Byla e2A-309-450/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 437,35 Eur žalos.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo išmokėta 437,35 Eur ligos pašalpa Eglei Vorobjovienei. Žala padaryta Rimvydo Laurikėno, pastarajam vairuojant transporto priemonę, pažeidus Kelių eismo taisykles ir tokiam pažeidimui esant eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovo draudėjas, priežastimi. Eismo įvykio metu automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
  3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo draudėjo Eglės Vorobjovienės nedarbingumo ir eismo įvykio. Rimvydas Laurikėnas pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas tik už turto sugadinimą, t. y. Eglės Vorobjovienės transporto priemonės sugadinimą, už ką atsakovas yra atlyginęs nuostolius. Tais atvejais, kai įvykio metu yra nukentėjusių asmenų, įvykio tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos ir kaltas asmuo, atsižvelgiant į nukentėjusiems asmenims sukeltą sveikatos sutrikdymo mastą, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už sukeltas pasekmes. Nagrinėjamu atveju įvykio kaltininkas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Specialisto išvada patvirtina, kad Eglės Vorobjovienės sveikatos sužalojimai nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atsako tik ta apimtimi, kiek atsako eismo įvykio valdytojas už sukeltą žalą; žala atlyginama tik kai yra civilinė atsakomybė. Be to, ieškovas yra praleidęs CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 437,35 Eur žalai atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad Eglei Vorobjovienei vairuojant transporto priemonę MAZDA 626 2013 m. gruodžio 12 d. apie 17.50 val. Panevėžyje, Basanavičiaus gatvėje, įvyko eismo įvykis. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 50-9-S-4334 nurodyta, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl Rimvydo Laurikėno kaltės, kuris vairuodamas automobilį KIA MOTORS SORENTO, apsisukinėdamas, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio MAZDA 626, kurį vairavo Eglė Vorobjovienė, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu transporto priemonės KIA MOTORS SORENTO valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį Nr. 267983585/01, draudimo liudijimas AEC 2055980. Eglė Vorobjovienė 2014 m. sausio 3 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 35 punktu priėmė sprendimus „Dėl Eglės Vorobjovienės“ teisės į ligos pašalpą, kuriais Eglei Vorobjovienei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. vasario 17 d. apskaičiavo ir paskyrė 437,35 Eur ligos pašalpą. Ligos pašalpa paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Eglei Vorobjovienei išmokėtos ligos pašalpos dydį patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. N23-1446.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2015 m. spalio 7 d. pretenzija „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ Nr.(1.16) 3-35444 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, susidariusios apskaičiavus Eglei Vorobjovienei 437,35 Eur ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. vasario 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 1425447/950569 informavo, kad neturi pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimo dėl išmokėtos ligos pašalpos Eglei Vorobjovienei, nes VSDFV Panevėžio skyrius pareiškė pretenziją praėjus daugiau nei vieneriems metams, kuomet AB „Lietuvos draudimas“ prievolė pasibaigusi pagal CK 6.124 str. Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad pagal policijos komisariato duomenis Eglė Vorobjovienė eismo įvykio metu nenukentėjo, o eismo įvykio kaltininkas nubaustas tik už kitiems asmenims priklausančių priemonių apgadinimą; ieškovo pretenziją atmetė vadovaudamasis pretenzijos draudikui pateikimo termino praleidimu.
  4. Teismas, remdamasis

    5Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, praleidęs vienerių metų terminą (paskutinė išmoka Eglei Vorobjovienei išmokėta 2014 m. vasario 28 d., o pretenzija pareikšta 2015 m. spalio 7 d.), tačiau nepraleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto 4 metų termino nuo eismo įvykio, t. y. 2015 m. spalio 7 d., kai eismo įvykis įvyko 2013 m. gruodžio 12 d. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog pavėluotas pretenzijos pateikimas sudarė jam kliūtis ištirti eismo įvykį, todėl šiuo pagrindu neturėjo teisės nei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nei ją mažinti.

  5. Teismas nustatė, kad Eglei Vorobjovienei laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. vasario 17 d. išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose Nr. ED 8265044, Nr. ED 8283724, Nr. ED 8338518, Nr. ED 8370677, Nr. ED 8395995, Nr. ED 8449433, Nr. ED 8500071, Nr. ED 8671629, Nr. ED 8737354, Nr. ED 8557527, Nr. ED 8616273 nedarbingumo priežastis nurodyta „nelaimingas atsitikimas buityje“. Eglės Vorobjovienės nedarbingumo priežastis nesikeitė visą nedarbingumo laikotarpį. Įrašai Eglės Vorobjovienės medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad Eglė Vorobjovienė buvo pripažinta laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 17 d. dėl 2013 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 50 min. įvykusio autoįvykio metu patirtų sužalojimų (krūtinės ląstos, kaklo stuburo srities, peties sužalojimų). Dėl 2013 m. gruodžio 12 d. autoįvykio metu patirtų sužalojimų (krūtinės ląstos, kaklo stuburo srities, peties sužalojimų) Eglė Vorobjovienė, 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, atliktos skaitmenizuotos rentgenogramos. Nustatyta diagnozė: krūtinės ląstos (krūtinkaulio), kaklo stuburo srities, peties sumušimai (S20.2 kodas pagal TLK-10-AM), ambulatoriniam gydymui paskirti analgetikai, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Serija ED Nr. 8265044 laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. Eglei Vorobjovienei, 2013 m. gruodžio 16 d. atlikta traumatologo-ortopedo konsultacija, kuris Nustatė „skausmai kaklo kairėje pusėje skauda ir tirpsta kairė ranka po autoįvykio, nukreipiama neurologo konsultacijai. Neurologo konsultacijos Eglei Vorobjovienei suteiktos 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 14 d. Jų metu nustatytos diagnozės: potrauminė cervikobrachialgija, kairėje spondilozė (?), nerimo sutrikimas, paskirtas gydymas mankšta, tepalai, analgetikai. Eglė Vorobjovienė dėl 2013 m. gruodžio 12 d. patirtos traumos autoįvykio metu patirtų sužalojimų (krūtinės ląstos, kaklo stuburo srities, peties sužalojimų) laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. vasario 17 d. gydėsi ambulatoriškai VšĮ Rožyno šeimos klinikoje. Medicinos dokumentuose (ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Forma Nr. 025/a) yra gydytojų įrašai (nusiskundimai ir objektyvaus tyrimo duomenys, paskirtas gydymas, atliktos specialistų konsultacijos) pagrindžiantys nedarbingumo pažymėjimų Serija ED Nr. 8265044, Nr. 8283724, Nr. 8338518, Nr. 8370677, Nr. 8395995, Nr. 8449433, Nr. 8500071, Nr. 8557527, Nr. 8616273, Nr. 8671629 ir Nr. 8737354 laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. vasario 17 d., išdavimą. Minėtas aplinkybes patvirtina Eglės Vorobjovienės medicininių dokumentų kopijos.
  6. Eglė Vorobjovienė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos nedarbingumo priežastimi buvo eismo įvykio metu patirti sužalojimai, detaliai nurodė, kokius sužalojimus patyrė. Eglės Vorobjovienės parodymai visiškai atitiko jos medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie nedarbingumo priežastį. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių anksčiau Eglei Vorobjovienei diagnozuotus sveikatos sutrikimus, galinčius sąlygoti panašius ar analogiškus simptomus, nurodytus medicininiuose dokumentuose, sudarytuose nedarbingumo laikotarpiu. Eglei Vorobjovienei išduotų nedarbingumo pažymėjimų teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nepaneigtas teisės aktų nustatyta tvarka.
  7. Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas taip pat grindžia aplinkybe, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 50-9-S-3443 nurodė, kad pagal Specialisto išvadą Nr. G398/14 (05), Eglei Vorobjovienei sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Specialisto išvadoje Nr. G398/14 (05) nurodyta, kad tyrimo tikslas yra nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą pagal medicininius dokumentus. Teismas sprendė, kad nors minėto tyrimo išvadoje nurodyta, kad turimais medicininių dokumentų duomenimis objektyvių duomenų apie Eglės Vorobjovienės patirtus sužalojimus nėra, tačiau tokia išvada nepaneigia Eglės Vorobjovienės nedarbingumo pažymėjimuose nurodytos jos nedarbingumo priežasties, t. y. kad nedarbingumo priežastimi buvo eismo įvykio metu patirti sužalojimai. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 4 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal minėtą nuostatą tokios ekspertizės išvados negali būti laikomos įrodymu, paneigiančiu nedarbingumo pažymėjimuose nurodytas aplinkybes apie asmens nedarbingumo priežastį, nes minėta ekspertizė atliekama siekiant nustatyti, ar sveikatos sutrikdymas suponuoja pagrindą iškelti baudžiamąją bylą. Teismas pažymėjo, jog Specialisto išvadoje Nr. G398/14 (05) nėra duomenų, paneigiančių Eglės Vorobjovienės medicininiuose dokumentuose nurodytus duomens apie jos nedarbingumo priežastis ir laikotarpį, tai nebuvo minėto tyrimo tikslas bei objektas. Taigi, teismas laikė, jog ieškovo pateikti įrodymai: Eglės Vorobjovienės nedarbingumo pažymėjimai, jos medicininių dokumentų kopijos, visiškai patvirtina, jog Eglės Vorobjovienės nedarbingumo priežastimi laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. vasario 17 d. buvo 2013 m. gruodžio 12 d. Panevėžyje, Basanavičiaus gatvėje, eismo įvykio metu patirti sužalojimai. Atsakovo pateikti įrodymai to nepaneigia, todėl ieškinį tenkino visiškai.
  8. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nepraleidęs minėto termino. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, sprendė, kad atsakovo atsakymas į ieškovo pretenziją, kuriuo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, ieškovo gautas 2015 m. lapkričio 9 d., todėl laikytina, jog ieškovas būtent šią dieną sužinojo apie savo pažeistą teisę. Be to, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pakartotine pretenzija 2016 m. rugsėjo 30 d., kuri atsakovo gauta 2016 m. spalio 6 d. Nagrinėdamas pakartotinę pretenziją, atsakovas pripažino, jog pretenzijos pateikimo termino praleidimas nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, 2016 m. lapkričio 3 d. rašte dėl žalos bylos administravimo nurodė, kad pretenzija nagrinėjama pakartotinai ir sprendimas dar nepriimtas; apie priimtą sprendimą bus informuojama papildomai. Pasak teismo, tokie atsakovo veiksmai sudaro CK 1.130 str. 2 d. numatytą ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindą. Duomenų, patvirtinančių, kada buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką po pakartotinės ieškovo pretenzijos išnagrinėjimo, nėra. Todėl laikė, jog senaties terminas iš naujo prasidėjo po 3 mėnesių nuo pakartotinės pretenzijos pateikimo, t. y. 2017 m. sausio 6 d. Į teismą ieškovas kreipėsi 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. nesulaukęs ieškinio senaties termino atnaujinimo pradžios, po šio termino nutraukimo, siekdamas laikytis ieškinio senaties termino nuo pradinės pretenzijos atmetimo momento. Teismas darė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą per įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant tiek nuo pradinės pretenzijos atmetimo momento, tiek nuo pakartotinės pretenzijos nagrinėjimo termino, nustatyto TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje, pabaigos. Atsakovo argumentą, jog ieškovas jau 2015 m. lapkričio 3 d. žinojo apie atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, laikė neįrodytu.
  9. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.)., iš atsakovo valstybės naudai priteisė 15 Eur žyminį mokestį.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
    1. Atsakovas prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Rimvydą Laurinkėną, kuris sukėlė eismo įvykį. Nepaisant to, jog šioje byloje buvo nagrinėjama minėto asmens civilinė atsakomybė ir jos apimtis, kurią turi perimti draudikas, tačiau sprendimas pripažinti, kad Eglė Vorobjovienė buvo sužalota eismo įvykio metu, turi tiesioginę įtaką šio asmens teisėms ir pareigoms, todėl sprendimas pagal 329 str. 2 d. 2 punktą naikintinas. Teismui pripažinus, kad nukentėjusioji buvo sužalota ir jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 30 dienų, eismo įvykio kaltininkui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą bei prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, vertintinus pagal BK normas.
    2. Teismas sprendimą motyvavo įrodymais iš tapataus vienintelio subjektyvaus ir šališko šaltinio, t. y. Eglės Vorobjovienės paaiškinimų (nusiskundimų), tačiau visiškai nevertino apelianto pateiktų įrodymų, kurie paneigė ieškovo išmokėtų socialinių draudimo išmokų, šiuo atveju ligos pašalpų, pagrįstumą, t. y. specialių žinių turinčio asmens išvados, oficialaus rašytinio įrodymo (Specialisto išvados Nr. G398/14 (05)), specialisto paaiškinimų teismo posėdžio metu. Nenustačius priežastinio ryšio tarp skausmų (nedarbingumo priežasties) ir eismo įvykio, apelianto atsakomybė teismo konstatuota nepagrįstai.
    3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, nes apeliantui pateikus patikimus argumentus ir įrodymus byloje kilo prieštaravimų dėl ginčo aplinkybių. Tačiau teismas tokių kilusių prieštaravimų nepašalino, neįpareigojo ieškovo pateikti papildomų įrodymų, o ir pats ieškovas savo iniciatyva duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų reiškiamą reikalavimą, pakartotinai nepateikė.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Teismas, spręsdamas dėl E. Vorobjovienės sveikatos sutrikdymo fakto kaip eismo įvykio pasekmės buvimo, išnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų visumą, t. y. E. Vorobjovienės medicinos dokumentus, jos paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. liepos 22 d. pažymą dėl E. Vorobjovienės medicinos dokumentų patikrinimo, elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, Specialisto išvadą Nr. G398/14 (05), pagrįstai sprendė, kad Specialisto išvada Nr. G398/14 (05) nepaneigia E. Vorobjovienės nedarbingumo pažymėjimuose nurodytos jos nedarbingumo priežasties, t. y. kad nedarbingumo priežastimi buvo eismo įvykio metu patirti sužalojimai. E. Vorobjovienė buvo konsultuota ne vieno gydytojo, konsultacijų metu nustatytos diagnozės įvardijamos kaip trauminės. Laikino nedarbingumo pažymėjimai išduoti gydytojų kvalifikuotai įvertinus jos sveikatos būklę.
    2. Specialisto išvadoje Nr. G398/14 (05) nėra nurodyta, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu apskritai nebuvo sutrikdyta E. Vorobjovienės sveikata. Specialistas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad E. Vorobjovienės medicinos dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų sužalojimus, tačiau Specialistas negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusioji iš viso nebuvo patyrusi traumos ir jos sveikata nebuvo sutrikusi.
    3. Ieškovas pateikė Specialisto išvadą Nr. G398/14 (05), kuria rėmėsi atsakovas, bei VSFV Panevėžio skyriaus 2016 m. liepos 22 d. E. Vorobjovienės medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. N40-642, kuria išnagrinėti medicinos dokumentų duomenys bei konstatuota, kad ji buvo gydoma dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai kompetentingai konstatavo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytas diagnozes.
    4. Nenustačius E. Vorobjovienės sveikatos sutrikdymo masto, Rimvydas Laurikėnas nubaustas administracine tvarka. Byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas, kuris yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, nagrinėjamu atveju kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė - atsakovas. Kadangi kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pats eismo įvykį sukėlęs kaltininkas už padarytą materialinę žalą neatsako, o už ją atsako jo civilinė atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, t. y. atsakovas. Dėl šios priežasties priimtas teismo sprendimas nesukelia ir negali sukelti teisinių padarinių dėl eismo įvykio kaltu pripažintam Rimvydui Laurikėnui.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Eglei Vorobjovienei vairuojant transporto priemonę MAZDA 626, 2013 m. gruodžio 12 d. apie 17.50 val. Panevėžyje, Basanavičiaus gatvėje, įvyko eismo įvykis. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 50-9-S-4334 nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl Rimvydo Laurikėno kaltės, kuris vairuodamas automobilį KIA MOTORS SORENTO, apsisukinėdamas, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio MAZDA 626, kurį vairavo Eglė Vorobjovienė, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu transporto priemonės KIA MOTORS SORENTO valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Eglė Vorobjovienė 2014 m. sausio 3 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 35 punktu priėmė sprendimą „Dėl Eglės Vorobjovienės“ teisės į ligos pašalpą, kuriuo Eglei Vorobjovienei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. vasario 17 d. apskaičiavo ir paskyrė 437,35 Eur ligos pašalpą. Eglei Vorobjovienei išmokėtos ligos pašalpos dydį patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. N23-1446.
  4. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl aukščiau nustatytų aplinkybių nėra, tačiau ginčas byloje kilo dėl to, ar būtent minimas autoįvykis sukėlė Eglės Vorobjovienės nedarbingumą ir ar apeliantas turi pareigą atlyginti ieškovui jo sprendimu išmokėtas ligos pašalpos sumas.
  5. Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Bylos šalių ginčo esmė – apelianto regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai). Asmuo, reikalaujantis civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti šias sąlygas. Tas pats pasakytina ir apie socialinio draudimo įstaigą, nors ji ir nėra deliktinės prievolės šalis. Šiai įstaigai išmokėjus draudimo išmokas, žalos atlyginimo (deliktinė) prievolė, siejanti nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis, pasibaigia tinkamu įvykdymu (Civilinio kodekso 6.123 straipsnis). Pasibaigus žalos atlyginimo prievolei, atsiranda nauja – regresinė – prievolė, siejanti socialinio draudimo įstaigą ir žalą padariusį asmenį. Nors prievolė ir yra nauja, reikalavimo teisė, perėjusi socialinio draudimo įstaigai, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmenų santykius. Trečiasis asmuo, kuriam regreso tvarka pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (Civilinio kodekso 6.113 straipsnis). Vadinasi, socialinio draudimo įstaiga, siekdama gauti kompensaciją, kuri visiškai padengtų jos išmokėtas draudimo išmokas, privalo, be kitų sąlygų, įrodyti, kad išmokėtos draudimo išmokos yra ekvivalentiškos nukentėjusiųjų asmenų patirtai žalai. Kitoks aiškinimas prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis).
  6. Minėta, kad byloje yra pateikti duomenys apie ligos pašalpos išmokėjimą, todėl žalos faktas ir dydis byloje yra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl Rimvydo Laurikėno kaltės, kuris vairuodamas automobilį KIA MOTORS SORENTO, apsisukinėdamas, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio MAZDA 626, kurį vairavo Eglė Vorobjovienė, ir su juo susidūrė. Rimvydas Laurikėnas 2014 m. kovo 13 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda. Esant nustatytoms aplinkybėms, Rimvydo Laurikėno kaltė CK 6.248 straipsnį preziumuojama.
  7. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje įrodytas ir priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, leidžia daryti išvadą, kad faktas, jog Rimvydo Laurikėno veiksmai – o būtent jo 2013 m. gruodžio 12 d. sukeltas autoįvykis nulėmė Eglės Vorobjovienės nedarbingumą ir yra akivaizdi jo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp Eglės Vorobjovienės skausmų (nedarbingumo priežasties) ir eismo įvykio. Ieškovui VSDFV Panevėžio skyriui atlikus nedarbingumo patikrinimą, nustatyta, kad E. Vorobjovienei buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai būtent dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų (krūtinės ląstos, kaklo stuburo srities, peties sužalojimų). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. Vorobjovienė 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo atliktos skaitmenizuotos rentgenogramos ir nustatyta diagnozė: krūtinės ląstos (krūtinkaulio), kaklo stuburo srities, peties sumušimai (S20.2 kodas pagal TLK-10-AM), ambulatoriniam gydymui paskirti analgetikai, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Eglei Vorobjovienei 2013 m. gruodžio 16 d. atlikta traumatologo-ortopedo konsultacija, kurios metu nustatyta, kad „skausmai kaklo kairėje pusėje, skauda ir tirpsta kairė ranka po autoįvykio, nukreipiama neurologo konsultacijai“. E. Vorobjovieni 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. suteiktos neurologo konsultacijos, kurių metu nustatytos diagnozės: potrauminė cervikobrachialgija, kairėje spondilozė, nerimo sutrikimas, paskirtas gydymas mankšta, tepalai, analgetikai. Vėliau Eglė Vorobjovienė dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai VšĮ Rožyno šeimos klinikoje. Medicininių dokumentų apžiūra buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir 2014 m. kovo 10 d. Specialisto išvadoje Nr. G 398/14(05), kuria remiasi apeliantas, konstatuota, kad turimais medicininių dokumentų duomenimis objektyvių duomenų apie E. Vorobjovienės patirtus sužalojimus nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto įvardijamas įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, todėl išvada turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais. Aplinkybė, kad minėtoje išvadoje nurodyta, jog objektyvių duomenų apie E. Vorobjovienės patirtus sužalojimus nėra, neįrodo, jog asmuo eismo įvykio metu nebuvo sužeistas ir kad tuo metu, kai pacientė lankėsi gydymo įstaigose, jai nebuvo nustatyti sužeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas vertino tik E. Vorobjovienės medicininiuose dokumentuose esančią informaciją/įrašus, nukentėjęs asmuo nebuvo apžiūrėtas, neapklausti gydytojai, tyrimo tikslas buvo nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą pagal medicininius dokumentus, t. y. eksperto užduotis ikiteisminiame tyrime buvo siauresnės apimties, nei sprendžiant ar apeliantas už kilusią žalą atsakingas pagal civilinę teisę. Tuo tarpu, gydytojai E. Vorobjovienei išdavę laikino nedarbingumo pažymėjimus, ją apžiūrėjo ir, atsižvelgdami į jos buvusią būklę, nustatė, jog jai yra būtinas gydymas. Pažymėtina, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius ir medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, nesant duomenų, kad nedarbingumo pažymėjimai būtų išduoti neteisėtai, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad krūtinės ląstos, kaklo stuburo srities, peties sužalojimai E. Vorobjovienei galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog 2013 m. gruodžio 12 d. sukeltas autoįvykis nulėmė Eglės Vorobjovienės nedarbingumą ir yra akivaizdi jo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už autoįvykį atsakingo asmens Rimvydo Laurikėno draudikas AB „Lietuvos draudimas“ turi pareigą atlyginti eismo įvykio metu E. Vorobjovienės patirtą žalą.
  8. Apeliantas remiasi ir ta aplinkybe, kad į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktas Rimvydas Laurinkėnas, kuris sukėlė eismo įvykį, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad ginčijamu teismo sprendimu nenuspręsta nei dėl autoįvykio kaltininko R. Laurikėno sutartinių teisių ir pareigų, nei dėl jokių teisių ir pareigų, kylančių iš delikto. Deliktinę pastarojo asmens atsakomybę šiuo atveju lemia ne teismo sprendimas, o autoįvykio aplinkybės, kurios įvertintos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl autoįvykio kaltininko nedalyvavimas šios bylos procese neeliminuoja ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš apelianto.
  9. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis).
  10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  11. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja

Nutarė

11Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai