Byla 3K-3-588/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo; tretieji asmenys L. G., V. G.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą Kaune (duomenys neskelbtini) – pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

5Ieškovė nurodė, kad jos trijų asmenų šeima 1991 m. kovo mėn. apsigyveno savivaldybei priklausančiame bute; 1992 m. lapkričio mėn., surinkusi visus reikiamus dokumentus, kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą; tarnautojai dokumentus priėmė, tačiau paprašė pateikti buto nuomos sutartį, kurios ieškovė dar neturėjo; tokia sutartis buvo sudaryta tik 1993 m. kovo 20 d. ir ieškovės tuoj pat pateikta butų privatizavimo tarnybai; po to ieškovė turėjo sumokėti už buto inventorizavimo bylos sudarymą; kai po kelių mėnesių ieškovė užėjo į Butų privatizavimo tarnybą, jos paprašė pateikti notaro patvirtintą sutuoktinio sutikimą privatizuoti butą ir 1993 m. birželio 9 d. ieškovė tokį sutikimą pateikė. Ieškovės teigimu, jai buvo pasakyta, kad visi dokumentai pateikti ir reikia laukti; kelis kartus ji kreipėsi į Butų privatizavimo tarnybą klausdama, kada bus įforminta buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau kiekvieną kartą jai buvo sakoma, kad pakvies; vėliau ieškovė turėjo sveikatos problemų, dar vėliau – 1996 m. kovo 23 d. pagimdė dukterį, turėjo rūpesčių ir negalėjo nuolat vaikščioti į savivaldybę, o tarnautojai jos nekvietė. Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ji pateikė prašymą privatizuoti butą, tačiau butas nebuvo privatizuotas ne dėl jos kaltės, yra pagrindas apginti jos pažeistą teisę teismine tvarka.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovės teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Kaune (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1991 m. gyvena ginčo bute, ją ir atsakovą siejo nuomos santykiai, taigi pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas šiam butui privatizuoti; ginčo butas atitinka Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus objekto požymius, neįrašytas į šio Įstatymo 3 straipsnyje išvardytų neprivatizuotinų objektų sąrašą, todėl gali būti privatizavimo objektas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nepateikė dokumentų nuorašų, kuriuos ji pateikė atsakovui kreipdamasi dėl buto privatizavimo, tačiau ši aplinkybė nepakankama ieškiniui atmesti, nes pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo reikalaujama, jog pareiškėjai turėtų tokius dokumentus ir juos saugotų, atsakovas taip pat nebuvo įpareigotas išduoti dokumentą, patvirtinantį priimto pareiškimo dėl buto privatizavimo registracijos numerį. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovą, paduodama pareiškimą dėl buto privatizavimo, t. y. pradėjo buto privatizavimo procedūrą, taigi tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (CPK 177, 178, 185 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovo argumentus, kad ieškovė praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti, teismas atmetė nurodęs, kad Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., ieškovė turėjo pagrindą tikėti valstybės institucija, t. y. Kauno miesto savivaldybe, jog ši baigs pradėtą ginčo buto privatizavimo procedūrą, juolab kad ieškovė ne kartą lankėsi savivaldybėje dėl šio buto privatizavimo, tačiau jai vis buvo siūloma laukti; kai 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas Nr. VIII-2033 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu“, ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido senaties termino savo pažeistoms teisėms teisme ginti.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-254/2008). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo pareigūnai, 1992 m. lapkričio mėn. gavę ieškovės prašymą privatizuoti nuomojamą butą, neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų ieškovės teises dėl šio buto privatizavimo. Ta aplinkybė, kad neišliko ieškovės pateikto prašymo privatizuoti butą, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl teisės privatizuoti butą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad niekas neginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. sausio 27 d. rašte nurodytos aplinkybės, jog Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieškovės prašymo ir kitų reikalingų dokumentų dėl ginčo buto privatizavimo; nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar toks pareiškimas šiuo metu yra, bet ar ieškovė nustatyta tvarka yra įgyvendinusi teisę privatizuoti butą; jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas; ieškovė siekia apginti savo teises, teisme įrodinėdama, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs. Kolegija nurodė, kad faktą, jog pareiškimą privatizuoti butą padavė laiku, ieškovė įrodė ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, kuriais leidžiama nuginčyti oficialiuosiuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ginti savo pažeistą teisę dėl buto privatizavimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo teisė pripažinti asmeniui teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, bet suteikia galimybę užbaigti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pradėtas ir nebaigtas privatizavimo procedūras, šiam įstatymui nustojus galioti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1407/2002; 2006 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje V. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-95/2006; 2007 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje V. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-426/2007; kt.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė Butų privatizavimo galiojimo metu ir šio įstatymo nustatyta tvarka buvo pradėjusi ginčo buto privatizavimo procedūrą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tik 2008 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į įgaliotą instituciją, prašydama leisti privatizuoti nurodytą butą, o ne baigti jo privatizavimo procedūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. sausio 27 d. raštu patvirtinta, kad Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu gauto ieškovės prašymo ir kitų dokumentų, reikalingų butui privatizuoti. Ieškovė taip pat nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio jos kreipimąsi. Dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog laiku ir tinkamai atliko visus būtinus veiksmus įstatymo suteiktai teisei įgyti, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti jai subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą.

122. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad ji 1992 m. lapkričio mėn. kreipėsi su pareiškimu į atsakovą dėl ginčo buto privatizavimo. Kauno miesto valdybos Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 297; su ieškove sudaryta 1999 m. sausio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, ieškovės sutuoktinio pareiškimas, kuriuo jis sutiko, kad butas būtų privatizuotas žmonos vardu, liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas teismų sprendimas, nepatvirtina, kur, kada, kokia tvarka ir ar apskritai ieškovė kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, todėl teismai negalėjo laikyti šių įrodymų pavirtinančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Teismai neįvertino atsakovo atsikirtimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. sausio 27 d. raštas, kuriame nurodyta, kad Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu gauto ieškovės prašymo ir kitų dokumentų, reikalingų butui privatizuoti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių didesnę įrodomąją galią turinčiame dokumente nustatytas aplinkybes, t. y. neįrodė, kad ji tinkamai išreiškė savo valią privatizuoti ginčo butą galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas neužtikrino jos teisės privatizuoti ginčo butą įgyvendinimo. Teismai, konstatavę, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo ginčo buto privatizavimo procedūrą ir kad tarp jos ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tarp jų ir kasacinio teismo suformuluotą įrodymų vertinimo pagal tikimybių pusiausvyros principą.

133. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistoms teisėms ginti ir, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, neatmetė ieškinio šiuo pagrindu (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis). Teismai pripažino, kad dėl ginčo buto privatizavimo ieškovė kreipėsi 1992 m. lapkričio mėn. Ieškinys dėl tariamai pažeistos teisės gynimo pateiktas tik 2008 m. pabaigoje, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Nuo 1998 m. liepos 1 d., kai baigė galioti Butų privatizavimo įstatymas, iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ginti, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos, t. y. neskundė savivaldybės pareigūnų tariamo neveikimo. Ieškovė neprašė atnaujinti praleistą terminą. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-440/2007, suformuluotų ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

14Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Teismai vienodai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo ginčo buto privatizavimo procedūrą, todėl teisėtai gynė pažeistą jos subjektinę teisę privatizuoti šį butą.

162. Teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismai, remdamiesi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė išvadas pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), t. y. konstatavo, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, atliko kitus įstatyme nurodytus veiksmus, tačiau ne dėl savo kaltės negalėjo įgyvendinti teisės privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis. Kasatoriaus argumentai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad ji 1992 m. lapkričio mėn. kreipėsi į savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo, yra neteisingi, nes kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie tam tikrų faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu jo nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008, kt.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus (notarine tvarka patvirtintą sutuoktinio sutikimą). Dėl to teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 185 straipsniai).

173. Teismai nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies. Kasatoriaus nurodytas Turto skyriaus 2009 m. sausio 27 d. raštas išduotas paties kasatoriaus, t. y. asmens, turinčio teisinį interesą dėl bylos baigties. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dokumentas, išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir neatitinkantis oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų, negali būti laikomas prima facie įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Dėl to kasatoriaus nurodyto rašto teismai pagrįstai nelaikė oficialiuoju įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (prima facie). Be to, nurodytas raštas neįrodo, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo.

184. Teismai teisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pažeistai teisei privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ginti. Apie savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2008 m. rugsėjo 25 d., kai gavo Turto skyriaus raštą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacinio nagrinėjimo dalykas – kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai dėl butų privatizavimą lengvatine tvarka reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis šio konkretaus šalių ginčo faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

22Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje M. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-543/2008).

241991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008; kt.).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad ši gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas. Kasatorius kvestionuoja ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą, nes nepateikė prašymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.

27Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo

28Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo į savivaldybę, todėl įgijo subjektinę teisę privatizuoti šį butą.

29Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl to, ar ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka, pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog neišliko ieškovės pateikto prašymo privatizuoti butą, nėra besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismai, ištyrę byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė padavė pareiškimą ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą, šio buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

30Dėl kasatoriaus argumentų, kad teismai, vertindami Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. sausio 27 d. raštą, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl oficialiųjų įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame rašte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieškovės prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, reikalingų butui privatizuoti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieškovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne; jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas ir ieškovei netektų įrodinėti, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai pažymėta, kad aptariamame atsakovo struktūrinio padalinio išduotame dokumente nurodyta informacija neįrodo, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo. Dėl nurodytų motyvų kasatoriaus argumentai dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismai, nustatydami šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

33Dėl ieškinio senaties termino

34Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, nepagrįstai netaikė šio termino pabaigos teisinių pasekmių.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

36Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, 1992 m. lapkričio mėn. išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovė nuolat domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas, pateikinėjo reikiamus ir reikalaujamus papildomus dokumentus, ne kartą lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje; iš bylos medžiagos spręstina, kad savivaldybės darbuotojai įtikino ieškovę, jog ji galės privatizuoti nuomojamą butą; apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieškovė sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. raštą.

37Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio senaties terminu šioje konkrečioje ginčo situacijoje skaičiavimu, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.