Byla 2-466/2009
Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-1174-109/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-1174-109/2009.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius AB „Požeminiai darbai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 3 113 114,37 Lt skolos pagal rangos sutartį, 130 759,03 Lt delspinigių bei 15,21 procento dydžio palūkanų priteisimo solidariai iš skolininkų UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros.

4Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti reikalavimų ribose skolininkų pinigines lėšas, turtines teises bei nekilnojamąjį turtą, taip pat užtikrinti, kad viešame registre būtų padaryti įrašai dėl šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino: areštavo skolininkų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, bendrai 3 243 873,40 Lt skolos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog labai didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo, galimai kreditoriui palankaus, teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Be to, skolininkai laiku neįvykdo piniginės prievolės (CPK 144 str.). Taip pat teismas, vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, leido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ prašo panaikinti minėtos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apelianto atžvilgiu. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja viešajam interesui. Apeliantas buvo įsteigtas Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių ir jam buvo pavesta įdiegti bei administruoti Marijampolės regioninę atliekų tvarkymo sistemą: surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje partnerių administruojamoje teritorijoje Marijampolės apskrityje. Europos Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu skyrė paramą iš Sanglaudos fondo projektui ,,Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, kurio vykdytojas yra apeliantas. Apeliantas yra paskelbęs ne vieną viešąjį konkursą projekto įgyvendinimo paslaugoms pirkti. Priemonių taikymas gali sustabdyti tiek paskelbtų konkursų vykdymą, tiek jų organizavimą, savalaikį regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, o tai pažeistų viešąjį interesą. Areštavus apelianto turtą, jis neturės galimybės naudoti turtą viešajam interesui tenkinti, nebūtų laiku įgyvendinti projektui keliami tikslai, įsisavintos Europos Sąjungos skiriamos lėšos, padidėtų jo įgyvendinimo išlaidos. Be to, apeliantas negalės tinkamai atsiskaityti su subrangovais, šie neteiks paslaugų ir bus sutrikdytas atliekų surinkimas visoje Marijampolės apskrityje, jų tvarkymas sąvartyne, sąvartyno veikla. Tuo gali būti padaryta žala tiek aplinkai, tiek Marijampolės apskrities gyventojams.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tam nesant pagrindo. Pirma, ieškovas nepagrindė minėtų priemonių taikymo būtinybės. Antra, nėra grėsmės teismo įsakymo ar teismo sprendimo įvykdymui, nes apeliantui priklauso daug didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Be to, teismo sprendimo įvykdymą garantuoja tai, kad minėtas projektas didžiąja dalimi finansuojamas iš Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Apie šių lėšų panaudojimą yra teikiamos išsamios ataskaitos, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad šį turtą apeliantas galėtų panaudoti kitų prievolių tenkinimui. Trečia, teismas nenurodė minėtų priemonių taikymo motyvų. Prezumpcija, kad priemonių būtinumą lemia didelė reikalaujama suma, nėra absoliuti, nes teismas privalo atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ginčo suma šalių santykiuose nelaikytina didele. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kitas atsakovas – Agentūra – yra valstybinė biudžetinė įstaiga, už kurios prievoles atsako jos steigėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
  3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovai turi atsakyti kaip solidarūs skolininkai. Apie 92 procentai reikalaujamos sumos turėtų būti padengti iš Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų, už kurias atsako Agentūra, o likusi apie 8 procentų dalis, turėtų būti padengta iš paskolos apeliantui. Taigi apelianto finansiniais įsipareigojimai pagal sutartį ieškovui yra žymiai mažesnis nei Agentūros, todėl jo atžvilgiu pritaikytos priemonės turi būti sumažintos iki 259 509,87 Lt. Kitu atveju šios priemonės pažeistų ekonomiškumo principą ir nepagrįstai varžytų apelianto teises bei teisėtus interesus.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Požeminiai darbai“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teigia, jog jų taikymas, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidžia viešojo intereso. Ieškovo nuomone, atsakovai yra prisiėmę solidarią pareigą sumokėti ieškovui. Kartu ieškovas prašo sumažinti šia nutartimi nustatytų priemonių mastą iki 2 681 674,38 Lt, nes reikalavimas iš dalies yra patenkintas ir sumokėta 607 413,85 Lt.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodo, kad minėtos priemonės prieštarauja viešajam interesui, be to, nėra jokio pagrindo jas taikyti, nes nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo nuomone, teismas nenurodė minėtų priemonių taikymo motyvų.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino atsakovo Aplinkos projektų valdymo agentūros prašymą ir panaikino skundžiama teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi šiam atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

12Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006 ir kt.).

13Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai 3 113 114,37 Lt skolą pagal rangos sutartį, 130 759,03 Lt delspinigių bei 15,21 procento dydžio palūkanų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, teismas pagrįstai nurodytą sumą laikė didele, todėl turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, didelė reikalavimo suma laikoma pakankamu pagrindu taikyti minėtas ieškinio užtikrinimo priemones, atmestini apelianto argumentai, kad ginčo laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant pagrindo, kad nėra grėsmės teismo įsakymo ar teismo sprendimo įvykdymui ar kad teismas nenurodė minėtų priemonių taikymo motyvų (CPK 185 str.).

14Teismo nutarties pagrįstumo taip pat nepaneigia apelianto teiginiai, jog apeliantui priklauso daug didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl nėra grėsmės realiam galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal civiliniame procese taikomus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, jog jo turimas turtas leidžia laikyti, kad reiškiamas reikalavimas jam nėra didelis ir nėra grėsmės realiam jo įvykdymui, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius (CPK 185 str.).

15Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad kitas atsakovas yra valstybinė biudžetinė įstaiga, už kurios prievoles atsako jos steigėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, reikalavimas yra pareikštas abiem atsakovams solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio ketvirtąją dalį, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Apeliantas, nors ir įsteigtas savivaldybių, tačiau yra savarankiškas juridinis asmuo, uždaroji akcinė bendrovė. Kreditorius, reikšdamas solidarų reikalavimą abiem atsakovam, reikalavimo patenkinimo atveju, turės teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo, ar iš abiejų, reikalauti įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to nagrinėjamu atveju kito atsakovo finansinė padėtis neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu (CPK 185 str.).

16Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas reikalavimo pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju – aplinkybės, susijusios su kreditoriaus teise reikšti reikalavimus konkretiems atsakovams; su tuo, ar teisėtai reikalavimas reiškiamas solidariai abiem atsakovams; su reiškiamų reikalavimų dydžio pagrįstumu ir pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus kreditoriui, įvykdymo užtikrinimas. Atsakovams solidariai yra pareikštas didelės vertės materialinis reikalavimas, kurio pagrįstumas, kaip ir kreditoriaus turima materialinė reikalavimo teisė bei teisė laikyti atsakovus solidariaisiais skolininkais, vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų motyvų, susijusių ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumu.

17Atmestinas apelianto teiginys, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą ar nepagrįstai varžo apelianto teises bei teisėtus interesus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantui, kaip solidariam skonininkui, yra pareikštas didelis turtinis reikalavimas, ir jis nepaneigė išvados, jog šio reikalavimo suma kelia grėsmę realiam galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Dėl to kreditoriaus prašymas užtikrinti reikalavimą, tai yra naudojimasis įstatymo numatyta procesine teise, negali būti traktuojamas kaip nepagrįstas atsakovo teisių suvaržymas. Be to, pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

18Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ginčo priemonių taikymas prieštarauja viešajam interesui (CPK 185 str.). Grįsdamas tokius teiginius, apeliantas nurodė, jog jis buvo įsteigtas Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių ir jam buvo pavesta įdiegti bei administruoti Marijampolės regioninę atliekų tvarkymo sistemą; jog Europos Komisija skyrė paramą apelianto vykdomam projektui, todėl jis paskelbė ne vieną viešą konkursą, o areštavus apelianto turtą, apeliantas negalės juo naudotis, nebūtų laiku įgyvendinti projektui keliami tikslai, įsisavintos Europos Sąjungos skiriamos lėšos, apeliantas negalėtų tinkamai atsiskaityti su subrangovais ir pan. Norėdamas įrodyti šiuos argumentus, apeliantas pateikė teismui 2002 m. spalio 30 d. steigimo sutartį, 2002 m. spalio 29 d. jungtinės veiklos sutartį, 2007 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo, įstatus, registravimo pažymėjimą (b. l. 30-63). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kaip matyti iš šių dokumentų turinio, jie patvirtina apelianto veiklos pobūdį bei steigėjus, tačiau vien apelianto vykdoma veikla, neabejotinai susijusi su viešojo intereso tenkinimu, nepatvirtina apelianto teiginių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdys šiai veiklai (CPK 185 str.). Atskirajame skunde pats apeliantas nurodo, jog jis turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir reikalavimo suma jam nėra didelė. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones – areštą, taikė pirmiausia apelianto nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, ir tik jo nesant ar nepakankant – pinigams. Be to, teismas iš areštuotų piniginių lėšų leido mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, jog areštuotu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu apeliantui nebuvo uždrausta naudotis, o apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, koks konkrečiai turtas buvo areštuotas, ar areštas apėmė kokias nors pinigines lėšas ir pan., nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribotų apelianto veiklą ir taip galėtų pakenkti viešajam interesui. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo eigoje šios priemonės gali būti keičiamos ar panaikinamos (CPK 146, 150 str.). Dėl to apeliantas, manydamas, jog yra pagrindas keisti pritaikytas minėtas priemones, pavyzdžiui, vieną pritaikytą priemonę pakeisti kita ar sumažinti jų apimtį, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą bei pateikti tokio prašymo pagrįstumą įrodančius duomenis.

19Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto atskirojo skundo ribose, sprendžia klausimą būtent dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžia klausimų, kurių nenagrinėjo ir dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (CPK 320, 338 str.). Dėl šio ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovas iš dalies patenkino jo reikalavimą, neduoda pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį apeliacine tvarka. Šis klausimas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka.

20Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Kreditorius AB „Požeminiai darbai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu... 4. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi minėtą prašymą... 6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Požeminiai darbai“ prašo... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino atsakovo... 10. Atskirasis skundas atmestinas.... 11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 12. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari... 13. Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai... 14. Teismo nutarties pagrįstumo taip pat nepaneigia apelianto teiginiai, jog... 15. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad kitas atsakovas yra... 16. Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų... 17. Atmestinas apelianto teiginys, kad skundžiama nutartimi pritaikytos... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ginčo... 19. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės... 20. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu... 22. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą....