Byla 2K-409/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

4išteisintiesiems M. G. ir V. T., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. M. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl M. G. ir V. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis - M. G. ir V. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl V. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinta – V. T., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta.

6Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeista:

7nukentėjusiųjų A. M., M. G., L. U., V. B. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti;

8nukentėjusiųjų A. M., M. G., J. M., A. Ū., S. S., M. G., K. E., M. L., L. U., V. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

9Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu:

11M. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (7150 Lt) bauda, ją sumokant lygiomis dalimis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12Vadovaujantis BK 36 straipsniu jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį - atleistas ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta.

13V. T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (7150 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6500 Lt) bauda.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą, V. T. paskirta 55 MGL (7150 Lt) bauda, ją sumokant lygiomis dalimis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15Iš M. G. ir V. T. solidariai priteista nukentėjusiesiems A. M. 3740 Lt, M. G. 200 Lt, L. U. 200 Lt, V. B. 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

16Civiliniams ieškovams (A. M. ir kt.) pripažinta teisė į civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos patenkinimą, o ieškinių dydžių klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

17Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintųjų, prašiusių kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

18Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu M. G. ir V. T. nuteisti už tai, kad veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, M. G. būnant individualios įmonės „Š. V.“ įmonės kodas ( - ), buveinės adresas Šiauliai, ( - ), direktoriumi, nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. nenustatytu laiku, pasiskelbus interneto svetainėse www.skelbikas.lt, www.dirbu.lt, www.siauliaicity.olx.lt, www.skelbimai.balsas.lt apie tai, kad individuali įmonė „Š. V.“ ieško žmonių legaliam darbui Anglijoje ir Norvegijoje fabrikuose, t. y. apgaule pažadėjus legalų darbą Anglijoje ir Norvegijoje, o V. T. parduotuvės „Mobiliux“ patalpose, esančiose Šiauliuose, Tilžės g. 139, nukentėjusiems S. S., M. G., A. M., K. E., L. U., V. B., M. L., M. G., A. Ž., J. M., A. Ū. prisistačius individualios įmonės „Š. V.“ darbuotoja, žinant, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta, ir žadant nukentėjusiesiems surasti darbą užsienyje, iš anksto žinant, kad tokios galimybės neturi, suklaidinant nukentėjusiuosius, dėl ko jie nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. į individualios įmonės „Š. V.“ AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. ( - ) iš viso pervedė 3000 Lt, taip apgaule M. G. ir V. T. savo naudai įgijo svetimą turtą: nukentėjusiems A. M. priklausančius 1000 Lt, S. S. priklausančius 200 Lt, M. G. priklausančius 200 Lt, K. E. priklausančius 200 Lt, L. U. priklausančius 200 Lt, V. B. priklausančius 200 Lt, M. L. priklausančius 200 Lt, M. G. priklausančius 200 Lt, A. Ž. priklausančius 200 Lt, J. M. priklausančius 200 Lt, A. Ū. priklausančius 200 Lt, iš viso apgaule įgijo svetimą 3000 Lt vertės turtą.

19Be to, V. T. buvo nuteista už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. tiksliai nenustatytu laiku parduotuvės „Mobiliux“ patalpose, esančiose Šiauliuose, Tilžės g. 139, pasakydama tikrovės neatitinkančius duomenis – prisistatydama individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas Šiauliai, ( - ), darbuotoja, žinodama, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta, pasirašydama M. G. vardu, pavarde ir parašu trijose sutartyse 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. liepos 29 d., 2009 m. liepos 29 d. „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ ir jas sudarydama su nukentėjusiais L. U., V. B., M. G., suklastojo tikrus dokumentus – tris individualios įmonės „Š. V.“ sutartis.

20Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl M. G. ir V. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir juos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog M. G. ir V. T. su nukentėjusiaisiais sudarė sutartis dėl tarpininkavimo surandant darbo vietas užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo. Nė vienoje su nukentėjusiaisiais pasirašytoje sutartyje nebuvo nurodyta, kad apeliantai jiems konkrečioje užsienio šalyje suras konkrečią darbo vietą, o viena iš apelianto M. G. individualios įmonės veiklos rūšių buvo - įdarbinimo veikla, t. y. jis turėjo teisę tarpininkauti surandant darbo vietas. Taigi byloje nesurinkus įrodymų, kad sudarytos su nukentėjusiais sutartys nebūtų vykdomos, t. y. apeliantai nebūtų ieškoję laisvų darbo vietų, būtų vengę bendrauti su nukentėjusiais, nebūtų grąžinę nukentėjusiems jų sumokėtų pinigų negalėdami įvykdyti sutartyje nurodytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad su nukentėjusiaisiais sudarytos sutartys „Dėl IĮ „Š. V.” teikiamų paslaugų” nebuvo apgaulingos. Nei dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo, nei dėl sutarčių pasirašyme dalyvavusių asmenų tapatybių nukentėjusieji nebuvo suklaidinti. Buvo ieškomos darbo vietos, nukentėjusiesiems buvo siūloma vykti į užsienio šalis, tačiau juos ne visada tenkindavo pateikti pasiūlymai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantai žadėjo nukentėjusiems surasti darbą užsienyje, nors jie iš anksto žinojo, kad to padaryti negalės, nes nė vienoje su nukentėjusiaisiais pasirašytoje sutartyje nebuvo nurodyta nei konkreti užsienio valstybė, nei konkretus darbas. Nukentėjusieji savo noru pagal sutartis sumokėjo 200 Lt registracijos mokestį, buvo supažindinti su sutarčių sąlygomis, kilusių ginčų sprendimo tvarka. Nors nukentėjusieji nurodo, kad jie su apeliantais tarėsi dėl konkretaus darbo konkrečioje užsienio valstybėje, tačiau iš sudarytų sutarčių turinio matyti, kad jos buvo sudarytos siekiant tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog nuteistieji apgaule būtų siekę užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus, paneigia ir tai, jog nukentėjusiems S. S. (t. 4, b. l. 4-8), M. G. (t. 4, b. l. 8), M. L. (t. 4, b. l. 11-12), K. E. (t. 4, b. l. 12-13) pareikalavus, jų sumokėti pinigai IĮ „Š. V.“ buvo grąžinti, o nukentėjęs M. G. net neprašė grąžinti sumokėtų pinigų (t. 4, b. l. 6-7). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantų M. G. ir V. T. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė, todėl konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išteisino M. G. ir V. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties.

21Taip pat Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. T., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog V. T. savo veiksmais pakeitė sutarčių „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ turinį, t. y. pasirašė vietoje IĮ „Š. V.“ savininko M. G., neturėdama tam įgaliojimų. Taip V. T. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sutarčių sudarymo metu dalyvavo IĮ savininkė, todėl tokia veika yra dokumento suklastojimas, nepaisant to, ar asmuo pasirašydamas vietoje kito asmens naudojo savo parašą, ar suklastojo kito asmens parašą, nes bet kuriuo atveju jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens dalyvavimą pasirašant dokumentą. V. T. suvokė, kad pasirašo dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens neturėdama teisės to daryti, ir to norėjo, todėl jos veikoje yra tiesioginė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors V. T. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas; V. T. savo veiksmais nepadarė žalos nei IĮ savininkui, nei nukentėjusiųjų interesams, nes IĮ savininkas šias sutartis pripažino, jas vykdė, todėl ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

22Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje prieštaringai vertindamas nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, be to, padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, 14 straipsnis), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

23Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog M. G. ir V. T. veikoje nėra esminio sukčiavimo požymio – apgaulės, ir pažymėjo, kad jų elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė. Prokuroro nuomone, teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog sudarytos su nukentėjusiaisiais sutartys nebūtų vykdomos, t. y., apeliantai nebūtų ieškoję laisvų darbo vietų, prieštarauja byloje surinktiems duomenims, nukentėjusiųjų parodymams, M. G. bei V. T. pozicijai. Prokuroro nuomone, byloje nustatyta, kad nukentėję asmenys su individualia įmone „Š. V." sudarė sutartis „Dėl IĮ „Š. V. teikiamų paslaugų", iš kurių matyti, kad individuali įmonė „Š. V.", atstovaujama M. G., įsipareigoja surasti klientui darbdavį, pateikti klientui darbo pasiūlymą. Nukentėjusieji parodė, kad ieškojo darbo užsienyje ir rado skelbimus, jog įmonė „Š. V." suranda darbą užsienyje; jų tikslas buvo ne konsultacijos, o siekis, kad įmonė „Š. V." surastų darbą, ši paslauga atitinkamai buvo ir įvertinta : 200 Lt reikėjo sumokėti kaip registracijos mokestį ir 800 Lt už įdarbinimą.

24Prokuroro nuomone, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog M. G. ir V. T. vengė bendrauti su nukentėjusiaisiais ir nebūtų gražinę nukentėjusiesiems jų sumokėtų pinigų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešime nurodyta, kad individuali įmonė „Š. V." įregistruota 2009 m. kovo 12 d., nuo įregistravimo dienos samdomų darbuotojų neturėjo, tą patvirtino ir M. G. Pasirašę sutartis, sumokėję pinigus ir sutartu laiku nesulaukę jokių žinių iš įmonės „Š. V.", nukentėjusieji skambindavo įmonės nurodytais telefonais, siuntė įmonei laiškus elektroniniu paštu, vyko aiškintis situacijos. Prokuroro nuomone, nukentėjusieji buvo klaidinami ir dėl įmonės veikimo vietos, nes įmonės skelbimuose nurodytoje vietoje Šiauliuose, ( - ), nukentėjusieji nieko nerasdavo, o V. T. jiems paaiškindavo, kad įmonė laikinai veiklą vykdo parduotuvėje „Mobiliux", nes įmonės buveinės patalpose atliekamas remontas. Prokuroras nurodo, kad ne visiems nukentėjusiesiems pinigai buvo sugrąžinti, o tiems, kuriems grąžino, tai padarė ne savo iniciatyva, o tik po daugkartinių nukentėjusiųjų reikalavimų.

25Prokuroro teigimu, M. G. ir V. T. esmingai suklaidino nukentėjusiuosius ir apsunkino jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Nukentėjusieji V. T. buvo įtikinti dėl darbo užsienyje suradimo, o vėliau, jau po įsipareigojimų neįvykdymo, jie neturėjo galimybės kreiptis į įmonės direktorių ir su juo spręsti iškilusius klausimus. Sutartys su nukentėjusiaisiais L. U., V. B., M. G. buvo suklastotos, individualios įmonės „Š. V." direktorius M. G. jų nepasirašė, V. T. taip pat neigia jas sudariusi su nukentėjusiaisiais. Vertinant visą nustatytų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad M. G. ir V. T. veikė esant apgaulei, todėl jų veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalies, sudėties požymiai.

26Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis BK 37 straipsniu, atleido V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė. Teismas V. T. padarytą veiką pripažino mažareikšme motyvuodamas tuo, kad ji savo veiksmais niekam nepadarė žalos, nes savininkas sutartis pripažino, jas vykdė. Prokuroras nurodo, kad šie teismo motyvai yra nepagrįsti, nes įmonės savininkas M. G. ir V. T. yra sugyventiniai, tad akivaizdu, kad M. G. gali būti suinteresuotas kuo sėkmingesne bylos baigtimi, tiek dėl savęs, tiek dėl savo sugyventinės. Teismas nurodė, kad V. T. nepadarė žalos nukentėjusiųjų interesams, tačiau, priešingai nei nurodė teismas, nukentėjusieji M. G., L. U., V. B. parodė, kad jų interesai buvo pažeisti, byloje pareikšti jų civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

27Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl žala nėra įrodinėjama ir nėra pagrindinis veikos vertinamasis kriterijus, būtina įvertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kurie sudaro konkrečią nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad V. T. be individualios įmonės „Š. V." direktoriaus M. G. žinios, neturėdama jokių teisėtų įgaliojimų, su nukentėjusiaisiais sudarė tris sutartis, kuriose pasirašė M. G. vardu, pavarde ir parašu. Viso proceso metu V. T. kategoriškai neigė tai padariusi, trukdė byloje nustatyti objektyvią tiesą, nes atsisakė savo noru duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui, po to nevykdė prokuroro nutarimo dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo. Taigi pasirašytų sutarčių skaičius, aplinkybės, jų ištyrimas bylos tyrimo metu įrodo, kad pripažinti V. T. padarytą veiką mažareikšme ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra jokio pagrindo. Be to, prokuroro nuomone, Šiaulių apygardos teismas V. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai nevertino kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje, kontekste.

28Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeičiant jo dalį dėl neturinės žalos atlyginimo ir priteisti iš M. G. ir V. T. solidariai atlyginti jam 7000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius teigia, kad Šiaulių apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, dėl M. G. ir V. T. nuteisimo ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus (BK 20 straipsnis). A. M. nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvertino byloje esančių įrodymų kaip visumos, o vertino juos atskirai vieną nuo kito. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

29Išteisinamajame apeliacinio teismo nuosprendyje apsiribota tik sutarčių „Dėl ĮI Š. V. teikiamų paslaugų" neišsamia analize, konstatuota, jog sutarties objektas buvo tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimas (t. 1, b.l. 16, 189-190; t. 2, b.l. 8,9), tačiau liko neišanalizuoti kiti byloje nustatyti reikšmingi duomenys, pagrindžiantys M. G. ir V. T. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje.

30Apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų atsakomybės klausimą sprendė remdamasis niekuo nepagrįstu tvirtinimu, jog byloje nesurinkti įrodymai, kad sutartys su nukentėjusiais nebuvo vykdomos ir kad jos buvo apgaulingos. Teismas M. G. ir V. T. išteisino konstatavęs, jog M. G. ir V. T. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus pretenzijas gali kilti ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Kasatorius mano, kad nuteistieji, siekdami sau turtinės naudos, veikė sąmoningai ir nusikalstamai.

31Kasatoriaus nuomone, apeliacinis teismas netinkamai aiškino tai, kas laikytina esmine apgaule. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas apgaulės buvimą, teisingai nurodė, jog kasatorius A. M. ir kiti nukentėjusieji buvo iš esmės suklaidinti V. T. ir M. G. pažadant už pinigus surasti darbą užsienyje, ir būtent ši apgaulė nulėmė nukentėjusiojo A. M. apsisprendimą pervesti 1000 Lt į IĮ „Š. V." sąskaitą banke, tačiau įmonė savo įsipareigojimų nevykdė - darbo vietos nesurado, nes net neturėjo licencijos verstis tokia veikla. 2009 m. rugpjūčio 20 d. kasatorius išvyko į Didžiąją Britaniją, į IĮ „Š. V." nurodytą gyvenamąją vietą, tačiau jokio darbo pagal 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsipareigojimus nepasiūlė.

32Byloje taip pat nustatyta, kad M. G. 2009 m. kovo 12 d. VĮ „Registrų centro" Šiaulių filiale įregistravo ĮĮ „V.", kurios nuostatuose viena iš veiklos sričių - įdarbinimo veikla (t. 1, b.1.43-48).

33Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusieji savo parodymuose nurodė, jog su M. G. ir V. T. tarėsi dėl konkretaus darbo konkrečioje užsienio valstybėje ir tai patvirtina sudarytos sutartys. A. M. teigia, kad M. G. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu piktavališkai suklaidino jį dėl savo ketinimų - žadėjo tarpininkauti surandant darbo vietą užsienyje, tačiau iš anksto nesiruošė šio pažado vykdyti, vengė grąžinti pinigus, nebendravo ir neatsakė į skambučius, todėl sukčiaudamas, apgaule padarė jam turtinės žalos.

34Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes M. G. ir V. T. veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymis - apgaulė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykdyta apgaulė reiškėsi kaip turtinės prievolės neįvykdymas ir neketinimas vykdyti.

35Buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiųjų patikėtus pinigus. Tyčios, nukreiptos į patikėtų lėšų pasisavinimą, buvimą rodo ir įmokų įforminimas, nurodant pinigų pervedimo paskirtį tiek už tarpininkavimą suteikiant informaciją, tiek už įdarbinimą (t. 1, b.l. 52);

36Visiems nukentėjusiesiems buvo garantuojamas darbas užsienyje; nukentėjusiųjų tikslas buvo ne konsultacijos, o siekis, kad įmonė „Š. V." surastų jiems darbą; nukentėjusieji pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą; su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos sutartys.

37Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, kad V. G. ir V. T. neigė skelbę pranešimus internete, nors skelbimai internete buvo įdėti su jų žinia, tą pagrindžia ir tai, kad minėtų skelbimų patalpinimas buvo naudingas tik M. G. ir V. T., t.y. skelbimais buvo ieškoma naujų klientų.

38Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo matyti, kad ĮI „Š. V." licencijos užsiimti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo neturėjo ir dėl jos išdavimo nesikreipė (t. 1, b.l. 72);

39Visa tai rodo, kad M. G. ir V. T. veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį bei atitiko sukčiavimo požymius.

40Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio tenkinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimo, jo išsprendimo tvarką. Nustatęs žalos padarymo faktą ir dėl žalos padarymo kaltus asmenis, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Todėl teismas nepagrįstai pritaikė BPK 115 straipsnio 2 dalį - pripažino civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pažeidė BPK 115 ir CK 6.250 straipsnių nuostatas, netinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą, neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo principus ir kriterijus, nesivadovavo realiu žalos padarymo fakto ir jos dydžio įvertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais.

41Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. M. dėl įvykdyto nusikaltimo išgyveno nepatogumus ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, kartu įrodyta ir neturtinė žala.

42Kasatorius teigia, kad dėl nusikalstamų M. G. ir V. T. veiksmų jam padaryta 7000 Lt neturtinė žala, nes, gyvendamas svetimoje šalyje ir neturėdamas darbo, patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, dėl to buvo sutrikdyta jo sveikata.

43Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais - kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nesant šių aplinkybių, teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

44Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria kasatoriui, kaip civiliniam ieškovui, pripažinta teisė į pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės 3740 Lt žalos priteisimo solidariai iš M. G. ir V. T., ir paliko ieškinį dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtą bei tais pačiais argumentais pakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam, kaip civiliniam ieškovui, pripažinta teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimo, ir taip pat paliko nenagrinėtą. Kasatorius mano, kad priėmus šį sprendimą buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos, nes apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurio tokie skundai buvo paduoti. Kadangi šioje dalyje (dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo) niekas nesiskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir palikdamas jį nenagrinėtą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl ši nutarties dalis taip pat naikintina. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė jam iš kaltinamųjų M. G. ir V. T. 3740 Lt turtinei žalai atlyginti.

45Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. M. kasaciniai skundai atmestini.

46Dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

47Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. ir V. T. buvo kaltinami sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) padarymu už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, žadėdami nukentėjusiesiems surasti darbą užsienyje, nors iš anksto žinodami, kad tokios galimybės neturi, apgaule įgijo svetimą 3000 Lt vertės turtą – nukentėjusiesiems priklausančius pinigus. Pirmosios instancijos teismas tokią M. G. ir V. T. veiką pripažino sukčiavimu ir juos už tai nuteisė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad M. G. ir V. T. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė, M. G. ir V. T. dėl sukčiavimo išteisino. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam apeliacinės instancijos teismo vertinimui.

48Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

49Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

50Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

51Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

52Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į klausimą, ar M. G. ir V. T. už jų padarytas veikas turi kilti baudžiamoji ar civilinė atsakomybė, nurodė baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, reiškia, kad M. G. ir V. T. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymų, dėl to šalims gali kilti civilinė atsakomybė. Tokiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad: 1) nukentėjusieji sutartis pasirašė, t.y. jie buvo su sutarties sąlygomis susipažinę ir su jomis sutiko; 2) nė vienoje iš su nukentėjusiaisiais pasirašytų sutarčių nebuvo nurodyta, kad apeliantai jiems konkrečioje užsienio šalyje suras konkrečią darbo vietą; 3) iš sudarytų sutarčių turinio matyti, kad jos buvo sudarytos dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje; 4) viena iš M. G. individualios įmonės veiklos rūšių – įdarbinimo veikla, t. y. jis turėjo teisę tarpininkauti surandant darbo vietas; 5) nei dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo, nei dėl sutarčių pasirašyme dalyvavusių asmenų tapatybių nukentėjusieji nebuvo suklaidinti; 6) darbo vietos buvo ieškomos, nukentėjusiems buvo siūloma vykti į užsienio šalis, tačiau juos ne visada tenkindavo pateikti pasiūlymai; 7) daliai nukentėjusiųjų pareikalavus, jų sumokėti pinigai buvo grąžinti, o nukentėjęs M. G. net neprašė grąžinti sumokėtų pinigų.

53Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sukčiavimo sudėties buvimo M. G. ir V. T. veiksmuose ir kasaciniuose skunduose esančius teiginius. Jos nepatvirtina tai, kad M. G. ir V. T., sudarydami su nukentėjusiaisiais sutartis dėl tarpininkavimo surandant darbo vietas užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo, neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reiškiančios, esą M. G. ir V. T., sudarydami sutartis su nukentėjusiaisiais, turėjo tikslą apgaule įgyti jų turtą.

54Vadinasi, pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. G. ir V. T. veikos sudarant su nukentėjusiaisiais sutartis dėl tarpininkavimo surandant darbo vietas užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo nėra laikytinos sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 straipsnis).

55Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies taikymo

56Prokuroras BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje prieštaringai vertino nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, t. y. konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kartu padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių.

57BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra įtvirtinta draudimo apeliacinės instancijos teismui kitaip nei pirmosios instancijos teismui vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius tas pačias bylos aplinkybes ir įrodymus jų vertinimai gali skirtis. Svarbiausia, kad tokiu atveju būtų laikomasi iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančio reikalavimo, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

58Taigi kitoks pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, pats savaime nereiškia, kad yra nepaisoma iš BPK 331 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į klausimą dėl M. G. ir V. T. baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą ir teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažinęs kitas bylos aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas, nepažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies.

59Taip pat prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįsdamas išvadų įrodymais ir teigdamas, jog byloje nesurinkus įrodymų, kad sudarytos su nukentėjusiaisiais sutartys nebūtų vykdomos, t. y. apeliantai nebūtų ieškoję laisvų darbo vietų, būtų vengę bendrauti su nukentėjusiaisiais, nebūtų grąžinę nukentėjusiesiems jų sumokėtų pinigų negalėdami įvykdyti sutartyje nurodytų sąlygų, negalima ir teigti, kad su nukentėjusiaisiais sudarytos sutartys būtų buvusios apgaulingos.

60Iš Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas minėtą išvadą pagrindė šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos kaip teisiškai reikšmingos nustatant ar M. G. ir V. T. padarytos veikos atitinka sukčiavimo sudėtį. Antai Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nei dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimo, nei dėl sutarčių pasirašyme dalyvavusių asmenų tapatybių nukentėjusieji nebuvo suklaidinti; buvo ieškomos darbo vietos, nukentėjusiesiems buvo siūloma vykti į užsienio šalis, tačiau juos ne visada tenkindavo pateikti pasiūlymai; daliai iš nukentėjusiųjų, jiems pareikalavus, jų sumokėti pinigai buvo grąžinti, o vienas iš nukentėjusiųjų (M. G.) net neprašė grąžinti sumokėtų pinigų.

61Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Šiaulių apygardos teismas nepagrindė išvadų įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

62Dėl BK 37 straipsnio taikymo

63Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu V. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nukentėjusiesiems L. U., V. B., M. G. prisistatydama individualios įmonės „Š. V.“ darbuotoja, žinodama, jog ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta, pasirašydama M. G. vardu, pavarde ir parašu trijose sutartyse „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ ir jas sudarydama su nukentėjusiaisiais, suklastojo tikrus dokumentus – tris individualios įmonės „Š. V.“ sutartis.

64Šiaulių apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T. padarė veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsižvelgęs į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, parodančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, pripažino V. T. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir, vadovaudamasis BK 37, straipsniu, ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė.

65Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, nepagrįstai pripažino V. T. padarytą veiką mažareikšme ir ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

66Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų.

67Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

68Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl žala neįrodinėjama ir nėra pagrindinis veikos kriterijus. Kasacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K–263/2010, Nr. 2K–426/2010, Nr. 2K–560/2010). Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) atsižvelgtina ir į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, padarytos žalos pobūdį, dydį.

69Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, konstatavo, kad V. T. pasirašius tris sutartis su nukentėjusiaisiais M. G. vardu nepadaryta žala nei individualios įmonės savininkui M. G., nei nukentėjusiųjų interesams, nes įmonės savininkas šias sutartis pripažino, jas vykdė, todėl iš principo nepažeisti nė vienos šalies interesai.

70Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir pagrįstai V. T. padarytą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažino mažareikšmiu ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

71Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio

72Nukentėjusysis A. M. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

73Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. G. ir V. T. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. T. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir ją atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei šią baudžiamosios bylos dalį nutraukęs BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, nukentėjusiųjų A. M., M. G., J. M., A. Ū., S. S., M. G., K. E., M. L., L. U., V. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiųjų A. M., M. G., L. U., V. B. civilinius ieškinius dėl turinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtus.

74Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Bylos nutraukimo atvejais (BPK 235, 254 straipsniai) įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieškinį. Pagal teismų praktiką nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį kvalifikavo padarytąją veiką, atleidimo pagrindą ir nutraukia baudžiamąją bylą, nurodo skiriamas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

75Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Baudžiamąją bylą nutraukus taip pat nebetaikomos civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

77Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. M. kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,... 4. išteisintiesiems M. G. ir V. T., teismo posėdyje kasacine tvarka... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis... 7. nukentėjusiųjų A. M., M. G., L. U., V. B. civiliniai ieškiniai dėl... 8. nukentėjusiųjų A. M., M. G., J. M., A. Ū., S. S., M. G., K. E., M. L., L.... 9. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu:... 11. M. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (7150 Lt) bauda, ją... 12. Vadovaujantis BK 36 straipsniu jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202... 13. V. T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (7150 Lt) bauda, pagal... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant... 15. Iš M. G. ir V. T. solidariai priteista nukentėjusiesiems A. M. 3740 Lt, M. G.... 16. Civiliniams ieškovams (A. M. ir kt.) pripažinta teisė į civilinių... 17. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintųjų,... 18. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu M. G.... 19. Be to, V. T. buvo nuteista už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m.... 20. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 21. Taip pat Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 22. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti... 23. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog M. G.... 24. Prokuroro nuomone, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje... 25. Prokuroro teigimu, M. G. ir V. T. esmingai suklaidino nukentėjusiuosius ir... 26. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis BK 37 straipsniu, atleido V. T. nuo... 27. Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta... 28. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašo panaikinti... 29. Išteisinamajame apeliacinio teismo nuosprendyje apsiribota tik sutarčių... 30. Apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų atsakomybės klausimą... 31. Kasatoriaus nuomone, apeliacinis teismas netinkamai aiškino tai, kas laikytina... 32. Byloje taip pat nustatyta, kad M. G. 2009 m. kovo 12 d. VĮ „Registrų... 33. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino tos... 34. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes M. G.... 35. Buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiųjų patikėtus... 36. Visiems nukentėjusiesiems buvo garantuojamas darbas užsienyje;... 37. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje nustatytos... 38. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo matyti, kad ĮI... 39. Visa tai rodo, kad M. G. ir V. T. veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių... 40. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. M. dėl... 42. Kasatorius teigia, kad dėl nusikalstamų M. G. ir V. T. veiksmų jam padaryta... 43. Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik... 44. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo... 45. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio... 46. Dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 47. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. ir V. T. buvo kaltinami sukčiavimo (BK... 48. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau... 49. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimu gali... 50. Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių... 51. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek... 52. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į klausimą, ar M. G. ir V. T.... 53. Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl... 54. Vadinasi, pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 55. Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies taikymo... 56. Prokuroras BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimą grindžia tuo, kad... 57. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas,... 58. Taigi kitoks pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir... 59. Taip pat prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas... 60. Iš Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės... 61. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio... 62. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 63. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu V. T.... 64. Šiaulių apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 65. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas,... 66. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo... 67. Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir... 68. Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta... 69. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes,... 70. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visomis byloje nustatytomis... 71. Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio ... 72. Nukentėjusysis A. M. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos... 73. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo... 74. Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio... 75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio...