atitikusi tikruosius sutarties šalių ketinimus, šalių elgesys pastebėjus neįprastai didelius elektros kabelių kiekius nurodytuose aktuose būtų kitoks, t. y. nebūtų organizuojamas 2008 m. balandžio 21 d. patikrinimas ir pan. Nepaisant techninio aptarnavimo sutarties nuostatų, suteikiančių teisę ieškovui į darbų priėmimo–perdavimo aktus įtraukti tik darbų metu panaudotas medžiagas (sutarties 3.1.1, 3.1.2., 3.2.4, 4.1.2 punktai), teismams pripažinus ieškovo veiksmus teisėtais, buvo pažeistas sutarčių privalomumo principas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai nepagrįstai nevertino šalių veiksmų, vykdant techninio aptarnavimo sutartis, bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo kontekste (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Ieškovas klaidino atsakovą, kurio buhalterijoje tariamai ieškovo darbų metu panaudotos medžiagos nepagrįstai buvo nurašomos į sąnaudas. Atsakovo manymu, jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs techninio aptarnavimo sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.16, 3.2.4, 4.1.2 punktų, sutarties 1 priedo nuostatas, reglamentavusias atsiskaitymą už darbus ir darbų metu panaudotas medžiagas bei numačiusias atsakomybę už medžiagų, mechanizmų, atsarginių dalių, kitų įrengimų, įrankių praradimo (vagystės ir kt.) bei sugadinimo atvejais (sutarties 3.1.16 punktas), o prekių tiekimo atveju, jeigu toks būtų pasitaikęs, būtų pristatęs atsakovui atitinkamas prekes su jų lydimaisiais dokumentais (važtaraščiu ar sąskaita), šis ginčas nebūtų kilęs.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

251. Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo. Teismai, vertindami šalių sutartį ir jos pagrindu atsiradusius teisinius santykius, pagrįstai rėmėsi CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip paslaugų teikimo, nes atlikdamas priežiūros ir remonto darbus ieškovas nekūrė jokių naujų nekilnojamų ar kilnojamų daiktų, bet atlikdavo esamos įrangos aptarnavimą. Tai laikytina paslaugų teikimu, o ne ranga. Bet kokio pobūdžio sutarties pagrindu šalys privalo laiku atsiskaityti su kontrahentais. Akivaizdu, kad šalių sutartyje buvo ir pirkimo–pardavimo sutarties požymių, nes ieškovas faktiškai atsakovui tiekė elektros kabelius ir kitas medžiagas, o atsakovas jas priimdavo ir už šias medžiagas sumokėdavo. Prekių perdavimas būdavo įforminamas priėmimo–perdavimo aktais, kuriuos pasirašydavo abi sutarties šalys, ir PVM sąskaitomis–faktūromis, kurias atsakovas apmokėdavo. Tai patvirtina atsakovo darbuotojo M. Š. elektroninis laiškas, skirtas ieškovo darbuotojui P. K. . Ieškovas turi nuolatinių tiekėjų nuolaidų, todėl atsakovas dažnai naudojosi ieškovo tiekimo tinklu ir kartu su darbais savo reikmėms užsakydavo ir atskiras medžiagas. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų P. K. , V. P., V. Ž. parodymai. Priėmimo–perdavimo aktais perduodami kabeliai buvo aiškiai išskirti iš kitų medžiagų, nebandant pateikti jų kaip sunaudotų atliekant einamuosius pastato aptarnavimo darbus. Kabeliai buvo tiekiami pagal atsakovo užsakymą atsargai ir juos prireikus naudodavo atsakovo darbuotojai–elektrikai. Kabeliai buvo tiekiami su atsakovo žinia ir sutikimu, nes jų priėmimo–perdavimo aktus pasirašydavo ir vizuodavo ne tik atsakingas darbuotojas, bet ir jo tiesioginis vadovas. Šalių sutarties teisinis kvalifikavimas neturi įtakos ieškovo pareigai apmokėti skolą. Pažymėtina, kad pagal CK 328 straipsnį draudžiama iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais. Nors atsakovas šioje byloje nepripažįsta kabelių priėmimo fakto, kitoje civilinėje byloje kaltino buvusi savo darbuotoją V. S. dėl kabelių dingimo, siekė baudžiamosios bylos iškėlimo. Atsakovas kabelių dingimo faktą pripažino ir 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo aktu, konstatuojant 53 382,60 Lt trūkumą. Inventorizacijos metu atsakovo patalpose buvo rasta 80 m nepanaudotų kabelių (už 5000 Lt), kurie buvo ieškovo atsakovui perduotų medžiagų likutis, patvirtinantis medžiagų tiekimo faktą.

262. Dėl priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo niekiniais. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokiems konkrečiai teisės aktams prieštarauja priėmimo–perdavimo aktai ir dėl kokių priežasčių. Atsakovas neginčijo šioje byloje šalių pasirašytų priėmimo–perdavimo aktų, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

273. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Remiantis kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. ir kt. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.) teismai tinkamai įvertino įrodymų visumą. Pažymėtina, kad atsakovas siekia, jog bylą nagrinėjant kasacine tvarka būtų iš naujo vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai ir jų turinys, nors pagal kasacinio teismo praktiką šis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-425/2011). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai ir kad elektros kabeliai buvo faktiškai perduoti atsakovui, o jis neturėjo jokių pretenzijų dėl jų kokybės, kiekio, komplektiškumo ir pan. Šią aplinkybę patvirtina šalių pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai, kurie atsakovo neginčijami, šalių valią patvirtinantys sandoriai, PVM sąskaitos–faktūros, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų P. K. , V. P. , V. Ž. parodymai, aplinkybės, kad 2008 m. balandžio 24 d. inventorizacijos aktu nustatytas elektros instaliacijos medžiagų trūkumas atsakovo patalpose ir kad inventorizacijos metu atsakovo patalpose buvo rasta 80 m niekur nepanaudotų kabelių už 5000 Lt, šalių susirašinėjimas. Ieškovo 2009 m. gegužės 19 d. prašymas, atsakovo darbuotojo M. Š. elektroninis laiškas, liudytojų ir V. S. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas užsakinėjo pas ieškovą įvairias medžiagas savo reikmėms. Taigi byloje esantys įrodymai ir aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad tarp šalių buvo susiklostę vien tik rangos santykiai.

28Pažymėtina, kad atsakovas laikosi nenuoseklios pozicijos dėl elektros kabelių dingimo fakto, nes civilinėje byloje Nr. 2-897-638/2010 pagal trečiojo asmens V. S. ieškinį atsakovui dėl darbdavio be pagrindo neišmokėtų 27 325,02 Lt atsakovas reikalavo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nes V. S. yra atsakingas už 2008 m. balandžio 21 d. inventorizavimo akte aprašytų medžiagų, kurių vertė 53 382,60 Lt, trūkumą (dėl galimos V. S. veiklos, susijusios su medžiagų už 53 382,60 Lt dingimu, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto VPK Ekonominių nusikaltimų skyrių). Nurodytoje byloje konstatuota, kad pagal 2009 m. liepos 21 d. FNTT prie VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities poskyrio specialisto išvadą visos medžiagos, nurodytos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, buvo panaudotos darbams atlikti ir kartu su atliktų darbų verte nurašytos į AB „Kraft Foods Lietuva“ sąnaudas. Pagal kasacinio teismo praktiką to paties fakto negalima kartu ir teigti, ir neigti, nes tai prieštarauja pagrindinėms įrodinėjimo proceso logikos taisyklėms. Šaliai pripažinus faktą, kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. N. ir kt. v. E. N. , bylos Nr. 3K-3-392/2001). Akivaizdu, kad atsakovas neturi teisės vienu metu teigti, kad ieškovas jam neperdavė turto ir kad tą patį tariamai neperduotą turtą pasisavino buvęs atsakovo darbuotojas. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad prie atsakovui pateiktų medžiagų galimo neteisėto užvaldymo būtų prisidėję ieškovo darbuotojai.

294. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šalis siejo faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai, kurių pagrindu atsakovui buvo tiekiamos prekės ir medžiagos. Vien ta aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios techninio aptarnavimo sutartį, kurioje nebuvo numatyta nuostatų dėl prekių tiekimo, negali būti pagrindas spręsti, kad ieškovas negalėjo atsakovui tiekti ir medžiagų.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31Dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, rangos ir paslaugų sutarčių atribojimo

32Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai kvalifikavo šalių santykius kaip tiekimo (pirkimo–pardavimo) ir atlygintinų paslaugų teikimo; kasatoriaus manymu, šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pasisako dėl rangos ir paslaugų sutarčių požymių bei šių sutarčių atribojimo.

33Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

34Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012).

35Taigi, nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Toks rangos ir paslaugų teikimo sutarčių atribojimo aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ v. UAB „Tamro vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-543/2012). Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas).

36Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalis siejo dvišaliai sutartiniai santykiai nuo 2003 m. iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. Kiekvienais metais būdavo sudaromos techninio aptarnavimo sutartys vieneriems metams. 2008 m. vasario 1 d. šalys sudarė Techninio aptarnavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kasatoriaus objektuose atlikti elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, o kasatorius įsipareigojo už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas apmokėti techninio aptarnavimo sutartyje nustatytais terminais ir kaina. Sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (tam tikrų objektų nuolatinės priežiūros, aptarnavimo ir remonto), o ne dėl atlikimo darbų, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti kasatoriui.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius ir byloje taikė tinkamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimo, o ne rangos santykius. Teismai taip pat nustatė, kad kasatorius užsakinėjo pas ieškovą medžiagas (kabelius) kaip atskiras prekes, o ne medžiagas, faktiškai naudotinas ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Taigi, ginčo šalis siejo ne tik paslaugų teikimo, bet ir prekių pirkimo–pardavimo santykiai, kurių pagrindu kasatorius turėjo atsiskaityti su ieškovu ne tik už faktiškai panaudotas medžiagas teikiant paslaugas, bet ir už visas prekes, gautas pagal prekių priėmimo–perdavimo aktus.

38Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo

39Kasatoriaus teigimu, teismai nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. netinkamai įvertino techninio aptarnavimo sutartį, nevertino šalių elektroninio susirašinėjimo, netinkamai vertino medžiagų perdavimo–priėmimo aktus, sureikšmino ieškovo liudytojų parodymus.

40Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011).

41Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasatoriaus skundo argumentai duoda pagrindą išvadai, kad kasatorius siekia, jog nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai bei jų turinys ir remiantis kasatoriaus teiginiais būtų padarytos kitokios išvados. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino montavimo darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktus, kurie yra pasirašyti abiejų šalių atstovų, o liudytojų parodymus – kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei analizavo šių įrodymų tarpusavio sąsajumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino įrodymų visumą ir nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių. Tai, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pažymėtina tai, kad nors kasatorius nurodo nemažai kasacinio teismo nutarčių, kuriose yra plėtojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, tačiau savo skunde nepagrindžia, kokiu būdu bylą nagrinėję teismai nuo šios praktikos nukrypo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai kasacinis skundas grindžiamas kasacijos pagrindu – nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kasaciniame skunde neužtenka nurodyti kasacinio teismo nutartis, kuriose yra formuojama konkrečių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, tačiau būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, patvirtinančias tokio nukrypimo egzistavimą. Tokios aplinkybės turėtų būti pagrįstos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamais kriterijais, kuriais remiantis sprendžiama dėl teismų praktikos vienodumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N. , bylos Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. ir kt. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-385/2010).

42Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

43Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

44Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nevertino, jog techninio aptarnavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad pas atsakovą buvo panaikintas elektros ūkis, todėl didžioji dalis kasatoriaus elektros ūkio darbuotojų perėjo dirbti pas ieškovą. Pažymėtina tai, kad kasatoriaus argumentai dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo yra abstraktaus pobūdžio, nes konkrečiai nepagrindžiamas netinkamas sutarties aiškinimas ir kokį netinkamą išaiškinimą tai nulėmė. Šių skundo argumentų esmė – tam tikrų įrodymų vertinimas, o ne CK 6.193 straipsnio nuostatų aiškinimo klausimai. Kadangi kasaciniame skunde nenurodyta konkrečių teisinių argumentų dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, tai teisėjų kolegija išsamiau dėl šių argumentų nepasisako.

45Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47Kasacinis teismas patyrė 52,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110567217) 52,68 Lt (penkiasdešimt du litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.