Byla e2-555-471/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis sekretoriaujant Redai Mišeikytei dalyvaujant ieškovų L. J. ir L. J. atstovui advokatui Piotrui Orlovui atsakovų UAB „Račkausko Agrotech“ ir UAB „Pakėvio dvaras“ atstovui advokatui R. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. J. ir L. J. ieškinį atsakovams UAB „Račkausko Agrotech“ ir UAB „Pakėvio dvaras“ bei trečiajam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovai L. J. ir L. J. pareiškė 2016-04-12 ieškinį, prašydami kiekvienam iš jų priteisti po 5.000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Račkausko Agrotech“ ir po 10.000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Pakėvio dvaras“ dėl L. J. sutuoktinio ir L. J. tėvo V. J. žūties nelaimingo atsitikimo darbe metu.

3Ankstesniame teismo posėdyje ieškovė L. J. paaiškino, kad su V. J. susituokė 1999m., tais pačiais metais jiems gimė sūnus L.. 2004m. šeima išvažiavo gyventi į Airiją, kur vėliau paėmę paskolą nusipirko namą. Ji dirbo pardavėja įmonėje, V.– medžio apdirbimo įmonėje, o Lukas mokėsi bendruomenės mokykloje. V. svetimoje šalyje nepritapo, labai norėjo grįžti gyventi į Lietuvą, todėl pasitarę nusprendė visi parvažiuoti gyventi į Lietuvą. Pirmas namo grįžo V.. Jis 2013-02-20 nupirko sodybą, esančią ( - ) ir ją įrenginėjo, kad būtų tinkama gyventi visai šeimai, planavo joje užsiimti kokiu nors verslu. Vėliau jis nusprendė laikinai įsidarbinti, kad turėti pajamų pragyvenimui bei sodybos tvarkymui ir įsidarbino UAB „Pakėvio dvaras“. Pasibaigus mokslo metams L. grįžo į Lietuvą, o ji turėjo grįžti 07-17d. / turėjo išankstinį bilietą /. 06-18d. V. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo, todėl tą pačią naktį ji grįžo į Lietuvą. Palaidojus V. ji su sūnumi rugpjūčio mėn. pabaigoje grįžo į Airiją, kur gyvena iki šiol ir grįžti gyventi į Lietuvą nesiruošia.

4Vyro mirtis jai buvo didžiulė nelaimė, sukėlė labai sunkius pergyvenimus. Jie buvo labai artimi, V. pirmam grįžus į Lietuvą beveik kasdien bendravo telefonu ir internetu, abu dalijosi planais dėl tolesnio gyvenimo, turėjo planų įsikurti Lietuvoje ir t.t. Vyrui žuvus be jo pagalbos ji viena neturėjo jokių galimybių Lietuvoje susirasti gerai apmokamą darbą, pabaigti sutvarkyti sodybą, išlaikyti save ir sūnų, todėl buvo priversta grįžti gyventi į Airiją. Iš karto po vyro mirties jai prasidėjo depresija, nebegalėjo normaliai dirbti ir net valgyti, tačiau Lietuvoje į medikus nesikreipė. Grįžusi Airijoje kreipėsi į gydytoją, kuri suteikė pagalbą. Į gydytoją kreipėsi du kartus – iš karto po grįžimo į Airiją ir prieš įsidarbinant naujoje darbovietėje. Ankstesnėje darbovietėje dirbti nebegalėjo, nes dėl darbo pobūdžio reikėjo nuolat bendrauti su klientais, o jie klausinėdavo apie šeimą. Todėl netrukus jos prašymu buvo pervesta dirbti 1 / 2 etato; tuo laikotarpiu baigė specialius kursus ir vėliau įsidarbino senelių slaugos namuose. Ankstesnėje darbovietėje uždirbdavo 500 EUR per savaitę, vėliau – tik po 160 EUR per savaitę, o šiuo metu turi 4 darbo dienų kontraktą ir uždirba po 311 EUR per savaitę, todėl dėl vyro žūties nukentėjo ir jos pajamos.

