Byla A-788-602/2019

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 68-23 nusprendė pareiškėjo P. M. 2017 m. sausio 19 d. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-187 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

72.

8Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 68-23 ir įpareigoti VMI priimti naują sprendimą, išsprendžiant klausimą dėl senaties taikymo, pripažįstant 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia, arba įpareigoti atsakovą Vilniaus AVMI pašalinti padarytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio pažeidimą, spręsti klausimą dėl senaties taikymo, pripažįstant 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 68-23 laikyti skundą nepaduotu, įpareigoti Vilniaus AVMI pašalinti padarytą MAĮ 107 straipsnio pažeidimą, spręsti klausimą dėl senaties taikymo, pripažįstant 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-274/2008, 2009 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. (21.26)-256-187, kuriuo nusprendė patvirtinti 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 ir papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas: 57 121 Lt cigarečių akcizą, 6 192 Lt akcizo delspinigius, 5 712 Lt akcizo baudą. Pareiškėjas teigė, kad šių sprendimų anksčiau nebuvo gavęs, nors visada gyveno ir dirbo toje pačioje vietoje. Sumokėjęs baudą pagal baudžiamąjį įsakymą, jis nesitikėjo, kad dar liko skolingas už tą pačią veiką.

114.

12Pareiškėjas nurodė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi yra 5 metai. Jam suėjus, pasibaigia ir su nesumokėtu ir neišieškotu mokesčiu susijusių sumų (baudų, delspinigių) išieškojimo senatis. Pareiškėjas pažymėjo, kad MAĮ 113 straipsnis įtvirtina beviltiškos mokestinės nepriemokos institutą, kuris lemia priverstinio išieškojimo veiksmų nepradėjimą numatytais atvejais.

135.

14Pareiškėjo teigimu, jo turtinė padėtis šiuo metu yra itin bloga, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilių ir lėšų banke, moka dukrai alimentus, jo atlyginimas apie 420 Eur, iš jų 160 Eur skiria alimentams, pastaruoju metu jis yra bedarbis, gyvena nuomojamame bute. Atsižvelgus į labai sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, ginčijami sprendimai realiai nebus įgyvendinami.

156.

16Pareiškėjas nurodė, kad cigaretes pareiškėjas gabeno 2008 m. birželio 21 d., todėl Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo akte nurodyta prievolės atsiradimo data – 2008 m. birželio 25 d. Pagal Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. spendimą, nesumokėtos sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Prie sprendimo datos (2009 m. gegužės 11 d.) pridėjus protingą šio sprendimo įteikimo terminą, pvz., 10 dienų, ir jame nurodytas 20 kalendorinių dienų, Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. spendimo vykdymo senaties terminas yra 2014 m. birželio 10 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykdytiną sprendimą.

177.

18Pareiškėjo teigimu, su išsamiu skundu, ne tik pateikdamas faktus dėl Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo akto ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo, bet ir prašydamas taikyti senatį priverstinio išieškojimo procedūroms, pareiškėjas kreipėsi į VMI. VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 68-23 pareiškėjo skundą dėl Vilniaus AVMI 2008 m. gegužės 11 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. VMI nesprendė klausimo, kad pareiškėjui būtų pateiktas raštas/sprendimas baudų išieškojimui, kuriuo kreipėsi į Lenkijos instituciją dėl skolos išieškojimo, o tuo pačiu nepasisakė dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo. Kadangi VMI sprendžia tik mokestinius ginčus, todėl dėl senaties termino taikymo priverstinio išieškojimo procedūroms pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teigė, jog pirmiausia reikia išspręsti senaties termino klausimą, o tik vėliau, jei terminas nebūtų taikomas, galėtų būti prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą. VMI iš karto verčia pareiškėją prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą.

198.

20Teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, jog asmeniškai negavo Vilniaus AVMI patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuotas akcizas ir su juo susijusios sumos, taip pat VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, darydamas prielaidą, kad šiuos dokumentus galbūt priėmė jo mama ar močiutė, kurios pamiršo atiduoti juos pareiškėjui. Apie pradėtus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus tiksliai sužinojo 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.

219.

22Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

2310.

24Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas paštui buvo perduotas 2009 m. gegužės 15 d. ir atgal Vilniaus AVMI grąžintas kaip neįteiktas nebuvo. Todėl laikoma, kad sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2009 m. gegužės 22 d. Pareiškėjui adresu (( - )) 2009 m. kovo 8 d. buvo siųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. balandžio 1 d. buvo išsiųstas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-61. Šie dokumentai taip pat nebuvo grąžinti kaip neįteikti. Todėl pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę pareiškėjo skundas dėl minėto vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2009 m. birželio 11 d. Pareiškėjas skundą dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo VMI padavė 2017 m. sausio 19 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą daugiau kaip 7 metus. Pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimo priežastimi paaiškino aplinkybę, kad dokumentai jam įteikti nebuvo. Argumentas, kad dokumentai nebuvo įteikti, nes juos pareiškėjas turėjo gauti pasirašytinai, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas, nepateikė. Daro išvadą, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė pareiškėjo nerūpestingumas ir netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas taip pat praleido terminą skundui dėl VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Žinodamas šio sprendimo apskundimo tvarką, jis ja nesivadovavo. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą minėtam sprendimui apskųsti yra nepagrįstas.

2511.

26Atsakovas nurodė, kad, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, VMI 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.25-08) 328-1397 išieškoti 21 653,63 Eur mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje. Prašymas vykdyti reikalavimą ir / ar imtis prevencinių priemonių 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. (23.15-08)-318-134 buvo perduotas Tarptautinių informacijos mainų skyriui, kad būtų kreiptasi į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją. Lenkijos Respublikos finansų ministerija pateikė informaciją, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. pradėjo reikalavimo vykdymo užtikrinimo procedūras ir ėmėsi veiksmų.

2712.

28Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. pateiktame skunde VMI nebuvo prašoma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, todėl galimybė mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška nebuvo nagrinėjama. Jeigu asmuo pateiks prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad patenka į vieną iš MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 patvirtintų Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkte nurodytą asmenų grupę, taip pat dokumentus apie gaunamas pajamas ir turimą turtą bei užpildytą Fizinio asmens turto anketą (FR0283), VMI galės nagrinėti prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI, vadovaudamasi MAĮ 107 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atsižvelgusi į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas nepasibaigus išieškojimo senaties terminui, teigė, jog išieškojimas turi būti tęsiamas MAĮ nustatyta tvarka.

2913.

30Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime, palaikydama VMI atsiliepime teismui išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

31II.

3214.

33Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3415.

35Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kyla dėl mokesčio administratoriaus sprendimo, kuriuo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Todėl teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie mokesčių administratoriaus 2009 metais priimtus sprendimus (patikrinimo aktą ir sprendimą), ar yra pagrindas taikyti senaties terminą, ar yra galimybė mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, ar pareiškėjo kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežtos cigaretės yra apmokestinamos Akcizų įstatymo nustatyta tvarka.

3616.

37Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, remdamasi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-274/2008 konstatuotais neteisėto tabako gaminių gabenimo faktais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 dalies ir 9 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis, MAĮ 96 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-83-61 apskaičiavo pareiškėjui 57 121 Lt akcizą ir 6 192 Lt akcizo delspinigius. Šis patikrinimo aktas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (( - )) buvo išsiųstas Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. (16.2)-46-10327, o Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-187 patvirtino 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 ir jame papildomai apskaičiuotas sumas: 57 121 Lt cigarečių akcizą ir 6 192 Lt cigarečių akcizo delspinigius, bei, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, skyrė pareiškėjui 10 proc. dydžio 5 712 Lt cigarečių akcizo baudą. Minėtas sprendimas pareiškėjui taip pat jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (16.2)-46-15368. Mokesčių administratorius 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė išieškoti 74 765,66 Lt sumą iš pareiškėjo. Prašymas vykdyti reikalavimą ir / ar imtis prevencinių priemonių 2013 m. sausio 15 d. raštu buvo perduotas Tarptautinių informacijos mainų skyriui, kad būtų kreiptasi į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją. Atsakovo aiškinimu, Lenkijos Respublikos finansų ministerija pateikė informaciją, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. pradėjo reikalavimo vykdymo užtikrinimo procedūras ir ėmėsi veiksmų. Pareiškėjo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu, mokesčių administratorius 2016 m. gruodžio 13 d. raštu išsiuntė pareiškėjui Vilniaus AVMI dokumentų patvirtintas kopijas: 2009 m. kovo 5 d. pranešimo apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr. (16.2)-46-10327, 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 su priedais, 2009 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (16.2)-46-15368 ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-187.

3817.

39Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į VMI (VMI gautas 2017 m. sausio 23 d.), kuriame paaiškino, jog, sužinojęs apie iš darbo užmokesčio vykdomą išieškojimą, kreipėsi į VMI, kad pastaroji pateiktų visą su skola susijusią informaciją. 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas iš VMI gavo Vilniaus apskrities VMI sprendimų ir raštų kopijas. Pareiškėjas skunde VMI pateikė nesutikimo su Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-83-61 ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-187, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti akcizas ir su juo susijusios sumos, argumentus, taip pat motyvus dėl senaties priverstinio išieškojimo procedūroms taikymo ir mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, prašydamas panaikinti minėtą patikrinimo aktą ir sprendimą, atleisti nuo delspinigių, panaikinti paskirtą akcizo baudą ir taikyti senatį priverstinio išieškojimo procedūroms. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 68-23, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 164 straipsniu, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-187, kuris, kaip laikė VMI, jam buvo įteiktas 2009 m. gegužės 22 d., paduotas praleidus jo apskundimo terminą, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti, pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas su tokiu VMI sprendimu nesutiko, skundu kreipėsi į teismą ir prašė mokesčio administratoriaus 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 68-23 panaikinti, teigdamas, kad 2009 metais patikrinimo akto ir sprendimo dėl priskaičiuotų mokesčių nebuvo gavęs, nors visada gyveno ir dirbo toje pačioje vietoje. Mokesčių administratorius teigė, kad 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas paštui buvo perduotas 2009 m. gegužės 15 d. ir atgal grąžintas kaip neįteiktas nebuvo, laikė, kad sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2009 m. gegužės 22 d. pareiškėjo nurodytu adresu: ( - ), 2009 m. kovo 8 d. buvo siųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. balandžio 1 d. buvo išsiųstas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-61. Šie dokumentai taip pat nebuvo grąžinti kaip neįteikti, todėl pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę pareiškėjo skundas dėl minėto vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2009 m. birželio 11 d., o pareiškėjas skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 11d. sprendimo VMI pateikė 2017 m. sausio 19 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą daugiau kaip 7 metus.

4018.

41Teismas palaikė mokesčių administratoriaus poziciją, nes pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, išsiuntus dokumentus mokesčio mokėtojui registruotu laišku, įstatyme nustatytas 20 dienų terminas neapima 5 darbo dienų, skaičiuojamų nuo mokesčio administratoriaus veiksmo – registruoto laiško paštui perdavimo – dienos. 20 dienų terminas skundui paduoti laikytinas tuo grynuoju terminu, kuris lieka atskaičiavus minėtas 5 darbo dienas. Mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad Vilniaus AVMI lydraščiai su žyma „Išsiųsta“ aiškiai patvirtina, kad pareiškėjui jo nurodytu adresu: ( - ), 2009 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. balandžio 1 d. išsiųstas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-61, o 2009 m. gegužės 15 d. išsiųstas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas, taip pat ant visų šių lydraščių yra datos bei žymos „Išsiųsta“. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ginčo sprendime teigia, kad šie dokumentai nebuvo grąžinti kaip neįteikti, todėl pagrįstai laikė juos įteiktais būtent 2009 m. gegužės 22 d., t. y. 5 darbo dieną, sekančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Tokiu būdu 20 dienų terminas apskųsti sprendimą pasibaigė 2009 m. birželio 11 d. Pareiškėjas skundą mokesčių administratoriui pateikė išsiuntė 2017 m. sausio 19 d. (VMI registruotas 2017 m. sausio 23 d.), t. y. daugiau nei 7 metus praleidęs įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad šiuos dokumentus galbūt priėmė jo mama ar močiutė, kurios pamiršo atiduoti juos pareiškėjui, apie pradėtus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus tiksliai sužinojo 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjas būdamas sąžiningas, rūpestingas skundą mokesčių administratoriui turėjo pateikti 2009 m. birželio 11 d., o vertinant tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sužinojo apie nepriemokos išieškojimą, į mokesčių administratorių turėjo kreiptis 2016 m. spalio mėnesį, o ne 2017 m. sausio mėnesį. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo apskundimu, t. y. nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galbūt pažeistas teises. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus duotus teisme, kitas nustatytas aplinkybes (kad 2009 metų dokumentus galbūt priėmė jo mama ar močiutė, kurios pamiršo atiduoti juos pareiškėjui; apie pradėtus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus tiksliai sužinojo 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., tačiau skundą mokesčių administratoriui pateikė tik 2017 m. sausio 19 d.), konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina jo nesąžiningumą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nesąžiningumą taip pat patvirtina jo pateiktas banko sąskaitos operacijų išrašas, iš kurio aiškiai matyti, jog mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas 2015 m. vasario 13 d., o ne 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. kaip teisme tvirtino pareiškėjas. Pareiškėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nors tokia teisė numatyta MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje. Taigi teismas pažymėjo, kad MAĮ neriboja mokesčių mokėtojo teisės pakartotinai kreiptis į ikiteisminę mokestinių ginčų nagrinėjimo instituciją po to, kai buvo atsisakyta priimti mokesčių mokėtojo skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas ir mokesčių mokėtojas neprašo skundo padavimo termino atnaujinti. Ginčijamas sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui, nėra kliūtis pareiškėjui paduoti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai, atsakovo argumentai patvirtina VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 68-23 teisėtumą ir pagrįstumą.

4219.

43Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skunde prašo spręsti klausimą dėl senaties taikymo, pripažįstant 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia.

4420.

45Teismas, pasisakydamas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, pažymėjo, kad šį klausimą reglamentuoja MAĮ 107 straipsnis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas minėtų teisės normų pagrindu padarė išvadą, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bendrasis senaties terminas yra 5 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo atitinkamos faktinės aplinkybės atsiradimo momento, t. y. pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - po 20 dienų po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 (mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu, inter alia (lot. be kita ko), mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse (nagrinėjamu atveju aktuali 2 dalis, kur nurodyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino) numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų) punktuose nustatyto termino pabaigos.

4621.

47Teismas, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, laikė, jog Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2009 m. gegužės 22 d. Vadinasi, pareiškėjui per 20 dienų nuo Vilniaus AVMI sprendimo įteikimo dienos nesumokėjus papildomai apskaičiuotų sumų, mokesčių administratoriui buvo suponuota teisė bei pareiga mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, kas ir buvo padaryta, priimant 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1397 „Išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje“, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 74 765,66 Lt sumą, bei jį perduodant vykdyti Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras (nagrinėjamu atveju mokestinė nepriemoka išieškoti buvo pradėta pagal MAĮ 106 straipsnio 4 dalį), jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

4822.

49Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, jog mokesčių administratorius nepažeidė aptariamo 5 metų senaties termino, per kurį buvo galima pradėti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą ir mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo procedūra, kaip įtvirtinta įstatymų leidėjo, turi būti užbaigta, nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

5023.

51Teismas vadovavosi MAĮ 113 straipsnio 1, 4 dalimis, Taisyklių 11, 12 punktais ir nurodė, kad išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog įstatymų leidėjas teisę spręsti dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška suteikė mokesčių administratoriui. Būtent jam turi būti pateiktas fizinio asmens prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (į kurį apeliavo pareiškėjas), kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys sunkią fizinio asmens ekonominę padėtį, kuriuos turi pateikti pats mokesčių mokėtojas, ir fizinio asmens užpildyta Fizinių asmenų anketos FR0283 forma. Tik gavęs ir įvertinęs šiuos dokumentus, mokesčių administratoriaus pareigūnas gali priimti atitinkamą sprendimą pripažinti (nepripažinti) tą mokestinę nepriemoką beviltiška. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, jog su minėtais dokumentais į mokesčių administratorių nesikreipė. Todėl tik pareiškėjui pasikreipus su prašymu ir atitinkamais dokumentais į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ir pastarajam priėmus atitinkamą sprendimą, pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, turėtų teisę inicijuoti teisminį ginčą.

5224.

53Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad pareiškėjo skundas mokesčių administratoriaus buvo nepilnai išnagrinėtas, nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus klausimus dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nespręstas klausimas dėl senaties taikymo, pažymėjo, jog mokesčių administratorius atsiliepimuose pasisakė tiek dėl senaties taikymo, tiek dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, atsiliepimas buvo išsiųstas pareiškėjui, pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą, su kuriuo nesutinka, jo argumentai įvertinti bylą nagrinėjant teisme. Todėl nėra pagrindo spręsti kad nagrinėjamu atveju buvo apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

5425.

55Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad sumokėjęs baudą pagal baudžiamąjį įsakymą, nesitikėjo, jog dar liko skolingas už tą pačią veiką, pažymėjo, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-129/2008. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus.

5626.

57Įvertinęs nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 68-23, kuriuo pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties, pripažįstant 57 121 Lt (16 546,39 Eur) akcizo ir 6 192 Lt (1 793,33 Eur) delspinigių nepriemoką pasibaigusia, taip pat nėra pagrindo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.

58III.

5927.

60Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6127.1.

62Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau skundžiamu Vilniaus AVMI sprendimu siekiama jį nubausti antrą kartą už tą pačią veiką, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

6327.2.

64VMI nesprendė klausimo, kad pareiškėjui būtų pateiktas raštas/ sprendimas baudų išieškojimui, kuriuo kreipėsi į Lenkijos instituciją dėl skolos išieškojimo, o tuo pačiu nepasisakė dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo.

6527.3.

66Teismas, nagrinėdamas bylą, pasisakė klausimu, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie mokesčių administratoriaus 2009 metais priimtus sprendimus (patikrinimo aktą ir sprendimą). Teismas klaidingai įvertino dokumentų gavimo faktą. Rašytinis įrodymas patvirtina, kad VMI pareiškėjui minėtus dokumentus atsiuntė 2016 m. gruodžio 21 d. raštu, todėl ir skundas VMI buvo paduotas 2017 m. sausio 19 d. Dar daugiau, apie 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (23.25-08)328-1397 išieškoti 21 653,63 Eur mokestinę nepriemoką (su papildomai priskaičiuotais delspinigiais) pareiškėjas išvis buvo neinformuotas, kas rodo atsakovo nesąžiningumą ir trukdymą pasiruošti teisminei gynybai.

6727.4.

68Teismas motyvuoja pareiškėjo nesąžiningumą banko sąskaitos operacijų išrašu, tačiau pareiškėjas pradėjęs naujoje darbovietėje iš karto nesuprato, kad iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojama. Galbūt teismo posėdyje dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos, nebuvo išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės.

6927.5.

70Nagrinėjamu atveju pareiškėjas duomenis patvirtinančias aplinkybes, jog jam reikia valstybės paramos ir/arba yra teikiama tokia parama, kaip ji suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą), pateikė. Šiuo metu reali pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis atitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte (MAĮ 113 str. 1 d. 3 p.) nurodytą atleidimo nuo delspinigių pagrindą, todėl pareigos sumokėti akcizų ir delspinigių pareiškėjui nustatymas yra netikslingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo šių delspinigių mokėjimo. Pareiškėjas negalėjo šiais klausimais tinkamai gintis nuo pat pradžių, priversti VMI nagrinėti bylą iš esmės, o ne paviršutiniškai, todėl buvo pažeisti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai.

7127.6.

722013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas numato, kad skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Šios nuostatos logika aiški, akcizinės prekės į apyvartą nepateko, todėl analogiškai anksčiau nurodytų sumų pareiškėjui apskaičiavimas nėra pagrįstas ir pateisinamas, prieštarauja MAĮ 8 straipsnio 3 daliai.

7327.7.

74Dėl minėtų aplinkybių, netinkamai išsprendžiant akcizo, delspinigių baudos teisėtumo klausimą, klausimą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (iš pradžių nurodant, kad šį klausimą turi spręsti VMI, o vėliau pasisakant, kad nėra pagrindo pripažinti beviltiška), esant VMI nepagrįstam 2017 m. vasario 22 d. sprendimui (motyvuojant tik tuo, kad nebuvo prašoma atnaujinti termino, kuris galbūt nebuvo praleistas, ir nepasisakant kitais klausimais), teismo sprendimas turi būti panaikintas.

7528.

76Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

7729.

78Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad nei savo skunduose, nei teismo posėdžiu metu teisme pareiškėjas nepaneigė, jog minėtus dokumentus (patikrinimo aktą, sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir sprendimą dėl priverstinio išieškojimo) galėjo paimti jo artimi giminaičiai, kurie tiesiog pamiršo šiuos dokumentus perduoti pareiškėjui. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė pareiškėjo nerūpestingumas ir netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

7930.

80Atsakovas nurodo, kad VMI pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. pateiktame skunde, kuris Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriui per DODVS buvo perduotas „Žiniai“, nebuvo prašoma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, todėl galimybė mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška nebuvo nagrinėjama.

8131.

82Atsakovas teigia, kad MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Tačiau MAĮ to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, t. y. mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas nepasibaigus išieškojimo senaties terminui, todėl išieškojimas turi būti tęsiamas įstatymo nustatyta tvarka.

8332.

84Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

8733.

88Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 68-23, kuriuo nuspręsta pareiškėjo P. M. 2017 m. sausio 19 d. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-187 dėl patikrinimo akto tvirtinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teisėtumo.

8934.

90Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI, remdamasi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-274/2008 konstatuotais neteisėto tabako gaminių gabenimo faktais, apskaičiavo pareiškėjui 57 121 Lt akcizą ir 6 192 Lt akcizo delspinigius. Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-187 patvirtino 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 ir jame papildomai apskaičiuotas sumas: 57 121 Lt cigarečių akcizą ir 6 192 Lt cigarečių akcizo delspinigius bei 5 712 Lt cigarečių akcizo baudą. Mokesčių administratorius 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (23.25-08)-328-1397 nusprendė išieškoti 74 765,66 Lt sumą iš pareiškėjo (II t., b. l. 42). Prašymas vykdyti reikalavimą ir / ar imtis prevencinių priemonių 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. (23.15-08)-318-134 buvo perduotas Tarptautinių informacijos mainų skyriui, kad būtų kreiptasi į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją. Atsakovo aiškinimu, Lenkijos Respublikos finansų ministerija pateikė informaciją, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. pradėjo reikalavimo vykdymo užtikrinimo procedūras ir ėmėsi veiksmų (II t., b. l. 31–33).

9135.

92Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į VMI (VMI gautas 2017 m. sausio 23 d.), prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-187 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atleisti nuo delspinigių, panaikinti paskirtą akcizo baudą ir taikyti senatį priverstinio išieškojimo procedūroms (I t., b. 1. 126–132). Pareiškėjas skunde paaiškino, jog, sužinojęs apie iš darbo užmokesčio vykdomą išieškojimą, kreipėsi į VMI, kad pastaroji pateiktų visą su skola susijusią informaciją. 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas iš VMI gavo Vilniaus AVMI sprendimų ir raštų kopijas. Pareiškėjas skunde VMI pateikė nesutikimo su Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-83-61 ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-187, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti akcizas ir su juo susijusios sumos, argumentus, taip pat motyvus dėl senaties priverstinio išieškojimo procedūroms taikymo ir mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, prašydamas panaikinti minėtą patikrinimo aktą ir sprendimą, atleisti nuo delspinigių, panaikinti paskirtą akcizo baudą ir taikyti senatį priverstinio išieškojimo procedūroms (I t., b. 1. 126–132).

9336.

94VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 68-23, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 164 straipsniu, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-187, kuris, kaip laikė VMI, jam buvo įteiktas 2009 m. gegužės 22 d., paduotas praleidus jo apskundimo terminą, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti, pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (I t., b. 1. 9–10; 99–100).

95V.

9637.

97MAĮ 150 straipsnis numato, kad mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (šiuo atveju – Vilniaus AVMI) nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (VMI). Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą nustato MAĮ 152 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

9838.

99Pagal MAĮ 152 straipsnio 5 dalį, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.

10039.

101Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra išvardyti MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – siunčiant registruotu laišku.

10240.

103Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

10441.

105Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o, tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012; 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017).

10642.

107Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-61 pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (( - )) buvo išsiųstas Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. (16.2)-46-10327 (II t., b. l. 8), o Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-187 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjui taip pat jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (16.2)-46-15368 (II t., b. l. 17).

10843.

109Vilniaus AVMI lydraščiai su žyma „Išsiųsta“ patvirtina, kad pareiškėjui jo nurodytu adresu: ( - ), 2009 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas 2009 m. kovo 5 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. balandžio 1 d. išsiųstas 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-61, o 2009 m. gegužės 15 d. išsiųstas Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-187 (II t., b. I. 7–8, 17).

11044.

111Pagal bylos duomenis, pareiškėjo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu, mokesčių administratorius 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (27.5-40-4) RD-4825 išsiuntė pareiškėjui Vilniaus AVMI dokumentų patvirtintas kopijas: 2009 m. kovo 5 d. pranešimo apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-64, 2009 m. kovo 31 d. raštą dėl patikrinimo akto Nr. (16.2)-46-10327, 2009 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-61 su priedais, 2009 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (16.2)-46-15368 ir 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-187 (I t., b. 1. 133).

11245.

113Mokesčių administratorius tvirtino, kad 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas paštui buvo perduotas 2009 m. gegužės 15 d. ir atgal grąžintas kaip neįteiktas nebuvo, todėl laikė, kad 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2009 m. gegužės 22 d.

11446.

115Pirmosios instancijos teismas pritarė mokesčio administratoriaus pozicijai, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę pareiškėjo skundas dėl minėto vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2009 m. birželio 11 d., o pareiškėjas skundą dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo VMI pateikė 2017 m. sausio 19 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą daugiau kaip 7 metus.

11647.

117Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus duotus teisme, kitas nustatytas aplinkybes (kad 2009 metų dokumentus galbūt priėmė jo mama ar močiutė, kurios pamiršo atiduoti juos pareiškėjui; apie pradėtus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus tiksliai sužinojo 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., tačiau skundą mokesčių administratoriui pateikė tik 2017 m. sausio 19 d.), konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nesąžiningumą taip pat patvirtina jo pateiktas banko sąskaitos operacijų išrašas, iš kurio aiškiai matyti, jog mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas 2015 m. vasario 13 d., o ne 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kaip teisme tvirtino pareiškėjas.

11848.

119Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Iš byloje esančių duomenų visumos (taip pat ir pirmosios instancijos nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nekartojamos), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ar aplaidžiai, t. y. šiuo atveju pagrįstai taikyta MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė.

12049.

121Mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) skundo padavimo termino neprašė atnaujinti, todėl VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 68-23 pagrįstai nusprendė pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. skundą dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-187 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

122VI.

12350.

124Pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. skunde VMI nurodė argumentus dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 str.), tačiau, kaip minėta, VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 68-23 dėl to nieko nepasisakė.

12551.

126Teisėjų kolegija pažymi, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus bei tvarką reglamentuoja MAĮ 113 straipsnis bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); taip pat kai priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką (113 str. 1 d. 2 p.;); netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (113 str. 1 d. 3 p.).

12752.

128Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis MAĮ 113 straipsnio 1, 4 dalių, Taisyklių 11, 12, 13 nuostatomis, konstatavo, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška suteikė mokesčių administratoriui. Todėl tik pareiškėjui pasikreipus su prašymu ir atitinkamais dokumentais į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ir pastarajam priėmus atitinkamą sprendimą, pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, turėtų teisę inicijuoti teisminį ginčą.

12953.

130Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-994/2014 konstatavo, kad aplinkybių (pagrindų), kurioms esant mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška, atsiradimo momentas nėra siejamas su šios nepriemokos susidarymo momentu. Sprendimas pripažinti atitinkamą mokestinę nepriemoką beviltiška gali būti priimamas bet kuriuo mokesčio mokėtojo pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką egzistavimo momentu. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjo nustatytų aplinkybių (pagrindų), sudarančių prielaidas atitinkamą nepriemoką pripažinti beviltiška, (faktinis) atsiradimas savaime lemia mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų pasikeitimą, kiek tai susiję su iš šios nepriemokos kylančių pareigų vykdymu. Šiuo tikslu mokesčių mokėtojo prašymu ar mokesčių administratoriaus iniciatyva turi būti inicijuota mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška procedūra. Inicijavus šią procedūrą, atitinkamą konkretaus mokesčių mokėtojo pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką pasikeitimą lemia mokesčių administratoriaus priimamas sprendimas mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

13154.

132Minėta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. skunde VMI nurodė argumentus dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 str.), tačiau VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 68-23 dėl to nieko nepasisakė. Pareiškėjo skunde nebuvo atskirai suformuluotas reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, tačiau skundo motyvuose aiškiai buvo nurodyta, kad, pareiškėjo manymu, mokestinė prievolė turėtų būti pripažinta beviltiška. Taigi nors pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. skundo pateikimo metu ir iki ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovui ir nebuvo pateiktas atskiras prašymas ir visi privalomi pateikti dokumentai dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo spręsti šį klausimą, nes šis klausimas aiškiai buvo nurodytas skundo motyvuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei ginčijamame sprendime, nei kitame sprendime nepagrįstai nesprendė klausimo dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, taip pat nieko nepaaiškino pareiškėjui, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skunde iškeltas klausimas nesprendžiamas.

13355.

134Remiantis viešųjų paslaugų prieinamumo principu kiekvienas turi teisę kreiptis su reikalavimu į viešojo administravimo subjektus, o pastarieji turi atitinkamą pareigą priimti reikalavimus ir tinkamai juos išnagrinėti. Tai, koks reikalavimo nagrinėjimas yra tinkamas, reglamentuoja nacionalinė teisė ir priklauso nuo paties reikalavimo pobūdžio. Vartojant terminą „reikalavimas“ turimi omenyje bet kokie viešojo administravimo subjektams pateikti formalūs ar neformalūs prašymai, kreipimaisi, peticijos, skundai ir t. t., nesvarbu jie pateikti raštu ar žodžiu. Skirtingų reikalavimų rūšių tinkamas formas nustato nacionalinė teisė. Jei reikalavimas pateikiamas netinkama forma, viešojo administravimo subjektas privalo šį reikalavimą priimti ir, jei tai reikalinga, arba pats padėti privačiam asmeniui ištaisyti formos trūkumus, arba suteikti reikiamą konsultaciją (V. Valančius (red.). Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 24-25).

13556.

136Asmuo, įgyvendindamas savo teisę kreiptis su reikalavimu į viešojo administravimo subjektą, išdėstęs savo prašymą rašytiniame dokumente, tačiau jo tiksliai nesuformulavęs arba išdėstęs ne toje vietoje (pvz., ne dokumento pabaigoje), kur paprastai nurodomas reikalavimas, turi teisę, kad jo reikalavimas būtų tinkamai išnagrinėtas, taigi minėta asmens teisė suponuoja atitinkamą viešojo administravimo subjekto pareigą priimti šį reikalavimą ir, jei tai reikalinga, padėti privačiam asmeniui ištaisyti formos trūkumus, arba suteikti reikiamą konsultaciją. Kitoks viešojo administravimo subjekto veikimas yra nesuderinamas su viešųjų paslaugų prieinamumo principu.

13757.

138Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nei ginčijamame sprendime, nei kitame sprendime nepagrįstai nesprendė klausimo dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, taip pat nieko nepaaiškino pareiškėjui, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skunde iškeltas klausimas nesprendžiamas, yra nesuderinama su viešųjų paslaugų prieinamumo principu. Todėl atsakovą reikėtų įpareigoti teismo sprendimu išspręsti klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra daroma (ABTĮ 92 str.). Atsakovas pateikė papildomus dokumentus byloje, iš kurių matyti, kad VMI, išnagrinėjusi 2017 m. lapkričio 28 d. prašymą, 2017 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą pripažinti 21 653,64 Eur akcizų mokestinę nepriemoką beviltiška.

139VII.

14058.

141Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pateikto VMI turinį, konstatuoja, jog pareiškėjas juo siekė tiek, kad būtų išnagrinėtas mokestinis ginčas dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, tiek prašė atlikti veiksmus, susijusius su priimto administracinio sprendimo vykdymu – taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą.

14259.

143Pareiškėjas skunde VMI aiškiai nurodė argumentus dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo (MAĮ 107 str. 1 d.), tačiau VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 68-23 dėl to nieko nepasisakė.

14460.

145Pareiškėjas, manydamas, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą, į teismą kreipėsi dėl atsakovo neveikimo.

14661.

147Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad mokestinė prievolė nebūtų išieškoma pritaikius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį (MAĮ 107 str.).

14862.

149Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis yra numatyta MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Tik pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.

15063.

151Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

15264.

153Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

15465.

155MAĮ (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Jeigu mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15666.

157Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2009 m. gegužės 22 d., priėjo prie išvados, jog pareiškėjui per 20 dienų nuo Vilniaus AVMI sprendimo įteikimo dienos nesumokėjus papildomai apskaičiuotų sumų, mokesčių administratoriui buvo suponuota teisė bei pareiga mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, kas ir buvo padaryta, priimant 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1397, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 74 765,66 Lt sumą, bei jį perduodant vykdyti Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai.

15867.

159MAĮ 107 straipsnio 5 dalis numato, kad šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

16068.

161Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, jog mokesčių administratorius nepažeidė aptariamo 5 metų senaties termino, per kurį buvo galima pradėti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, ir mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo procedūra, kaip įtvirtinta įstatymų leidėjo, turi būti užbaigta, nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

16269.

163Kaip minėta, pareiškėjas skundu VMI prašė atlikti veiksmus, susijusius su priimto administracinio sprendimo vykdymu – taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą. Tačiau VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 68-23 šiuo klausimu nieko nepasisakė, t. y. nepriėmė mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

16470.

165Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neprivalėjo atlikti tų funkcijų, kurios suteiktos mokesčių administratoriui. Tikrinamu atveju VMI neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl senaties termino taikymo mokestinei nepriemokai. Nesant viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju mokesčių administratoriaus) priimto administracinio sprendimo šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo grąžinti pareiškėjo prašymą taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą nagrinėti mokesčių administratoriui.

16671.

167Šiame teismo baigiamajame akte konstatavus, kad šiuo metu VMI yra išnagrinėjusi 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo prašymą ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažinusi 21 653,64 Eur akcizų mokestinę nepriemoką beviltiška, nėra pagrindo grąžinti atsakovui nagrinėti ir šį prašymą – taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą (ABTĮ 92 str.).

168VIII.

16972.

170Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjo skundo argumentus, kad sumokėjęs baudą pagal baudžiamąjį įsakymą pareiškėjas nesitikėjo, jog dar liko skolingas nesumokėjęs dar vienos baudos už tą pačią veiką.

17173.

172Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nebegalėjo skirti akcizų baudos, nes jis iš esmės nubaudžiamas už analogišką pažeidimą antrą kartą.

17374.

174Kaip matyti, pareiškėjas kelia abejones dėl Vilniaus AVMI 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-187 papildomai apskaičiuotos 5 712 Lt cigarečių akcizo baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

17575.

176Mokestinio patikrinimo rezultatams ginčyti MAĮ nustato specialią tvarką ir terminus. Kaip minėta, pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo ir mokestinio ginčo nustatyta tvarka bei terminais neinicijavo, todėl dabar (mokestinės nepriemokos išieškojimo etape) pareiškėjas nebegali ginčyti mokestinio patikrinimo rezultatų (papildomai apskaičiuotų mokėtinų mokesčių, su jais susijusių kitų mokėtinų sumų). Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų prievolių teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus.

177Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

178Pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą atmesti.

179Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

180Nutartis neskundžiama.