Byla 2A-1071-605/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovei advokatei L. G., atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims D. Ž., M. M. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-289-652/2010 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims D. Ž., M. M., V. K., Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei B. Z., Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei E. J. dėl 2008-10-27 testamento pripažinimo negaliojančiu ir dėl 2000 10 04 testamento pripažinimo galiojančiu. Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė L. G. prašė (I t., b.l. 2-5, 49-51) pripažinti negaliojančiu O. K., a.k. ( - ) 2008-10-27 testamentą, patvirtintą Alytaus m. 1 - ojo notarų biuro notarės B. Z., reg. Nr. 7610, kuriuo butas, esantis Alytuje, Vingio g. 21-60, ir visas kitas jai priklausantis turtas paliktas J. Ž.; pripažinti galiojančiu O. K., a.k. ( - ) 2000-10-04 testamentą, reg. Nr. 7603, patvirtintą Alytaus m. 3 - ojo notarų biuro notarės E. J., kuriuo butas, esantis Alytuje, Vingio g. 21-60, buvo lygiomis dalimis paliktas ieškovei L. G. ir D. Ž..

4Ieškovė nurodė, kad 1992 metų liepos 18 dieną jos senelė O. K., gimusi 1921 m. rugsėjo 22 dieną, gyvenusi Vingio 21-60, Alytuje, testamentu (registro Nr. 3589) paliko ieškovei jai nuosavybės teise priklausiusį butą adresu: Vingio 21-60, Alytus. O. K. testamentu paliko šį butą ieškovei, nes pastarosios motina M. M., senelės dukra, savo lėšomis padėjo senelei įsigyti šį butą, prižiūrėjo ją ir įsipareigojo prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos. O. K. sudarė naują testamentą, kuriuo butą, esantį Vingio 21-60, Alytuje, bei visą kitą savo turtą paliko savo dukrai J. Ž.. Šis testamentas buvo patvirtintas Alytaus rajono 1-ajame notarų biure notarės B. Z., registro Nr. 7610. Testatorė mirė 2009 metų balandžio 14 dieną, mirtis įregistruota Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 188. 2008 m. spalio 27 d. O. K. testamentas naikintinas kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios, nes ji šio testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.98 str. 1 d.). Pripažinus šį testamentą negaliojančiu, 2000 m. spalio 24 d. testamentas pripažintinas galiojančiu, nes vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą (CK 5.35 str. 2 d.).

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu (II t., b.l. 30-35) ieškinį tenkino. Pripažino 2008 10 27 testamentą, sudarytą O. K., mirusios 2009 04 14, patvirtintą Alytaus rajono 1-ajame notarų biure 2008 10 27, notarinio registro Nr. 7610, negaliojančiu. Pripažino 2000 10 04 testamentą, sudarytą O. K., mirusios 2009 04 14, patvirtintą Alytaus miesto 3-ajame notarų biure 2000 10 04, notarinio registro Nr. 7603, galiojančiu. Priteisė iš atsakovės J. Ž. ieškovės L. G. naudai 132 Lt žyminio mokesčio, 1520 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 1000 Lt už ekspertizės atlikimą. Priteisė iš atsakovės J. Ž. 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