5Jai priklauso Kaune esantis butas, kurį su sutuoktiniu buvo įsigiję gyvendami Airijoje; jame niekas negyvena. ( - ) taip pat yra negyvenama. Lietuvoje gyvena jos mama, sesuo ir du broliai, o Airijoje – duktė su žentu ir anūke. Dėl sutuoktinio žūties iš Sodros gavo 37200 lt. / 10773 EUR / išmoką ir iš draudimo bendrovės – 8688 EUR išmoką. Taip pat UAB „Račkausko Agrotech“ atlyginimo laidojimo išlaidas, bet jų dydžio neprisimena. Airijoje jokių išmokų negavo. Patikslina, kad namo Airijoje pirkimui su sutuoktiniu buvo gavę apie 200.000 EUR paskolą. V. žūties metu buvo likę išmokėti apie 150.000 EUR. Pagal draudimo sutarties sąlygas jam žuvus likusią mokėtiną sumą / t.y. apie 150.000 EUR / padengė draudimo bendrovė, todėl jai paskolos mokėti nebereikia. Airijoje jokių našlės išmokų negauna. Pareiškė tik minimalaus, jos vertinimu, dydžio reikalavimus atsakovams, šios lėšos reikalingos išleisti sūnų į mokslus / cituojama /. Apie jokią kitą moterį, su kuria V. būtų galėjęs turėti artimus santykius, nežino. Kitų įrodymų, išskyrus pateiktus byloje, dėl rengimosi grįžti į Lietuvą gyventi nuolatinai neturi.

6Sūnus L. su tėvu buvo labai artimi, nuolat bendravo, gerai sutarė. 06.15d. L. su tėvu ir seneliais atšventė gimtadienį, o po keleto dienų V. žuvo. Jo mirtis sūnų labai paveikė, jis tapo nervingas, užsisklendė savyje, jam sunku mokytis, reikalinga pagalba mokykloje ir t.t. Šiemet L. baigė 11-ą klasę. Dėl tėvo mirties jis Lietuvoje gauna po 11 EUR išmokas per mėnesį, o Airijoje – po 30 EUR. Ieškinyje nurodoma suma jam reikalinga mokymuisi.

7Ieškovų atstovas papildomai paaiškino, kad reikalavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose / reikalaujamos vidutinio dydžio sumos /. Neturtinę žalą ieškovams turi atlyginti abu atsakovai, nes UAB „Pakėvio dvaras“ atsakingas kaip darbdavys, o UAB „Račkausko Agrotech“ – kaip tiesioginis kaltininkas, kurio darbuotojas A. D. nusikalstamais veiksmais pažeidė darbų saugos reikalavimus. Pripažįsta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams išmokėtos draudimo išmokos įskaitytinos į neturtinę žalą, kas yra padaryta ieškinyje.

8Atsakovo UAB „Račkausko Agrotech“ atstovas 2016-05-09 atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo ieškovei iki šiol sumokėtų sumų pilnai pakanka visai žalai atlyginti. Be to, sutuoktinių ryšiai nebuvo itin artimi, gyvendamas Lietuvoje žuvusysis galimai turėjo kitą moterį, ką galėtų patvirtinti jo tėvai. L. J. medicininiai dokumentai dėl jos nedarbingumo taip pat neatitinka tikrovės – nurodoma, kad ji buvo nedarbinga daugiau kaip metus laiko, tačiau faktiškai visą tą laiką dirbo, o vienu metu – net dviejose darbovietėse. Dėl šių motyvų prašo ieškinį atmesti.

9Atsakovo UAB „Pakėvio dvaras“ atstovas 2016-05-09 atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas paaiškino, kad šis atsakovas V. J. žūties vietoje jokių darbų nevykdė, darbuotojas buvo skirtas vien atsakovo UAB „Račkausko Agrotech“ atliekamiems darbams dirbti, todėl UAB „Pakėvio dvaras“ nėra atsakingas dėl jo žūties, o tuo pačiu – ir dėl ieškovams padarytos neturtinės žalos. Dėl šių motyvų prašo ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo A. D. per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, į teismo posėdžius neatvyko ir papildomai nuomonė dėl ieškinio bei įrodymų nepateikė.

11Ieškinys tenkintinas dalinai.

12Liudytoja J. J.– žuvusiojo V. J. motina – parodė, kad sutuoktinių V. ir L. J. santykiai visą laiką buvo labai geri ir artimi. Jie planavo grįžti gyventi į Lietuvą. Tuo tikslu pirmas grįžęs V. nupirko sodybą kaime, kurią įrenginėjo, o Loreta rengėsi grįžti vėliau dėl įvairių priežasčių / nes Airijoje turėjo darbą, paskolą namui ir t.t. /. Dėl Luko tolesnio mokymosi jau buvo susitarę Pakražančio mokykloje. V. žuvus Loretai vienai neliko prasmės grįžti į Lietuvą, todėl ji su sūnumi liko gyventi Airijoje, o į kaime esančią sodybą įleido gyventi ją prižiūrintį žmogų. Loretą ir L. V. mirties labai paveikė, pašlijo jų sveikata, nutrūko visi planai ir t.t. UAB „Račkausko Agrotech“ atlygino tik padarytą turtinę žalą, o neturtinės žalos neatlygino. Apie jokią moterį, su kuria į Lietuvą grįžęs V. būtų bendravęs, nieko nežino.

13Liudytojas A. J. – žuvusiojo V. J. tėvas – parodė analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad sūnaus šeima buvo graži, o jo mirtis sukėlė tragiškas pasekmes. Žino, kad L. ruošėsi grįžti į Lietuvą palaipsniui, nes Airijoje turėjo darbą ir kreditą namui. Ji vasarą per atostogas rengėsi grįžusi apsižiūrėti, ką toliau daryti. Kalbos apie sūnaus ryšius su kita moterimi yra šmeižtas.

14Šioje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-471/2014 surinktais įrodymais nustatyta, kad 2013m. gegužės 22d. darbo sutartimi Nr. 12 V. J. buvo priimtas dirbti UAB „Pakėvio dvaras“ darbininku / 16-17 l. /. 2013m. gegužės 22d. tarp atsakovų buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. 2013/05/22 / 15 l. /, kuria užsakovas UAB „Račkausko Agrotech“ įsipareigojo garantuoti saugų darbą, ... apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir atsiskaityti su rangovu už atliktas paslaugas / sutarties 3p. /, o vykdytojas UAB „Pakėvio dvaras“ įsipareigojo atlikti paslaugas pagal užsakovo užsakymus / sutarties 2p. /. Vadovaujantis šia sutartimi UAB „Pakėvio dvaras“ direktoriaus 2013-05-22 įsakymu darbuotojai V. J. ir kiti darbuotojai buvo skirti dirbti į UAB „Račkausko Agrotech“ objektą „Kelmės miesto centrinės dalies teritorijos sutvarkymas II etapas, ( - ) kvartalas“ darbams atlikti ir jiems pavesta atlikti šiuos darbus : žemės kasimas lietaus nuotekų vamzdynams, smėlio pagrindo po vamzdžiais įrengimas, vamzdžių užpylimas smėliu ir kt. / 18 l. /.

152013m. birželio 18d. nelaimingo atsitikimo darbe metu V. J. žuvo / 19 l. /, ką patvirtina 2013-07-19 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 išvados / 20-31 l. /.

16Įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014m. lapkričio 04d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-471/2014 A. D. buvo pripažintas kartu padaręs Lietuvos BK 176str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 40str. už tai, kad jis būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, tai yra dirbdamas UAB “Račkausko Agrotech” darbų vadovu ir pagal UAB “Račkausko Agrotech” direktoriaus P. R. 2013m. gegužės 15d. įsakymą būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą atliekant statybos ir remonto darbus objekte „Kelmės miesto centrinės dalies teritorijos sutvarkymas II etapas, Mackevičiaus g. kvartalas“ dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ... ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms – 2013m. birželio 18d. apie 10val. 30min. ( - ), UAB „Račkausko Agrotech“ įrengiant gatvės lietaus nuotekų šalimo tinklus, iškasa buvo kasta per stačiais nesutvirtintais šlaitais, ko pasekoje virtus iškasos šlaito gruntui buvo sužalotas UAB „Račkausko Agrotech“ statybos darbininkas E. D., kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei UAB „Pakėvio dvaras“ darbuotojas V. J., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė / nurodomos bylos 3 t. 209-220 l. /.

17Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusioji L. J. ir jos atstovaujamas nepilnametis L. J. pareiškė civilinį ieškinį UAB „Račkausko Agrotech“ dėl 80.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismo posėdyje L. J. prašė priteisti jai ir sūnui lygiomis dalimis. Tuo metu byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad AB „Lietuvos draudimas“ buvo priėmęs preliminarų sprendimą išmokėti V. J. įpėdiniams 120.000 lt. draudimo išmoką, tačiau užsitęsus paveldėjimo liudijimo išdavimui ši suma dar nebuvo išmokėta. Teismo posėdyje L. J. pripažino, kad jei jai būtų išmokėta visa ši suma ir „dar kažkiek“ / cituojama / pridėtų darbovietė, ji išvis atsisakytų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas laikė tikslingu pagal įstatymo analogiją vadovaujantis Lietuvos CPK 296str. 1d. 1p. L. ir L. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą nurodydamas, kad tik visiems įpėdiniams priėmus V. J. palikimą bei išsprendus su jo mirtimi susijusių išmokų gavimo klausimus, L.ir L. J., jei jų netenkintų bendra gauta išmokų suma, galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka / 3 t. 218 l. /.

18Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. J. ir L. J. susituokė 1999-04-09 / 13 l. /, 1999-06-15 jiems gimė sūnus Lukas / 14 l. /. V. J. žuvus VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimais L. J. ir L. J. buvo skirtos po 37.200 lt. išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu / 32, 33 l. /.Taip pat pagal UAB „Račkausko Agrotech“ sudarytą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį L. J. ir L. J. buvo išmokėtos po 8.688,60 EUR draudimo išmokos / 34 l. /. 2013-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi V. J. įgijo Kelmės r., Tįsaičių k., Tįsaičių g. 13A esantį žemės sklypą su sodyba, NTR įregistruotą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė / 68-77 l. /.

19Dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą

20Lietuvos DK 250str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos CK. Darbuotojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi sutuoktinis, žuvusiojo vaikai ir kiti asmenys / Lietuvos CK 6.284str. 1d. /.

21Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30str. 1d. du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje ... ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Todėl šia norma pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą skiriama abiem darbdaviams.

22Įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014m. lapkričio 04d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-471/2014 neginčijamai nustatyta, kad V. J. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl statybos darbams vadovavusio UAB “Račkausko Agrotech” darbų vadovo A. D. padarytų darbų saugos pažeidimų / Lietuvos CPK 182str. 3p. /; šios aplinkybės atsakovai net neginčija / Lietuvos CPK 187str. /. Nors darbai buvo atliekami UAB „Račkausko Agrotech“ objekte, jiems tiesiogiai vadovavo šios bendrovės darbuotojas ir ši bendrovė buvo prisiėmusi atsakomybę už saugų darbą / 2013-05-22 darbų atlikimo sutarties 3.1p. /, vykdytojas – UAB „Pakėvio dvaras“ – įsipareigojo atlikti paslaugas pagal užsakovo užsakymus / sutarties 2.1p. /, šiam už jas atsiskaitant / sutarties 3.3p. / ir tuo tikslu V. J. bei kitus darbuotojus skyrė dirbti į užsakovo objektą / 2013-05-22 įsakymo dėl darbuotojų skyrimo darbui 1p. / bei nurodė konkrečius atliktinus darbus / to paties įsakymo 2p. /. Šios abiejų atsakovų susitarimų sąlygos vienareikšmiškai patvirtina, kad darbus UAB „Račkausko Agrotech“ objekte vykdė abu atsakovai. Tokiu atveju atsakovai neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti tik vieno darbdavio atsakomybę užtikrinti saugų darbą / Apeliacinio teismo 2013-07-11 nutartis Nr. 2A-561/2013, kt. / ir abu – UAB „Pakėvio dvaras“ kaip žuvusiojo darbdavys, o UAB „Račkausko Agrotech“ kaip tiesioginio kaltininko darbdavys – atsako už dėl V. J. žūties kilusias neigiamas pasekmes. Analogiškai šis dviejų darbdavių atsakomybės klausimas yra išspręstas eilėje bylų / Apeliacinio teismo 2010-04-06 nutartis Nr. 2A-77/2010, Kauno apygardos teismo 2016-05-10 nutartis Nr. 2A-724-480/2016, kt. /.

23Pagal bendruosius civilinės teisės principus bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus / Lietuvos CK 6.5str. /. Šios taisyklės išimtis nustatyta Lietuvos CK 6.6str. 3d. ir 6.279str. 1d. - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė / LAT 2008-03-26 nutartis Nr. 3K-7-59, kt. /. Dalinės atsakomybės atveju kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio / LAT 2008-05-13 nutartis Nr. 3K-3-219/2008, kt. /.

24Šioje byloje nustatyta, kad visus darbų saugos pažeidimus, lėmusius V. J. mirtį, padarė UAB „Račkausko Agrotech“ darbuotojas, o UAB „Pakėvio dvaras“ kaltė yra tame, kad jis kaip darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų / t.y. faktiškai - nesutrukdė darbų vadovui A. D. vykdyti darbus pažeidžiant darbų saugos reikalavimus /. Todėl teismas nesutinka su ieškovų argumentu, jog UAB „Pakėvio dvaras“ taikytina didesnė civilinė atsakomybė kaip darbdaviui / ieškinio 2.26p. / ir laiko, kad UAB „Pakėvio dvaras“ turi atlyginti 1 / 3 dalį / nes neužtikrino saugių darbo sąlygų /, o UAB „Račkausko Agrotech“ – 2 / 3 dalis / nes neužtikrino saugių darbo sąlygų ir padarė pažeidimus, lėmusius nelaimingo atsitikimo kilimą / dėl V. J. žūties padarytos neturtinės žalos.

