Byla 2-285/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-3344-658/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Descon“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sienojus“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Descon“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-3344-658/2011),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Descon“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sienojus“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų pagal projektavimo paslaugų sutartį ir yra skolingas ieškovui 23 657 Lt, be to, yra nemokus (1 tomas, 1-3 b. l.).

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sienojus“. Teismas nustatė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos vykdyti yra suėjęs terminas, neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, kad atsakovas neginčija 10 658, 10 Lt skolos (1 tomas, 29, 90-93 b. l.), o tuo tarpu dėl ieškovo įrodinėjamos atsakovo pareigos mokėti 12 998, 90 Lt pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. vienašalį atliktų paslaugų perdavimo aktą ir 2011 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą – faktūrą DCP Nr. 00132 tarp šalių yra kilęs ginčas. Teismas įvertino, kad net ir tuo atveju, jei visas ieškovo reikalavimas būtų pripažintas neginčytinu, jis neturėtų įtakos atsakovo įmonės mokumui, t. y. įmonės skoliniai įsipareigojai vis tiek neviršytų pusės įmonės balanse apskaityto turto. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgus į atsakovo finansinę būklę, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme, atsakovo negalima laikyti nemokiu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Descon“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Išvadą dėl įmonės mokumo Kauno apygardos teismas padarė remdamasis ne tais duomenimis, kurių reikalauja ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis. Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodyta išvada, kad įmonės įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, suma sudaro 1614930 Lt, negali būti pripažinta teisėta, nes ji padaryta analizuojant ĮBĮ įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkančius dokumentus. Atsakovo pateiktuose kreditorių ir debitorių sąrašuose nebuvo nurodyti atsiskaitymo terminai, kurie pagal CK suvokiami kaip metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar tam tikru įvykiu apibrėžtas laiko tarpas. Šiuose sąrašuose tik deklaratyviai pateikus informaciją, kad apmokėjimo terminas yra suėjęs arba ne, nebuvo įmanoma išspręsti bylos pagal įstatymo keliamus reikalavimus. Be to, atsakovas laiku nepateikė į bylą reikalaujamų dokumentų ir informacijos, kurių pagrindu galima daryti išvadą dėl įmonės mokumo ar nemokumo; tai patvirtina faktas, kad Kauno apygardos teismas už šių įpareigojimų nevykdymą paskyrė atsakovui 2000 Lt baudą. Teismas negalėjo padaryti išvados, jog įmonė yra moki, nes apie tikrąją įmonės finansinę padėtį ir jos perspektyvą galima spręsti tik tuomet, kai yra nurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, todėl privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus.
  2. Kadangi atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo per konkretų laiką pateikti konkrečius dokumentus, susidaro įspūdis, kad atsakovas nesistengė vykdyti pareigų, piktybiškai vengė vykdyti prievoles, kad byloje nebūtų nustatyta tikroji jo finansinė padėtis. Atsakovas po 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pasirašymo ir vėlesnių raginimų atsiskaityti, neatliko jokių mokėjimų į ieškovo sąskaitą. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad atsakovas yra nemokus ir negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Sienojus“ prašo atmesti UAB „Descon“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino įrodymus ir priėjo išvados, jog pateikti duomenys atitinka įstatymų reikalavimus ir patvirtina, kad įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovo nuomone, apelianto teiginys, jog atsakovas nebuvo pateikęs informacijos apie teismuose iškeltas bylas, įkeistą turtą ir išieškojimus ne teismo tvarka, yra klaidinantis teismą, nes ši informacija teismui buvo pateikta 2011 m. lapkričio 14 d. Atsakovo teigimu, atsižvelgus į tai, kad apeliantas sąmoningai klaidina teismą, pateikia neteisingus duomenis ir prašo iškelti bankroto bylą dėl skolos, kurios dalis yra ginčijama, vienašališkas darbų perdavimo aktas yra negaliojantis, dalies skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs, o dokumentai patvirtina įmonės mokumą, apeliantui paskirtina 20 000 Lt bauda, vadovaujantis CPK 95 straipsniu.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, bet sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).

12ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

13Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas, teigiant, jog atsakovas UAB „Sienojus“ yra nemokus, tačiau teismas nustatė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti yra suėjęs terminas, neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti įmonę nemokia.

14Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo finansinės būklės, nes nebuvo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys dokumentai ir informacija. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas pateikė teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai (102-110, 117-128 b. l.), praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį (111-116 b. l.), informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (165-180 b. l.).

15Pagal nurodytų dokumentų duomenis, yra pagrindo teigti, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 1614930 Lt, o įmonės balanse apskaityto turto vertė – 5050345 Lt. Taigi, akivaizdu, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų suma neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės. Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad, atsakovo pateiktuose įmonės kreditorių ir debitorių sąrašuose nenurodžius konkrečių atsiskaitymo terminų, teismas negalėjo objektyviai įvertinti įmonės finansinės būklės, kadangi, remiantis aukščiau nurodytu motyvu, įmonė pripažįstama nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tokių įrodymų byloje nėra (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 185 str.).

16Apelianto teiginiai, kad atsakovas yra nemokus, piktybiškai vengia vykdyti teismo įpareigojimus, laiku nepateikdamas dokumentų ir informacijos, laikytini subjektyvia apelianto nuomone, kurios jis nepagrindžia objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Tokių dokumentų ar kitų įrodymų, paneigiančių skundžiamos teismo nutarties išvadas bei motyvus, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

17Teisėjų kolegijos nuomone, nesant įrodymų, paneigiančių apygardos teismo nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus, bei skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti jam bankroto bylą, nepažeidė įstatymo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

18Dėl atsakovo atsiliepime nurodyto prašymo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartyje. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nutarties išvada ir neturi pagrindo šiuo klausimu padaryti kitokią išvadą.

19Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Descon“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu,... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 7. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Descon“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Sienojus“ prašo atmesti... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 12. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1)... 13. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas, teigiant, jog atsakovas UAB... 14. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas neturėjo... 15. Pagal nurodytų dokumentų duomenis, yra pagrindo teigti, kad teismas... 16. Apelianto teiginiai, kad atsakovas yra nemokus, piktybiškai vengia vykdyti... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant įrodymų, paneigiančių apygardos teismo... 18. Dėl atsakovo atsiliepime nurodyto prašymo skirti apeliantui baudą už... 19. Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį....