Byla 2A-612/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edvantus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos monolitas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-164-538/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edvantus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos monolitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos monolitas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Edvantus“ dėl reikalavimo pripažinimo niekiniu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Doleta“, uždaroji akcinė bendrovė „Stiklo briauna“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų palydovas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Edvantus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Kleta“, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 1 917 160,40 Lt skolos, 223 013,03 Lt palūkanų, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008 m. kovo 4 d. UAB „Klaipėdos monolitas“ (genrangovas) sudarė su UAB „Vilniaus Doleta“ (rangovas) statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti aliuminio fasado konstrukcijų gamybos, montavimo ir stiklinimo darbus fasadų apdailos ir šiltinimo darbus pagal rangovo paruoštą ir su užsakovu UAB „Kleta“ suderintą darbo projektą objektuose Naujojo uosto g. 7, 11 ir M. Š. g. 3, 12, Klaipėdoje. UAB „Vilniaus Doleta“ atliko numatytus darbus ir su UAB „Klaipėdos monolitas“ pasirašė atliktų darbų aktus, pažymas, išrašytos PVM sąskaitos faktūros. 2009 m. vasario 5 d. Rangos sutarties pakeitimu nustatyta, jog galutinis apmokėjimas už darbus, kurio dydis 2 786 625,15 Lt, sumokamas iki 2009 m. birželio 30 d. Rangovas UAB „Vilniaus Doleta“, užsakovas UAB „Kleta“ ir genrangovas UAB „Klaipėdos monolitas“ 2009 m. vasario 6 d. sudarė trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Kleta“ įsipareigojo atsakyti UAB „Vilniaus Doleta“ už UAB „Klaipėdos monolitas“ prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. UAB „Klaipėdos monolitas“ išrašytas sąskaitas faktūras dengė vėluodamas, dalis darbų liko neapmokėta, todėl 2009 m. spalio 25 d. UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo užfiksuota UAB „Klaipėdos monolitas“ skola UAB „Vilniaus Doleta“ 1 917 160,40 Lt sumai.

52009 m. spalio 29 d. UAB „Vilniaus Doleta“ visą turimą reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „Stiklo briauna“. 2009 m. lapkričio 17 d. UAB „Stiklo briauna“ visą turimą reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „Statybų palydovas“.

62009 m. lapkričio 18 d. UAB „Statybų palydovas“ visą turimą reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „Edvantus“. 2009 m. lapkričio 20 d. UAB „Edvantus“ visą turimą reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „INKASO“. 2010 m. sausio 25 d. UAB „INKASO“ nusiuntė UAB „Klaipėdos monolitas“ dar vieną raginimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau UAB „Klaipėdos monolitas“ nesumokėjo. 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi šalys susitarė, kad jei iki 2010 m. gruodžio 31 d. jokios sumos nei iš UAB „Klaipėdos monolitas“, nei iš UAB „Kleta“ išieškota nebus, minėta reikalavimo perleidimo sutartis be jokio atskiro pranešimo ar įspėjimo automatiškai netenka galios nuo 2011 m. sausio 1 d., o visi perleisti reikalavimai grįžta pradiniam kreditoriui. Ieškovas prašo skolą priteisti solidariai iš UAB „Klaipėdos monolitas“ ir už jį laidavusio UAB „Kleta“, nes UAB „Vilniaus Doleta“ visiškai įvykdė Rangos sutartį, todėl UAB „Klaipėdos monolitas“ yra kilusi pareiga pagal juos sumokėti, o ieškovas, kaip reikalavimo teisės perėmėjas turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Ieškovas nurodo, kad atsakovų mokėtinos 225 070,03 Lt palūkanos apskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovas iki 2010 m. balandžio 1 d. buvo skolingas atsakovui UAB „Kleta“ 2 057 Lt, todėl ieškovas įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir atsakovų privalomos mokėti palūkanos sumažėjo iki 223 013,03 Lt.

7Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Edvantus“, kuriuo prašė pripažinti ieškovo 1 917 160,40 Lt reikalavimą niekiniu, o UAB „Vilniaus Doleta“ veiksmus - reikalavimo perleidimą - neteisėtais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 m. spalio 29 d. UAB „Vilniaus Doleta“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Stiklo briauna“ dėl UAB „Vilniaus Doleta“ į atsakovą neva turimo reikalavimo sumokėti už atliktus statybos darbus 1 917 160,40 Lt sumą. 2009 m. lapkričio 17 d. UAB „Stiklo briauna“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Statybų palydovas“. 2009 m. lapkričio 18 d. UAB „Statybų palydovas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Edvantus“. Atsakovo teigimu, visi nurodyti reikalavimo perleidimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai, todėl yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.), nes UAB „Vilniaus Doleta“ sutarties dėl reikalavimo perleidimo sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Atitinkamai visi kiti reikalavimo perleidimai yra neteisėti bei negaliojantys. Be to, reikalavimo perleidimas grubiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl ir dėl šios priežasties yra neteisėtas bei negaliojantis. 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Kleta“, UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Vilniaus Doleta“ ir objekto techninę priežiūrą atliekanti įmonė UAB „VRSKB“ pasirašė defektinį aktą Nr. 2, kuriame nustatyti ir pripažinti UAB „Vilniaus Doleta“ atliktų darbų trūkumai ir defektai, kuriuos UAB „Vilniaus Doleta“ privalėjo ištaisyti savo sąskaita. UAB „Vilniaus Doleta“ trūkumų neištaisė, baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas, todėl UAB „Klaipėdos monolitas“ vadovaujantis Rangos sutarties 9.4 punktu vienašališkai ją nutraukė dėl UAB „Vilniaus Doleta“ kaltės. Vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis, atsakovas neprivalėjo sumokėti už atliktus darbus su trūkumais, o UAB „Vilniaus Doleta“ neturėjo teisės reikalauti už juos sumokėti tol, kol trūkumai nebus ištaisyti. Todėl UAB „Edvantus“ negalėjo įgyti reikalavimo, kurio objektyviai nebuvo, ir ši UAB „Edvantus“ nurodoma reikalavimo teisė pripažintina niekine. UAB „Vilniaus Doleta“, tinkamai neatlikusi statybos rangos sutartyje nustatytų darbų, nepašalinusi trūkumų ir defektų bei nepateikusi garantinio laikotarpio laidavimo rašto, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu be atsakovo sutikimo perleido naujajam kreditoriui teisę reikalauti atlyginimo už atliktus darbus, taip pažeisdama atsakovo teises (CK 6.101 str. 1 d. ).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Kleta“ 1‘380‘123,63 Lt skolą, 160 547,08 Lt palūkanų, 8,28 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitos ieškinio dalies netenkino (t. 4, b.l. 155-164).

10Dėl priešieškinio. Teismas konstatavo, kad apie sudarytus reikalavimo perleidimus atsakovams buvo pranešta tinkamai, byloje ginčo dėl to nėra. Perleidžiant reikalavimą nepažeistos imperatyvios įstatymo normos bei nė vienas CK 6.101 straipsnyje nurodytų suvaržymų nebuvo įgyvendintas. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ teisės reikalavimo perleidimo sandoriais nebuvo suvaržytos ar pažeistos. Reikalavimo perleidimo sandoriais UAB „Vilniaus Doleta“ ir vėlesni cedentai perleido ieškovui tik teisę gauti iš atsakovų pinigus už UAB „Vilniaus Doleta“ atliktus darbus, o pati prievolė niekaip nebuvo modifikuojama, mokėjimo terminai ir kitos sąlygos nebuvo keičiamos. Todėl toks reikalavimo perleidimas negali būti tapatinamas su šalies pasikeitimo prievolėje bei nė vieno iš atsakovų sutikimo gauti nereikėjo. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleista teisė gauti apmokėjimą už atliktus darbus, o naujasis kreditorius (ieškovas) neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius UAB „Vilniaus Doleta“. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ neperleido prievolių, t. y. Rangos sutartimi UAB „Vilniaus Doleta“ garantavo, kad jo atlikti statybos darbai ir jiems panaudotos medžiagos bei įrenginiai per visą garantinį laikotarpį atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir Sutarties nuostatas bei suteikė garantijas (CK 6.697 str., 6.698 str.). Be to, CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priešieškinio netenkino (CPK 178 str., 185 str.).

11Dėl ieškinio. Teismas sprendė, kad atsakovai laikomi pažeidę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl yra pagrindas priteisti iš jų skolą (CK 6.681 str. 1 d.). Techninės statybos ekspertizės akte nurodyta UAB „Vilniaus Doleta“ atliktų darbų trūkumų sąmata sudaro 266 101 Lt, pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad nustatytų trūkumų pašalinimo kaina yra 100 703,46 Lt su PVM. Teismas laikė, kad pakartotinės ekspertizės nustatyta trūkumų pašalinimo kaina yra pagrįsta, nes atliekant šią ekspertizę buvo atsižvelgta į pirmąją, kurios šalys neginčijo. Dėl to teismas prašomą priteisti sumą mažino nustatytų trūkumų pašalinimo kaina – 100 703,46 Lt su PVM. Taip pat Rangos sutarties 7 punkte nurodyta, kad per 7 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo rangovas privalo pateikti genrangovui draudimo bendrovės ar banko garantiją, kad statybos darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai. Statybos darbų atlikimo garantijos dydis – 5 proc. nuo bendros sutarties objekto kainos. Teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ (rangovas) nepateikė UAB „Klaipėdos monolitas“ nei draudimo bendrovės, nei banko garantijos, todėl priteistiną sumą taip pat sumažino 5 proc. nuo bendros sutarties objekto kainos (8 375 232,18 Lt), kas sudaro 418 761,61 Lt, todėl iš viso ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 1 380 123,63 Lt skolos (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.681 str. 1 d.). Tenkinus ieškinį iš dalies (71,99 proc.), teismas sumažino ir priteisė 160 547,08 Lt palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 6 d., CK 6.261 str., 6.37 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikytinas ir procesinėms palūkanoms šioje byloje apskaičiuoti, todėl priteisė 8,28 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo ir dalinio ieškinio tenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 4, b.l. 167-176). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu reikalavimas neegzistavo. Teismas netyrė ir nenagrinėjo reikalavimo teisės galiojimo, taip nukrypdamas nuo vieningos teismų praktikos, nes pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.
  2. 1 917 160,40 Lt dydžio mokėjimas turėjo būti paskutinis iš bendros 8 375 232,18 Lt su PVM visų statybų darbų kainos. 2009 m. rugsėjo 30 d. defektiniame akte Nr. 2 šalys pripažino, kad pasirašytuose aktuose, už kuriuos yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros 1 917 160,40 Lt sumai, nurodyti darbai nėra tinkamai atlikti. Todėl UAB „Vilniaus Doleta“ neištaisius visų statybos darbų trūkumų, UAB „Klaipėdos monolitas“ neturėjo pareigos apmokėti šiuos darbus. Dėl netinkamai atliktų visų statybos darbų nebuvo pasirašytas baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas, nurodytas Rangos sutarties 4.5 punkte. Atsakovas pažymi, kad už tinkamai atliktus darbus su UAB „Vilniaus Doleta“ buvo atsiskaityta.
  3. 2009 m. spalio 25 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame užfiksuotos ne UAB „Klaipėdos monolitas“ skolos, o dėl netinkamai atliktų darbų neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros rangovui, t.y. UAB „Vilniaus Doleta“. Todėl teismas nepagrįstai šį aktą laikė skolų suderinimo aktu. Šalys skolų suderinimo akto nepasirašinėjo.
  4. UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimo perleidimo UAB „Stiklo briauna“ sutarties sudarymo metu nebuvo kreditorius atsakovo atžvilgiu. Todėl negalėjo perleisti reikalavimo UAB „Stiklo briauna“. Atitinkamai visi sandoriai reikalavimo perleidimo grandinėje yra niekiniai, o tariamas reikalavimo turėtojas ieškovas negalėjo būti laikomas UAB „Klaipėdos monolitas“ kreditoriumi.
  5. UAB „Vilniaus Doleta“ Rangos sutarties pagrindu atsiranda ne tik kreditoriniai reikalavimai, bet kyla ir skoliniai įsipareigojimai, todėl prievolė laikytina dvišale. Teismas netyrė ir nevertino priešieškinio argumentų, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, todėl turėjo būti taikomi skolos perkėlimą reglamentuojantys CK 6.115-6.122 straipsniai.
  6. UAB „Vilniaus Doleta“, tinkamai neatlikęs Rangos sutartyje nustatytų darbų, nepašalinęs trūkumų ir defektų bei nepateikęs garantinio laikotarpio laidavimo rašto, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu be UAB „Klaipėdos monolitas“ sutikimo perleido naujajam kreditoriui teisę reikalauti atlyginimo už atliktus darbus, taip pažeisdamas UAB „Klaipėdos monolitas“ teises (CK 6.101 str. 1 d.). Kreditorius be skolininko sutikimo turi teisę perleisti tik reikalavimą, kylantį iš vienašalės prievolės, o jeigu prievolė dvišalė, t.y. reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikalingas kitos šalies sutikimas (CK 6.116 str.). Visos reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu reikalavimą iš UAB „Vilniaus Doleta“ galiausiai įsigijo ieškovas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento (CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 1 d., 6.116 str. 1 d.).
  7. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas turi ne ieškinyje nurodytą 1 917 160,40 Lt reikalavimą, o 1 380 123,63 Lt, t.y. 519 465,07 Lt reikalavimo dalis yra niekinė, nes tokio reikalavimo neturėjo nei tariamas pradinis kreditorius UAB „Vilniaus Doleta“, nei reikalavimą neva įsigijęs ieškovas, tačiau priešieškinis dėl reikalavimo pripažinimo niekiniu buvo atmestas visa apimtimi. Tokia teismo išvada pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes rangovas atleidžiamas nuo pareigos laikytis sutarties, užbaigti tinkamai darbus ir pašalinti darbų perdavimo metu nustatytus defektus, o genrangovas privalo sumokėti už akivaizdžius trūkumus kaip ir už tinkamos kokybės darbus.

14Siekiant visapusiškai įvertinti faktines bylos aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą apeliacinės instancijos teisme, skirtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

15Ieškovas UAB „Edvantus“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti, papildomai solidariai priteisiant iš atsakovų 418 761,61 Lt už atliktus statybos darbus bei 62 465,95 Lt palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b.l. 179-182). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, nepagrįstai aiškindamas Rangos sutartį ir statybos darbų atlikimo garantijos bei garantinio aptarnavimo laikotarpio laidavimo teisinę reikšmę, minėtos garantijos ir laidavimo rašto nepateikimo teisines pasekmes, be pagrindo priteistiną sumą sumažino 5 proc. nuo bendros sutarties objekto kainos.
  2. Teismas nepagrįstai laikė, kad garantijos nepateikimas yra priežastis mažinti ieškovui priteistiną sumą už rangovo atliktus ir genrangovo priimtus darbus. Pradedant atlikti darbus, Rangos sutarties 7.3 punkte reikalaujama garantija buvo pateikta, jos galiojimo terminas – vieneri metai. Sėkmingai vykdant sutartyje numatytus darbus garantija nepratęsta, o genrangovas jos nereikalavo. Visi statybos darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal Rangos sutartį, užbaigti 2009 m. Nuo tada garantija, kad statybos darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai, faktiškai prarado savo prasmę. Dėl šios garantijos nepateikimo šalys nebuvo sutarusios mažinti galutinės mokėtinos kainos už atliktus statybos darbus. Rangos sutartimi numatyti atlikti darbai užbaigti. Todėl net ir ją nutraukus teisė apmokėti visus atliktus darbus neišnyksta ir nesumažėja, nepaisant to, kad minėta garantija nebuvo pateikta.
  3. Laidavimo raštas pagal Rangos sutarties 7.4 punktą nebuvo pateiktas, tačiau tai negali būti pagrindu 5 proc. nuo sutarties objekto kainos dydžio suma mažinti atsakovų mokėtiną sumą ieškovui. Laidavimo suma sudaro 418 761,61 Lt, kas reiškia, kad šiuo laidavimu užsakovas galėjo padengti trūkumų šalinimo kaštus ne didesnius nei minėta suma. Atlikus pakartotinę statybinę ekspertizę, paaiškėjo, kad objekte nustatytų trūkumų šalinimo vertė yra 100 703,46 Lt su PVM. Šia suma teismas sumažino ieškovui priteistiną sumą ir to apeliaciniu skundu ieškovas neginčija. Taigi, atsakovams jau yra sumokėta už visus objekte esančius trūkumus. Todėl garantinio laikotarpio laidavimas nebetenka prasmės ir pateikti tokio laidavimo raštą atsakovai nebegali reikalauti, juolab, kad Rangos sutartis nutraukta.
  4. Rangos sutartyje šalys nenumatė, kad garantinio laikotarpio laidavimo rašto nepateikimo pasekmė galėtų būti galutinės sutarties kainos sumažinimas laidavimo suma. Todėl teismas, konstatavęs, kad trūkumų objekte yra už 100 703,46 Lt su PVM, nepagrįstai sumažino ieškovo prašytą priteisti sumą ne tik minėtais 100 703,46 Lt, bet dar ir papildomai 418 761,61 Lt.
  5. Dėl to, jog nepateiktas laidavimo raštas yra kalti ir atsakovai, pirmiausia – genrangovas. Pagal Rangos sutartį atsiskaitymas buvo siejamas su tarpinių aktų pasirašymu ir turėjo būti kasmėnesinis. Genrangovas už atliktus darbus visų priklausančių mokėti sumų laiku nemokėjo, dėl to susidarė įsiskolinimas. Kreipiantis į banką ar draudimo bendrovę dėl laidavimo rašto suteikimo, laidavimo sumą reikia deponuoti banko ar draudimo bendrovės sąskaitoje. Rangovas dėl to, kad genrangovas nevykdė savo pareigos mokėti laiku už atliktus darbus, neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėjo deponuoti 418 761,61 Lt sumos.

16Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 5, b.l. 10-13). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Rangos sutartyje numatyti darbai neužbaigti. Nors UAB „Vilniaus Doleta“ ir pateikė genrangovui 2009 m. rugsėjo 23 d. baigiamuosius atliktų darbų aktus, tačiau jie nepasirašyti, nes paaiškėjo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ statybos darbus atliko netinkamai ir jie yra su defektais. Pažymėtina, kad baigiamasis atliktų darbų aktas pasirašomas tik tada, kai visi statybos darbai yra visiškai ir tinkamai užbaigti (Rangos sutarties 4.5 p.). Rangos sutarties 7.3 punkto nuostata dėl garantijos pateikimo nebuvo pakeista ir nebuvo ginčijama teisme, todėl yra galiojanti, ir teismas pagrįstai ja rėmėsi.
  2. Rangos Sutarties 8.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad nutraukus Rangos sutartį 9.5.1, 9.5.2 ir 9.5.4 (nagrinėjamu atveju) punktuose numatytais atvejais, rangovas įsipareigoja sumokėti genrangovui baudą, lygią 5 proc. nuo sutarties objekto kainos, t.y. 418 761,61 Lt. Todėl teismas teisingai taikė Rangos sutarties 7.3, 8.5 ir 9.5.4 punktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė priteisti 418 761,61 Lt.
  3. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ neva nereikalavo Rangos sutarties 7.3 punkte numatytos garantijos. Rangos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Vilniaus Doleta“ kaltės, t.y. dėl tinkamai neatliktų sutartyje nustatytų darbų, dėl nepašalintų trūkumų ir defektų bei nepateiktos Rangos sutarties 7.3 punkte nurodytos garantijos.
  4. Argumentai, kad dėl garantijos nepateikimo kaltas genrangovas, neatitinka Rangos sutarties nuostatų, nes pateikti garantiją rangovas UAB „Vilniaus Doleta“ privalėjo per 7 darbo dienas po sutarties pasirašymo.

17Ieškovas UAB „Edvantus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti, papildomai solidariai priteisiant iš atsakovų 418 761,61 Lt už atliktus statybos darbus bei 62 465,95 Lt palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 32-35). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Visus darbus UAB „Vilniaus Doleta“ atliko, todėl atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ pasirašė atliktų darbų aktus bei pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, UAB „Klaipėdos monolitas“ pripažino, kad visi atitinkamuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir juos priėmė. Priimdamas darbus, UAB „Klaipėdos monolitas“ jokių trūkumų neužfiksavo. Todėl pareiga mokėti už juos bet kokiu atveju būtų kilusi ir tai niekaip nėra susiję nei su baigiamojo akto nepasirašymu, nei su garantinių trūkumų šalinimo garantijos nepateikimu.
  2. UAB „Vilniaus Doleta“ turima reikalavimo teisė susidarė iš atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ neapmokėtų skolų, kurios pradėjo kauptis dar nuo 2008 m. gegužės 25 d., nors pareiga mokėti kildavo po kiekvieno atliktų darbų akto ir jį atitinkančios sąskaitos faktūros pasirašymo (Rangos sutarties 4.4 p.). UAB „Vilniaus Doleta“, perleisdama reikalavimą, jį neabejotinai turėjo, reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas. Todėl tiek 2009 m. spalio 29 d., tiek vėlesni reikalavimo teisės perleidimo sandoriai teisėti, o pagrindo pripažinti juos niekinais nėra.
  3. UAB „Klaipėdos monolitas“ argumentai, kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidė jo teises ir neteisėtai apsunkino jo padėtį, yra nepagrįsti, nes UAB „Vilniaus Doleta“ teisėtai perleido galiojantį reikalavimą, kurio atžvilgiu yra įmanomas išieškojimas. Nė vienas iš CK 6.101 straipsnyje paminėtų suvaržymų nebuvo įgyvendintas, todėl skolininko teisės reikalavimo perleidimo sandoriais niekaip papildomai suvaržytos ar pažeistos nebuvo.
  4. Perleidžiant reikalavimą nepažeistos ir imperatyvios įstatymo normos. Reikalavimo perleidimo sandoriais UAB „Vilniaus Doleta“ perleido tik teisę gauti iš atsakovų pinigus už UAB „Vilniaus Doleta“ atliktus darbus, o pati prievolė nemodifikuota. Atsakovų sutikimas būtų buvęs reikalingas, jeigu UAB „Vilniaus Doleta“ būtų norėjusi perleisti visas teises ir pareigas, kylančias iš Rangos sutarties. Reikalavimo perleidimas niekaip neapsunkina UAB „Klaipėdos monolitas“ padėties, nes visi darbai faktiškai yra atlikti, vienas pastatas yra eksploatuojamas. Teismas nustatytos atliktų darbų trūkumų sumos (100 703,46 Lt) nepriteisė. Todėl atsakovo interesai nepažeisti, nes pareigos mokėti kainą, lygią trūkumų ištaisymo vertei, teismas atsakovams nenustatė.
  5. UAB „Klaipėdos monolitas“ neneigia paties skolos egzistavimo fakto, neanalizuoja aplinkybių, kokioms esant ši skola atsirado. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl to, jog 2009 m. spalio 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu atsakovas nepatvirtino įsiskolinimo dydžio, t.y. nepripažino skolos. Net laikantis šios pozicijos, akivaizdu, kad yra užfiksuotas ir skolos likutis, todėl šiuo aktu iš esmės atsakovas skolą pripažino. Be to, pareiga mokėti prašomas priteisti sumas kilo net ne iš šio tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, o po tarpinių atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo.
  6. Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina teismų praktiką, nes jo nurodytose nutartyse skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos monolitas“, veikdamas kaip genrangovas, 2008 m. kovo 4 d. sudarė su UAB „Vilniaus Doleta“ (rangovu) Rangos sutartį, kuria UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti aliuminio fasado konstrukcijų gamybos, montavimo ir stiklinimo darbus, fasadų apdailos ir šiltinimo darbus (toliau – statybos darbus) pagal rangovo paruoštą ir su užsakovu suderintą darbo projektą objektuose Naujojo uosto g. 7, 11 ir M. Š. g. 3, 12, Klaipėdoje, kurių užsakovas - UAB „Kleta“ (t. 1, b.l. 10-15). UAB „Vilniaus Doleta“ numatytus statybos darbus atliko, su UAB „Klaipėdos monolitas“ pasirašė atliktų darbų aktus ir pažymas, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros (t. 1, b.l. 16-93). Rangos sutarties 2009 m. vasario 5 d. pakeitimu sutarta, kad galutinis 2 786 625,15 Lt sumai apmokėjimas už darbus sumokamas iki 2009 m. birželio 30 d. (t. 1, b.l. 94-95). UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Vilniaus Doleta“ ir UAB „Kleta“ 2009 m. vasario 6 d. sudarė trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Kleta“ įsipareigojo atsakyti UAB „Vilniaus Doleta“ už UAB „Klaipėdos monolitas“ prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (t. 1, b.l. 96-97). UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ 2009 m. spalio 25 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu užfiksavo UAB „Klaipėdos monolitas“ įsiskolinimą UAB „Vilniaus Doleta“ pagal sąskaitas 1 917 160,40 Lt sumai (t. 1, b.l. 98-99). 2009 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Vilniaus Doleta“ turimą reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „Stiklo briauna“ (t. 1, b.l. 102-105), 2009 m. lapkričio 17 d. reikalavimas perleistas UAB „Statybų palydovas“ (t. 1, b.l. 108-111). 2009 m. lapkričio 18 d. - UAB „Edvantus“ (t. 1, b.l. 112-115). 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Edvantus“ reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“ perleido UAB „INKASO“, tačiau ši sutartis nuo 2011 m. sausio 1 d. neteko galios ir perleistas reikalavimas grįžo ieškovui UAB „Edvantus“ (t. 1, b.l. 116-119). Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 1 917 160,40 Lt skolos bei 223 013,03 Lt palūkanų, o atsakovas „Klaipėdos monolitas“ - pripažinti UAB „Edvantus“ 1 917 160,40 Lt reikalavimą niekiniu bei UAB „Vilniaus Doleta“ veiksmus - reikalavimo perleidimą – neteisėtais.

22Apeliaciniai skundai netenkintini.

23Dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo

24Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Kleta“ prašymas sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme pagal BUAB „Statybų palydovas“ kreditoriaus netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Edvantus“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodo, kad nagrinėjamą bylą privaloma sustabdyti, nes toje civilinėje byloje yra ginčijamos ieškovo nagrinėjamojoje byloje reikalavimo teisės. UAB „Kleta“ teigimu, tarp nagrinėjamos ir minėtos civilinės bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, dėl ko bylos sustabdymui yra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas, t.y. negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

25Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme 2014 m. kovo 31 d. gauto BUAB „Statybų palydovas“ ieškinio atsakovui UAB „Edvantus“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo priėmimo klausimas nagrinėjamos bylos teismo posėdžio dieną, t.y. 2014 m. balandžio 1 d., neišspręstas. Taigi, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos posėdžio dienai atsakovo UAB „Kleta“ nurodoma civilinė byla neiškelta (CPK 137 str.), todėl darytina išvada, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkto numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Be to, apeliacine tvarka byla nėra nagrinėjama iš naujo, šia tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas.

26Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27Siekiant visapusiškai įvertinti faktines bylos aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys inter alia atsakovas savo argumentus yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose pateiktuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas nenurodo detalizuojančių argumentų, kurie sudarytų pagrindą žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumui, t. y. neįvardija, kokių faktinių aplinkybių ir dėl kokių priežasčių jis negali nurodyti savo procesiniuose dokumentuose (pvz., apeliaciniame skunde), taip pat nenurodė, kokius konkrečius dokumentus ar kitus įrodymus jis norėtų, bet negalėjo pateikti su apeliaciniu skundu ar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos ir tai galėtų padaryti tik žodinio proceso metu. Byloje esant pakankamai medžiagos faktinėms aplinkybėms nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

28Dėl priešieškinio reikalavimų (atsakovo apeliacinis skundas)

29Kaip minėta, atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ pareikštu priešieškiniu prašo pripažinti UAB „Edvantus“ 1 917 160,40 Lt reikalavimą niekiniu bei UAB „Vilniaus Doleta“ veiksmus - reikalavimo perleidimą – neteisėtais. Šiuos reikalavimus grindžia tuo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ neturėjo reikalavimo teisės UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu, todėl sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str.). Be to, reikalavimo perleidimas grubiai pažeidė UAB „Klaipėdos monolitas“ teises ir teisėtus interesus, todėl ir dėl šios priežasties reikalavimo perleidimo sutartys yra neteisėtos ir negaliojančios. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apie sudarytus reikalavimo perleidimus atsakovams buvo pranešta tinkamai, perleidžiant reikalavimą nepažeistos imperatyvios įstatymo normos bei nė vienas CK 6.101 straipsnyje nurodytų suvaržymų nebuvo įgyvendintas, priešieškinio netenkino. Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ su tuo nesutinka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo teikiami argumentai nėra pagrįsti.

30Apeliacinio skundo motyvų pagrindu spręstina, ar UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu turėjo galiojantį reikalavimą į UAB „Klaipėdos monolitas“, ar šio reikalavimo perleidimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeidė UAB „Klaipėdos monolitas“ teisių ir teisėtų interesų.

31Iš pateiktos 2010 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad UAB „Vilniaus Doleta“ perleido piniginį reikalavimą UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu, kylantį iš Rangos sutarties. Šioje reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, kad perleidžiamo piniginio reikalavimo dydį sudaro 1 917 160,40 Lt suma, kurią patvirtina tarp UAB „Vilniaus Doleta“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ pasirašytas 2009 m. spalio 25 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas bei reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai, nurodyti sutarties 2.6 punkte (Sutarties 2.2 punktas). Be to, šios sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas yra besąlyginis ir galiojantis, skolininkas UAB „Klaipėdos monolitas“ skolą pripažįsta.

32Sutiktina su UAB „Klaipėdos monolitas“ argumentu, kad pradinis kreditorius gali perleisti tik tą reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti (CK 6.101 str. 3 d.). Kaip minėta, Rangos sutartimi UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos darbus, o UAB „Klaipėdos monolitas“ įsipareigojo už juos sumokėti (Rangos sutarties 1 p.). Iš byloje esančių šalių pasirašytų atliktų darbų aktų, pažymų apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad Rangos sutartyje numatytus statybos darbus UAB „Vilniaus Doleta“ atliko, šios faktinės aplinkybės neginčija ir UAB „Klaipėdos monolitas“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nėra apmokėjęs jam visų pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kurių pagrindu UAB „Klaipėdos monolitas“ kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus. Nors UAB „Klaipėdos monolitas“ teigia, kad UAB „Vilniaus Doleta“ statybos darbai, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros 1 917 160,40 Lt sumai, atlikti netinkamai, tačiau sutiktina su ieškovu, kad UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimo teisę UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu turėjo, juo labiau, kad iš šalių pateikto 2009 m. rugsėjo 30 d. defektinio akto Nr. 2, teismo ekspertizių aktų matyti, kad atliktų statybos darbų taisytini trūkumai yra žymiai mažesni nei UAB „Vilniaus Doleta“ perleista reikalavimo teisė į UAB „Klaipėdos monolitas“ skolą. Todėl nėra pagrindo sutikti su UAB „Klaipėdos monolitas“ argumentu, kad UAB „Vilniaus Doleta“ iš viso neturėjo reikalavimo teisės UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad UAB „Vilniaus Doleta“, perleisdama reikalavimą, turėjo galiojančią reikalavimo teisę UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu. Tuo tarpu pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas (UAB „Klaipėdos monolitas“), gavęs pranešimą apie reikalavimo perleidimą, turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus (nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Edvantus“) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 str. 1 d.).

33Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ argumentu, kad prievolė laikytina dvišale, nes reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, todėl turėjo būti taikomi skolos perkėlimą reglamentuojantys CK 6.115-6.122 straipsniai. Iš pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, kad UAB „Vilniaus Doleta“ ir vėlesni kreditoriai (cedentai) perleido ieškovui UAB „Edvantus“ reikalavimo teisę skolininko UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu, t.y. gauti pinigus už UAB „Vilniaus Doleta“ atliktus darbus (t. 1, b.l. 102-105, 108-111, 112-115). Tuo tarpu skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108 str.). Kitų Rangos sutartyje numatytų prievolių UAB „Vilniaus Doleta“ nėra perleidusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimas negali būti tapatinamas su skolos perkėlimu ir taikytinos reikalavimo perleidimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.101– 6.110 str.).

34Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ar labiau suvaržyti jo prievoles. Taigi, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prievolinė subjektinė teisė – kreditoriaus reikalavimo teisė – yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str.). Taigi, prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat – bet koks turtas inter alia reikalavimo teisė. Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.); disponavimo turima teise veiksmas, jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes.

35Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas UAB „Klaipėdos monolitas“ atžvilgiu nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, reikalavimo perleidimas neprieštarauja įstatymams, Rangos sutartyje nenumatytas draudimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, spręstina, kad UAB „Vilniaus Doleta“ kaip kreditorius turėjo teisę be skolininko UAB „Klaipėdos monolitas“ sutikimo perleisti reikalavimo teisę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nė vieno iš atsakovo sutikimo gauti nereikėjo, nes skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis atsakovams pranešta tinkamai (t. 1, 106, 107, 120-121, 122-123).

36CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas įstatymo imperatyviai draudžiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę; kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nenustačius atvejų, kuriais reikalavimo perleidimas yra draudžiamas, spręstina, kad UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimo perleidimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad reikalavimo perleidimo sandoriai pažeidė UAB „Klaipėdos monolitas“ teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, todėl CK 6.101 straipsnio nuostata traktuotina kaip draudimas reikalavimo perleidimo sandoriu kreditoriui įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius – nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus Doleta“, taip pat kaip apribojimas pradiniam ir naujajam kreditoriui keisti prievolės įvykdymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei vienas iš minėtų suvaržymų reikalavimo perdavimo sandoriais nebuvo įgyvendintas, pati prievolė nebuvo modifikuojama, mokėjimo terminai ir kitos sąlygos nebuvo keičiamos. Kaip minėta, reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleista tik UAB „Vilniaus Doleta“ piniginis reikalavimas skolininko atžvilgiu, t.y. teisė gauti apmokėjimą už atliktus darbus, ieškovas UAB „Edvantus“ neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo UAB „Vilniaus Doleta“. Todėl spręstina, kad šiais sandoriais UAB „Klaipėdos monolitas“ nei teisės, nei teisėti interesai nepažeisti.

37Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad tiek 2009 m. spalio 29 d., tiek vėlesnės reikalavimo teisės perleidimo sutartys yra teisėtos, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo pripažinti jas niekinėmis bei negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinio netenkino.

38Dėl ieškinio reikalavimų (ieškovo apeliacinis skundas)

39CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

40Nagrinėjamu atveju tai, kad Rangos sutartyje numatytus statybos darbus UAB „Vilniaus Doleta“ yra atlikusi, patvirtina UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ pasirašyti atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę bei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (t. 1, b.l. 16-93). Iš bylos duomenų matyti, kad PVM sąskaitos - faktūros, atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę buvo pasirašytos abiejų Rangos sutarties šalių, šiuose dokumentuose nenurodant jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus. Todėl šių dokumentų pasirašymas Rangos sutarties 4.4 punkto pagrindu įpareigojo UAB „Klaipėdos monolitas“ atsiskaityti su UAB „Vilniaus Doleta“ už atliktus darbus (CK 6.662 str.). Iš UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ 2009 m. spalio 25 d. sudaryto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad jame nurodytas UAB „Klaipėdos monolitas“ įsiskolinimas UAB „Vilniaus Doleta“ pagal pateiktas sąskaitas yra 1 917 160,40 Lt (t. 1, b.l. 98-99). Nors UAB „Klaipėdos monolitas“ apeliaciniame skunde ir nurodo, kad šiame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte užfiksuota ne UAB „Klaipėdos monolitas“ skola, o PVM sąskaitos – faktūros neapmokėtos dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau iš atsakovo argumentų matyti, kad paties skolos egzistavimo fakto jis ir neneigia. Šiame kontekste pažymėtina, kad prievolė apmokėti už darbus kyla ne iš šio akto, o iš atliktų darbų aktų, pažymų apie atliktų darbų vertę bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų. Tuo tarpu 2009 m. spalio 25 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas tik patvirtina skolos likučio dydį. Todėl ieškovas, perėmęs UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavimo teisę, turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai UAB „Vilniaus Doleta“ atliktus darbus, kurie yra Rangos sutarties šalių užfiksuoti atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte bei kurių atlikimas atitinka Rangos sutarties sąlygas (CK 6. 38 str. 1 d., 6.256 str., 6.681 str. 1 d.).

41Šalys neginčija pakartotinės ekspertizės išvadų, kad UAB „Vilniaus Doleta“ atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo vertė sudaro 100 703,46 Lt su PVM. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas šia suma pagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą.

42Ieškovas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, teigia, kad teismas nepagrįstai priteistiną sumą sumažino statybos darbų atlikimo garantijos bei laidavimo dydžiu - 5 proc. nuo bendros sutarties objekto kainos, nes šių dokumentų nepateikimas nėra priežastis mažinti ieškovui priteistiną sumą už UAB „Vilniaus Doleta“ atliktus ir UAB „Klaipėdos monolitas“ priimtus darbus. Su šiuo ieškovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

43Pagal Rangos sutarties 7.3 punktą UAB „Vilniaus Doleta“ per 7 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo privalėjo pateikti atsakovui UAB „Klaipėdos monolitas“ draudimo bendrovės ar banko garantiją, kad statybos darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai. Statybos darbų atlikimo garantijos dydis – 5 proc. nuo bendros sutarties objekto kainos. Taip pat iki galutinio apmokėjimo UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojo pateikti atsakovui UAB „Kleta“ draudimo bendrovės ar banko 5 proc. nuo sutarties objekto kainos dydžio garantinio aptarnavimo laikotarpio laidavimo raštą, kuris užtikrintų garantinio aptarnavimo laikotarpio UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojimus dviem metams, skaičiuojamiems nuo baigiamojo statybos darbų atlikimo akto pasirašymo (Rangos sutarties 7. 4 p.).

44Ieškovas nurodė, kad pradedant atlikti darbus Rangos sutarties 7.3 punkte reikalaujama garantija buvo pateikta, jos galiojimo terminas – vieneri metai, o sėkmingai vykdant sutartyje numatytus darbus garantija nepratęsta, nes UAB „Klaipėdos monolitas“ jos nereikalavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Rangos sutartis 2010 m. balandžio 4 d. vienašališkai UAB „Klaipėdos monolitas“ nutraukta dėl UAB „Vilniaus Doleta“ padarytų esminių sutarties 9.5.1 ir 9.5.4 punktuose numatytų pažeidimų, t. y. nepašalinus darbų defektų bei nepateikus Rangos sutarties 7.3 punkte galiojančios banko ar draudimo bendrovės garantijos (t. 1, b.l. 182). Todėl pripažintini nepagrįstais ieškovo teiginiai, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ minėtos garantijos nereikalavo, o bet kuriuo atveju ši aplinkybė nepateisintų šios ieškovo sutartinės pareigos neįvykdymo. Šiame Rangos sutarties punkte nurodytos garantijos paskirtis, kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde ieškovas, yra užtikrinti, kad statybos metu darbai bus atliekami kokybiškai ir laiku, t.y. teiktinos garantijos dalykas inter alia kokybiškų statybos darbų atlikimas (iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ne visi UAB „Vilniaus Doleta“ atlikti statybos darbai buvo kokybiški). Pirmosios instancijos teismui sumažinus priteistiną ieškovui sumą nustatytų trūkumų pašalinimo kainos apimtyje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad šiam tikslui skirtina garantija šiuo metu prarado prasmę. Tačiau, minėta, kad pagal Rangos sutarties 7.4 punktą ieškovas iki galutinio apmokėjimo turėjo pateikti atsakovui UAB „Kleta“ (užsakovui) draudimo bendrovės ar banko 5 proc. nuo sutarties objekto kainos dydžio garantinio aptarnavimo laikotarpio laidavimo raštą, kuris užtikrintų garantinio aptarnavimo laikotarpio UAB „Vilniaus Doleta“ įsipareigojimus dviem metams, skaičiuojamiems nuo baigiamojo statybos darbų atlikimo akto pasirašymo. Tokio laidavimo rašto ieškovas neteikė. Šio rašto paskirtis yra kita nei numatytos Rangos sutartyje 7.3 punkto garantijos - laidavimo raštu siekiama užtikrinti supaprastintą garantinio laikotarpio metu paaiškėjusių trūkumų, t.y. trūkumų, kurie gali atsirasti vėliau, šalinimo kaštų padengimą. Taigi, nors ieškovas teigia, kad teismui nustačius trūkumų šalinimo vertę (100 703,46 Lt su PVM) ir šia suma sumažinus ieškovui priteistiną sumą atsakovams jau yra sumokėta už visus objekte esančius trūkumus, tačiau šis argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būti reikšmingas tik Rangos sutarties 7.3 punkto kontekste. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Vilniaus Doleta“ nepateikus Rangos sutartyje 7.4 punkte numatyto laidavimo rašto pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną sumą taip pat sumažino 5 proc. nuo bendros objekto kainos, t.y. 418 761,61 Lt suma ir atitinkamai priteistinų palūkanų sumą.

45Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Dėl šių priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo UAB „Edvantus“ į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo - 6 812 Lt (t. 4, b.l. 193-194).

48Atmetus apeliacinius skundus, šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepaskirstomos (CPK 93 str.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edvantus“ (juridinio asmens kodas 302457933) į valstybės biudžetą 6 812 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika litų) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Edvantus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. 2009 m. spalio 29 d. UAB „Vilniaus Doleta“ visą turimą reikalavimą į... 6. 2009 m. lapkričio 18 d. UAB „Statybų palydovas“ visą turimą... 7. Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ pareiškė priešieškinį ieškovui... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Dėl priešieškinio. Teismas konstatavo, kad apie sudarytus reikalavimo... 11. Dėl ieškinio. Teismas sprendė, kad atsakovai laikomi pažeidę prievolę,... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 14. Siekiant visapusiškai įvertinti faktines bylos aplinkybes ir priimti... 15. Ieškovas UAB „Edvantus“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 16. Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį... 17. Ieškovas UAB „Edvantus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 21. Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos monolitas“, veikdamas kaip... 22. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 23. Dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo... 24. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Kleta“ prašymas... 25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno... 26. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 27. Siekiant visapusiškai įvertinti faktines bylos aplinkybes ir priimti... 28. Dėl priešieškinio reikalavimų (atsakovo apeliacinis skundas)... 29. Kaip minėta, atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ pareikštu... 30. Apeliacinio skundo motyvų pagrindu spręstina, ar UAB „Vilniaus Doleta“... 31. Iš pateiktos 2010 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio... 32. Sutiktina su UAB „Klaipėdos monolitas“ argumentu, kad pradinis kreditorius... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“... 34. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę be... 35. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas UAB „Klaipėdos monolitas“... 36. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas... 37. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad tiek 2009 m.... 38. Dėl ieškinio reikalavimų (ieškovo apeliacinis skundas)... 39. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 40. Nagrinėjamu atveju tai, kad Rangos sutartyje numatytus statybos darbus UAB... 41. Šalys neginčija pakartotinės ekspertizės išvadų, kad UAB „Vilniaus... 42. Ieškovas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, teigia, kad teismas... 43. Pagal Rangos sutarties 7.3 punktą UAB „Vilniaus Doleta“ per 7 darbo dienas... 44. Ieškovas nurodė, kad pradedant atlikti darbus Rangos sutarties 7.3 punkte... 45. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 47. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo UAB „Edvantus“ į valstybės... 48. Atmetus apeliacinius skundus, šalių prašomos priteisti bylinėjimosi... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti... 51. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edvantus“...