25Dėl žalos dydžio

26Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra įtvirtintas Konstitucijos 30str. 2d. Asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Visiško nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas Lietuvos CK 6.251str. 1d. ir 6.263str. 2d. Lietuvos CK 6.251str. 1d. nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Deliktinės atsakomybės santykius reglamentuojančiame Lietuvos CK 6.263str. 2d. nustatyta, jog ... įstatymų numatytais atvejais neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

27Pagal Lietuvos CK 6.250str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ... dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties / Lietuvos CK 6.248str. 1d. /.

28Lietuvos CK nėra nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, todėl teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme / Lietuvos CK 1.5str. / nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais / Lietuvos CK 6.250str. 2d. /. Lietuvos CK 6.250str. 2d. įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

29Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį / LAT 2010-12-27 nutartis Nr. 3K-3-560/2010, kt. /.

30Be to, neturtinės žalos įvertinimas pinigais turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Tai reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui ir turi būti atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Ieškovai prašo bendrai iš abiejų atsakovų priteisti jiems po 15.000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teismui / LAT 2012-04-30 nutartis Nr. 3K-3-202/2012, kt. /. 2014m. pabaigoje / t.y. praėjus santykinai ilgam laiko tarpui po įvykio, kai ieškovų patirti išgyvenimai ir tolesnio gyvenimo aplinkybės iš esmės buvo žinomi / nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-174-471/2014 L. J. ir jos atstovaujamas nepilnametis L. J. pareiškė civilinį ieškinį UAB „Račkausko Agrotech“ dėl 80.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis / t.y. po 40.000 lt. /. Taip pat L. J. pripažino, kad jei jai būtų išmokėta visa draudimo išmoka – 120000 lt. - ir „dar kažkiek“ / cituojama / pridėtų darbovietė, ji išvis atsisakytų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal tai išeitų, kad visa ieškovams padaryta neturtinė žala buvo įvertinta „kažkiek“ daugiau nei 120.000 lt. Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ieškovams bendrai buvo išmokėta 60.000 lt. / po 8.688,60 EUR draudimo išmokų /, t.y. pagal pradinį reikalavimą iš viso liktų neatlyginta kažkiek didesnė nei 60.000 lt. suma. Tačiau reikalavimas šioje byloje pareikštas daugiau kaip 100.000 lt. / 30.000 EUR / sumai ir jį teismo posėdyje ieškovė iš esmės motyvavo lėšų reikalingumu sūnui „išleisti į mokslus“ / cituojama /. Iš kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sužalojus darbuotojo sveikatą sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25.000 lt. / 7.240,50 EUR / – 50.000 lt. / 14.481 EUR / suma, tačiau itin sunkaus, ilgalaikio sveikatos sužalojimo atveju / kuris, šią bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, savo neturtinėmis pasekmėmis galėtų būti prilyginamas artimo asmens mirčiai / priteisiamos ir žymiai didesnės sumos / pvz., 21.721,50 EUR arba 75.000 lt. - LAT 2015-10-26 nutartis Nr. 3K-7-328-248/2015 /.

32Kauno apygardos teismo 2016-05-10 nutartyje Nr. 2A-724-480/2016 nurodyta, kad nukentėjusiesiems dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens žūties paprastai priteisiama nuo 4.344,30 EUR / 15.000 lt. / iki 9.267,80 EUR / 32.000 lt. / neturtinės žalos atlyginimo / LAT nutartys 2K-462/2012, 2K-326/2012, 2K-287/2012, 2K-134/2010 /. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15.000 – 70.000 lt. ir toje pačioje byloje žuvusio darbuotojo, kurio girtumas įvertintas 50 proc. kaltės, motinai priteisė 32.000 lt. o tėvui – 25.000 lt. / LAT 2013-10-04 nutartis Nr. 3K-3-466/2013 /. Kitoje byloje žuvusio darbininko tėvams buvo priteista po 70.000 lt., tačiau konstatuota, jog atsakovas yra viena didžiausių Baltijos šalyse įmonių ir jo materialinė padėtis labai gera / LAT 2008-12-10 nutartis Nr. 3K-3-556/2008 /. Panašios sumos priteisiamos ir kitų teismų bylose / Apeliacinio teismo 2013-07-11 nutartis Nr. 2A-561/2013, Kauno apygardos teismo 2016-07-14 nutartis Nr. 2A-998-153/2016 ir t.t. /, tačiau priteisiamos ir mažesnės sumos / Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-23 nutartis Nr. 2A-1670-163/2015 /. Įvertinęs pragyvenimo lygio ir kainų pokyčius šalyje nuo dalies aukščiau nurodomų procesinių sprendimų priėmimo šią bylą nagrinėjantis teismas orientaciniu maksimaliai atlygintinos neturtinės žalos dydžiu laiko apie 70.000 lt. / apie 20.000 EUR / sumą.

33Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. ir L. J. susituokė 1999m. / t.y. santuokoje pragyveno daugiau kaip 14 metų /, augino vieną tais pačiais metais gimusį sūnų L., šeima maždaug 2004m. apsigyveno Airijoje, kur gavus paskolą įsigijo namą, abu sutuoktiniai dirbo, tačiau 2012m. pabaigoje V. J. vienas grįžo į Lietuvą, 2013m. 02mėn. supirko sodybą, o 05mėn. įsidarbino UAB „Pakėvio dvaras“. Šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad bent artimiausiu metu išvykti gyventi į Airiją jis nesiruošė. Nors L. J. teigia, jog su sūnumi taip pat rengėsi netrukus grįžti nuolatinai gyventi į Lietuvą, jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /. Apmokėjimo už skrydį lėktuvu duomenys / 78 l. / patvirtina tik tai, kad ji 2013-03-27 įsigijo skrydžio bilietą. Gi visos kitos aplinkybės – jai rengiantis parskristi į Lietuvą Airijoje liko sutuoktiniams priklausantis namas su banko paskolos suvaržymais, Airijoje L. J. savo darbo sutarties nenutraukė, sūnaus iš mokyklos neišbraukė ir t.t. – rodo, kad bent artimiausiu metu ji su sūnumi nesirengė grįžti nuolatinai gyventi į Lietuvą. Tokią išvadą patvirtina ir vėlesni įvykiai – po V. J. mirties ieškovai 2013m. 08mėn. išvyko į Airiją, kur gyvena iki šiol. Atkreiptinas dėmesys, kad Airijoje L. J. priklauso gyvenamasis namas, ten ji turi darbą, gyvena jos dukters šeima, L. J. toliau mokosi, t.y. jų socialiniai ryšiai toje šalyje yra labai stiprūs ir vertintini kaip tolygūs ar net stipresni už ryšius Lietuvoje / kur liko negyvenami butas ( - ). bei gyvena dalis giminaičių /. Todėl teismas kritiškai vertina ieškovės ir liudytojų J. J. bei A. J. teiginius, kad šeimos narių ryšiai iki V. J. mirties buvo itin artimi ir labai intensyvūs, nes žuvusysis maždaug pusę metų iki mirties gyveno atskirai ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų rengęsi artimiausiu metu gyventi bendrai. Kartu teismas kaip niekuo nepagrįstus vertina atsakovų teiginius, kad sutuoktinių bendravimas gyvenant atskirai buvo nutrūkęs, dėl ko V. J. žuvus ieškovai patyrė tik minimalius išgyvenimus / kaip nurodoma 2016-05-09 atsiliepimuose, kt. / bei teiginius apie V. J. ryšius su kita moterimi, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra.

34Gydytojo 2014-09-24 pažymą apie L. J. nedarbingumą nuo 2013-06-19 iki 2014-08-12 / 36 l. / teismas vertina kaip akivaizdžiai neatitinkančią tikrovės, nes apie laikotarpį nuo 2013-06-19 iki L. J. grįžimo į Airiją jis negalėjo turėti jokių duomenų / ji pripažino Lietuvoje į medikus nesikreipusi /; be to, beveik visą šį laikotarpį ji faktiškai dirbo. Dėl kokių priežasčių ji 2013m. rugsėjo mėn. pakeitė darbovietę / 38-41 l. /, nėra aišku. Tačiau ieškovės paaiškinimas, jog ji turėjo keisti darbą, nes dėl vyro žūties nebegalėjo bendrauti su klientais, kelia abejonių; ypač įvertinus, kad sutuoktinis iki 2013m. rugsėjo mėnesio / kai ji grįžo iš Lietuvos / su ja apie 9 mėn. kartu nebegyveno. Bendruomenės mokyklos direktoriaus pavaduotojo 2015-11-26 pažyma / 42 l. / taip pat nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu ypatingus, išskirtinius tokioje situacijoje neigiamus L. J. išgyvenimus dėl tėvo mirties / kad ši mirtis jam, kaip ir L. J., sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, teismas laiko akivaizdžiu ir nereikalingu papildomo aptarimo faktu – Lietuvos CPK 182str. 1p. /.

35Byloje nėra duomenų, kad ieškovų ir V. J. šeimyniniai ryšiai iki jo mirties būtų nutrūkę ar labai silpni; kartu nėra duomenų, kad šeima būtų planavusi artimiausiu metu gyventi kartu. Todėl daroma išvada, kad dėl ilgalaikio gyvenimo atskirai / net skirtingose valstybėse / šie ryšiai neturėjo būti ypatingai artimi ir intensyvūs. Dėl ieškovų argumento, kad V. J. žuvus žlugo šeimos planai apsigyventi Lietuvoje / t.y. visiškai pasikeitė ieškovų ateitis / teismas laiko, kad tokių planų buvimas nėra pagrįstas įrodymais, o faktiškai ieškovai grįžo į Airiją, kur toliau gyvena kaip ir iki V. J. mirties. Tokioje situacijoje ieškovai nelaikytini asmenimis, patyrusiais įmanomai didžiausias netektis ir neigiamus išgyvenimus dėl šeimos nario žūties. Taip pat atsižvelgtina, kad ieškovams tiek UAB „Račkausko Agrotech“ gera valia, tiek 2014-11-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-471/2014 buvo visiškai atlyginta turtinė žala, o L. J. atleista nuo pareigos mokėti bankui kreditą už namo įsigijimą / ji pripažino, kad jo bendra suma buvo likusi apie 150.000 EUR /. Dėl aukščiau nurodomų motyvų teismas pripažįsta tikslingu abiejų ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertinti mažesnio nei maksimalaus / kaip aukščiau nurodyta - apie 20.000 EUR / dydžio – po 15.000 EUR.

36Pagal Lietuvos CK 6.290str. 1d. nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė apdrausta, gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos į atlygintiną turtinę žalą / negautas pajamas ir pan. /, todėl šios ieškovams VSDFV išmokėtos sumos / kiekvienam po 37.200 lt. / į neturtinės žalos atlyginimą neįskaičiuojamos ir neturi įtakos sprendimo šioje byloje priėmimui.

37Dėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokų teismas pažymi, kad darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui. Todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui, šios išmokos yra skirtos padengti darbuotojų ar jų artimųjų turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų / Lietuvos CK 6.290str. 1d. /. Tačiau darbdaviui sudarius dar ir papildomas draudimo sutartis dėl nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos jau skirtos kompensuoti darbuotojų praradimus, kurių atskirai neturėtų atlyginti darbdavys; priešingu atveju darbdavio interesų požiūriu tokių sutarčių sudarymas galėtų apskritai prarasti prasmę. Todėl tokios draudimo išmokos turi būti įskaitomos į žuvusių darbuotojų artimiesiems išmokamas žalos atlyginimo sumas / Apeliacinio teismo 2013-08-12 sprendimas Nr. 2A-629/2013 /. Kaip minėta, ieškovams visa turtinė žala yra atlyginta, todėl šios draudimo išmokos / po 8.688,60 EUR / įskaitytinos į neturtinės žalos atlyginimą.

38Atsakovai privalo ieškovams atlyginti po 15.000 EUR neturtinę žalą; iš šios sumos UAB „Pakėvio dvaras“ – 1 / 3 dalį arba po 5.000 EUR, o UAB „Račkausko Agrotech“ – 2 / 3 arba po 10.000 EUR. Išskaičiavus šios bendrovės savanoriško draudimo išmokas / po 8.688,60 EUR /, ji papildomai privalo ieškovams sumokėti po 1.311,40 EUR turtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkinamas dalinai / Lietuvos CK 6.250str. /.

39Ieškovai turėjo 1.090 EUR atstovavimo išlaidų / 87-92 l. /, o atsakovai bendrai – 1.000 EUR / 500 EUR ir 500 EUR - 88-91 l. / atstovavimo išlaidų. Nors ieškinys tenkinamas 42 proc. / 12.622,80 : 30.000 /, atsižvelgiant į bylos aplinkybes / pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos žuvus darbuotojui atlyginimo, tie patys ieškovų ir atsakovų atstovai dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-174-471/2014, nukrypimas nuo reikalavimų patenkinimo proporcingumo nėra didelis / teismas pripažįsta tikslingu šalims viena iš kitos šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti / Lietuvos CPK 93str. 4d. /. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteisimas žyminis mokestis valstybei – 300 EUR iš UAB „Pakėvio dvaras“ ir 79 EUR iš UAB „Račkausko Agrotech“ / Lietuvos CPK 80str. 1d. 1p., 96str. /.

40Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas

Nutarė

41Ieškinį tenkinti dalinai.

42Priteisti iš UAB „Pakėvio dvaras“ L. J. ir L. J. po penkis tūkstančius eurų / 5.000 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

43Priteisti iš UAB „Račkausko Agrotech“ L. J. ir L. J. po vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų 40ct. / 1.311,40 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

44Priteisti iš UAB „Pakėvio dvaras“ tris šimtus eurų / 300 EUR / bylinėjimosi išlaidų valstybei.

45Priteisti iš UAB „Račkausko Agrotech septyniasdešimt devynis eurus / 79 EUR / bylinėjimosi išlaidų valstybei.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis sekretoriaujant... 2. Ieškovai L. J. ir L. J. pareiškė 2016-04-12 ieškinį, prašydami kiekvienam... 3. Ankstesniame teismo posėdyje ieškovė L. J. paaiškino, kad su V. J.... 4. Vyro mirtis jai buvo didžiulė nelaimė, sukėlė labai sunkius pergyvenimus.... 5. Jai priklauso Kaune esantis butas, kurį su sutuoktiniu buvo įsigiję... 6. Sūnus L. su tėvu buvo labai artimi, nuolat bendravo, gerai sutarė. 06.15d.... 7. Ieškovų atstovas papildomai paaiškino, kad reikalavimo dydis nustatytas... 8. Atsakovo UAB „Račkausko Agrotech“ atstovas 2016-05-09 atsiliepimu prašė... 9. Atsakovo UAB „Pakėvio dvaras“ atstovas 2016-05-09 atsiliepimu prašė... 10. Trečiasis asmuo A. D. per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio... 11. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 12. Liudytoja J. J.– žuvusiojo V. J. motina – parodė, kad sutuoktinių V. ir... 13. Liudytojas A. J. – žuvusiojo V. J. tėvas – parodė analogiškai. Taip pat... 14. Šioje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-471/2014 surinktais įrodymais... 15. 2013m. birželio 18d. nelaimingo atsitikimo darbe metu V. J. žuvo / 19 l. /,... 16. Įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014m. lapkričio 04d. nuosprendžiu... 17. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą... 18. Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. J. ir L. J. susituokė 1999-04-09... 19. Dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą... 20. Lietuvos DK 250str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 21. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30str. 1d. du ir daugiau... 22. Įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014m. lapkričio 04d. nuosprendžiu... 23. Pagal bendruosius civilinės teisės principus bendraskolių prievolė yra... 24. Šioje byloje nustatyta, kad visus darbų saugos pažeidimus, lėmusius V. J.... 25. Dėl žalos dydžio... 26. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra... 27. Pagal Lietuvos CK 6.250str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 28. Lietuvos CK nėra nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, todėl... 29. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais,... 30. Be to, neturtinės žalos įvertinimas pinigais turi atitikti sąžiningumo,... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo prašomas... 32. Kauno apygardos teismo 2016-05-10 nutartyje Nr. 2A-724-480/2016 nurodyta, kad... 33. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. ir L. J. susituokė 1999m.... 34. Gydytojo 2014-09-24 pažymą apie L. J. nedarbingumą nuo 2013-06-19 iki... 35. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų ir V. J. šeimyniniai ryšiai iki jo... 36. Pagal Lietuvos CK 6.290str. 1d. nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė... 37. Dėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokų teismas pažymi, kad darbdaviai,... 38. Atsakovai privalo ieškovams atlyginti po 15.000 EUR neturtinę žalą; iš... 39. Ieškovai turėjo 1.090 EUR atstovavimo išlaidų / 87-92 l. /, o atsakovai... 40. Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas... 41. Ieškinį tenkinti dalinai.... 42. Priteisti iš UAB „Pakėvio dvaras“ L. J. ir L. J. po penkis tūkstančius... 43. Priteisti iš UAB „Račkausko Agrotech“ L. J. ir L. J. po vieną... 44. Priteisti iš UAB „Pakėvio dvaras“ tris šimtus eurų / 300 EUR /... 45. Priteisti iš UAB „Račkausko Agrotech septyniasdešimt devynis eurus / 79... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...