Byla 2A-1312-112/2015
Dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvydos Zubernienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5983,66 Eur gamtai padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. Š. 2012 m. liepos 13 d. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, užpildamas atvežtiniu gruntu nusausino 1800 m2 pelkės, esančios ( - ), Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimą, draudžiantį pelkes keisti į kitas naudmenas, už ką atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Tokiais veiksmais atsakovas padarė gamtai 11 923,32 Lt žalą, kurios gera valia neatlygino. Atlikus tyrimą, išaiškėjo, kad atsakovas yra užpylęs 392 m2 pelkės, didinant kūdrą, bei storu durpių sluoksniu užpylęs dar 927 m2 pelkės. Iš viso be iki 2012 m. liepos 13 d. apmatuoto pelkės ploto, papildomai sunaikintos pelkės dalis sudaro 1319 m2. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, apskaičiuotas gamtai padarytos žalos dydis sudaro 5983,66 Eur.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš A. Š. 4 000 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-02-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteistas lėšas nurodė pervesti į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos sąskaitą Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismas remdamasis pateiktais įrodymais, sprendė, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, kuri pasireiškė neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, užpildamas pelkę, pažeidė Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d. 7 p., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis nustatytą pelkių apsaugos ir tvarkymo režimą. Dėl to teismas konstatavo, kad yra civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nustatytas ir apskaičiuotas pagal kompetentingų institucijų parengtą žalos skaičiavimo metodiką, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta tvarka (metodikos 8 p.). Teismas įvertinęs aplinkybę, kad civilinės atsakomybės subjektas yra fizinis asmuo, kuriam žalos dydis yra pakankamai ženklus ir nėra duomenų, jog pelkės zonoje sunaikinta vertinga augmenija, atlygintinos žalos dydį sumažino iki 4 000 Eur.

4Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ atliktu tyrimus, nes ji buvo atlikta pavedimo, o ne ekspertizės pagrindu. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaringas. Pasak apelianto, pagal VĮ Registro centro duomenis jo žemės sklype pelkės užima 0,52 ha, tačiau teismas nepagrįstai vadovaujasi UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ išvada, kurioje nurodoma, kad pelkės jo žemės sklype užima 0,634 ha. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo į bylą pateiktus UAB „Archvizija“ atliktus kadastrinius matavimus tuo pagrindu, jog jie neįregistruoti. Vis dėlto atsakovo nuomone netgi ir nebaigta sklypo kadastrinių matavimų byla gali būti įrodymas. Apeliantas neginčija fakto, kad jis dėl pelkių užpylimo 2007m ir 2009 m. yra nubaustas, tačiau nurodo, jog žalą gamtai atlygino. Dėl to, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė žalos atlyginimą gamtai, kuri jau yra atlyginta. Atsakovas jo apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieškinys nesutiko, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad žala gamtai turi būti atlyginta visiškai. Teismas žalos atlyginimą sumažino byloje nesant įrodymų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį ir nesant jo prašymo. Ieškovės vertinimu, vien tik faktas, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nesuteikia pagrindo mažinti gamtai padarytą žalą. Ieškovė nesutiko, jog atsakovas užpildamas vandens telkinį nesunaikino naudingos augmenijos. Pasak ieškovės vandenyse peri paukščiai, gyvena varliagyviai, todėl užpylus telkinį ši gyvūnija žuvo. Taip pat apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 2 095,63 Eur iki 1 500 Eur. Pasak ieškovės, byla sudėtinga, apeliacine tvarka nagrinėjama jau antrą kartą, bylos specifika reikalauja ypatingų žinių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsta.

6Apeliaciniai skundai atmestini.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Apeliantas A. Š. prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalis, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovas savo argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo išdėstė apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl tokio apelianto prašymo teismas netenkina.

9Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apelianto įsitikinimu netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas iš esmės nulėmė neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. ir kt. v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).

10Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelaicinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad buvo įvertinti šalių pateikti įrodymai, teismas aiškiai ir argumentuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Pagrįstai atsisakius pripažinti atitinkamus atsakovo į bylą teiktus duomenis, tarp surinktų įrodymų prieštaravimų nėra ir jų visuma leidžia daryti išvadas, jog atsakovas žemėmis užpylė būtent tokį vandens telkinio plotą, už kurį ieškovė ir reikalauja žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ atliktais tyrimai, nes juos gaunant nebuvo paskirta ekspertizė. Pažymėtina, jog byloje įrodymu pripažįstama ne tik eksperto išvada. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „DGE Baltic Soil and Enviroment“ atliktais tyrimais ir jų pagrindu nustatė užpilto vandens telkinio plotą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunaikintos pelkės plotas, už kurios sunaikinimą atsakovas atlygino žalą, ieškinyje neskaičiuojamas. Atsakovui apskaičiuota ir prašoma priteisti žala nurodyta ieškinyje yra tik dėl naujai užpilto telkinio ploto. Už šio telkinio ploto sunaikinimą, atsakovas žalos gamtai nėra atlyginęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėtų veiksmų ir užpilant vandens telkinį. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

11Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus taip pat konstatuotina, jog jie nepagrįsti. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo sumažinti priteistos žalos dydžio nesant atsakovo prašymui. Iš CK 6.249 straipsnio turinio darytina išvada, jog žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Dėl to ypatingai tokio pobūdžio bylose, kai žalos dydžio objektyvus nustatymas yra iš esmės komplikuotas, teismas turi teisinį pagrindą įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo teismas sumažindamas atlygintinos žalos dydį vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat teismas įvertino, jog atsakovas užpildamas vandens telkinį vertingos augmenijos nesunaikino. Apeliacinės instancijos teismas šiems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria ir pripažįsta, jog priteista 4 000 Eur suma atlygina gyvūnijai padarytą žalą, kurią apeliaciniame skunde nurodė ieškovė. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino atsakovo turtinės padėties, nėra pagrindas pripažinti, kad atlygintinos žalos dydžio mažinti nebuvo galima. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinio, sprendžiant dėl ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, buvo vadovautasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai