Byla 2A-561/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. K., K. J., N. B., atsakovo akcinės bendrovės ,,Senoji Baltija“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sedija“ ir trečiojo asmens I. S. (I. S.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-75-524/2011 pagal ieškovių V. K., K. J., N. B. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Sedija“, tretiesiems asmenims D. M., I. S., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės V. K., K. J., N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ solidariai 450 000 Lt neturtinės žalos, t. y. po 150 000 Lt kiekvienai ieškovei, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių K. J., N. B. tėvas ir ieškovės V. K. vyras R. K. dirbo UAB „Senoji Baltija“ vyr. mechaniku. 2005-06-28 laive LBB-1032, kuriame jis dirbo, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis žuvo. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atliko tyrimą dėl R. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo ir nustatė, kad jis mirė nuo uždusimo, kurį sukėlė deguonies trūkumas ore bei kad įvykusio jam nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo darbdavio UAB „Senoji Baltija“ šiurkštūs darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Atsakovai, pažeisdami darbo įstatymų reikalavimus, neužtikrino jam saugių sąlygų dirbti. R. K. buvo leidžiama dirbti laive jūroje pavojingą darbą, nustatyta tvarka nepatikrinus jo sveikatos, taip pat jis nebuvo informuotas apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius, nesupažindintas su saugiais darbo būdais, nežinojo, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos dirbant triume ir kaip elgtis susidarius pavojingai situacijai. R. K. darbo sutartį buvo sudaręs su atsakovu AB „Senoji Baltija“, tačiau laivo LBB-1032, kuriame dirbo R. K. ir kuriame jam įvyko nelaimingas atsitikimas, valdytoju buvo UAB „Sedija“. Atsakovas AB „Senoji Baltija“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią laivas buvo išnuomotas UAB „Sedija“. Sutartyje nuomininkas UAB „Sedija“ įsipareigojo sudaryti sąlygas saugiai dirbti tiek techniniu, tiek organizaciniu atžvilgiu, ir atsakyti už darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms atskirti atsakovų atsakomybę už darbuotojo, dirbusio laive, saugą ir sveikatą, nėra galimybės ir jie už žalą dėl R. K. mirties turi atsakyti solidariai. Dėl R. K. mirties ieškovės patyrė didelius išgyvenimus, kuriuos prašė kompensuoti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei V. K. priteisė iš atsakovų AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ po 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei K. J. priteisė iš atsakovų po 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei po 1098,12 Lt ekspertizės išlaidų; ieškovei N. B. priteisė iš atsakovų po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovų priteisė po 1080 Lt žyminio mokesčio bei po 45,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad R. K. 2005-01-31 buvo priimtas dirbti AB „Senoji Baltija“ vyr. mechaniku. AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ 2005-01-12 sudarė Laivo LBB-1032 nuomos sutartį Nr. 01, kurios 2.1.2 p. laivo savininkas (AB „Senoji Baltija“) komplektuoja įgulą su kapitonu ir vyr. mechaniku; 2. 2. 13 p. laivo nuomininkas (UAB „Sedija“) įsipareigojo atsakyti už darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių vykdymą. 2005-06-28 laive įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu žuvo R. K. ir J. N.. Nustatyta, kad 2005-06-28 laivas išplaukė iš Karlskronos uosto į Klaipėdą, laivo kapitonas ir vyr. kapitono padėjėjas būdami ant tiltelio valdė laivą. R. K. ir J. N. ruošėsi išpumpuoti iš triumo vandenį. Darbuotojas V. M. išėjo į laivo denį, pastebėjo triumo vandenyje plūduriuojantį R. K., įlipo į laivo triumą ir bandydamas gelbėti įgulos narius sušuko ir prarado sąmonę. Išgirdęs šauksmą kitas įgulos narys V. Ž. pakvietė laivo kapitoną. Laivo kapitonas nulipo į triumą ir prarado sąmonę. Laivo kapitono padėjėjas įlipo į triumą su V. Ž. ir atneštu saugos diržu užkabino nukentėjusiuosius įgulos narius. Ištraukus J. N. ir R. K. jie buvo negyvi, šie asmenys mirė nuo uždusimo, kurį sukėlė deguonies trūkumas aplinkos ore. Atsakovas AB „Senoji Baltija“ ir R. K. buvo sudarę rašytinę darbo sutartį, kuri galiojo nelaimingo atsitikimo metu, todėl ginčo, kad šiuos asmenis siejo darbo teisiniai santykiai, byloje nėra. AB „Senoji Baltija“ teigia, kad laivo nuomos sutartimi UAB „Sedija“ įsipareigojo atsakyti už darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių vykdymą (2.2.13 p.), todėl AB „Senoji Baltija“ neatsakinga už R. K. saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą. Šiuos argumentus teismas laikė nepagrįstais. Įstatymo norma, nustatant darbdaviui atsakomybę už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra imperatyvi, šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, todėl laivo nuomos sutarties 2.2.13 p. sąlyga nepanaikina atsakovo kaip darbdavio atsakomybės užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlygas. Dėl šių aplinkybių yra vertinami AB „Senoji Baltija“ kaip darbdavio veiksmai, kuriais privalėjo būti užtikrinta darbuotojui teisė į saugią darbo aplinką ir saugias darbo sąlygas. Atsakovas UAB „Sedija“ savo atsakomybę neigia, nes jis nebuvo žuvusiojo R. K. darbdavė. Teismo nuomone, šie argumentai nepagrįsti. Teismo teigimu, siekiant nustatyti, ar šalis siejo darbo teisiniai santykiai, būtina nustatyti, ar asmuo įsipareigojo dirbti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. K. veikė UAB „Sedija“ interesais, atliko nustatytas vyr. mechaniko darbo funkcijas UAB „Sedija“ išsinuomotame laive, pakluso šios atsakovės nustatytai darbo tvarkai, t. y. nebuvo savarankiškas ir privalėjo paklusti teisėtiems darbdavio (šiuo atveju UAB „Sedija“) reikalavimams. Nors atsakovas neigia, kad R. K. mokėjo darbo užmokestį, tačiau šias aplinkybes paneigia bylos duomenys: pasirašyta laivo nuomos sutartis (2.1.5 p.), kuri numatė nuomininkui pareigą apmokėti tarifinį darbo užmokestį, bei ieškovių parodymai, kad žuvusiajam buvo mokamas užmokestis nuo sugautos žuvies kiekio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad rašytinės darbo sutarties tarp R. K. ir UAB „Sedija“ nebuvimas nesudaro pagrindo netaikyti UAB „Sedija“ darbdavio atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Teismo teigimu, ginčo dėl to, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant darbo funkcijas, nėra. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, būtina nustatyti tokios atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 str.). Teismo nuomone, darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Atsakovai AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ teigia, kad R. K. buvo tinkamai instruktuotas, todėl jie negali būti atsakingi už nelaimingą atsitikimą. Šiuos argumentus teismas laikė nepagrįstais. Nustatyta, kad nelaimingas atsilikimas įvyko 2005-06-28, darbo metu, laive, nekentėjusysis mirė nuo uždusimo, t. y. deguonies trūkumo aplinkos ore. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: laivo įgulos narių nusileidimas į triumą, esant pavojingai mažai deguonies koncentracijai ore; laivo įgula nebuvo informuota apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksmus, nesupažindinti su saugiais darbo būdais, nežinojo, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos dirbant triume ir kaip elgtis esant nelaimingam atsitikimui, susidarius pavojingai situacijai. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2006-03-30 reikalavimu tirdama nelaimingą atsitikimą, nustatė ir įpareigojo pašalinti pažeidimus, kurie iš esmės buvo susiję su darbuotojų sauga ir sveikata. Šiame reikalavime reikšmingi šiai bylai atsakovo AB „Senoji Baltija“ pažeidimai nustatyti tokie: atsakingas už darbų saugą asmuo neatestuotas saugos ir sveikatos klausimais; nevertinama bendrovėje darbo aplinkos profesinė rizika; nepaskirtas darbuotojas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimui, pildymui, tikslinimui, atsakantis už duomenų teisingumą; darbuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis, neįgiję žinių sveikatos klausimais ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių; žvejybinio laivo LBB-1032 (šiame laive dirbo R. K.) komandos darbuotojai nesupažindinti su „Darbų saugos laivuose bendrosiomis taisyklėmis“; įmonėje parengti vietiniai darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų; nesudarytas nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas bei rizikos įvertinimo lentelė; darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal atliekamo darbo pobūdį apsisaugoti nuo galimo kenksmingų, pavojingų veiksnių pobūdžio; vyr. mechanikas dirbo jūroje nepasitikrinęs sveikatos; nepatvirtintas darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašas; nekontroliuota, kad laivų įgulų nariai be kapitono padėjėjo leidimo į triumą neliptų; laivų įgulos neinstruktuotos, nesupažindintos su saugiais darbo būdais triume, kokiomis saugos priemonėmis naudotis ir kaip įgulai elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui ar susidarius pavojingai situacijai. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2006-03-30 reikalavimu tirdama nelaimingą atsitikimą nustatė analogiškus pažeidimus ir UAB „Sedija“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ne tik žuvusysis R. K., bet ir kiti atsakovų darbuotojai nebuvo instruktuoti pagal teisės aktų reikalavimus saugiai ir tinkamai dirbti nustatytą darbą, šią aplinkybę patvirtina paties nelaimingo atitikimo schema ir pagalbos suteikimas, kuris pagal pateiktus duomenis buvo teikiamas chaotiškai, nesistemingai, be jokio išankstinio paruošimo. Kapitono R. S. paaiškinime apie nelaimingą atsitikimą nurodoma, kad jo žinios dėl darbo saugos netikrintos, nors būtent kapitonas laivo įgulos vadovas ir pagal pareiginius nuostatus atsako už įgulos ir keleivių saugumą. UAB „Sedija“ kapitono padėjėjas paaiškinimuose taip pat nurodė, kad jo saugos žinios nebuvo tikrinamos, nors šis asmuo instruktuodavo įgulos narius darbo vietoje. Teismo nuomone, net esant žuvusiojo R. K. parašams darbų saugos instruktavimo darbų vietoje registracijos žurnale bei įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo AB „Senoji Baltija“ atliktas instruktavimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministro 2001-06-29 įsakymu, 41 p. nustatė, kad leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį. Nepriklausomai nuo vėdinimo trukmės į tokias patalpas draudžiama įeiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribų. Įeinantysis privalo užsidėti apsauginį diržą su stropais ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko stebėtojas. Esant būtinybei skubiai patekti į nurodytas patalpas, kol jos neišvėdintos, įeiti leidžiama užsidėjus kvėpavimo organų asmenines apsaugos priemones ir laikantis visų anksčiau nurodytų reikalavimų. Nurodytose patalpose esantys asmenys ir stebėtojai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo naudotis nustatytos sistemos signalais. Prieš pradedant darbus nurodytose patalpose, darbų vadovas privalo įsitikinti, kad dirbantysis ir stebėtojas gerai žino signalų sistemą. Nors vyr. mechaniko darbo funkcijos ir buvo susijusios su darbu uždarose patalpose, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais būtų įgyvendinti šie reikalavimai. Lietuvos teismo ekspertizės 2011-08-23 akte nurodyta, kad aplinkybė, jog darbuotojų patekimas į laivo triumą neatitiko minėtų taisyklių reikalavimų, lėmė nelaimingą atsitikimą. Įvertinęs šiuos atsakovų pažeidimus, teismas konstatavo, kad atsakovai nesiėmė reikiamų priemonių arba numatytos priemonės buvo neefektyvios tam, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo ar nelaimingo atsitikimo rizika sumažinta iki minimumo. Teismo nuomone, atsakovai neužtikrino darbuotojo saugumo, t. y. nebuvo rūpestingi ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavių, nurodytų pareigų nevykdymas reiškia darbdavių neteisėtą neveikimą, tai yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamosi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Įvertinę minėtus įrodymus ir Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto nuostatas, reglamentuojančias laivo kapitono statusą (24 p. – 41 p.), teismas padarė išvadą, kad kapitonas buvo atsakingas už laivo triume esantį užterštą vandenį bei triumo apsaugą. Akivaizdu, kad laivo kapitonas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, t. y. informuoti įgulos narius apie triume esantį nešvarų vandenį, juos papildomai instruktuoti bei spręsti klausimą dėl kvėpavimo takus apsaugančių priemonių gavimo. Be to, iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad žuvusiuosius būtų apsaugojusios naudojamos apsaugos priemonės dujokaukės, kurių laive nebuvo. Teismo nuomone, šie veiksmai, kitų atsakovo atsakingų darbuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir atsiradusiomis pasekmėmis. Taip pat teismas nurodė, kad būtina įvertinti ir paties žuvusiojo R. K. statusą pagal Lietuvos respublikos jūrų laivuose statuto (54 p. – 63 p.) nuostatas. Vyriausiasis mechanikas yra vadovaujančio lygio specialistas, pavaldus tik kapitonui, todėl, atsižvelgiant į R. K. didelį darbo stažą, akivaizdu, kad neatsargūs jo veiksmai ir nedidelis girtumas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Teismas konstatavo, kad darbdavių neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui, dėl to tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas darbdavių civilinei atsakomybei kilti, šiuo atveju ši civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškė tuo, kad atsakovių neteisėti veiksmai (neveikimas) nors tiesiogiai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į žuvusiojo veiksmus ir elgesį, kurie nors minimaliai, bet turėjo įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto patvirtinimo 25 p. nustato, kad visi nurodymai dėl laivo veiklos perduodami tik laivo kapitonui, kuris atsako už jų vykdymą. Laivo kapitono nurodymai yra privalomi visiems laive esantiems asmenims, todėl darytina išvada, kad žuvusysis R. K., nors ir nebuvo tinkamai instruktuotas, tačiau dėl savo užimamų pareigų – vyr. mechaniko, jo atliekamų funkcijų (Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto 54 p.–63 p.), ilgametės darbo laivuose patirties turėjo žinoti, kad apie triumo atidarymą privaloma pranešti laivo kapitonui ir leistis į triumą be kapitono nurodymo nėra galima. Triumai valomi tik kapitono nurodymu ir apie tai pažymint laivo žurnale, tuo tarpu iš laivo kapitono paaiškinimų matyti, kad jis nedavė nurodymo lipti į triumą, šią aplinkybę taip pat patvirtina laivo žurnalas, t. y. pateiktame laivo žurnale apie triumo atidarymą žymų nėra padaryta. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad R. K. leidimasis į triumą be kapitono nurodymo, nesant kapitono įsakymo ar nurodymo, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, todėl priteistinos ieškovėms neturtinės žalos dydis mažintinas dėl paties žuvusiojo veiksmų. Teismas, spręsdamas dėl R. K. neblaivumo ir šios aplinkybės reikšmės, atsižvelgė į nelaimingo atsitikimo aplinkybes, iš kurių nustatyta, kad kiti įgulos nariai, kurie siekė suteikti pagalbą ir išgelbėti R. K. bei J. N., t. y. V. M., laivo kapitonas, nusileidę į triumą prarado sąmonę ir negalėjo patys išlipti iš triumo, nors nėra jokių duomenų, kad jie buvo neblaivūs. Teismo nuomone, rastas alkoholio kiekis pas R. K. nebuvo lemiamas veiksnys nelaimingam atsitikimui ir galėtų turėti minimalią reikšmę kilti nelaimingam atsitikimui. Iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad alkoholio kiekis sustiprina toksinų kiekį ir praktiškai galėjo turėti nedidelį poveikį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nežymiai mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį, t. y. atsižvelgiant į žuvusiojo R. K. savybes, jo patirtį, tai, kad jis nepranešė laivo kapitonui dėl ketinimo atidaryti triumą, bei alkoholio kiekį, ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas 20 proc. Teismas, įvertinęs aptartas bylos aplinkybes, konstatavo, kad abu atsakovai lygiomis dalimis yra kalti dėl padarytos neturtinės žalos, todėl ją privalo atlyginti lygiomis dalimis.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovės V. K., K. J., N. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovėms iš atsakovų solidariai 450 000 Lt neturtinės žalos, t. y. kiekvienai ieškovei po 150 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas, kuriose viena iš nelaimingų atsitikimo priežasčių buvo darbuotojų neblaivumas. Šioje byloje buvo nustatytos kitokios nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas ir pats darbuotojas. Nepagrįstą išvadą apie tai, kad darbuotojai pradėjo valyti triumą be kapitono žinios ir nurodymo, teismas padarė remdamasis laivo kapitono paaiškinimu ir tuo, kad laivo žurnale apie tai nebuvo pažymėta. Tačiau laivo kapitonas yra suinteresuotas asmuo ir tikėti vien tik jo paaiškinimu nėra pagrindo. Laive nebuvo nustatyta tvarka kaip galima gauti kapitono leidimą, o laivo žurnale iš viso nebuvo fiksuojami jokie kapitono nurodymai. Neturėjo jokios reikšmės ir įtakos nelaimingam atsitikimui bei R. K. mirčiai alkoholio koncentracija. Be to, užtikrinti tvarką laive ir nušalinti nuo darbo neblaivų darbuotoją yra kapitono pareiga.

102. Teismo priteista ieškovėms neturtinės žalos suma yra nepagrįstai sumažinta. Ieškovė V. K. yra neįgali, vyro mirties dieną ji nedirbo ir buvo jo išlaikoma. Dukros Kristina ir Natalija iš tėvo gaudavo ne tik moralinį palaikymą, bet ir materialinę pagalbą. K. J. po ištuokos kartu su sūnumi gyveno su tėvais. N. B., nors ir negyveno su tėvais, tačiau palaikė labai artimus santykius. Sprendžiant klausimą apie neturtinės žalos dydį turi būti taip pat atsižvelgta į atsakovų elgesį su žuvusio dėl jų katės R. K. šeima, jų suteiktą paramą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

113. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tik tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Šioje byloje nebuvo nustatyta ir tai neįmanoma padaryti, kas konkrečiai iš atsakovų kaltas ir kokioje dalyje dėl nustatytų saugos darbe reikalavimų pažeidimų. Sudarytoje tarp atsakovų laivo nuomos sutartyje nėra aptarta, kas iš atsakovų ir už ką buvo atsakingas darbuotojų saugos darbe srityje, kas turėjo paruošti tinkamas instrukcijas, kas iš atsakovų turėjo rūpintis mokymais ir žinių saugos darbe saugos srityje patikrinimu laivo kapitono, kuris buvo AB ,,Senoji Baltija“ darbuotojas, bet dirbo UAB ,,Sedija“ naudai. Todėl šiuo atveju turi būti taikomos CK 6.6 straipsnio nuostatos – solidarioji skolininkų atsakomybė.

12Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo AB ,,Senoji Baltija“: V. K. 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovei K. J. – 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 1 098,12 Lt ekspertizės išlaidų, ieškovei N. B. – 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį abiems darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Tačiau laivo 2005 m. sausio 12 d. nuomos sutarties 2.2.13 p. buvo numatyta, jog laivo įgulai, tik techniniu, tiek organizaciniu atžvilgiu, kas susiję su šio laivo eksploatacija bei sudaryti saugias sąlygas, įsipareigojo užtikrinti nuomininkas UAB ,,Sedija“, kuris kartu prisiėmė pilną atsakomybę už Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių reikalavimų vykdymą. Tokiu būdu pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, apibrėžtą DK 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, pagal nuomos sutartį šalių susitarimu buvo perkelta UAB ,,Sedija“, kuri eksploatavo laivą ir vykdė veiklą. Pagal nuomos sutarties 2.2.13 p. būtent UAB ,,Sedija“ privalėjo paskirti konkretų asmenį koordinuoti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimą bei informuoti darbuotojus apie galimus pavojus, riziką atliekant konkrečius darbus. Todėl neteisingas teismo motyvas, kad šioje byloje už nelaimingą atsitikimą yra atsakingas atsakovas AB ,,Senoji Baltija“, nes jis kartu su atsakovu AB ,,Sedija“ privalėjo koordinuoti savo veiksmus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata.

142. Nelaimingą atsitikimą lėmė R. K. neatsargus elgesys, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir kilo tokia pasekmė, kad žuvo nukentėjusysis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių 16.6 p. jis, lipdamas į triumą, pats turėjo užtikrinti jame vykdomų darbų saugumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrosiomis taisyklių 16.6 p. R. K. laivo triume vykdomų darbų saugumą nagrinėjamu atveju turėjo užtikrinti kapitono padėjėjas arba vyriausiasis mechanikas. Todėl galima teigti, kad R. K., turinčio didelį darbo stažą ir patirtį laivuose, nepranešimą kapitonui R. S. ar kapitono vyresniajam padėjėjui, prieš nusileidžiant į triumą, galima laikyti R. K. atliktu savarankišku veiksmu, turėjusiu įtakos nelaimingam atsitikimui. Minėtų taisyklių 41 p. nustatė, kad leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį. Šių veiksmų AB ,,Senoji Baltija“ pagal nuomos sutartį neprivalėjo vykdyti bei neturėjo jokių galimybių kontroliuoti juos esant laivui ne Lietuvos teritorijos vandenyse.

153. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovas pateikė teismui pakankamai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad AB ,,Senoji Baltija“ veiksmuose dėl nelaimingo atsitikimo nėra kaltės, nes pagal 2005 m. sausio 12 d. laivo nuomos sutarties sąlygas nebuvo įpareigota išnuomotame laive užtikrinti ir kontroliuoti laivo įgulos narių pareigų vykdymą ir jų veiksmus betarpiškai jų darbo vietose laive.

164. Remiantis CK 6.247 straipsnio norma neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo. Tokių įrodymų ieškovės šioje byloje atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ atžvilgiu nepateikė. AB ,,Senoji Baltija“ išnuomojusi laivą UAB ,,Sedija“ savo veikla tiek techniniu, tiek organizaciniu atžvilgiu neturėjo galimybės ir negalėjo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų atžvilgiu įtakoti laivo įgulos narių atliekamų veiksmų jų darbo vietose, kurie priežastiniu ryšiu buvo susiję su laive įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis ir jo pasekmėmis. Susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių 4 p. numatyta, kad visi darbai laive turi būti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijas. Nelaimingą atsitikimą sąlygojo techninio ir organizacinio pobūdžio būtinų techninių ir organizacinių apsaugos priemonių, eksploatuojant išnuomotą žvejybinį laivą, jo valdytojo neužtikrinimas, nes UAB ,,Sedija“ technologinių kortelių laivo kapitonui ir įgulos nariams nebuvo perdavusi.

175. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai privalo atsižvelgti į žuvusiojo veiksmus ir elgesį, kurie turėjo įtakos šios žalos atsiradimui. Nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu gali būti vertinamas kaip paties asmens didesnės rizikos prisiėmimas, tokiu būdu patenkant į jo sveikatai pavojingą padėtį. Žuvusysis R. K. į triumą leidosi savavališkai, nesant būtinumo ir negavus kapitono jokio įsakymo ar paliepimo, darbo metu buvo neblaivus, todėl šiais savo neadekvačiais veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Triumai valomi tik kapitono nurodymu ir apie tai pažymint laivo žurnale, tuo tarpu iš laivo kapitono paaiškinimų matyti, kad jis nedavė nurodymo lipti į triumą, šią aplinkybę taip pat patvirtina laivo žurnalas, t. y. pateiktame laivo žurnale apie triumo atidarymą žymų nėra padaryta. Teismas netinkamai įvertino šitokius nukentėjusiojo veiksmus ir nepagrįstai ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydį mažino tik 20 proc., kai faktiškai nelaimingą atsitikimą lėmė paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai.

18Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti – atsakovo UAB ,,Sedija“ atžvilgiu ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. veikė UAB ,,Sedija“ interesais, nes atliko nustatytas vyr. mechaniko darbo funkcijas ir privalėjo paklusti teisėtiems darbdavio – šiuo atveju UAB ,,Sedija“ reikalavimams. Tokia išvada prieštarauja laivo nuomos sutarties 2.1.2 p. Tokia sutarties sąlyga buvo naudinga ne UAB ,,Sedija“, o AB ,,Senoji Baltija“, nes tiek laivo kapitonas, tiek vyr. mechanikas – yra laivo įgulos vadovai ir jų buvimas laive atitiko AB ,,Senoji Baltija“ interesus, nes taip buvo užtikrinamas nuomojamo laivo tinkamas eksploatavimas. Sutartyje akivaizdžiai atskirti AB ,,Senoji Baltija“ ir UAB ,,Sedija“ darbuotojai. Faktiškai laivui vadovavo ne UAB ,,Sedija“ ir būtent vadovaujančių įgulos narių paskyrimas į laivą, sutinkamai su nuomos sutarties 2.1.6 p. buvo laivo savininko AB ,,Senoji Baltija“ prerogatyva. Pagal Susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbo saugos laivuose bendrųjų taisyklių nuostatas laivo kapitonas – AB ,,Senoji Baltija“ darbuotojas – atsakingas už visų įgulos narių saugos darbe instruktavimo darbo vietoje teisingą organizavimą ir kokybę. Šios imperatyvios normos turi viršenybę prieš laivo nuomos sutartyje įrašytą 2.2.13 p., kuriame ši pareiga perkelta laivo nuomininkui. Be to, R. K. AB ,,Senoji Baltija“ buvo įdarbintas 2005 m. sausio 31 d. darbo sutartis įsigaliojo 2005 m. vasario 1 d., t. y. po laivo nuomos sutarties sudarymo. Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ mokėjo R. K. atlyginimą, dienpinigius, įtraukė į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nederindama to su UAB ,,Sedija“. Jokių duomenų, kad UAB ,,Sedija“ mokėjo darbo užmokestį ar kitokias išmokas nėra. Nėra jokių įrodymų, kad su laivo kapitonu R. S. UAB ,,Sedija“ siejo darbiniai santykiai.

202. Analizuojant priežastinį ryšį, teismas nurodė, kad nors nėra faktinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, egzistuoja teisinis priežastinis ryšys ir to pakanka civilinei atsakomybei kilti. Teismo prieštaraujantys ir nenuoseklūs argumentai rodo, kad neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB ,,Sedija“ kaltę nėra. Atsižvelgiant į tai, kad laivo kapitonas ir vyr. mechanikas buvo atsakovo UAB ,,Senoji Baltija“ darbuotojai, nei pagal šalių sudarytą laivo nuomos sutartį, nei pagal darbo sutartis, nei pagal kitus norminiu aktus, UAB ,,Sedija“ neturėjo galimybės bei neprivalėjo tikrinti kapitono ir vyr. mechaniko darbo saugos kvalifikacijos aspektais. 2006 m. kovo 24 d. Nelaimingo atsitikimo atlikimo akte Nr. 1, nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis, nėra nurodyta, kad tai susiję su UAB ,,Sedija“ saugos darbe norminių aktų pažeidimais. UAB ,,Sedija“ nesanti R. K. darbdavė neturėjo nei teisinės, nei faktinės galimybės pašalinti tuos formalius pažeidimus, kurie buvo nustatyti AB ,,Senoji Baltija“. UAB ,,Sedija“ formalūs pažeidimai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui.

213. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovą UAB ,,Sedija“ ir R. K. nesiejo darbo santykiai, kad išnuomotame laive jis dirbo vos kelis mėnesius, kad jokių materialaus pobūdžio santykių tarp jų nesusiklostė, o nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties žuvusiojo kaltės, teismas nustatė neproporcingai didelį neturtinės žalos dydį, taip pažeisdamas sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijus.

22Ieškovės V. K., K. J., N. B. atsiliepimais į atsakovo UAB ,,Sedija“ ir trečiojo asmens I. S. apeliacinį skundą ir atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ apeliacinį skundą prašo skundus atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad nesutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

23Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 450 000 Lt neturtinės žalos dydį. Bendro pobūdžio aiškinimai, kad žuvusįjį bei jo žmoną ir dukras siejo artimi giminystės ryšiai neturi jokios įtakos neturtinės žalos piniginės išraiškos nustatymui. Atsakovas UAB ,,Sedija“ neturi prievolės atlyginti neturtinę žalą nei dalinai, nei solidariai, nes tam nėra teisinio pagrindo.

24Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad UAB ,,Sedija“ nebuvo laivo kapitono ir vyr. mechaniko darbdavė, todėl nėra atsakinga už jų instruktavimą darbų saugos klausimais. Atsakovas UAB ,,Sedija“ nėra pažeidęs įstatymų, reglamentuojančių šių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų. Tai, kad sąlyga užtikrinti saugias darbo sąlygas numatyta laivo nuomos sutartyje, savaime nereiškia, kad visais atvejais už norminių aktų pažeidimą atsako UAB ,,Sedija“.

25Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Sedija“ ir trečiojo asmens I. S. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens skundas yra nepagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.

26Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad darbdavio atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui žuvus atsiranda tik tada, kai yra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Šių sąlygų atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ veiksmuose nėra, todėl ieškovės neturi teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

27IV. Apeliacinio teismo argumentai

28Apeliaciniai skundai netenkintini.

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

30Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su darbuotojo gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

31Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose straipsniuose deklaruojama kiekvieno žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 str.)

32Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 25 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą.

33Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.

34Įvertinusi bylos medžiagos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų UAB ,,Sedija“ ir AB ,,Senoji Baltija“ atžvilgiu egzistuoja nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Abu atsakovai UAB ,,Sedija“ ir AB ,,Senoji Baltija“ skundais prašo panaikinti tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis žalos atlyginimas yra priteistas iš šių bendrovių, abu atsakovai nesutinka dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo ir nurodo, kad jų veiksmuose (kiekvieno atskirai) nėra žalos atlyginimo pagrindų.

35Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2006-03-24 akte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovių vyras/tėvas R. K., priežastys: laivo LBB-1032 įgulos narių (tarp jų ir R. K.) nusileidimas į triumą, esant pavojingai mažai deguonies koncentracijai ore; laivo įgula nebuvo informuota apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksmus, nesupažindinti su saugiais darbo būdais, nežinojo, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos dirbant triume ir kaip elgtis esant nelaimingam atsitikimui, susidarius pavojingai situacijai (t. 1, b. l. 7). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, yra oficialiu didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu. Bylos duomenimis, nelaimingo atsitikimo darbe 2006-03-24 aktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl šiame akte nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys turi lemiamą reikšmę vertinant buvo ar ne pažeistos Darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su neigiamais padariniais. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2006-03-30 reikalavimu tirdama nelaimingą atsitikimą, nustatė iš esmės analogiškus tiek atsakovo UAB ,,Sedija“, tiek atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ padarytus darbo organizavimo pažeidimus: įmonės vadovas ir atsakingas už darbų saugą asmuo, neatestuotas saugos ir sveikatos klausimais; nevertinama bendrovėje darbo aplinkos profesinė rizika; nepildomas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas; darbuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis, neįgiję žinių sveikatos klausimais ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių; nenustatyta darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių tikrinimo tvarka; žvejybinio laivo LBB-1032 komandos darbuotojai nesupažindinti su „Darbų saugos laivuose bendrosiomis taisyklėmis“; įmonėje parengti vietiniai darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų; nesudarytas nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas bei rizikos įvertinimo lentelė; darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal atliekamo darbo pobūdį apsisaugoti nuo galimo kenksmingų, pavojingų veiksnių pobūdžio; vyr. mechanikas dirbo jūroje nepasitikrinęs sveikatos; nepatvirtintas darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašas; nekontroliuota, kad laivų įgulų nariai be kapitono padėjėjo leidimo į triumą neliptų; laivų įgulos neinstruktuotos, nesupažindintos su saugiais darbo būdais triume, kokiomis saugos priemonėmis naudotis ir kaip įgulai elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui ar susidarius pavojingai situacijai (t. 2, b. l. 90-93, t. 3, b. l. 64-65). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne tik žuvusysis R. K., bet ir kiti atsakovų darbuotojai nebuvo instruktuoti pagal teisės aktų reikalavimus saugiai ir tinkamai dirbti nustatytą darbą. Teismo paskirtos ir byloje atliktos darbų saugos ekspertizės 2011-08-23 akte nurodyta, kad visų laivo įgulos narių, kurie leidosi į laivo triumą (tame tarpe ir laivo kapitono) veiksmai neatitiko Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 41 punkto reikalavimo – leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį jose; nepriklausomai nuo vėdinimo trukmės į tokias patalpas draudžiama įeiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribų, o įeinantysis privalo užsidėti apsauginį diržą su stropais ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko stebėtojas (t. 2, b. l. 185-189). Minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad aplinkybė, jog darbuotojų patekimas į laivo triumą neatitiko Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių 41 punkto reikalavimų lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, o užtikrinti saugų darbą laive LBB-1032 buvo žuvusiojo R. K. darbdavių, jų įgaliotų asmenų, laivo kapitono ir laivo įgulos vadovaujančių darbuotojų pareiga. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo 2005-06-28 laive LBB-1032 priežastis buvo darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-01-31 darbo sutartį, pagal kurią darbdavys vykdydamas DK 93 straipsnio reikalavimus įsipareigoja užtikrinti darbuotojui sveikas ir saugias sąlygas, R. K. buvo sudaręs su atsakovu AB „Senoji Baltija“ ir šioje bendrovėje dirbo vyr. mechaniku (t. 1, b. l. 120–121). Nelaimingo atsitikimo metu atsakovą AB ,,Senoji Baltija“ ir R. K. siejo darbo teisiniai santykiai, nes minėta darbo sutartis tarp šių šalių nebuvo nutraukta ir buvo galiojanti. Laivo LBB-1032, kuriame dirbo R. K., nelaimingo atsitikimo metu valdytoju buvo atsakovas UAB ,,Sedija“, kuris su atsakovu AB ,,Senoji Baltija“ 2005-01-12 sudarė laivo LBB-1032 nuomos sutartį Nr. 01 (t. 1, b. l. 126–127). Nuomos sutarties 2.1.2 p. ir 2.2.13 p. atsakovai susitarė, kad laivo savininkas (AB „Senoji Baltija“) komplektuoja įgulą kapitonu ir vyr. mechaniku, kiti įgulos nariai yra laivo nuomininko UAB „Sedija“ darbuotojai, o laivo nuomininkas UAB ,,Sedija“ įsipareigojo atsakyti už darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors atsakovas UAB „Sedija“ laivo nuomos sutarties 2.2.13 p. pagrindu įsipareigojo atsakyti už darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių vykdymą, tačiau įstatymo norma, nustatanti darbdaviui atsakomybę už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra imperatyvi ir šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, todėl priešingai nei nurodo atsakovas AB „Senoji Baltija“ apeliaciniame skunde, jis, kaip R. K. darbdavys, yra atsakingas už darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą.

37Kaip minėta, nelaimingo atsitikimo metu laivo, kuriame dirbo R. K., valdytoju buvo atsakovas UAB ,,Sedija“. Tas faktas, kad dirbant laive R. K. buvo pavaldus laivo kapitonui, kuris taip pat buvo atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ darbuotojas, nepaneigia išvados, kad atsakovas UAB ,,Sedija“ nėra atsakingas už šio darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą, kadangi visa laivo įgula, nepriklausomai nuo to, su kuriuo atsakovu siejo darbiniai santykiai ir darbuotojų atliekamas darbines funkcijas, dirbo atsakovo UAB ,,Sedija“ valdomame laive ir veikė šio atsakovo naudai. Nors R. K. darbo teisiniai santykiai siejo tik su atsakovu AB ,,Senoji Baltija“, už saugaus darbo organizavimą yra atsakingas ir atsakovas UAB ,,Sedija“, kuris nelaimingo atsitikimo metu buvo laivo valdytojas, pažeidęs saugaus darbo organizavimo reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Taigi šia norma abiems darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

38Esant nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas iš atsakovų neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų neteisėtą neveikimą, kaltę, kurios nepaneigė nei vienas iš atsakovų, bei priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

39Atmestinas atsakovų argumentas, kad nelaimingą atsitikimą lėmė tik R. K. neatsargus elgesys, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad atsižvelgiant į R. K. užimamas pareigas bei didelį darbo stažą ir patirtį laivuose, neatsargūs jo veiksmai ir nedidelis girtumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbdavių neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui, dėl to tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas darbdavių civilinei atsakomybei kilti.

40DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi sutuoktinis, žuvusiojo vaikai ir kiti asmenys. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 str. 1 d.).

41Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovių ir žuvusiojo ryšys buvo labai artimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R. K. žuvo vykdydamas darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d., 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250 str.).

42Kaip minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp darbdavių saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl darbdaviai turi atlyginti ieškovėms padarytą žalą. Tačiau atsižvelgiant į žuvusiojo R. K. užimamas darbines pareigas laive, jo darbinę patirtį, nedidelį neblaivumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti 20 procentų.

43Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovių patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į kiekvienos iš ieškovių ir žuvusiojo jų vyro/tėvo buvusį artimą ryšį, bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus šioje byloje, nustatytas neturtinės žalos dydis ieškovėms V. K. – 48 000 Lt, K. J. – 24 000 Lt, N. B. – 12 000 Lt, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

44Atmestinas ieškovių argumentas, kad šiuo atveju turi būti taikomos CK 6.6 straipsnio nuostatos ir neturtinė žala ieškovėms turėtų būti priteista iš atsakovų solidariai.

45Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt.; bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad abu atsakovai lygiomis dalimis yra kalti prieš ieškoves dėl padarytos neturtinės žalos, ją privalo atlyginti. Dėl šių motyvų paliktinas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo žalos atlyginimas ieškovėms iš atsakovų priteistas lygiomis dalimis, taikant dalinę atsakomybę.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

48Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Šiuo atveju atmetant visų apeliantų skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės V. K., K. J., N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovės V. K., K. J., N. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 9. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos... 10. 2. Teismo priteista ieškovėms neturtinės žalos suma yra nepagrįstai... 11. 3. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tik tais atvejais, kai... 12. Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. 1. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį abiems... 14. 2. Nelaimingą atsitikimą lėmė R. K. neatsargus elgesys, dėl kurio įvyko... 15. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo AB ,,Senoji Baltija“... 16. 4. Remiantis CK 6.247 straipsnio norma neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei... 17. 5. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio... 18. Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. apeliaciniu skundu prašo... 19. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. veikė UAB ,,Sedija“ interesais,... 20. 2. Analizuojant priežastinį ryšį, teismas nurodė, kad nors nėra faktinio... 21. 3. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį... 22. Ieškovės V. K., K. J., N. B. atsiliepimais į atsakovo UAB ,,Sedija“ ir... 23. Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į ieškovių... 24. Atsakovas UAB ,,Sedija“ ir trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į atsakovo AB... 25. Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Sedija“ ir... 26. Atsakovas AB ,,Senoji Baltija“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą... 27. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 28. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su darbuotojo gyvybės... 31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose... 32. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo... 33. Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti... 34. Įvertinusi bylos medžiagos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 35. Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2006-03-24 akte... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-01-31 darbo sutartį, pagal kurią... 37. Kaip minėta, nelaimingo atsitikimo metu laivo, kuriame dirbo R. K., valdytoju... 38. Esant nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija... 39. Atmestinas atsakovų argumentas, kad nelaimingą atsitikimą lėmė tik R. K.... 40. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovių ir... 42. Kaip minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp... 43. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovių patirtos neturtinės... 44. Atmestinas ieškovių argumentas, kad šiuo atveju turi būti taikomos CK 6.6... 45. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinių skundų... 48. Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 50. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti...