Byla 2-1622/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „L Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria buvo panaikintos Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „L Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Edvantus“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybų palydovas“.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

6Ieškovas SIA „L Group“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2009 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/18-12 bei taikyti restituciją, grąžinant trečiajam asmeniui B UAB „Statybų palydovas“ reikalavimo teises į skolos išieškojimą iš UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Kleta“. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Edvantus“ valdyti, naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis, įgytomis ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

7Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi tekino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovui UAB „Edvantus“ naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis, įgytomis ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

8Atsakovas UAB „Edvantus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai (prima facie) nepagrįstas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas įrodinėjo tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovas teigė, kad norint uždrausti reikalavimo teisės perleidimą, pakanka suvaržyti disponavimo teisę. Pažymėjo, kad UAB „Edvantus“, įgyvendindama iš reikalavimo sutarties kylančias teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą ir palūkanas iš UAB „Kleta“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (civ. byloje Nr. 2-164-538/2013) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Edvantus“ solidariai iš UAB „Kleta“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ 1 380 123,63 Lt skolą, 160 547,08 Lt palūkanas ir 8,28 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi (civ. byloje Nr. 2A-612/2014) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2014 m. gegužės 2 d. ieškovas ir trečiojo asmens B UAB „Statybų palydovas“ kreditorius UAB „InDebt“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, remiantis kuria ieškovas įsigijo UAB „InDebt“ turėtą 90 456,18 Lt reikalavimo teisę į B UAB „Statybų palydovas“ už 200 Lt. Šią kainą už ieškovą sumokėjo UAB „Nordeksas“. UAB „Nordeksas“ ir UAB „Kleta“ vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo A. K.. Atsakovo įsitikinimu, UAB „Kleta“ per susijusį asmenį ieškovą UAB „Edvantus“ pareikšdama šį ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia vilkinti jai nepalankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymą. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis yra naudinga ir trečiajam asmeniui B UAB „Statybų palydovas“, nes atsakovas, atgavęs skolą, trečiajam asmeniui turės 90,62 proc. atgautos skolos. Be to, dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo įvykdymo yra pradėtas vykdymo procesas (vykdomosios bylos Nr. 0162/14/01213 ir Nr. 0162/14/01214). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes jos varžo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir atmetė ieškovo SIA „L Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą bei jau pradėto vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo (civ. byloje Nr. 2-164-538/2013) turinį, nustatė, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės siekia ne užtikrinti teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymą, o sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 str.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas prieštarautų šio instituto paskirčiai ir teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 str.), o kreditoriaus teisėti interesai atgauti priteistą skolą būtų paneigti remiantis vien prielaidomis, kad reikalavimo perleidimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Teismas nutarė, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Ieškovas SIA „L Group“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus įmanoma ieškinio tenkinimo atveju realiai pritaikyti restitucijos dėl blogos ieškovo UAB „Edvantus“ turtinės padėties. Pagal 2013 m. balansą ieškovo turtą sudaro tik atgautinos sumos iš debitorių;
2. teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje negali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Trečiojo asmens B UAB „Statybų palydovas“ didžiausias kreditorius B UAB „Stiklo briauna“ 2011 m. kovo 1 d. vykusiame kreditorių susirinkime įpareigojo trečiojo asmens bankroto administratorių tęsti nenaudingus susitarimus su UAB „Edvantus“. Toks trečiojo asmens ir jo kreditoriaus elgesys yra įtakotas neteisėtų susitarimų, sudarytų tarp UAB „Edvantus“ (kurios akcininkas yra T. Ū.), B UAB „Stiklo briauna“ (kurios buvęs vadovas iki bankroto ir akcininkas yra tas pats asmuo T. Ū.) ir B UAB „Statybų palydovas“. 2014 m. sausio 2 d. kreditorių susirinkime trečiojo asmens kreditorius B UAB „Stiklo briauna“ įpareigojo bankroto administratorių parduoti 2 000 000 Lt vertės debitorinius įsipareigojimus (įskaitant ir reikalavimo teisę į UAB „Edvantus“) su B UAB „Stiklo briauna“ susijusiam asmeniui UAB House Line Lt už 500 Lt. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino negaliojančiu. Šios aplinkybės ieškovui kelia pagrįstų abejonių ir dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo;
3. atsakovo ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas įgijo iš UAB „InDebt“ reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir tapo jo kreditoriumi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13Atsakovas UAB „Adventus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (CPK 80 str. 2 d.). Teigia, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, nes netiesioginiu ieškiniu galima reikalauti įvykdyti turtinę prievolę, o ne ginčyti sandorį (CK 6.68 str.). Ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos išvados, kad ieškovo tikslas yra sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje vykdymą, ką patvirtina aplinkybė, jog UAB „Nordsekas“ (kuris sumokėjo UAB „InDebt“ už reikalavimo perleidimą ieškovui) ir UAB „Kleta“ akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo A. K.. Ieškovas negina trečiojo asmens kreditorių interesų, nes ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo gaus 90,62 proc. atgautos skolos, yra naudinga trečiojo asmens kreditoriams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų neapibrėžtam laikui sustabdytas kitoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, kas paneigtų sprendimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-56/2013). Ieškovo argumentai dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus sąsajų su kreditoriumi nenagrinėtini šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Ieškovo naujai pateikti įrodymai nevertintini, nes ieškovas nenurodė aplinkybių, trukdžiusių juos pateikti anksčiau (CPK 314 str.).

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, turi būti įvertinamas konkretaus ieškinio materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei proporcingos ir nesuvaržyti atsakovo teisių labiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.).

17Nagrinėjamu atveju ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens ir atsakovo, pagal kurią trečiasis asmuo perleido atsakovui reikalavimo teisę į skolininkus dėl piniginės prievolės įvykdymo. Įvertinus ieškinio reikalavimo pobūdį, darytina išvada, kad ieškinio tenkinimo atveju, turėtų būti grąžinama trečiojo asmens nuosavybėn reikalavimo teisė į skolininkus. Atininkamai tuo atveju, jei paaiškėtų, kad skolininkai atsakovui dalį savo turtinės prievolės įvykdė, ieškinio tenkinimo atveju, atsakovas turėtų grąžinti trečiajam asmeniui ir lėšas, kurias gavo iš skolininkų. Vadinasi, šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – eliminuoti grėsmes, galinčias sukliudyti ar esmingai apsunkinti perleistos turtinės teisės (reikalavimo teisės į skolininkus) bei lėšų (kurias atsakovas gautų iš skolininkų, įgyvendindamas ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį) grąžinimą ieškovui.

18Nors skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti turtines teises, kylančias iš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, ar kitaip jas suvaržyti, tai savaime nepaneigia grėsmės, jog atsakovas kaip šių turtinių teisių savininkas ateityje tokia galimybe bandys pasinaudoti. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai apie sistemingai vykdytą tos pačios reikalavimo teisės į skolininkus perleidimą keletą kartų įmonėms, kurios yra tarpusavyje susijusios bei susijusios su atsakovu (b.l. 7-10, 88-95). Pažymėtina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 314 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais dėl būtinumo taikyti atsakovui priklausančių turtinių teisių, kylančių iš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, areštą, uždraudžiant atsakovui šiomis teisėmis disponuoti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., 178 str.).

