Byla e2-1660-676/2017
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir, atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei A. S., trečiajam asmeniui „Swedbank“ akcinė bendrovė, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei A. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei, atsakovui M. S. ir jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. S., trečiajam asmeniui „Swedbank“ akcinė bendrovė, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir, atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei A. S., trečiajam asmeniui „Swedbank“ akcinė bendrovė, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes; nustatyti nepilnametės A. S., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės A. S., gim. ( - ), išlaikymą po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl ieškovės kaltės; įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 14-055983-CL pripažinti solidariais šalių įsipareigojimais; priteisti iš ieškovės pusę pagal 2014 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 14-055983-CL sumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 28 d., t.y. 621,95 EUR kredito ir 245,90 EUR palūkanų; priteisti iš ieškovės 1500,00 EUR neturtinės žalos; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje byloje nutraukta šalių santuoka, patvirtinta šalių pasirašyta 2017 m. liepos 11 d. taikos sutartis.

7Nagrinėjamas atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovei - įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 14-055983-CL pripažinti solidariais šalių įsipareigojimais; priteisti iš ieškovės pusę pagal 2014 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 14-055983-CL sumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 28 d., t.y. 2 190,72 EUR kredito ir 635,89 EUR palūkanų. Nurodo, kad gautas kreditas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui perkant maistą, išlaikant šeimą, vaikus, taip pat buities gerinimui perkant baldus, prietaisus.

8Teismo posėdžio metu atsakovas M. S. bei jo atstovė advokatė Donata Motiejūnė papildomai paaiškino, kad faktiškai su ieškove gyveno iki 2016 m. vasario 28 d., kreditus ėmė šeimos poreikiams gerinti, t.y. mokesčių mokėjimams, maisto pirkimui, baldų ir buitinės technikos pirkimams, išlaikė keturių asmenų šeimą, tačiau tai pagrįsti rašytinių įrodymų neturi. Kredito sutarčių sudaryme ieškovė nedalyvavo, bet ji viską žinojo. Visas įmokas pagal paimtas asmeniškas kredito linijos sutartis mokėjo tik atsakovas. Jokio kito verslo atsakovas neturėjo. Atlyginimo atsakovo šeimai neužteko, todėl ėmė kreditus šeimai išlaikyti. Santuokos metu gyveno ieškovės mamos jai dovanotame būste. Negali paaiškinti, kodėl automobilio G. V., pirkto 2013 m. už 500 Lt dabartinė vertė 1 000 EUR vertė. Atsakovas savo turėto asmeninio turto negerino per santuokos metus, garažo nestatė; garažo statyba buvo atsakovo hobis. Vartojamų kreditų tikslas buvo šeimos poreikiams tenkinti. Prašo priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 530 EUR bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovė su pareikštu priešieškinio reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo paimta paskola buvo skirta jo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau ne šeimos, nes šia paskola atsakovas refinansavo savo ankstesnę paskolą tam pačiam kreditoriui, už kurią pirko žemės sklypą ir namą ( - ). Nurodyta paskolos sutartis buvo sudaryta be ieškovės sutikimo.

10Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. bei jos atstovė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė papildomai paaiškino, kad atsakovo nurodyti įsipareigojimai bankui nėra solidarūs, nes atsakovas paskolą ėmė savo ankstesnių asmeninių skolų dengimui ir apie tai sakė ieškovei, taip pat savo asmeninio turto gerinimui ir išlaikymui, atsakovo draugai laidavo už jo skolas o ne ji, kaip sutuoktinė, ji nedalyvavo sutarties pasirašyme, nors ir buvo su atsakovu santuokoje, apie jo kredito sutartis žinojo. Atsakovas minėjo, kad iš paskolos pirko vaikui baldus už 800 Lt, vėliau pirko statybines medžiagas garažui. Gyvendami santuokoje kiekvienas atskirai tvarkėsi savo finansinius reikalus; santuokos metu buvo įsigytas automobilis G. V., įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise ir liko asmeninis atsakovo turtas, automobilį rinkosi ir pagrindinis jo naudotojas buvo atsakovas, kurį jis įsigijo iš asmeninės paskolos, kurią jis pasiėmė. Visus paskolos paėmimo ir grąžinimo finansinius reikalus tvarkė atsakovas. Prašo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo

111 039,29 EUR bylinėjimosi išlaidas.

12Tretysis asmuo „Swedbank“ akcinė bendrovė atsiliepimo į priešieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

13Teismas

konstatuoja:

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys/priešieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas/atsakovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio/priešieškinio pagrindas), ir ieškovo/atsakovo reikalavimas (ieškinio/priešieškinio dalykas). Šioje normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje/priešieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

15Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

16Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t.y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t.y. įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, remiamasi įrodymų patikimumo principu.

17Bylos duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - ) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką A. S., gimusią ( - ). Taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys gyveno kartu iki 2016 m. vasario 28 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

18Priimdamas sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo teismas privalo, spręsdamas šalių reikalavimus, taip pat išspręsti ir pareikštus reikalavimus dėl turto padalinimo (CPK 385 straipsnis). Bendro turto padalijimo klausimą, taip pat asmeninio turto ir kaip santuokinio nedalintino turto nustatymo klausimą be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.49 straipsnio 2 dalies nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), įgytas 2013 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovės A. S. vardu; žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), įgytas 2004 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo M. S. vardu; žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) bei jame esantys gyvenamas namas (unikalus Nr. ( - )), viralinė (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), šiltnamis (unikalus Nr. ( - )), kiti inžinieriniai statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), įgyti 2004 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo M. S. vardu; automobilis C. G. Voyager, VIN kodas : ( - ), valstybinis numeris ( - ) įgytas 2013 m. liepos 10 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo M. S. vardu už 500 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. daliniu sprendimu, teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei šalių pasiektą taikų susitarimą, nagrinėjamoje byloje nutraukus šalių santuoką konstatuota, jog butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), yra ieškovės A. S. asmeninis turtas ir kaip santuokinis turtas nutraukiant šalių santuoką, nedalinamas; taip pat konstatuota, jog žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), ir žemės sklypas (unikalus numeris ( - )) su statiniais, esantys ( - ), yra asmeninė atsakovo M. S. nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nutraukiant šalių santuoką nedalinamas; automobilis C. G. Voyager, VIN kodas: ( - ), valstybinis numeris ( - ) buvo įvertintas kaip šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir jį padalinus priteistas atsakovui M. S..

19Bylos duomenimis atsakovas M. S. sudarė 2004 m. kovo 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1875 dėl 60 000 Lt kredito gavimo, paskirtis – būsto įsigijimas, nurodytas kreditas suteiktas. Taip pat atsakovas su solidariaisiais bendraskoliais G. S., R. V. S. sudarė su AB DnB NORD banku 2009 m. vasario 10 d. Susitarimą dėl 2004 m. kovo 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1875 sąlygų pakeitimo dėl suteikto 60 000 Lt kredito grąžinimo sąlygų pakeitimo. Taip pat atsakovas M. S., S. G., R. G. sudarė su AB DNB banku 2012 m. vasario 1 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4200-2012-73132 dėl 12 000 Lt kredito gavimo, kredito paskirtis – vartojimo reikmėms, nurodytas kreditas suteiktas.

20Bylos duomenimis atsakovas M. S. sudarė su „Swedbank AB 2013 m. liepos 3 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13-045660-CL dėl 20 000 Lt kredito gavimo, kredito paskirtis – vartojimo reikmėms, nurodytas kreditas atsakovui suteiktas. Taip pat atsakovas sudarė su „Swedbank“ AB 2014 m. gegužės 29 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-041289-CL dėl 25 000 Lt kredito gavimui, kredito paskirtis – pagal Sutartį Nr. 13-045660-CL suteikto kredito grąžinimui, refinansavimas, nurodytas kreditas atsakovui suteiktas. Taip pat atsakovas sudarė su „Swedbank“ AB 2014 m. liepos 24 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-055983-CL dėl 30 000 Lt kredito suteikimo, kredito paskirtis – pagal Sutartį Nr. 14-041289-CL suteikto kredito grąžinimui, refinansavimas, nurodytas kreditas atsakovui suteiktas. Byloje pateikti duomenys apie šių sumų mokėjimus. „Swedbank“ AB 2017 m. spalio 11 d. duomenimis, pagal kredito sutartis Nr. 13-045660-CL, Nr. 14-041289-CL prievolė Bankui pilnai įvykdyta 2017 m. liepos 24 d.

21Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės; pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

22Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

24Tarp atsakovo M. S. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ sudarytose kredito linijos sutartyje 2013 m. liepos 3 d. Nr. 13-045660-CL, 2014 m. gegužės 29 d. kredito linijos sutartyje Nr. 14-041289-CL ir 2014 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartyje Nr. 14-055983-CL - ieškovės parašo nėra, jos dalyvavimas šių sutarčių sudaryme nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas, priešieškiniu reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pirko nepilnamečių vaiko kambariui baldus, bet tuo pačiu atsakovas patvirtino, kad išeidamas iš namų paliko jam pirktus daiktus, nes norėjo, kad jo vaikas viską turėtų. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad dalį ginčo paskolos panaudojo ieškovės mamos buto įrengimui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje neteikė, ieškovė šias aplinkybes neigia. Taip pat atsakovas paaiškino, kad garažo statyba buvo atsakovo hobis. Atsakovas savo teiginių apie dalį paskolos panaudojimo ieškovės mamos buto remontui, kurį vėliau padovanojo ieškovei, neįrodė. Atsakovas nurodo, kad ieškovė sutiko imti kreditus, taip pat ir ginčo kreditą, nes reikėjo mokėti už butą, maistui, tačiau bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių patvirtinimui atsakovas jokių byloje įrodymų neteikė paaiškindamas, jog tokių įrodymų pateikti negali; ieškovė šias aplinkybes neigia, todėl daroma išvada, jog byloje nėra įrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė sutiko imti kreditus, o taip pat ir ginčo kreditą, kad ieškovė tam pritarė ir su tuo sutiko, kad atsakovo vardu pasiskolintos lėšos buvo naudojamos/panaudotos ginčo laikotarpiu šalių šeimos interesais. Daroma išvada, jog ginčo prievolė kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“ nėra bendra sutuoktinių prievolė, o atsakovo asmeninė prievolė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas taip pat įvertina ir tai, kad ginčo sutartis, kaip ir prieš tai buvusi, buvo skirta atsakovo kitų asmeninių skolų refinansavimui, sutartis atsakovas pasirašė nedalyvaujant sutuoktinei; įvertinama ir tai, kad kreditorius „Swedbank“ AB pagal pateiktą atsakovo priešieškinio reikalavimą neteikė byloje savo patvirtinimo apie kitokią nei atsakovo asmeninę prievolę. Įvertinama ir tai, kad ginčo metu ieškovės atlyginimas buvo apie

251 000 Lt, o atsakovo atlyginimas buvo apie 2 500 Lt, tai buvo pastovios pajamos, įrodymų, kad šalys turėjo įsiskolinimų už butą ar kitokių įsiskolinimų, byloje taip pat nėra pateikta, taigi atsakovas neįrodė poreikio kreditų linijų sutarčių sudarymo šeimos poreikių tenkinimui. Pagal CK 3.88 straipsnio I dalies 5 punktą, sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismas daro išvadą, kad pateiktų byloje įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad ginčo kreditas buvo mokamas iš atsakovo darbo užmokesčio dalies; atsakovas kredito linijos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra įrodymų bei duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė būtų patvirtinusi. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, taip pat kad jos buvo vykdomos šeimos interesais, nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl ir atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl nurodytų prievolių padalijimo netenkintini, ši prievolė laikytina atsakovo asmenine prievole, dėl to netenkintini ir atsakovo reikalavimai priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį sumos už įvykdytas prievoles kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje priešieškinys atmestas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas taip pat įvertina ir bylos apimtį, jos trukmę, sudėtingumą, taip pat vadovaujasi ir teisingumo, protingumo principais. Ieškovė A. S. pateikė duomenis apie turėtas 1239,29 EUR bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2017 m. liepos 14 d. daliniu sprendimu patvirtino ieškovės A. S. ir atsakovo M. S. pasirašytą 2017 m. liepos 11 d. taikos sutartį. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo M. S. valstybės naudai priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 6,75 EUR (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje priešieškinys atmestas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas taip pat įvertina ir bylos apimtį, jos trukmę, sudėtingumą, taip pat vadovaujasi ir teisingumo, protingumo principais, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 1239,29 EUR bylinėjimosi išlaidų.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29priešieškinį atmesti.

30Priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo M. S. 1239,29 EUR (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti valstybei iš atsakovo M. S. 6,75 EUR (šešis eurus 75 centus) pašto išlaidų.

32Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės; po... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. daliniu sprendimu... 7. Nagrinėjamas atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovei -... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. S. bei jo atstovė advokatė Donata... 9. Ieškovė su pareikštu priešieškinio reikalavimu nesutinka, prašo jo... 10. Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. bei jos atstovė advokato padėjėja... 11. 1 039,29 EUR bylinėjimosi išlaidas.... 12. Tretysis asmuo „Swedbank“ akcinė bendrovė atsiliepimo į priešieškinį... 13. Teismas... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1... 15. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 16. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai... 17. Bylos duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( -... 18. Priimdamas sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo teismas privalo,... 19. Bylos duomenimis atsakovas M. S. sudarė 2004 m. kovo 12 d. Kreditavimo... 20. Bylos duomenimis atsakovas M. S. sudarė su „Swedbank AB 2013 m. liepos 3 d.... 21. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto... 22. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams... 23. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti... 24. Tarp atsakovo M. S. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ sudarytose kredito... 25. 1 000 Lt, o atsakovo atlyginimas buvo apie 2 500 Lt, tai buvo pastovios... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268,... 29. priešieškinį atmesti.... 30. Priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo M. S. 1239,29 EUR (vieną tūkstantį du... 31. Priteisti valstybei iš atsakovo M. S. 6,75 EUR (šešis eurus 75 centus)... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti...