Byla 2S-579-527/2007
Dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis R. V. , išieškotojas A. R. ir skolininkas V. T. )

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-196-773/2007 pagal pareiškėjos G. J. T. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis R. V. , išieškotojas A. R. ir skolininkas V. T. ).

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėja skundu prašė:

  1. pripažinti antstolio R. V. veiksmus dėl 2006-07-19 patvarkymo priėmimo ir išieškojimo nukreipimo į pareiškėjos turtą neteisėtais;
  2. panaikinti antstolio R. V. 2006-07-19 patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto ir 2006-07-19 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.0147/05/02401;
  3. priteisti teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš jos sutuoktinio V. T. išieškotojui A. R. , savo iniciatyva 2006-07-19 priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė vykdyti išieškojimą ne tik iš V. T. , bet ir kartu iš pareiškėjos, patvarkymą pateikiant jos darbovietei. Toks antstolio vykdomojo rašto keitimas yra akivaizdus antstolių kompetencijos viršijimas, pažeidžia CPK 586 str. 2 d., 667 str. bei CK 3.109 str., todėl neteisėtas.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi skundą tenkino: panaikino antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr.0147/05/02401 priimtus 2006-07-19 patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto (b.l.13) ir 2006-07-19 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (b.l.14); priteisė iš antstolio pareiškėjai 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2005-03-25 paskolos sutartimi V. T. iš A. R. gauti pinigai nebuvo panaudoti pareiškėjos šeimos interesams, todėl nebuvo pagrindo šios prievolės vykdymo nukreipti į bendrą santuokinį V. T. ir pareiškėjos turtą. Teismas nurodė, kad 2005-07-08 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-10265-521/2005 skola buvo priteista tik iš atsakovo V. T. , byloje bendraatsakove ar kitokia procesine padėtimi skolininko sutuoktinė (pareiškėja) nebuvo įtraukta, todėl išieškojimo veiksmai jos atžvilgiu pradėti neteisėtai.

6Atskiruoju skundu antstolis R. V. prašo šią teismo nutartį panaikinti teismui neteisingai pritaikius bei pažeidus procesines ir materialines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 2 p.), vadovaujantis šiais atskirojo skundo argumentais:

71) teismo išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005-07-08 ieškovui A. R. skolą priteisė asmeniškai iš V. T. , yra klaidinga, nes 2005-07-08 sprendime nebuvo nurodyta, kad priteista skola buvo asmeninė V. T. prievolė;

82) teismas, padaręs išvadą, kad įstatymai įgalioja antstolį atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra nurodyti vykdomajame dokumente, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos ir pažeidė CPK 4 str., nes neatsižvelgė į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus: a) 2006-01-16 LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2006 nesutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas; b) 2006-01-16 LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2006 nesutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš tokio asmens, nes būtų pažeistas CPK 586 str. 2 d. nustatytas draudimas, ir tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės; c) 2006-05-16 LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-314/2006 nesutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą nėra pagrindo, kai pinigų sumos yra priteistos tik iš vieno sutuoktinio, jei byloje neįrodyta, kad kreditoriai paskolas suteikė esant kito sutuoktinio sutikimui, kad kitas sutuoktinis šiuos sandorius vėliau patvirtino ir šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti; d) tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis (2006-01-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2006);

93) teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. kad antstolis, 2006-07-19 priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimus iš sutuoktinių bendro turto, vadovavosi CPK 3.92 str. 2 d. prezumpcija ir, kol ši prezumpcija nebuvo paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgytą prievolę antstolis pagrįstai laikė bendra sutuoktinių prievole (2006-01-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2006), todėl jokių teisės normų šio patvarkymo priėmimo metu antstolis nepažeidė;

104) teismas, padaręs išvadą, kad, sudarant Paskolos sutartį (b.l.45), buvo sprendžiamas įmonės versle panaudotų pinigų grąžinimo A. R. klausimas, pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai: a) teismas padarė klaidingą išvadą, kad Paskolos sutartyje buvo sprendžiamas pinigų grąžinimo A. R. klausimas, nes pinigai pagal Paskolos sutartį buvo perduoti ne A. R. , o V. T. ; b) teismas, padarydamas išvadą, kad paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, vadovavosi tik sutuoktinių teiginiais, todėl šios aplinkybės reikiamai neištyrė, nes A. R. teismui paaiškino, kad V. T. pinigus pagal Paskolos sutartį perdavė grynais ir buvo įsitikinęs, kad pinigai bus naudojami buto tvarkymui (o ne įmonės versle, kaip teigė teismas); c) teismas nevertino, kad pagal Paskolos sutarties 1 punktą pinigai paskolos gavėjui buvo perduoti nuosavybėn, o ne įmonės verslui tvarkyti; d) teismas nevertino, kad pagal LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra tų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagal Paskolos sutartį V. T. perduoti pinigai tapo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutartyje nebuvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn), ir, vadovaujantis CPK 3.109 str. 1 d. 1 p., ši prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes ji susijusi su turtu, įgytu sutuoktinių bendrojon nuosavybėn. Taip pat pažymėtina, kad faktas, jog pagal Paskolos sutartį įgytas turtas priklausė asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CPK 3.89 str. 2 d.), o pareiškėja ir jos vyras tokių įrodymų teismui nepateikė;

115) teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, o jos pagrindu atsiradusi kreditorinė prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes šios aplinkybės ir neturėjo būti įrodinėjamos. Vadovaujantis CPK 182 str. 4 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus (CPK 3.88 str. 2 d., 3.92 str.) ir nepaneigtų bendra tvarka.

126) teismas pažeidė CPK 4 str., nes neatsižvelgė į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (nurodyti antstolio atsiliepimuose) ir padarė savarankiškas išvadas, susijusias su antstolio veiksmais, nukreipiant išieškojimą į asmens, nenurodyto vykdomajame dokumente, turtą, kurios, apelianto manymu, yra klaidingos, nes:

13pirma, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas. Būtent antstolis įgaliotas vykdyti CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, tame tarpe ir vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimų pagrindu (CPK 634 str. 1 d.) ir vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia būtent antstolis (CPK 613 str. 1 d.). Taigi, antstolis tik įgyvendina teismo sprendimą, kurį priima teismas, ir neperima išimtinai teismui priskirtų funkcijų, kaip nutartyje teigia pirmosios instancijos teismas;

14antra, teismas pažeidė materialinės teises normas, t.y. CK 6.14 str. 1 d., padaręs išvadą, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus A. R. ir vieno iš bendraskolių, t.y. V. T. , ginčo neturi įtakos kitiems bendraskoliams, t.y. V. T. sutuoktinei. Pažymėtina, kad skolininkas turėjo teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (šiuo atveju sutuoktinę) (CK 6.6 str. 3 d.).

15trečia, būtent antstolis, o ne teismas, yra įpareigotas patvarkymu išspręsti vykdymo proceso metu iškylančius klausimus (CPK 613 str. 1 d.) ir išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar ir skolininko asmeninio turto (LAT nutartys civilinėse byloje Nr.3K-3-383/2005, 3K-3-484/2005, 3K-3-35/2006, 3K-3-314/2006). Teismo sprendimą įgyvendina ne pats teismas, o būtent antstolis, t.y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d.). Todėl teismo išvada, kad antstolis priimant skundžiamus 2006-07-19 patvarkymus viršijo savo kompetencijos ribas, prieštarauja LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d., CPK 613 str. 1 d., LR CPK 634 str. 1 d., LAT nutartims civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, 3K-3-484/2005, 3K-3-35/2006, 3K-3-314/2006;

16ketvirta, pažymėtina, kad CPK yra įtvirtintas antstolio procesinės veiklos kontrolės institutas (CPK 594 str.). Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 str. 1 d.). Nustatyti vykdymo proceso pažeidimai teisėjo nurodymu yra pašalinami (CPK 594 str. 2 d.). Todėl vykdymo proceso metu antstolis tik priima sprendimus, susijusius su vykdomųjų dokumentų vykdymu, o teisingumą, kaip ir numatyta Lietuvos Konstitucijoje, vykdymo proceso metu vykdo būtent teismas, CPK nustatyta tvarka kontroliuodamas antstolio procesinę veiklą;

17penkta, teismas nutartyje pažymėjo, kad antstolis turėjo kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, jei antstoliui kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 589 str. 1 d.). Tačiau, priimant skundžiamus 2006-07-19 patvarkymus, antstoliui nekilo jokių neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kadangi ši tvarka yra aiškiai apibrėžta ir antstolis šios tvarkos nepažeidė: a) vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių (2005-07-08 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10265-521/2005), antstolis pagal teisinę prievolės prigimtį aiškinosi, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-383/2005, 3K-3-484/2005, 3K-3-35/2006, 3K-3-314/2006); b) antstolis, vadovaudamasis CK įtvirtintomis prezumpcijomis, nustatė, kad nors suma, nurodyta teismo sprendime, priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę, ir tokiu atveju nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2006); c) išieškojimo vykdymo iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę klausimus antstolis išsprendė CPK 613 str. 1 d. nustatyta tvarka;

187) dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog Paskolos sutartyje nurodyti pinigai nebuvo panaudoti pareiškėjos šeimos interesams, nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į bendrą santuokinį V. T. ir pareiškėjos turtą, tame tarpe ir į pareiškėjos darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas. Todėl teismas pripažino, kad antstolio veiksmai priimant 2006-07-19 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0147/05/02401 buvo neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinti, tačiau, padaręs tokią išvadą, teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai:

19pirma, teismas turėjo vertinti skundžiamus antstolio veiksmus šių veiksmų atlikimo momentui, t.y., kad antstoliui 2006-07-19 priimant skundžiamus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0147/05/02401, solidarioji santuokinių V. T. ir pareiškėjos prievolė buvo preziumuojama pagal įstatymą ir bendra tvarka vykdymo veiksmų atlikimo momentui nebuvo paneigta (LR CPK 182 str. 4 p.);

20antra, aplinkybė, kad paskolos sutartyje nurodyti pinigai nebuvo panaudoti pareiškėjos šeimos interesams ir kad nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į bendrą santuokinį V. T. ir pareiškėjos turtą, buvo nustatyta jau po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad antstolis skundžiamų veiksmų atlikimo momentui buvo ką nors pažeidęs. Tuo labiau teismas konkrečiai taip ir neįvardijo, kokį būtent procesinį pažeidimą skundžiamų vykdymo veiksmų atlikimo momentui padarė antstolis, kad šiuos veiksmus galima būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, nors turėjo teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2006).

214) dėl aiškinimo ir taikymo CPK normų, reglamentuojančių išieškojimo nukreipimą į turtą. Teismas, panaikinęs antstolio 2006-07-19 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 666 str. ir 667 str. 1 d. Net ir tuo atveju, jei nebūtų pagrindo nukreipti išieškojimą į bendrą santuokinį V. T. ir pareiškėjos turtą, antstolis, vadovaudamasis CK 3.112 str. 1 d., CPK 666 str. ir 667 str. 1 d., vis tiek turėjo teisę vykdyti išieškojimą iš fizinio asmens dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi pagal CK 3.88 str. 5 p. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, antstolis turėjo teisę (CK 3.112 str. 1 d., CPK 666 str. ir 667 str. 1 d.) ir net privalėjo (CPK 634 str. 1 d.) vykdyti išieškojimą iš V. T. dalies bendrame santuokiniame V. T. ir pareiškėjos turte, t.y. iš pareiškėjos darbinės veiklos pajamų dalies. Teismas šių aplinkybių reikiamai neištyrė, kuo pažeidė CPK 265 str. 1 d., 443 str. 8 d., ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingas išspręsta byla, panaikinus antstolio patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą iš pareiškėjos darbo užmokesčio dalies. Toks teismo sprendimas užkirto galimybę tinkamai vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nepagristai apribojo antstolio teises, numatytas CPK, tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą;

225) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Teismas priteisė iš apelianto valstybei 48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 443 str. 6 d. numato bendrą principą, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai. Taigi, minėtoje įstatymo normoje kalbama ne apie bylinėjimosi išlaidų apskritai (CPK 79 ir 88 straipsniai), o apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., išlaidų, turėtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir kt.) atlyginimą. Valstybė dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje nebuvo. Todėl nebuvo jokio pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes, vadovaujantis CPK 443 str. 6 d., bylose dėl antstolio veiksmų, turėtos bylinėjimosi išlaidos nustatytais atvejais padalijamos proporcingai tik tarp dalyvaujančių byloje asmenų;

236) dėl bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir priteisimo iš dalyvaujančių byloje asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Teismas padarė išvadą, kad A. R. ir apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, t.y. skirtingas nei pareiškėjos. Tačiau teismas padalijo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas tik tarp pareiškėjos ir antstolio, nors dalyvaujančių byloje asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, civilinėje byloje, kaip nustatė teismas, buvo daugiau. Todėl teismas padalijo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas tarp dalyvaujančių byloje asmenų neproporcingai, beveik visą naštą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo priskyręs antstoliui, kuris vykdymo proceso metu yra tik valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijos (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., LR CPK 634 str. 1 d.) ir kuris įstatymu įpareigotas savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.) ir veikia ne savo, o išieškotojo naudai, siekiant apginti viešąjį interesą, t.y. užtikrinti vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė proporcingumo reikalavimus, kuo pažeidė CPK 443 str. 6 d. normą, todėl neteisingai išsprendė bylą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir priteisimo iš dalyvaujančių byloje asmenų.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Čerka prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti dėl šių argumentų:

251) pareiškėja sutinka su teismo motyvu, kad pagal CPK 586 str. antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas. Jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, vykdyti išieškojimą iš tokio asmens negalima, nes būtų pažeistas CPK 586 str. 2 d. nustatytas draudimas. Taigi, antstolis negali įtraukti į bylą naujų išieškotojų ar skolininkų, jeigu dėl jų nepateiktas vykdomasis dokumentas. Be to, teismo antstolis gali susipažinti tik su vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios net ir negalima nustatyti atsiradusios skolos prigimties, tuo labiau, ar ta prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė. Šioje byloje paaiškėjo, kad paskolos davimo ir gavimo aplinkybės buvo išimtinai susiję su UAB „Tobulos konstrukcijos" verslo veikla, kurioje dirbo abi paskolos sutarties šalys;

262) antstolis nepagrįstai motyvuoja skundą, kad teismas draudė jam nukreipti išieškojimą į bendrą šeimos turtą, tačiau ginčas vyko ne dėl išieškojimo iš bendro turto, o dėl pareiškėjos asmeninės atsakomybės už A. T. sudarytą paskolos sandorį, nesant teismo sprendimo. Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo antstolio patvarkymo galiojimą, kuris susijęs ne su išieškojimo nukreipimu į bendrą turtą, o dėl pareiškėjos asmeninės atsakomybės. Teismas teisingai nustatė, kad antstolis viršijo vykdomojo rašto vykdymo ribas;

273) jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, kartu jis turi pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo {CPK 667 str. 1 d.). Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 str. 2, 3 d.). (LAT 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006, procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.2; 129.18 (S)). Taigi, antstolis gali nukreipti išieškojimą į bendrą turtą tik nustačius jame skolininko dalį;

284) A. R. nepareiškė reikalavimo pareiškėjai, todėl antstolis negali savo iniciatyva nustatyti civilinėje byloje nedalyvavusio asmens skolos. Tačiau net jei ir būtų kilęs ginčas dėl pareiškėjos solidarios atsakomybės, turėtų būti taikomas CK 3.109 str., kuris numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju matyti, kad tai buvo veiksmai, išimtinai susiję su vyro pareigomis, t.y. UAB „Tobulos konstrukcijos" direktoriaus pareigų vykdymu, todėl tai neturi nieko bendra su šeimos interesais ir šeimos poreikiais. CK 109 str. papildomai aiškiai nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog vykdomojoje byloje negali būti sprendžiami klausimai, kuriuos reiktų spręsti civilinėje byloje dėl skolos. Tokios bylos nėra, o jei būtų, tai minėtasis straipsnis aiškiai nurodo, kad kilusios prievolės yra asmeninio, o ne bendro pobūdžio. Nors CK trečioji knyga reglamentuoja, kada sutuoktinio prievolė gali būti laikoma bendra, tačiau konkrečiai tai sprendžiama tik ginčą nagrinėjančiame teisme. Šiuo atveju byla buvo tik tarp V. T. ir A. R. . Byloje nebuvo svarstomi bendros atsakomybės klausimai, todėl jie negali būti pradėti svarstyti vykdymo procese teismo antstolio vienašališkai. Antstolis savo patvarkyme klaidingai remiasi CK 3.92 str., kuris reglamentuoja bendro turto tvarkymą, t.y. klausimai dėl turto perleidimo, o ne dėl bendros skolos įgijimo, todėl turi būti vadovaujamasi CK 3.109 str., reglamentuojančiu bendras prievoles, t.y. antstolis sumaišo sandorius dėl bendro turto su sandoriais dėl bendros prievolės (skolos). Dėl to jis padaro neteisingą išvadą, kad, teismui nustačius vieno sutuoktinio skolą, kitas įgyja naštą įrodyti, jog nėra bendraskolininkas. Tačiau faktiškai tik ginčo teisenoje ir pačiam ieškovui tenka našta įrodyti, jog susidariusi skola yra solidari-bendra, t.y. sandoris vienos iš sutuoktinių kito pritarimu ir sudarytas šeimos interesais;

295) sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį (b.l.11-12), kuria yra nustatytas atskiras asmeninis turto teisinis režimas, t.y. darbovietės pajamos, kurias gauna pareiškėja, yra išimtinai jos asmeninis, o ne bendras turtas, todėl negalima nukreipti išieškojimo dėl V. T. skolų į pareiškėjos turtą - darbo užmokestį.

30Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi jo skola buvo susijusi tik su jo verslo veikla. Su A. R. jis kartu tuo metu dirbo vienoje bendrovėje, o paskolos sudarymo aplinkybės buvo susijusios su lėšų poreikiu versle. Be to, paskolos sąlygų jis niekada nederino su savo sutuoktine (pareiškėja), nes vertino tai kaip savo verslo veiklą, todėl apie jo santykius su A. R. pareiškėja žinojo tik bendro pobūdžio informaciją. Jis niekada nesikreipė į pareiškėją kokio nors sutikimo, todėl teismas pagrįstai tokio vykdymo nukreipimą į sutuoktinės asmeninį turtą vertino kaip neteisėtą antstolio veiksmą.

31Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl procesinės ir materialinės teisės normų netinkamo taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjos skundą atmetant (CPK 337 str. 2 p.).

32Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str., 338 str.).

33Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

34Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2; Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7; 129.17; Nr. 3K-3-314/2006 kat. 75.6.2; 75.7; 128.10; 129.17). Dėl to, esant suformuluotai teismų praktikai, negalima sutikti su teismo išvada, kad, vadovaudamasis CPK 586 straipsniu, antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš tokio asmens, nes būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, ir, tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai, 2 dalis), nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2; Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7; 129.17; Nr. 3K-3-314/2006 kat. 75.6.2; 75.7; 128.10; 129.17). Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo nukreipimą į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

35Paskolos sutartį skolininkas sudarė galiojant jo ir pareiškėjos santuokai. Vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Kito sutuoktinio rašytinio sutikimo ar dalyvavimo sudarant paskolos sutartį nereikėjo, todėl išieškotojas, tardamasis su skolininku dėl paskolos suteikimo, neprivalėjo patikrinti, yra toks sutuoktinio sutikimas ar ne (CK 3.92 straipsnio 1, 3 dalys). Bendros sutuoktinių prievolės gali atsirasti vieno sutuoktinio iniciatyva, t. y. dėl jo veiksmų. Nagrinėjamoje byloje kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nepaneigta, byloje nepateikta įrodymų dėl išieškotojo nesąžiningumo, todėl pripažintina, kad jis pagrįstai reikalauja jam priteistą pinigų sumą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Kolegijos nuomone, tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio (pareiškėjos) žinios ar prieš jo valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, būtų galima daryti priešingą išvadą. Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. B. L., Nr. 3K-3-705/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. E. K. ir kt., Nr. 3K-3-512/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. L., Nr. 3K-3-383/2005). Pareiškėja neįrodė, jog apie sutuoktinio verslą ir skolą jai nieko nebuvo žinoma bei kad sutuoktinio iš verslo gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir dėl šios priežasties pripažintina, kad prieš kreditorius turi atsakyti abu sutuoktiniai. Pareiškėjos argumentas, jog skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas tik po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (LAT 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006, procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.2; 129.18), atmestinas, kadangi pareiškėjos cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje skolininkas ir skolininko bendraturė buvo išsituokę).

36Kolegijos nuomone, antstolis, 2006-07-19 priimdamas ginčijamą patvarkymą vykdyti išieškojimus iš sutuoktinių bendro turto, visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 3.92 str. 2 d. prezumpcija ir, kol ši prezumpcija nebuvo paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgytą prievolę pagrįstai laikė bendra sutuoktinių prievole.

37Apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad, sudarant Paskolos sutartį (b.l.45), buvo sprendžiamas skolininko V. T. įmonės versle panaudotų pinigų grąžinimo A. R. klausimas, pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai. Kolegijos nuomone, teismas be jokio pagrindo nurodė, kad Paskolos sutartyje buvo sprendžiamas pinigų grąžinimo A. R. klausimas, kadangi pinigai pagal Paskolos sutartį buvo perduoti ne A. R. , o V. T. . Padarydamas išvadą, kad paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, teismas vadovavosi tik sutuoktinių teiginiais. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada padaryta pažeidžiant CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra tų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi pagal Paskolos sutarties 1 punktą pinigai paskolos gavėjui V. T. buvo perduoti nuosavybėn (o ne įmonės verslui tvarkyti), t.y. sutartyje nebuvo aiškiai išreikšta V. T. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, nei pareiškėja, nei jos vyras leistinų rašytinių įrodymų (CPK 3.89 str. 2 d.), jog pagal Paskolos sutartį įgytas turtas atiteko asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, teismui nepateikė, pripažintina, kad pagal Paskolos sutartį V. T. perduoti pinigai tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir, vadovaujantis CPK 3.109 str. 1 d. 1 p., ši prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Šią išvadą patvirtina ir A. R. , kuris teismui paaiškino, kad V. T. pinigus pagal Paskolos sutartį perdavė grynais ir buvo įsitikinęs, kad pinigai bus naudojami buto tvarkymui (o ne įmonės versle, kaip teigė teismas). Teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, o jos pagrindu atsiradusi kreditorinė prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, kolegijos nuomone, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes šios aplinkybės ir neturėjo būti įrodinėjamos. Vadovaujantis CPK 182 str. 4 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus (CPK 3.88 str. 2 d., 3.92 str.) ir nepaneigtų bendra tvarka.

38Kolegija pritaria apeliantui, kad būtent antstolis, o ne teismas, yra įpareigotas patvarkymu išspręsti vykdymo proceso metu iškylančius klausimus (CPK 613 str. 1 d.) ir išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar ir skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005, Nr. 3K-3-35/2006, Nr. 3K-3-314/2006). Teismo sprendimą įgyvendina ne pats teismas, o būtent antstolis, t.y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d.). Todėl teismo išvada, kad antstolis priimant skundžiamus 2006-07-19 patvarkymus viršijo savo kompetencijos ribas prieštarauja LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d., CPK 613 str. 1 d., LR CPK 634 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartims civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005, Nr. 3K-3-35/2006, Nr. 3K-3-314/2006. CPK yra įtvirtintas antstolio procesinės veiklos kontrolės institutas (CPK 594 str.). Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 str. 1 d.), nustatyti vykdymo proceso pažeidimai teisėjo nurodymu yra pašalinami (CPK 594 str. 2 d.), todėl pripažintina, kad vykdymo proceso metu antstolis tik priima sprendimus, susijusius su vykdomųjų dokumentų vykdymu, o teisingumą, kaip ir numatyta Lietuvos Konstitucijoje, vykdymo proceso metu vykdo būtent teismas, CPK nustatyta tvarka kontroliuodamas antstolio procesinę veiklą.

39Kolegija taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad antstolis turėjo kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, jei antstoliui kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 589 str. 1 d.), kadangi, kaip matyti iš skundžiamų patvarkymų, antstoliui nekilo jokių neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolis pagal teisinę prievolės prigimtį aiškinosi, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005, Nr. 3K-3-35/2006, Nr. 3K-3-314/2006), ir, vadovaudamasis CK įtvirtintomis prezumpcijomis, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai nustatė, kad nors suma, nurodyta teismo sprendime, priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę, ir tokiu atveju nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006);

40Pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, vienu iš argumentų nurodė tai, kad ji su skolininku 2006-07-25 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (b.l.11-12), kuria buvo nustatytas atskiras asmeninis turto teisinis režimas, t.y. pareiškėjos darbovietės pajamos yra išimtinai jos asmeninis turtas. Tačiau, kaip matyti iš šios sutarties turinio, šia sutartimi pareiškėjos ar jos sutuoktinio pajamų, gaunamų kaip atlyginimas už darbą, teisinis režimas iš tiesų nėra nustatytas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad į vedybų sutarties reglamentavimo sritį nepatekusiam turtui galioja įstatyme nustatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, pripažintina, kad, nepaisant šios sutarties sudarymo fakto, pareiškėjos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Be to, kolegijos nuomone, aplinkybės, kurioms esant buvo sudaryta ši sutartis, kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties sudarymo tikslo bei pačios sutarties teisėtumo. Byloje nustatyta, kad 2006-07-19 priimtas ginčijamas antstolio patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą po poros dienų (2006-07-21) buvo gautas pareiškėjos darbovietėje – Kauno valstybinėje filharmonijoje, 2006-07-24 buvo perduotas organizacijos buhalterei, padarant įrašą dėl pareiškėjos supažindinimo ir dėl vykdomajame dokumente nurodytų sumų išskaičiavimo iš jos atlyginimo (b.l.67), o sekančią dieną po šių veiksmų atlikimo (2006-07-25) pareiškėja ir jos sutuoktinis sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis turėtų kokį nors turtą, įregistruotą ar įgytą jo vardu, bei kad jis gautų pastovias pajamas, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, o Vedybų sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad nuo sutarties sudarymo dienos visam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui yra nustatoma to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra registruotas ar įgytas, asmeninės nuosavybės teisinis režimas, todėl, atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis ši sutartis buvo sudaryta, pripažintina, kad sutuoktiniai, sudarydami Vedybų sutartį kreditoriui (išieškotojui šioje byloje) jau pradėjus išieškojimo procedūrą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, buvo nesąžiningi ir Vedybų sutartimi iš tiesų siekė pabloginti kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

41Kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad teismas skundžiamus antstolio veiksmus turėjo vertinti šių veiksmų atlikimo momentui. Kadangi antstoliui 2006-07-19 priimant skundžiamus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0147/05/02401 šalys jokios vedybų sutarties dar nebuvo sudarę, solidarioji santuokinių V. T. ir pareiškėjos prievolė buvo preziumuojama pagal įstatymą ir bendra tvarka vykdymo veiksmų atlikimo momentui nebuvo paneigta (LR CPK 182 str. 4 p.), todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais.

42Kadangi atskirasis skundas tenkintinas, kolegija dėl atskirojo skundo penktojo argumento pasisako tik ta apimtimi, kiek jis aktualus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimui teisingai išspręsti. CPK 443 str. numato ypatingosios teisenos bylų, taigi, ir bylų dėl antstolių veiksmų apskundimo, nagrinėjimo ypatybes. CPK 443 str. 6 d. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tačiau tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 443 str. 6 d., CPK 93 str. 4 d., bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu tiek pirmosios instancijos teisme (48 Lt), tiek apeliacinės instancijos teisme (12 Lt), priteisia valstybei iš pareiškėjos, kurios skundą dėl antstolio veiksmų kolegija atmeta.

43Kadangi atskirasis skundas tenkintinas, dėl atskirojo skundo šeštojo argumento kolegija nepasisako, nes jis susijęs su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu iš pralaimėjusios bylą šalies, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš byloje dalyvavusių asmenų jai nepriteistinos. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad išieškotojas A. R. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė, todėl jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, siekdamas neperžengti atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia. Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

Nutarė

44atskirąjį skundą patenkinti.

45Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą atmesti.

46Priteisti iš pareiškėjos G. J. T. 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei (Kauno apskrities VMI, į.k.8872901, sąskaitos Nr.LT 90 7300 0100 0223 1764, AB bankas „Hansabankas“ (kodas 73000), įmokos kodas 6800).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 3. pareiškėja skundu prašė:
  1. pripažinti antstolio R. V.... 4. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi skundą tenkino:... 6. Atskiruoju skundu antstolis R. V. prašo šią teismo nutartį panaikinti... 7. 1) teismo išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005-07-08 ieškovui A.... 8. 2) teismas, padaręs išvadą, kad įstatymai įgalioja antstolį atlikti tik... 9. 3) teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes nevertino visų bylai reikšmingų... 10. 4) teismas, padaręs išvadą, kad, sudarant Paskolos sutartį (b.l.45), buvo... 11. 5) teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog Paskolos sutartis... 12. 6) teismas pažeidė CPK 4 str., nes neatsižvelgė į Teismų įstatymo... 13. pirma, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija,... 14. antra, teismas pažeidė materialinės teises normas, t.y. CK 6.14 str. 1 d.,... 15. trečia, būtent antstolis, o ne teismas, yra įpareigotas patvarkymu... 16. ketvirta, pažymėtina, kad CPK yra įtvirtintas antstolio procesinės veiklos... 17. penkta, teismas nutartyje pažymėjo, kad antstolis turėjo kreiptis į... 18. 7) dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad... 19. pirma, teismas turėjo vertinti skundžiamus antstolio veiksmus šių veiksmų... 20. antra, aplinkybė, kad paskolos sutartyje nurodyti pinigai nebuvo panaudoti... 21. 4) dėl aiškinimo ir taikymo CPK normų, reglamentuojančių išieškojimo... 22. 5) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Teismas priteisė iš... 23. 6) dėl bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir priteisimo iš dalyvaujančių... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas advokatas Paulius... 25. 1) pareiškėja sutinka su teismo motyvu, kad pagal CPK 586 str. antstolis turi... 26. 2) antstolis nepagrįstai motyvuoja skundą, kad teismas draudė jam nukreipti... 27. 3) jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis,... 28. 4) A. R. nepareiškė reikalavimo pareiškėjai, todėl antstolis negali savo... 29. 5) sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį (b.l.11-12), kuria yra... 30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. T. prašo... 31. Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 32. Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija... 33. Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnyje,... 34. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 35. Paskolos sutartį skolininkas sudarė galiojant jo ir pareiškėjos santuokai.... 36. Kolegijos nuomone, antstolis, 2006-07-19 priimdamas ginčijamą patvarkymą... 37. Apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad, sudarant Paskolos sutartį... 38. Kolegija pritaria apeliantui, kad būtent antstolis, o ne teismas, yra... 39. Kolegija taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad antstolis turėjo... 40. Pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, vienu iš argumentų nurodė tai,... 41. Kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad teismas skundžiamus... 42. Kadangi atskirasis skundas tenkintinas, kolegija dėl atskirojo skundo penktojo... 43. Kadangi atskirasis skundas tenkintinas, dėl atskirojo skundo šeštojo... 44. atskirąjį skundą patenkinti.... 45. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir... 46. Priteisti iš pareiškėjos G. J. T. 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių...