Byla 2S-1056-109/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuvita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2274-470/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Juvironas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aliuvita“ dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

32009 m. balandžio 16 d. ieškovas UAB „Juvironas“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-4), kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti 25399,26 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Aliuvita“. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias SEB banko sąskaitoje, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nes manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti iš viso nebeįmanomas, kadangi skolos suma pakankamai didelė, o atsakovas piktybiškai vengia atsakomybės, į raginimus nereaguoja, gali perleisti savo turtą kitiems asmenims. Ieškovo žiniomis atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams dideles pinigų sumas.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. l. 19-20) areštavo atsakovui UAB „Aliuvita“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, jų nesant - kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinyje nurodytos sumos, t. y. ne didesnei kaip 25 399,26 Lt sumai UAB „Juvironas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Teismas leido atsakovui areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims, taip pat leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialines draudimo įmokas ir mokesčius valstybei. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškinio reikalavimo turtinį pobūdį, didelę reikalavimo sumą, kuri vertintina kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, taip pat į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, o yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis, sprendė, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į nurodyto dydžio įsiskolinimą, kurį reikia apsaugoti, nes atsakovas su ieškovu atsiskaityti vengia, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, piktybiškai vengia prievolės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, pirmiausia areštuodamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį atsakovo turtą, o tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Aliuvita“ (b. l. 25) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad su ieškovu pilnai neatsiskaitė, nes šis nekokybiškai atliko darbus ir sugadino medžiagas – neteisingai supjaustė labai brangią kiliminę dangą, kurios vertė 9 209,95 Lt su PVM. Bandant ištaisyti klaidą, kiliminė danga buvo jungiama gabalais, jos pritrūko, reikėjo pirkti papildomai, praėjus mėnesiui po darbų atlikimo, kiliminė danga ėmė irti ties jungimais, dėl šio broko naujai įrengtos patalpos prarado savo estetinį vaizdą ir sumažėjo jų vertė. Taip pat ieškovas nepabaigė montuoti lubų apdailos medžiagų, dėl šių darbų buvo reikštos pretenzijos, bet trūkumų ieškovas neištaisė.

6Ieškovas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45-49), kadangi atsakovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

9Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-466/2009).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 25 399,26 Lt skolą pagal rangos sutartį, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, ekonominę situaciją, teismas pagrįstai nurodytą sumą laikė didele, todėl turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 straipsniai).

12Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas reikalavimo pagrįstumas, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju – aplinkybės, susijusios su ieškovo teise reikšti reikalavimus konkrečiam atsakovui; su reiškiamo reikalavimo dydžio pagrįstumu ir pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas. Atsakovui yra pareikštas materialinis reikalavimas, kurio pagrįstumas, kaip ir ieškovo turima materialinė reikalavimo teisė, vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų motyvų, susijusių ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto atskirojo skundo ribose, sprendžia klausimą būtent dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžia klausimų, kurių nenagrinėjo ir dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (CPK 320, 338 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo skunde nurodyti argumentai, kad su ieškovu pilnai neatsiskaitė, nes šis nekokybiškai atliko darbus ir sugadino medžiagas, neduoda pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį apeliacine tvarka. Šis klausimas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme sprendžiant bylą iš esmės.

13Kreditoriaus prašymas užtikrinti reikalavimą yra naudojimasis įstatymo numatyta procesine teise, ir šis reikalavimas negali būti traktuojamas kaip nepagrįstas atsakovo teisių suvaržymas. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria teismas areštavo atsakovo turtą ir pinigines lėšas, yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovo UAB „Aliuvita“ atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

16atskirąjį skundą atmesti.

17Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai