Byla PK-1597-271/2017
Dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. M. atžvilgiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Ž. M. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. M. atžvilgiu,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Ž. M. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. M. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

3Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama darbo byla Nr. APS-36-3689/2017. Minėtoje byloje pareiškėjas buvo ieškovas, atsakovas buvo Lietuvių kalbos institutas, kurį atstovavo šiuo skundu kaltinamas V. M..

42017-03-20 į šią bylą darbo ginčo komisijai, adresu Aguonų g. 4, Vilnius, buvo pateiktas V. M. pasirašytas atsiliepimas, kuriame jis paskleidė apie pareiškėją Ž. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis viešai reiškė neigiamą nusistatymą juridinio asmens - Lietuvių kalbos instituto atžvilgiu bei reiškė kaltinimus juridinio asmens - Lietuvių kalbos instituto atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais V. M. siekė paniekinti ar pažeminti Ž. M., kartu siekdamas pakirsti pasitikėjimą juo ne tik kaip asmeniu, bet ir kaip Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoju.

5V. M., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijai į nagrinėjamą darbo bylą Nr. APS-36- 3689/2017 pateiktame atsiliepime paskleidė tikrovės neatitinkančią, nepagrįstą ir klaidingą informaciją, kuri pareiškėją žemina ir paniekina, diskredituoja bei sudaro klaidingą neigiamą įspūdį apie jį komisijos nariams. Tokios tikrovės neatitinkančios ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančios, jo reputaciją diskredituojančios informacijos paskleidimas turėjo jam neigiamos įtakos, nepagrįstai formuojant neigiamą jo įvaizdį yra pakertamas komisijos narių pasitikėjimas pareiškėju, t.y. Ž. M..

6Privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.

7Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

8Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 4121 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamą veiką nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.

9Pažymėtina, kad pareiškėjas formuluodamas kaltinimą patikslintame privataus kaltinimo skunde vėl nekonkretizavo, kurie konkretūs atsiliepime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Iš teismui kartu su skundu pateikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijai adresuoto atsakovo Lietuvių kalbos instituto 2017 m. kovo 20 d. atsiliepimo darbo byloje Nr. APS-36-3689/2017 turinio matyti, kad jame yra išsakomos šios frazės, galimai susijusios su pareiškėjo reiškiamu kaltinimu:

  • „Dėl dingusios Ieškovo darbo bylos, taip pat dėl Ieškovo raštais, prašymais ir viešai žodžiu išreikšto neigiamo nusistatymo Atsakovo, jo vadovų ir kai kurių darbuotojų atžvilgiu, kilo abejonių dėl Ieškovo sąžiningumo ir darbo kokybės, todėl, siekiant stiprinti vidinę kontrolę ir užtikrinti dokumentų saugumą, buvo nuspręsta dokumentus Ieškovui teikti tik su Atsakovo direktorės žinia“.
  • „Ieškovas, sulaukęs pastabų ir pasiūlymų dėl jo elgesio darbe ir darbo kokybės, ėmė reikšti nepagrįstus prašymus ir kaltinimus Atsakovui“.

10Pažymėtina, kad nurodyti teiginiai, kuriais pareiškėjas, jo manymu, buvo tyčia apšmeižtas, buvo suformuluoti atsiliepime, pateiktame darbo ginčo byloje Nr. APS-36-3689/2017, nagrinėjamoje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijoje, tad vertinti jame atsakovo išsakytų atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus turinį bei jų atitikimą tikrovei pirmiausia yra darbo ginčą nagrinėjančios institucijos prerogatyva.

11Kita vertus teismas, susipažinęs su atsiliepimo turiniu konstatuoja, kad iš jo turinio matyti, kad tarp pareiškėjo ir Lietuvių kalbos instituto yra kilęs darbo ginčas, kuriame kalba eina apie mobingo taikymą ieškovo atžvilgiu, darbui reikalingų dokumentų nepateikimą, t.y. iš esmės apie tam tikras ieškovo pretenzijas darbdaviui, todėl teismui nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kad atsakovo atstovo nurodymas atsiliepime, kad ieškovas reiškia kaltinimus juridinio asmens - Lietuvių kalbos instituto – atžvilgiu, yra tikrovės neatitinkantis teiginys, kai iš atsiliepimo turinio akivaizdu, jog tam tikri kaltinimai minėtai įstaigai tarp šalių kilusio darbo ginčo rėmuose ieškovo yra reiškiami. O pastarųjų pagrįstumą ar nepagrįstumą, kaip minėta, yra pareiga vertinti darbo ginčą nagrinėjančiai institucijai.

12Prieš kreipdamasis dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas turėtų įvertinti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013). Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį, todėl pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, ir siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.) reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.

13Įvertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiškėjo įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius jį pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, jų pobūdį ir pateikimo aplinkybes, teismas mano, kad net jei būtų nustatyta, kad tokie teiginiai nepagrįsti, jie nesiektų tokio pavojingumo lygio, koks yra keliamas nusikalstamoms veikoms.

14Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais advokato V. M. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

15Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4121 straipsniu,

Nutarė

16Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Ž. M. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. M. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

17Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai