Byla 2S-1191-254/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1557-301/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. B., M. G. ir P. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, ieškovui nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

42. Ieškovas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

53. Ieškovas 2016 m. kovo 10 d. pateikė procesinį dokumentą, nurodydamas, kad ieškinys atitinka visus jam įstatymo keliamus reikalavimus ir nėra kliūčių priimti jį nagrinėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

74. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

85. Teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino teismo nustatyto trūkumo – nesuformulavo ieškinio pagrindo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai kreipėsi į teismą dėl piniginių sumų iš ieškovo priteisimo, dėl ko, ieškovo teigimu, jie siekė nepagrįstai praturtėti. Tokie atsakovų nesąžiningi veiksmai sąlygojo ieškovo reputacijos pablogėjimą, depresiją, nepatogumus ir pergyvenimus ir tai sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad ši ieškovo ieškinyje nurodyta informacija yra neteisinga. Teismas nustatė, kad ne atsakovai (pataisos įstaigos darbuotojai), o pati pataisos įstaiga Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015, užvestoje pagal pareiškėjo skundą, prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos susidarė todėl, kad pataisos įstaigos darbuotojai (atsakovai) buvo iškviesti liudytojais byloje, dėl ko pataisos įstaiga jiems sumokėjo už viršvalandžius. Teismas, įvertinęs šiuo duomenis, įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą ir nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad būtent atsakovai kreipėsi į teismą ir taip pat įpareigojo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

96. Ieškovas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį, tačiau teismas nustatė jis nepateikė jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl trūkumų šalinimo nutartimi įpareigojo ieškovą tokius duomenimis pateikti. Kadangi ieškovas įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, teismas sprendė, kad jis antrojo ieškinio trūkumo taip pat nepašalino.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

117. Ieškovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinį priimti, nurodydamas, kad teismas nesupranta ieškinio esmės, todėl nepagrįstai jo nepriima, be to, jis yra nemokus ir sumokėti žyminio mokesčio negali.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

138. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo laikomas nepaduotu, ieškovui nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

149. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių: tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas teismas pažymi, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali vykti.

1510. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Apelianto ieškinio turinys patvirtina, kad jis ieškinyje nurodė atsakovus (pataisos įstaigos darbuotojus), kurie, jo manymu, turėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą patikslinti ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes Liteko duomenimis nustatė, kad atsakovai nėra apelianto atžvilgiu inicijavę civilinės bylos dėl skolos priteisimo, todėl apeliantas neteisingai teigia, kad pastarieji siekia nepagrįstai praturtėti, kas, apelianto nuomone, yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

1611. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą būtent iš atsakovų. Apeliantas faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015 nepagrįstai iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl to, kad atsakovai šioje byloje buvo iškviesti liudytojais ir jų darbovietė jiems sumokėjo už viršvalandžius. Taigi ieškinio dalykas ar pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, vertindamas kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus ir nurodydamas, jog ieškovas ieškinio pagrindą turėtų suformuluoti, pagrindžiant, jog atsakovai inicijavo teisminį procesą apelianto atžvilgiu, nepagrįstai apribojo apelianto teisę pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą kaip savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, turėtų įgyvendino pareigą pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva bei sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186/2011; kt.), dėl kurio gali būti neteisingai išspręsta byla.

1712. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepagrindė įrodymais prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnio, 230 straipsnio 1 dalis).

1813. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trūkumo, pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindžiančius įrodymus, nepašalinimas, taip pat nesudaro pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas tokių įrodymų nepateikė, turėjo svarstyti apelianto prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne ieškinį laikyti nepaduotu. Tuo labiau, kad byloje nesant pakankamai duomenų apie apelianto turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas turi galimybę vadovautis duomenimis, gautais iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats arba kurie jau yra teismo žinioje. Tuo labiau, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

1914. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (įskaitant išspręsti jo kompetencijai priklausantį ieškinio priėmimo klausimą) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

21atskirąjį skundą tenkinti.

22Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir... 4. 2. Ieškovas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu... 5. 3. Ieškovas 2016 m. kovo 10 d. pateikė procesinį dokumentą, nurodydamas,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 4. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. kovo 15 d.... 8. 5. Teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino teismo nustatyto trūkumo –... 9. 6. Ieškovas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį, tačiau... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. 7. Ieškovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Marijampolės... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. 8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje... 14. 9. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra... 15. 10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas... 16. 11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nurodė faktines... 17. 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ieškinio priėmimo... 18. 13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trūkumo, pateikti... 19. 14. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus,... 20. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 21. atskirąjį skundą tenkinti.... 22. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį... 23. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....