Byla I-55-609/2014
Dėl 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082, kuriuo žemės sklype nustatytas servitutas, panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos R. S. atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, J. L., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“ dėl 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082, kuriuo žemės sklype nustatytas servitutas, panaikinimo ir

Nustatė

2pareiškėja R. S. skundu (t.I, b.l. 5-13), kurį patikslino (t.II, b.l. 1-14), prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-19 įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1082 ir nurodo, jog jos nuosavybe yra 1,19 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - )., Klaipėdos raj.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082 žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę 0,1075 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas – dujotiekio inžinerinius tinklus, kurių savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Nurodyto įsakymo 2.4 punktu nustatytas nuostolių dėl servitutų atlyginimas, pareiškėjai išmokant 2516,60 Lt vienkartinę kompensaciją, o 2.3 punkte įtvirtinta pareiškėjos pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Argumentuoja, jog servitutai nėra suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano (toliau - Specialusis planas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130, grafinės dalies brėžiniuose, kaip nepagrįstai nurodo AB „Klaipėdos nafta“, kurios prašymu suprojektuoti servitutai. Pareiškėjos teigimu, skundu ginčijamas įsakymas priimtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytą sąlygą, leidžiančią administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pripažįsta, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklams, nes Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Teigia, jog ginčijamu įsakymu suprojektuoti servitutai tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) komunikacijas, yra neteisėtas.

3Pareiškėja nurodo, jog pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punktą servitutas turi būti projektuojamas tokio dydžio, ribų ir ploto, kad būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis žemės sklypu, tuo tarpu, servituto apimtis jos žemės sklypui nustatyta be objektyvios bei technologiškai pagrįstos būtinybės, sukuriant situaciją, kai servituto turėtojos AB „Klaipėdos nafta“ teisės tampa didesnės už žemės savininko teises. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsta ginčijamo įsakymo dalis, kuria nustatyta servituto turėtojo teisė tiesti antžemines komunikacijas, nes pagal Specialųjį planą jos sklype numatytas tik požeminio magistralinio dujotiekio vamzdynas. Teigia, kad pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą jai taip pat nustatyta nepagrįstai, o viešpataujančio daikto savininkui žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareigų nenumatyta. Be to, neaiškiai apibrėžtas servituto turinys. Argumentuoja, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymai paneigia pačią nuosavybės teisės esmę, todėl mano, kad žemė turėjo būti paimta visuomenės poreikiams. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo įsakymo 2.4 punktu nustatytos vienkartinės kompensacijos dydžiu. Nurodo, kad kompensacija paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika), kurioje žemės savininkų nuostolių atlyginimas dėl žemės rinkos vertės netekimo nenumatytas, nėra nustatyta nuostolių dydžio priklausomybė nuo servituto trukmės, nenustatytas periodinės kompensacijos paskaičiavimo būdas. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Metodiką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, nes deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tas funkcijas, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kadangi reguliuoja klausimus, kurie turi būti sprendžiami įstatymu ir ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kuria nenumatytas visų realiai patirtų nuostolių savininkui atlyginimas. Teigiama, jog pagal Metodiką nuostoliai apskaičiuoti darant prielaidą, kad žemės sklypas naudojamas žemės ūkio paskirčiai, tuo tarpu ginčo sklypas yra Klaipėdos miesto teritorijoje ir yra vertingas dėl jo urbanizavimo galimybės. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą sklypas gali būti naudojamas ne tik žemės ūkio paskirčiai. Teigia, kad ji turi tikslą ir galimybę pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl nuostoliai dėl praradimo naudoti žemę pagal paskirtį nepagrįstai skaičiuojami, vertinant žemės ūkio paskirties žemę. Nurodo, kad atsakovas taip pat pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes tinkamai neišaiškino ginčijamo akto apskundimo tvarkos.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo patikslintą skundą patenkinti visiškai jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į skundą (t.I, b.l. 42-50) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutika ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Pažymi, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog teritorijai, kurioje turi būti įrengta suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, nustatomas žemės servitutas. Teigia, jog įvertinus šią nuostatą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio statybai privačiuose sklypuose nustatyti servitutai susitarus su sklypų savininkais, o nepavykus susitarti - administraciniu aktu. Nurodo, kad 2013-07-15 AB „Klaipėdos nafta“ pateikė prašymą Nr. (22.3)A6-432 dėl žemės servitutų nustatymo, pateikdama žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu, sąrašą. Pažymi, kad nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo, nes šie klausimai išspręsti teritorijų planavimo dokumentu – Specialiuoju planu. Teigia, jog patvirtintas Specialusis planas nėra teisės aktas, kuriuo nustatomas servitutas, dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalinga teritorija tik pažymėta kaip dujotiekio statybai ir eksploatacijai rezervuojama teritorija, o servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams būdas yra labiau varžantis savininkų teises. Teigia, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi Gamtinių dujų įstatymu, nes jis nereglamentuoja inžinerinių tinklų (dujų) sistemų skirstymo į centralizuotas (bendro naudojimo) ir kitas sistemas. Teigia, kad servitutas administraciniu aktu galėjo būti nustatytas tiek pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnį, teik pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčijamu įsakymu nustatyto servituto turinys nėra aiškus. Nurodo, jog pareiškėjos žemės sklypui servitutas nustatytas pagal Specialiojo plano rengėjo pateiktą žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis bei servitutu planą, kuriame aiškiai nurodyta servituto vieta, ribos bei plotas. Teigia, kad servituto ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis šia žemės sklypo dalimi nustato ne ginčijamas įsakymas, o teisės aktai ir Specialiojo plano nuostatos. Argumentuoja, kad ginčijamo įsakymo 2.3 punkte nustatyta prievolė žemės sklypo savininkui tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą reiškia, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Pažymi, jog buvo patikrinta, ar apskaičiuojant kompensaciją pareiškėjai, buvo tinkamai taikoma Metodika ir pažeidimų nenustatyta. Nurodo, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neatlygintų nuostolių priteisimo.

6Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovė prašo patikslintą skundą atmesti.

7Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 59-67) nurodė, jog su skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti. Argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Specialiuoju planu nebuvo suprojektuotas ginčo servitutas. Nurodo, kad tiek Specialiojo plano aiškinamajame rašte, tiek kiekviename Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo brėžinyje yra pateikti žemės sklypų, kuriuose specialiuoju planu rezervuojama teritorija dujotiekio statybai, sąrašai, nurodytas konkretus rezervuojamos teritorijos plotas kvadratinių metrų tikslumu, o administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų plotas yra identiškas Specialiajame plane nurodytam rezervuojamos teritorijos plotui. Nurodo, jog prieš rengiant Suskystintų gamtinių dujų terminalo specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Teigia, kad servitutas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokios apimties, kokia būtina pagal teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog servitutai administraciniu aktu nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriuose yra suprojektuotas servituto dydis, plotas ir ribos, todėl nagrinėjamu atveju nustatydama ginčo žemės sklypui servitutą, atsakovė privalėjo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 patvirtinto Specialiojo plano sprendiniais. Pažymi, kad prievolę viešpataujančiu tampančio daikto savininkui kompensaciją apskaičiuoti pagal Metodiką nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, ir tiek specialiojo plano rengėjas, parengęs vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus, tiek viešpataujančiu tampančio daikto savininkas- AB „Klaipėdos nafta“, tiek ir administracinį aktą priėmusi atsakovė, veikė vykdydami Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą administraciniu aktu, reikalavimus, ir nei vienas iš šių subjektų neturi teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų arba nustatyti kitokią, nei yra patvirtinta Vyriausybės, nuostolių apskaičiavimo metodiką. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nuostoliai turėtų būti kompensuojami kaip ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atveju. Nurodo, jog servitutas nustatytas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos ekonominį projektą, o servituto nustatymo galimybė numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme. Teigia, jog nuosavybė apribota remiantis įstatymu, o tai neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Teigia, jog priimant skundžiamą administracinį aktą kompensacija pareiškėjai apskaičiuota pagal tuo metu buvusią nekilnojamojo turto būklę, o ne tai, ką pareiškėja planuoja daryti su žemės sklypu ateityje. Nurodė, kad pareiškėja skundą teismui pateikė per įstatymo nustatytus terminus, todėl vertina, kad ginčijamame įsakyme jo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tinkamai.

8Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

9Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į patikslintą skundą (t. II, b.l. 20-23) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad jis yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengėjas. Pabrėžia, kad išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-06-13 įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintų dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014-05-27 nutartimi pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Argumentuoja, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011-01-24 Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t.y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Nurodo, jog priešingai nei teigia pareiškėja, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o pagal Specialųjį planą planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros. Teigia, kad įvertinęs, jog dujotiekio apsaugos zonos ribose žemės sklypo savininko ūkinė veikla bus ribojama bei siekdamas atlyginti žemės sklypo savininko patiriamus nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka, planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ priėmė sprendimą nustatyti servitutą visos dujotiekio apsaugos zonos ribose, tokiu būdu siekdamas kompensuoti savininkų nuostolius ne tik faktiškai dujotiekio statybai ir patarnavimui reikalingoje žemės juostoje, bet ir juostoje, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

10Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu jo išdėstytų argumentų pagrindu siūlo patikslintą skundą atmesti.

11Konstatuojama :

12nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082 „Dėl servituto nustatymo R. S. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėja ginčija servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumą ir dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotos vienkartinės kompensacijos teisingumą.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra 1,19 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - )., Klaipėdos raj., savininke (t. I, b.l. 16-17). Ginčijamu administraciniu aktu (t.I, b.l. 20-23) pareiškėjos žemės sklypui buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę 0,1075 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas – dujotiekio inžinerinius tinklus, kurių savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082 „Dėl servituto nustatymo R. S. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.4 punkte numatytas nuostolių dėl servitutų atlyginimas, pareiškėjai išmokant 2516,60 Lt vienkartinę kompensaciją.

14Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas (toliau – Specialusis planas). Iš Lietuvos informacinės teisimų sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėja R. S. su kitais asmenimis, kuriems priklausantys žemės sklypai patenka į planuojamojo SGD terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčijo Specialųjį planą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimą pakeitė ir panaikino Specialiojo plano dalį, kuria nustatyta, jog pareiškėjos ir kitų asmenų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Tai reiškia, jog išskyrus nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu ir pažymėjo, kad servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos ir yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog servitutai suprojektuoti išilgai per pareiškėjai ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus planuojamą tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 25 punkte (2003-04-29 nutarimo Nr. 539 redakcija) nurodytą magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas iš naujo nevertina pareiškėjos skundo argumentų dėl jos žemės sklype nustatytų servitutų teisėtumo ar jų apimties, nes servitutų turinys (apimtis) apibrėžtas Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad servitutai yra suprojektuoti Specialiuoju planu patikslintame skunde pripažino ir pati pareiškėja. Tai reiškia, jog pareiškėjos nuosavybės apribojimo būdas, t.y. servitutų nustatymas, yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentas dėl jos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pripažintinas teisiškai nereikšmingu ir plačiau nenagrinėtinas.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 pažymėjo, jog Specialiuoju planu servitutai yra suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), tačiau šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.

16Ginčo žemės sklypui servitutai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082.

17Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju pirmenybė buvo teikiama servituto nustatymui sandoriu. Iš AB „Klaipėdos nafta“ 2013-07-11 rašto Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“, kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu (t. I, b.l. 52-53), matyti, jog nuo 2013 metų kovo mėnesio AB „Klaipėdos nafta“ derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose buvo planuojama įrengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis. Su nurodytu raštu AB „Klaipėdos nafta“ pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis (t. I, b. l. 55-56). Šiame sąraše 15 numeriu nurodyta pareiškėja R. S.. Savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje ir 3 straipsnio 2-3 dalyse bei pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia, Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į nurodyto teisės akto nuostatas, AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui tokį prašymą pateikė 2013-07-11.

18Žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, - ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis. Iš ginčijamo administracinio akto turinio matyti, jog priimdama ginčijamą įsakymą, atsakovė savo kompetencijos neviršijo, o įsakymas, kuriuo pareiškėjos žemės sklypui nustatyti servitutai, atitinka Taisyklių 16 punkto reikalavimus.

19Pareiškėja taip pat ginčija įsakymo 2.3 punktą, kuriuo jai nustatyta pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pareiškėjos argumentai pripažintini pagrįstais. Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Be to, Taisyklių 16.9 punkte nurodyta, jog tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentas, jog kaip protingas ir rūpestingas asmuo, pareiškėja neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas, kurio turinys nepagrįstai išplėstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-27 nutartyje konstatuota, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės susijusios su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )., Klaipėdos r. sav., 0,1075 ha plote, kuriame nustatyti servitutai, atlikti visus žemės sklypo priežiūros darbus yra magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto, o ne pareiškėjos prievolė.

20Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082 „Dėl servituto nustatymo R. S. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.3 punktas naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

21Pareiškėjai ginčijant apskaičiuotos kompensacijos dydį pažymėtina, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą įpareigoja priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Vertinant ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, tikrintina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punkte įtvirtinta, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudjantis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

22Ginčijamu įsakymu nustatytas pareiškėjos patirtų nuostolių kompensacijos dydis – 2516,60 Lt, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie pateikti 2013-07-26 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. ( - )A ir 2013-07-26 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. ( - )B (toliau – Apskaičiavimo aktas A ir Apskaičiavimo aktas B) (t. I, b.l. 22-23). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjai apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Įvertinusi Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, teisėjų kolegija nenustatė, jog nuostoliai būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

23Nors, pareiškėjos teigimu, kompensacija jos žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį, nes pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje nustatyti servitutai, žemės ūkio veiklą vystyti trukdo objektyvios priežastys, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra priimti sprendimai dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, nepateikė. Esant nurodytai aplinkybei konstatuotina, jog pagrįstai buvo vadovaujamasi žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri įrašyta Nekilnojamojo turto registre.

24Patikslintame skunde taip pat nurodoma, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį praradimo nebuvo apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punktą bei neatlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo akto B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo ir jie sudaro 2341,35 Lt, todėl pareiškėjos nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu.

25Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių, patiriamų nustatant servitutą, atlyginimo, teismas yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

26Pareiškėjai argumentuojant, jog pati Metodika turi trūkumų, pažymėtina, jog įgyvendindamas joms priskirtas funkcijas, viešojo administravimo institucijos privalo vadovautis jų kompetenciją apibrėžiančiais ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o kiekvieną administracinį sprendimą priimti, laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Įvertindamas pareiškėjos patirtus nuostolius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius negalėjo veikti kitaip, nei numatyta Metodikoje, ir patirtus nuostolius apskaičiuoti pagal pareiškėjos nurodytus kriterijus, kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, įstatymų leidėjas pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą.

27Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją.

28ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nagrinėjamu atveju taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų konstitucingumu, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai netenkintinas.

30Vadovaudamasi ABTĮ 85-89 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31skundą patenkinti iš dalies.

32Skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1082 „Dėl servituto nustatymo R. S. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.3 punkto panaikinimo patenkinti visiškai.

33Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja R. S. skundu (t.I, b.l. 5-13), kurį patikslino (t.II, b.l. 1-14),... 3. Pareiškėja nurodo, jog pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo patikslintą skundą... 5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į skundą... 8. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į... 10. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“... 11. Konstatuojama :... 12. nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės... 13. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra 1,19 ha ploto žemės ūkio paskirties... 14. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje... 16. Ginčo žemės sklypui servitutai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie... 17. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111... 18. Žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 19. Pareiškėja taip pat ginčija įsakymo 2.3 punktą, kuriuo jai nustatyta... 20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Nacionalinės žemės... 21. Pareiškėjai ginčijant apskaičiuotos kompensacijos dydį pažymėtina, jog... 22. Ginčijamu įsakymu nustatytas pareiškėjos patirtų nuostolių kompensacijos... 23. Nors, pareiškėjos teigimu, kompensacija jos žemės sklypui turėjo būti... 24. Patikslintame skunde taip pat nurodoma, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti... 25. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių –... 26. Pareiškėjai argumentuojant, jog pati Metodika turi trūkumų, pažymėtina,... 27. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas... 28. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė kreiptis į Konstitucinį... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti... 30. Vadovaudamasi ABTĮ 85-89 straipsniais, teisėjų kolegija... 31. skundą patenkinti iš dalies.... 32. Skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 33. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...