6Sprendime nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės L. G. senelė iš motinos pusės O. K. 2000 10 04 Alytaus 3-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį Vingio g. 21-60, Alytuje, paliko lygiomis dalimis savo vaikaitėms – D. Ž. ir L. M. (b. l. 6-7, 11-12, 44-45, 47). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 10 27 testamentu ieškovės senelė O. K. jai priklausantį butą, esantį Vingio g. 21-60, Alytuje, ir visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo dukrai J. Ž. (b. l. 65). Kitais dviem testamentais, sudarytais 1985 metais ir 1992 metais, O. K. išreiškė valią jai priklausantį turtą palikti anūkei L. M. (b. l. 8, 15). O. K. mirė 2009 04 14, mirties priežastis nurodyta J44 (b. l. 9). Ankstesniu testamentu, t. y. testamentu, sudarytu 2000 10 04, O. K. savo turtą paliko ieškovei L. G. ir trečiajam asmeniui D. Ž.. 2009 10 06 teismo nutartimi paskyrus O. K. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, iš Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gautas 2009 11 16 – 12 10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kurio išvadose buvo nurodyta, kad O. K. testamento surašymo dieną (2008 10 27) sirgo kraujagysline demencija (F01.8), dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 140-147). Ekspertizės išvada yra logiška, išplaukianti iš tyrimo metu gautų duomenų. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindo nesutikti su ekspertų išvada. Liudytojų parodymai taip pat yra įrodymų šaltinis, tačiau liudytojų parodymai, kurie tvirtino O. K. psichinę būklę esant gerą 2008 10 27 testamento sudarymo metu, nepaneigia ekspertų išvados, padarytos objektyvių duomenų pagrindu. Ekspertų komisijai duodant išvadą, kad O. K. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti sudarant 2008 10 27 testamentą, 2008 10 27 testamentą teismas pripažino negaliojančiu (CK 1.89 str. 1 d.). Pagal CK 5. 17 str. 2 d. vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu. Iš 2000 10 04 testamento matyti, kad jis buvo sudarytas Alytaus miesto 3-ajame notarų biure O. K. ir patvirtintas notarės E. J., registro Nr. 7603. Testamente nurodyta, kad testamentas testatorės perskaitytas, jos suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis jos valią, savarankiškai pasirašytas. Grafoje testatorės pavardė, parašas yra ranka padarytas įrašas – K. O.. Testamente nurodyta, kad notarė įsitikino testatorės veiksnumu. Testamento turinys yra aiškus ir suprantamas, iš testamento turinio testatoriaus valia yra aiški (CK 5.18 str.). Iš ieškovės, atsakovės, trečiųjų asmenų parodymų matyti, kad jie neginčija 2000 10 04 testamento formos, turinio bei testatorės valios. Ieškovė L. G., tretysis asmuo M. M., liudytojai I. M., R. G. testatorės sveikatos pablogėjimą sieja anksčiausiai su 2006 metais. Iš ekspertizės išvados dėstomosios dalies matyti, kad O. K. pirmą kartą į psichiatrus kreipėsi 2007 11 13, tada jai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija (b. l. 146). Atsakovė J. Ž., tretieji asmenys D. Ž., V. K., liudytojai A. Š., K. K., R. Ž., O. S., J. K., D. K. testatorės sugebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neabejojo. Iš notarės E. J. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad palaiko ieškovės reikalavimą dėl 2000 10 04 testamento pripažinimo galiojančiu, patvirtina, kad O. K. išreiškė savo valią testamente.

7Atsakovė J. Ž. apeliaciniu skundu (II t., b.l. 41-47) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad O. K., mirusi 2009-04-14, iki mirties pas notarus sudarydama keturis testamentus (1985 m., 1992 m., 2000 m., 2008 m.), niekieno neįtakojama keitė savo valią. Tai patvirtina šalių ir liudytojų duoti parodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirusioji O. K. iki mirties gerai orientavosi laike, įsiminė praeities įvykius ir suprato, kas vyksta tuo metu, kokie jos santykiai su artimaisiais, ir 2008-10-27 surašytame testamente laisvai išreiškė savo valią. Testamento turinys suprantamas, iš turinio aiški testatoriaus valia (CK 1.63 str., 6.193 str. 1 p.). Byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus psichiatro 2007-11-13 padarytą įrašą, kuriuo vadovavosi ekspertai duodami išvadą, apie kitas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą testamentą O. K. sudarė būdama tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvada, kurioje O. K. yra konstatuota kraujagyslinės demencijos klinikiniai požymiai, yra nepakankama, neišsami ir prieštaringa. Teismas šia ekspertų išvada vadovavosi kaip pagrindiniu įrodymu, nors teismui eksperto išvada nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas neištyrė dalies įrodymų (liudytojų parodymų, daugumos med. dokumentų ir kt.), neišanalizavo eksperto išvados kaip įrodinėjimo šaltinio, dėl ko pažeidė CPK 180 str., 185 str., 218 str. O. K. diagnozuotos ligos (kraujagyslinės dimencijos) simptomus apibūdinančių įrodymų, tai yra padarytų išrašų medicininiuose dokumentuose, nėra. Ekspertų komisija visiškai nesivadovavo liudytojų parodymais, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl O. K. psichinės būsenos 2008-10-27. Ekspertų komisija vadovavosi vieninteliu įrašu, esančiu medicininiuose dokumentuose, neatsižvelgdama į tai, kad liga iki 86 m. amžiaus nebuvo gydoma, dėl elgesio sutrikimų nebuvo nusiskundimų ir paskirto gydymo, todėl nepagrįstai atmetė kitus medicininiuose dokumentuose esančius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų (medicininių dokumentų, liudytojų parodymų) matyti, kad testamentas surašytas 2008-10-27, o psichiatro įrašas padarytas tik 2007-11-13. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma SPS-10036752 išduota kaip asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžiaus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad O. K. 2008-10-27 dėl psichinės sveikatos būklės nesugebėjo nuvykti pas notarą surašyti testamento. Ekspertizė atlikta neįsigilinus į pateiktus įrodymus, tinkamai jų neįvertinus, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada, kad O. K. testamento surašymo dieną 2008-10-27 sirgo kraujagysline demencija, dėl šios psichikos sutrikimo ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Esant tokiems prieštaravimams, netinkamam įrodymų vertinimui, byloje yra būtina pakartotinė komisijinė ekspertizė. Nei vienoje gydymo stacionare ligos istorijoje nėra duomenų apie O. K. keistą elgesį, kad ji nesuprastų savo veiksmų esmės ir jų nevaldytų, o taip pat nėra duomenų apie dėl demencijos paskirtą papildomą gydymą. Atvirkščiai, 2009-03-26 medicinos dokumentų išraše Nr. 9-4352/N gydytoja R. K. grafoje Anamnezė- pažymi- serga LOPL, ISL. gydyta Vidaus ligų skyriuje dėl LOPL paūmėjimo ir stazinės pneumonijos, pulmakardinės dekompensacijos, perkelta slaugai ir palaikomajam gydymui. Tai patvirtina, kad 2007-11-13 O. K. asmens kortelėje Nr. 222 dėl demencijos padarytas įrašas neatitinka tiesos. Grafoje Objektyviai- gydytoja pediatrė, įvertinusi O. K. sveikatos būkle, pažymi-sąmoninga, orientuota, kas paneigia 2007-11-13 psichiatrų padarytą įrašą 2007-11-13 sąmoninga, neorientuota. Šiais duomenimis (pateiktais ligoninės medicinos dokumentų išrašais) ekspertų komisija nesivadovavo ir duodama išvadą dėl jų nepasisakė. Šias aplinkybes patvirtina ir medicinos dokumentų išraše esantis kitas įrodymas - 2009-04-01 pateikti socialinio darbuotojo R. M. duomenys, kad tą dieną O. K. bendravo su socialine darbuotoja, atsakinėjo į užduotus klausimus ir nurodė, kad santykiai su artimaisiais šilti, ją palaikantys; problemos - skundėsi silpna sveikata, apsunkintu judėjimu, išgyvena dėl ligos sukeltų pasekmių, dėl prasto savarankiškumo bei darbingumo. Dėl šio įrodymo sprendime nepasisakyta, o R. M. kaip liudytoja neapklausta. O. K. sveikatos istorijoje Nr. 222, 2007-11-13 užfiksuoti duomenys apie pastarosios sveikatą ir psichinę būseną yra neteisingi. Teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė procesines teisės normas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovavosi parodymais liudytojų, kurie turėjo interesą šios bylos baigtimi neteisėtu būdu gauti paveldėjimą. Tuo tarpu visiškai atmetė liudytojų, tvirtinančių O. K. sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu, parodymus, jų neargumentavo. Teismas dalies sprendimo nemotyvavo, tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1 p. reikalavimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų. Pripažinus negaliojančiu 2008-10-27 sudarytą testamentą, neteisėtai buvo pripažintas galiojančiu 2000-10-04 anksčiau sudarytas testamentas. Atsakovė nesutinka ir su ieškinio dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi teismas neatsižvelgė į jos sunkią turtinę padėtį, bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas. Prašo sumažinti ir išlaidas už ekspertizės atlikimą.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. G. (II t., b.l. 58-62) nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Byloje esančiais įrodymais, būtent, 2009-11-16 – 12-10 teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada neginčijamai nustatyta, kad O. K. 2008 m. spalio 27 dienos testamento sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija ir dėl šio psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertų išvada yra kategoriška, o išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Atsakovės prašymas skirti pakartotinę komisijinę ekspertizę negali būti patenkintas, nes papildoma ekspertizė gali būti skiriama tik tuomet, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami (CPK 219 str. 1 d.). Bendrosios praktikos gydytojos Burbienė ir Kvedaravičienė negalėjo savo kompetencijos ribose vertinti O. K. psichikos būklės. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ji teismo prašiusi apklausti gydytojas Burbienę ir Kvedaravičienę, nes tokio prašymo teismo posėdžio metu atsakovė nepareiškė. Atsakovė netinkamai traktuoja, kad Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma Nr. 0036752 , kuria O. K. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-11-15 iki 2010-11-15, išduota kaip asmeniui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus, o kita priežastis nenurodyta. Nuolatinė slauga O. K. buvo paskirta remiantis gydytojų psichiatro ir psichologo išvada. O. K. psichinę būklę vertino trys gydytojai psichiatrai, psichologai, o specialųjį nuolatinės slaugos poreikį paskyrė VšĮ Alytaus poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija. Atsakovė klysta, kad senelei nuolatinė slauga buvo skirta dėl fizinių negalavimų. Notarės B. Z. atsiliepime nurodyta, kad ji patikrino O. K. asmenybę, taip pat patikrą, iš kurios matyti, kad O. K. neįtraukta į sąrašą asmenų, pripažintų neveiksniais. Notarė per trumpą laiko tarpą negalėjo objektyviai įvertinti O. K. psichikos būklę. Atsakovė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi šiuo atveju nėra CPK 324 straipsnyje nurodytų sąlygų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti O. K. gydžiusias bendrosios praktikos gydytojas Burbienę, Kvedaravičienę, socialinę darbuotoją R. M., taip pat neprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo M. M. (II t., b.l. 64-65) nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis liudytojų parodymais, medicinine dokumentacija, gydytojų išvadomis bei kita bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė galėjo teikti įrodymus, paduoti prašymus, reikalauti iškviesti liudytojus, prašyti paskirti papildomą ekspertizę, tačiau to nepadarė. Nėra tikslinga rinkti papildomus įrodymus, kas ir kokiu tikslu siekė medicininiuose dokumentuose padaryti įrašus apie psichinę O. K. būklę, nes testamento sudarymui tai neturi jokios įtakos. Byloje įrodyta, kad atsakovė J. Ž. žinojo apie motinos O. K. psichinę ir fizinę būklę bei dėl ko buvo paskirta speciali nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreikšdamas savo valią, padaro patvarkymus dėl turto, taip pat dėl neturtinių teisių ir pareigų savo mirties atveju. Kad testamentas galiotų, būtina, jog testatorius, surašydamas testamentą, būtų veiksnus (CK 5.15 str. 2 d.).

12Ieškinį dėl O. K. sudaryto oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovė L. G. kaip O. K., mirusios 2009-04-14, testamentinė įpėdinė (CK 5.17 str. 1 d.) grindžia CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

13Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-421/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civ. b. b. Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).

14Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Siekiant nustatyti, ar O. K., 2008 m. spalio 27 d. sudarydama oficialų testamentą, sirgo kokia nors psichine liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę, prasmę ir juos valdyti, šioje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta O. K. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., 134-137). Atlikus šią ekspertizę, 2009-11-16 – 2009-12-09 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad O. K. testamento surašymo dieną (2008-10-27) sirgo kraujagysline demencija (F01.8), dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b.l. 140-147).

15Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs būtent su šio ekspertizės akto kaip įrodymo netinkamu vertinimu byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-452/2006).

16Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas apie testatorės psichinės sveikatos būseną, buvusią sudarant 2008 m. spalio 27 d. testamentą, pagrįstai grindė analizuodamas minėtos teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo teismo psichiatrijos ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija, akto turinį. Ekspertai vertino O. K. kartu su civiline byla jiems pateiktus medicininius dokumentus (asmens sveikatos istoriją iš VšĮ Alytaus poliklinikos, asmens sveikatos istoriją iš Alytaus psichikos sveikatos centro, gydymo stacionare ligos istorijas iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (6 vnt.) ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti pateiktos medicininės dokumentacijos duomenimis ir 2007-11-13 O. K. nustatyta demencijos diagnoze, kadangi gydytojas psichiatras diagnozuojant demenciją pirmiausia įvertino klinikinius silpnaprotystės simptomus, kuriems nustatyti pakanka profesionalaus pokalbio su pacientu jo apžiūros metu. Ekspertizės išvada yra logiška, išplaukianti iš tyrimo metu gautų duomenų, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindo su ja nesutikti.

17Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrosios praktikos gydytojų įrašai paneigia 2007-11-13 psichiatrų padarytą įrašą apie O. K. nesąmoningumą ir neorientuotumą. Bendrosios praktikos gydytojos G. B. bei R. K. negalėjo savo kompetencijos ribose vertinti O. K. psichikos būklės, nes ją vertino gydytojų psichiatrų – psichologų komisija, kuri nusprendė O. K. dėl psichikos sutrikimo skirti nuolatinę slaugą iki 2010-11-15, tai yra trejiems metams. Iš Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos Nr. 0036752 (1 t., b.l. 42), kuria O. K. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-11-15 iki 2010-11-15, matyti, kad ji išduota, vadovaujantis specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų 1.5 punktu, tai yra esant protiniam atsilikimui, kai yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų, demencijai, tačiau ne vien tik senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui, kaip kad neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog O. K. testamento surašymo metu, t.y. 2008 m. spalio 27 d., nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, dėl ko pagrįstai 2008-10-27 testamentą pripažino negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis, 5.16 straipsnio 2 dalis).

18Kadangi apeliantė nenurodo apeliacinio skundo teiginį, kad pripažinus negaliojančiu 2008-10-27 sudarytą testamentą, neteisėtai buvo pripažintas galiojančiu 2000-10-04 anksčiau sudarytas testamentas, pagrindžiančių motyvų, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų labiau nedetalizuodama, šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

19Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, procesinės teisės normų nepažeidė. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu su ieškiniu nesutiko, todėl apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, CPK numatytas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, įrodymus įvertino vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teise (CPK 98 str. 3 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

24Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš J. Ž., asmens kodas ( - ) L. G., asmens kodas ( - ) 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė L. G. prašė (I t., b.l. 2-5, 49-51)... 4. Ieškovė nurodė, kad 1992 metų liepos 18 dieną jos senelė... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu (II t., b.l.... 6. Sprendime nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės 7. Atsakovė J. Ž. apeliaciniu skundu (II t., b.l. 41-47)... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. G. (II t.,... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo M. M.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreikšdamas... 12. Ieškinį dėl O. K. sudaryto oficialaus testamento... 13. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 14. Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti... 15. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs būtent su šio ekspertizės... 16. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje... 17. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrosios praktikos... 18. Kadangi apeliantė nenurodo apeliacinio skundo teiginį, kad pripažinus... 19. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės visas bylinėjimosi... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų... 21. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš J. Ž., asmens kodas ( - )...