19Kaip aukščiau nutartyje minėta, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra ieškinio tenkinimo atveju užtikrinti galimybę trečiajam asmeniui susigrąžinti ne tik reikalavimo teisę į skolininkus, bet ir atgauti lėšas tuo atveju, jei skolininkai atsakovui bus įvykdę visiškai/iš dalies turtinę prievolę, kylančią iš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi panaikinus byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tik apeliacinėje instancijoje ieškovui atsirado būtinybė iš naujo įrodinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei pateikti įrodymus apie prastą atsakovo finansinę padėtį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus atsakovo 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (CPK 315 str.). Kaip matyti iš atsakovo 2013 m. balanso, atsakovo įstatinis kapitalas neigiamas; jo įsipareigojimai kreditoriams (4 979 162 Lt) yra didesni už jo turto vertę (4 944 562 Lt); daugiau kaip pusę turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (2 902 055 Lt); atsakovas turi tik 3 753 Lt lėšų (b.l. 29). Iš atsakovo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas patyrė 25 756 Lt nuostolių (b.l. 130). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra prasta, o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė aktualesnių finansinių duomenų, kurie šią išvadą paneigtų (CPK 12 str. ir 178 str.). Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad prasta atsakovo finansinė padėtis kelia grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tai yra lėšų (tuo atveju, jei priimant ieškovui palankų teismo sprendimą jos jau bus išieškotos iš skolininkų) grąžinimui trečiajam asmeniui (CPK 144 str. 1 d.). Nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises, kylančias iš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, uždraudžiant atsakovui šiomis teisėmis naudotis bei jas valdyti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., 178 str.).

20Nepaisant to, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad ieškovas nenurodė pagrindo, kodėl turi būti stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje vykdymas, išieškant iš skolininkų (pagal šioje byloje ginčijamą reikalavimo sutartį) lėšas. Ieškovas neįvardino kaip lėšų išieškojimas pats savaime gali sukelti grėsmę šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Dėl šios priežasties bei vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principais, mažintinas šioje byloje taikytino arešto atsakovo turtinėms teisėms mastas, leidžiant antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, susijusius su lėšų iš skolininkų išieškojimu ir saugojimu antstolio depozitinėje sąskaitoje (CPK 145 str. 2 d.).

21Pažymėtina, kad preliminarus (prima facie) ieškinio nepagrįstumas reiškia, jog teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio išsamaus ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Preliminariai įvertinus šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio materialinio pagrindo argumentų turinį bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar akivaizdžiai atmestinas. Ieškovo atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį išdėstyti argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu/nepagrįstumu, kuriais įrodinėjamos atsakovo sąsajos su trečiojo asmens didžiausiu kreditoriumi, taip pat ieškovo klaidingai pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas bei ieškovo sąsajos su trečiojo asmens skolininku (į kurį buvo perleista reikalavimo teisė pagal ieškiniu ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį), vertintini bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 235 str. 1 d.).

22Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą palikti ieškovo atskirąjį skundą nenagrinėtą dėl nesumokėto žyminio mokesčio, nes ieškovas kaip reikšiantis netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonė vardu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tiek už ieškinį, tiek už kitus procesinius reikalavimus šioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

23Išnagrinėjus ieškovo SIA „L Group“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtina užtikrinti galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šios priežasties ieškovo SIA „L Group“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.) – keičiamas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas - jos paliekamos galioti, tačiau leidžiama antstoliui vykdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą (priimtą civ. byloje Nr. 2-164-538/2013), išieškotų lėšų nepaskirstant, o paliekant jas saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

26Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Edvantus“ (įmonės kodas 302457933, registruotas buveinės adresas Laisvės pr. 60-1107, Vilnius) turtinių teisių, kylančių iš 2009 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/18-12, areštą, uždraudžiant atsakovui jomis disponuoti, naudotis bei jas valdyti, leidžiant antstoliui vykdyti išieškojimą iš UAB „Klaipėdos monolitas“ (įmonės kodas 140727478, registruotas buveinės adresas Artojo g. 9, Klaipėda) ir UAB „Kleta“ (įmonės kodas 110734730, registruotas buveinės adresas Žvejų g. 21, Klaipėda) pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą (priimtą civ. byloje Nr. 2-164-538/2013), išieškotas lėšas paliekant saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje.